Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

2022-07-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-385-549/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-04
Bylos Nr.
II-385-549/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00349-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą patenkinti iš dalies
Teisėjas
Ingrida Krušienė (pirm.)
Pažeidėjas
R. B.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-385-549/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00349-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 21.10.1.; 21.10.4. (S)
ROIK: 22164981148KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 4 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė,sekretoriaujant Sandrai Jotautei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. B., jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Cechanavičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6402-2022.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu R. B. (toliau ir pareiškėjas) pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta nuobauda – 5200,00 Eur bauda, taip pat taikyta administracinio poveikio priemonės: daikto konfiskavimas – tabako gaminiai – cigaretės, nepaženklintos LR nustatyta tvarka 354 vienetų skaičius, cigaretės, nepaženklintos LR nustatyta tvarka 16 600 vienetų, cigaretės nepaženklintos LR nustatyta tvarka 2 400 vienetų, cigaretės, nepaženklintos LR nustatyta tvarka 440 vienetų, cigaretės, nepaženklintos LR nustatyta tvarka 1 000 vienetų, taip pat konfiskuoti kratos metu rasti ir paimti 8400 eurų, kurie vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, laikytini įstatymų uždraustos veikos rezultatu, už tai, kad 2021 m. rugsėjo mėn. 15 d. 20 val. 06 min., atliktų kratų metu, pas R. B., adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., taip pat automobiliuose „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasta ir paimta cigarečių: „Marlboro Gold“, 354 vnt., „Parlament“, 16600 vnt., bendra vertė 3814,78 Eur, cigarečių „Fest“, 120 pakelių, „Minsk“, 22 pakeliai, „Winston“, 50 pakelių, bendra vertė 677,76 Eur. Bendra suma – 4492,54 eurų. Tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 14 straipsnio 4 dalį (fiziniams asmenims draudžiama Lietuvos Respublikoje įsigyti tabako gaminius, teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintus specialiais ženklais - banderolėmis), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 (pakeisto 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443) 3.3 punktą (gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 729, 8.1.1 p. (keleiviams, atvykstantiems oro transportu, išskyrus šių taisyklių 6.1.1 papunktyje nurodytus asmenis, nustatomas įvežamų prekių, neapmokestinamų importo PVM ir akcizais, kiekis: cigaretės – 200 vienetų).

Šalies argumentai

R. B. skundu prašo pakeisti 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo dalį, kurioje paskirta 5200 Eur bauda, ir paskirti švelnesnę nuobaudą, išdėstyti baudos mokėjimą dalimis 2 metų laikotarpiui; panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo dalį, kurioje konfiskuojami kratos metu rasti ir paimti 8400 Eur.

Skunde nurodoma, jog R. B. už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda – 5200 Eur, tačiau manoma, kad nustatant baudos dydį Institucija netinkamai įvertino administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, tik formaliai nurodė, jog atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančias aplinkybes. Minėtos aplinkybės sąlygojo šiuo atveju aiškiai per griežtos baudos paskyrimą. Skiriant R. B. administracinę nuobaudą turėjo būti įvertintas ne tik jo padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, bet ir jo padarymo aplinkybės. Kaip nurodė R. B. apklausų metu, iš M. J. cigaretes daugiausia pirkdavo savoms reikmėms. Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. viso proceso metu bendradarbiavo su pareigūnais, savo kaltę pripažino, ir gailėjosi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Nurodė, kad pardavus cigaretes, jam likdavo tik nedidelė suma pelno – kartais mažiau, kartais daugiau nei 50 Eur per mėnesį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant baudą, nebuvo atsižvelgta į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeimos turtinę padėtį. R. B. šiuo metu dirba ir jo darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 1300,00 EUR. Jo sutuoktinė L. B. dirba UAB „K. B.“, jos darbo užmokestis neatskaičius mokesčių sudaro apie 1000,00 EUR. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, sūnūs, 10 m. ir 14 m. Akivaizdu, kad R. B. paskirtos 5200 Eur sumos dydžio baudos nebus įmanoma sumokėti iš karto, todėl net ir dalimis mokant paskirtą baudą ir R. B. darbo užmokesčio, kurį laiką 4 asmenų šeimai išlaikyti liktų labai maža suma, kurią sudarytų tik R. B. sutuoktinės darbo užmokestis. Įvertinus R. B. skirtinos baudos dydį, jo gaunamas pajamas, tai, kad neturi nekilnojamojo turto, taip pat į nustatytą R. B. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išaiškinti) bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, galima daryti išvadą, kad skirta, nors ir minimali straipsnio sankcijoje numatyta 5200 eurų bauda, kuri daugiau nei 4 kartus viršija jo gaunamą darbo užmokestį, visai šeimai būtų per didelė finansinė našta. Kadangi net minimalaus dydžio piniginės baudos paskyrimas šiuo atveju yra neproporcinga bei aiškiai per griežta priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, prašoma baudą sušvelninti ir R. B. paskirti mažesnę baudą. Be to, tokios didelės sumos išieškojimas iš karto, atsižvelgiant į R. B. šeimos gaunamas pajamas, neišvengiamai turės neigiamos įtakos R. B. nepilnamečių vaikų interesams, nes vien tik iš L. B. gaunamo darbo užmokesčio šeima negalės patenkinti minimalių nepilnamečių vaikų poreikių, todėl prašoma paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per 2 metų laikotarpį.

Skunde taip pat nurodoma, jog 2021 m. rugsėjo 16 d. atliktos kratos metu buvo paimtos šeimos santaupos, t. y. 8400,00 EUR, iš kurių 5000,00 EUR sumą R. B. sutuoktinei L. B. 2 metų terminui buvo paskolinęs jos tėvas S. B., ką patvirtino ir ikiteisminio tyrimo byloje pateikta 2021 m. rugpjūčio 10 d. vekselio kopija. Likusi 3400 Eur suma buvo šeimos santaupos. Ši suma turėjo būti panaudota vaikų dantų ortodontiniam gydymui. Pinigai buvo laikomi namuose, kadangi prasidėjus COVID-19 pandemijai 2021 m. rudenį visa šeima sirgo. Taigi pinigų panaudoti nepilnamečių vaikų dantų ortodontiniam gydymui nesuspėta, o 2021 m. rugsėjo 16 d. kratos metu santaupos buvo paimtos policijos pareigūnų. R. B. sutuoktinė L. B. teikė prašymus ikiteisminį tyrimą atlikusiai prokurorei dėl kratos metu paimtų pinigų grąžinimo, kartu pateikė visus dokumentus, įrodančius aplinkybes, kad šie pinigai gauti ne iš įstatymų uždraustos veikos (buvo pateikti paskolą įrodančio vekselio, nepilnamečių vaikų P. B. ir M. B. gimimo liudijimų, darbo sutarties, vaikų sportinio rengimo paslaugų teikimo sutarčių ir vaikų sveikatos pažymėjimų kopijos). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad R. B. šeimai priklausantys pinigai (8400 Eur) šiuo atveju konfiskuoti nepagrįstai.

Skunde tvirtinama, kad padaryto administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusi institucija padarė proceso pažeidimų. Institucija 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu pripažino kratos metu paimtą 8400 Eur sumą įstatymų uždraustos veikos rezultatu vadovaujantis išimtinai tik prokurorės S. Pučkienės 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-07449-22. Šiuo prokurorės nutarimu bylos medžiaga kartu su paimtomis cigaretėmis ir 8400 EUR suma buvo perduota prie administracinio nusižengimo bylos. Institucija 2022 m. gegužės 11 d. nutarime tik pacitavo prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą teiginį, kad kratos metu rasti 8400 EUR laikytini įstatymų uždraustos veikos rezultatu, tačiau detaliau jokių aplinkybių dėl pinigų kilmės netyrė ir neanalizavo. Institucija nevertino L. B. prašymo, kuriame buvo nurodytos 8400 Eur sumos kilmės aplinkybės ir pateikti jas patvirtinantys dokumentai. Priimant skundžiamą nutarimą, nebuvo atliktas joks detalesnis bylos aplinkybių ištyrimas. Daroma išvada, kad institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo neišsamiai, nesiaiškino ir nepatikrino esminių, reikšmingų aplinkybių, todėl nutarimas dalyje dėl kratos metu paimtos 8400 Eur sumos konfiskavimo laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Institucija, skirdama 5200 Eur baudą ir konfiskuodama šeimos santaupas sumoje 8400 Eur, nubaudė R. B. iš viso 13600 Eur suma, kuri viršija maksimalią ANK 209 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į R. B. skundą Institucija prašo atmesti skundą, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad R. B. skundžiamu nutarimu buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta piniginė bauda, kurią skiriant būtent buvo atsižvelgta į tai, kad R. B. pripažino padarytą nusižengimą, padėjo jį išaiškinti, ir būtent buvo atsižvelgta į R. B. šeimos sudėtį, bei turtinę padėtį. Tai, kad 2018 m. R. B. buvo baustas už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, skiriant nuobaudą buvo vertinama, kad ši nuobauda nebegalioja (nuobauda sumokėta 2019 m. birželio 13 d.). Tačiau tai yra labai svarbi R. B. charakterizuojanti aplinkybė, kuri rodo, kad R. B. nepasimokė, minėta 2018 m. paskirta administracinė nuobauda nepasiekė savo tikslų, R. B. ir toliau užsiėmė įstatymų uždrausta veika (dėl šio nusižengimo sulaikytas 2021 m. rugsėjo 15 d.). Taigi R. B. žinojo apie gresiančią atsakomybę, užsiimant šia nelegalia veikla, bei galėjo ir privalėjo numatyti neišvengiamai kilsiančias neigiamas pasekmes pačiam, ir ypač savo šeimai, ir šiuo atveju tas pasekmes turi prisiimti. Manoma, kad šiuo atveju, tiek tyrimo metu, tiek pateiktame skunde R. B. nenurodo jokių itin reikšmingų, išimtinių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti skiriama švelnesnė bauda ir švelninama administracinio poveikio priemonė. Skunde nurodoma, kad nutarimu nepagrįstai buvo konfiskuoti kratos metu rasti ir paimti pinigai (8400 eurų). Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, šioje administracinio nusižengimo byloje paimti pinigai (8400 eurų) buvo pripažinti įstatymų uždraustos veikos rezultatu ne tik remiantis įsiteisėjusiu prokurorės S. Pučkienės 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu, bet ir tuo, jog R. B. apklausos metu nurodė, kad parduodavo kontrabandines cigaretes, taip pat tuo, jog buvo baustas už tame pačiame straipsnyje numatytą veiką, kas leidžia daryti išvadą, kad R. B. gauna pajamų iš šios nelegalios veiklos. Todėl Institucija nesutinka su skundo reikalavimais švelninti paskirtą administracinę nuobaudą ir panaikinti pinigų (8400 eurų), kurie yra įstatymų uždraustos veikos rezultatas, konfiskavimą, kadangi tam nėra jokio pagrindo. Prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje R. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prašo sumažinti baudą ir jos mokėjimą išdėstyti 24 mėn. laikotarpiui. Nurodo, kad jo uždarbis nėra didelis – gauna apie 1200 Eur, šiuo metu darom namo renovaciją, išlaiko du nepilnamečius vaikus – 10 ir 13 metų, kurie lanko mokyklą, todėl jų išlaikymui būtinos nemažos lėšos. Žmonos atlyginimas apie 700 Eur, dar gauna vaiko pinigus – 80 Eur. Tokios šeimos pajamos yra apie 5 metus. Pinigus, kurie buvo paimti kratos metus, atidavė pati žmona, nes pareigūnai paklausė ar namuose yra pinigų. Buvo rasta 8400 Eur. Iš jų 5000 Eur buvo paskolinti žmonos tėvo, ką patvirtina pasirašytas vekselis. Pinigai buvo skirti vaikų dantų tvarkymui – ortodonto paslaugoms apmokėti, nes šios paslaugos itin brangios. Dabar vaikų dantų nebegali tvarkyti, nes nebeturi pinigų. Kiti pinigai –3400 Eur buvo sutaupyti iš savų pajamų, nes visada atsidėdavo iš atlyginimo. Be to, pajamų gaudavo ir iš papildomo darbo – vieną, du kartus per savaitę. Nelegalia cigarečių prekyba nuolat neužsiima, prieš tai analogišką pažeidimą padarė tik 2017 metais. Šį kartą dalį cigarečių buvo įsigijęs savo reikmėms, o tik dalį būtų realizavęs. Nuo parduoto bloko jam būtų likę tik 4 eur, tai tikrai didelės sumos nebūtų gavęs. Paimti pinigai tikrai nebuvo gauti iš nelegalios veiklos. Už cigaretes nebuvo sumokėjęs, už jas būtų atsiskaitęs, kai būtų pardavęs cigaretes.

Iš 2021 m. rugpjūčio 10 d.. paprastojo vekselio matyti, kad L. B. pasirašė 5000 eurų paprastąjį neprotestuotiną vekselį besąlygiškai įsipareigojo sumokėti tiesiogiai S. B. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. Vekselio paskirtis vaiko dantų sutvarkymas (b. l. 10).

L. B. pagal 2017 m. birželio 30 d., darbo sutartį dirba UAB „K. B.“ (b. l. 11-12).

Sodros suvestinėje nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 18 d., pateikiamos L. B. gaunamos pajamos yra apie 864,25 Eur per mėnesį (b. l. 13).

Pagal 2021 m. rugpjūčio 31 d. sportinio rengimo paslaugos teikimo sutartis P. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. B., gim. (duomenys neskelbtini) ., lanko VšĮ (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-15, 16-17).

2019 m. balandžio 24 d. vaiko sveikatos pažymėjimai patvirtina, kad P. B. ir M. B. nustatytos (duomenys neskelbtini) patologijos (b. l. 18-19, 20-21).

2021 m. gruodžio 24 d. darbo sutartis patvirtina, kad R. B. nuo 2021 m. gruodžio 27 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ pagal terminuotą darbo sutartį, jo atlyginimas 1928,00 Eur (b. l. 22-23).

Iš R. B. įtariamojo apklausos protokolo nustatyta, kad jis parodė, jog cigaretes tikrai įsigijo iš M. J. ir nepažįstamo asmens. Cigaretes parduodavo kitiems asmenims, kurių neįvardins, bei bendradarbiams. Tiksliai, kiek laiko pirko cigaretes iš M. J. ir nepažįstamo asmens, pasakyti negali, bet mano, kad maždaug apie 6 mėnesius. Iš kur M. J. įsigydavo cigaretes – nežino. Pinigai 8400 eurų, kuriuos jo žmona L. B. atidavė policijos pareigūnams, laikė virtuvėje esančioje spintelėje. Pinigai buvo skirti vaiko dantų tvarkymui. Dalį pinigų, tai yra 5000 eurų, pasiskolino iš uošvio S. G.. O likusią 3400 eurų sumą buvo susitaupęs maždaug per 1,5 metus, atidėdamas iš savo atlyginimo. Šie pinigai tikrai nebuvo gauti iš nusikalstamos veikos, tai yra iš cigarečių pardavimo. Dėl 1055 eurų, kurie buvo paimti kratų paaiškino, kad dalis, tai yra 800 eurų buvo jo mamos V. B., pinigus ji davė statybinėms medžiagoms nupirkti, o likę 255 eurai buvo jo piniginės lėšos gautos iš atlyginimo. Iš nusikalstamos veikos, cigarečių pardavimo, gautus pinigus išleisdavo degalų pirkimui, maisto produktams. Taupymui tikrai neatsidėdavo (b. l. 36-37).

2022 m. balandžio 1 d. nutarimu R. B. nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimų požymių. Bylos medžiagą, kuri patvirtina, kad R. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 209 straipsnyje požymiai, kartu su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą perduota Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams administracinio nusižengimo teisenai pradėti. 2021 m. rugsėjo 15 d. kratų metu iš M. B. paimtos cigaretės „Marlboro Gold“, 354 vnt., „Parlament“, 16600 vnt., „Fest“, 120 pakelių, „Minsk“, 22 pakeliai, „Winston“, 50 pakelių bei automobilį „Peugeot 5008“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 8400 eurų perduota prie administracinio nusižengimo bylos. Taip pat nutarime nurodyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausta liudytoja L. B., be kita ko, parodė, jog 2021 m. rugsėjo 15 d. jos namuose, (duomenys neskelbtini) , Klaipėda, pareigūnai atliko kratą. Kratos metu pareigūnai klausė ar yra piniginių lėšų namuose, tačiau ji atsakiusi, kad namuose nieko neturi. Tačiau namuose jos vyras virtuvės spintelėje į dėžutę dedasi savo pinigus. Po atliktos kratos ji pinigus išėmė iš tos dėžutės ir paslėpė ant palangės servetėlių dėžutėje. Kiek ten pinigų nežino, neskaičiavo, gali būti iki kelių tūkstančių. Sutinka pareigūnams pareikalavus tuos pinigus atiduoti (b. l. 42-46).

Žemesnės instancijos teismas

R. B. 2021 m. rugsėjo 20 d. apklausos metu parodė, kad iš pradžių cigaretes iš M. J. pirkdavo po 15 eurų už 200 vnt. cigarečių. Vėliau kaina kilo iki 20 eurų už 200 vnt. cigarečių, o dar po kurio laiko cigarečių kaina pakilo iki 24-25 eurų už 200 vnt. cigarečių. Jis cigaretes parduodavo pakėlęs kaina l euru arba 1,50 euro. Pelno per mėnesį likdavo apie 50 eurų (kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo parduodamų cigarečių kiekio). Yra pirkęs ir kontrabandinių cigarečių, pažymėtų baltarusiškomis banderolėmis iš senuko, kurio jokių duomenų neturiu. Tai būtent iš jo įgytas cigaretes jis iš pradžių pardavinėjo po 19 Eur už bloką, o vėliau (paskutiniu metu nuo 2021 vasaros pabaigos) po 22,50 Eur už bloką, o pats pirkdavo po 21 Eur. Pelno bendrai iš visų cigarečių (tai yra gautų iš Mindaugo ir gautų iš senuko), per mėnesį likdavo apie 50 eurų (kartais mažiau, kartais daugiau, priklausomai nuo parduodamų cigarečių kiekio). Gautus pinigus iš cigarečių išleisdavo savo reikmėms (b. l. 70-71).

R. B. 2021 m. rugsėjo 16 d. apklausos metu parodė, kad jie abu su žmona L. B. taupo pinigus ir juos laiko virtuvės spintelėje dėžutėje. Šie pinigai sutaupyti iš atlyginimo ir smulkių darbų (remonto). Šie pinigai ne iš cigarečių prekybos (b. l. 73-74).

Iš 2021 m. rugsėjo 17 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 16 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja V. S. K., (duomenys neskelbtini) , pareikalavo L. B. atiduoti jos sutuoktiniui R. B. priklausančius grynuosius pinigus. L. B. nurodė, jog šie pinigai yra virtuvėje ant palangės, servetėlių dėžutėje. L. B. nurodytoje vietoje rasta ir paimta 80 vnt. 100 eurų nominalo kupiūrų ir 2 vnt. 200 eurų nominalo kupiūrų. Pinigų paėmimas užfiksuotas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Iš viso rasta ir paimta 8 400 (aštuoni tūkstančiai keturi šimtai) eurų, kurie supakuoti į paketą Nr. 431484. (b. l. 76, 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 209 straipsnio 7 dalis numato atsakomybę už akcizais apmokestinamų prekių įsigijimą (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką, prekyba akcizais apmokestinamomis prekėmis be banderolių ar kitų specialių ženklų arba su seno pavyzdžio banderolėmis, kai neteisėtai įsigytų, laikomų, gabenamų, naudotų ar realizuotų prekių vertė viršija penkiasdešimt, bet neviršija vieno šimto penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, ir užtraukia baudą nuo penkių tūkstančių dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų.

Nagrinėjamu atveju R. B. skunde neginčija administracinio nusižengimo fakto ir jo padarymo aplinkybių bei savo kaltės.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, taip pat neturi pagrindo abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte padarius minėtą administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo dėl padaryto nusižengimo nėra, o teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, esminių procesinių pažeidimų nenustatė, Institucija, išnagrinėjusi bylą ne teismo tvarka, teisingai įvertino surinktus įrodymus bei pritaikė teisės normas, todėl nutarimo naikinti šiais pagrindais nėra priežasčių.

Pareiškėjas prašo jam taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti jam paskirtą baudą, t. y. skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl byla nagrinėtina skundo apibrėžtose ribose (ANK 652 straipsnis).

Institucijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu R. B. už ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta sankcijoje numatyta minimalaus dydžio nuobauda – 5200 Eur bauda, todėl dar labiau ją švelninti galima tik ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Tačiau nuobauda šiuo pagrindu gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių aplinkybių buvimas ar pan.

Vis tik, šiuo atveju jokių išskirtinių, ypatingų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nuobaudą mažinti, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta ir pareiškėjas jų nenurodo – nors R. B. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos veikos, padėjo išsiaiškinti administracinį nusižengimą, kas įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau šios aplinkybės gali nulemti mažesnio dydžio, nei sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkis, nuobaudos paskyrimą, tačiau nesudaro neordinarios situacijos, kad būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 209 straipsnio 7 dalyje negali būti laikomas mažai pavojinga veika, nes neteisėta akcizais apmokestinamų prekių apyvarta daro itin didelę žalą valstybės finansų sistemai ir ekonominei gerovei. O pareiškėjas ne pirmą kartą baudžiamas už akcizais apmokestinamų prekių laikymą, jis pripažino, kad neteisėtai turėtas cigaretes ne tik laikė, bet ir platino, jo laikytų akcizais apmokestinamų prekių kiekis buvo gana didelis, jas jis įsigydavo ne iš vieno asmens ir ne kartą. Taigi, R. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jis yra linkęs daryti panašaus pobūdžio veikas. O jau būdamas baustas už analogiško pobūdžio veiką, turėjo suprasti ir, neabejotinai, suprato tokio elgesio neigiamas pasekmes – galimus materialinius praradimus. Teismo vertinimu, išimtinai pažeidėjo interesus atitinkanti nuobauda nepasiektų jai keliamų tikslų – nebūtų sukeltos tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos paskyrimu, taip pat nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti ir nuobaudos paskyrimu siekiami tikslai – atgrasymas nuo pažeidimų darymo, bausmės neišvengiamumas, todėl R. B. skirti mažesnę, nei ANK 209 straipsnio 7 dalyje numatą minimali bauda, – nėra pagrindo. Tokios teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodytos aplinkybės – tai, kad jo pajamos nėra labai didelės ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, nes finansiniai nuostoliai, nepatogumai buityje – nėra išskirtinės ir nelaikytinos atsakomybę švelninančiomis, o ir pažeidėjui jos buvo žinomos nusižengimo darymo metu, juo labiau, kad jo gaunamas atlyginimas viršija vidutinį darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, kuris 2022 I ketv. buvo 1729,9 EUR (https://www.finansistas.net/vidutinis-darbo-uzmokestis.html) (b. l. 22-23). Be to, jis nurodė, kad dažnai dirba papildomai, taigi darbo užmokestis nėra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis. Dirba ir jo sutuoktinė, kurios atlyginimas taip pat yra didesnis nei minimalus atlyginimas. Jokių duomenų apie išskirtinius poreikius (neįgalius išlaikytinius, dideles sveikatos problemas ir kt.,), kurių tenkinimui pareiškėjas patirtų būtinas išlaidas, nepateikta.

Teismo vertinimu, buitiniai, gyvenimiški nepatogumai ir yra tos pasekmės, kurių siekiama nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės paskyrimu.

Taigi, vien R. B. kilę neigiami padariniai, susiję su atitinkama sankcija, nesuteikia pagrindo taikyti švelnesnę nuobaudą, nes skiriama nuobauda ir turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

Darytina išvada, kad skirtoji nuobauda nelaikytina akivaizdžiai per griežta, neteisinga ar neproporcinga. Teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Ja siekiama užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, todėl vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad R. B. patiriami nepatogumai yra adekvatūs padarytam nusižengimui, už ką yra atsakingas jis pats, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir sumažinti paskirtą baudą, todėl R. B. skundas šioje dalyje netenkinama.

R. B. taip pat prašė išdėstyti paskirtos nuobaudos mokėjimą dviem metams, nes iš karto sumokėti paskirto dydžio baudą jis neturi finansinių galimybių.

Šiame kontekste teismas pastebi, jog įstatymų leidėjas ANK numatė specialią ir atskirą procedūrą, kurios metu bauda gali būti išdėstyta dalimis arba bauda gali būti pakeista į viešuosius darbus. (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalies nuostatomis, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, t. y., kad pradėjus nutarimo vykdymą, jis turi teisę kreiptis į teritorinę Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, pateikdamas įrodymus apie sunkią savo finansinę būklę ir prašydamas išdėstyti baudos mokėjimą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 88 straipsnis). Taigi, po teismo nutarties priėmimo ir jos išsiuntimo, pažeidėjas turi arba per 40 kalendorinių dienų sumokėti jam paskirtą baudą arba kreiptis į mokesčių administratorių dėl baudos išdėstymo dalimis.

Taip pat pareiškėjas prašo panaikinti 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti kratos metu rastus ir paimtus 8400 Eur, nes šie pinigai nebuvo gauti iš neteisėtos veiklos.

Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). ANK 29 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Daiktai, kurių apyvarta uždrausta, konfiskuojami visais atvejais.

Institucijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimu nuspręsta konfiskuoti kratos metu rastus ir paimtus 8400 eurų, kurie, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, laikytini įstatymų uždraustos veikos rezultatu.

Pareiškėjas neigia, kad šie pinigai buvo gauti iš įstatymų uždraustos veikos, nes 5000 Eur buvo jo sutuoktinės L. B. tėvo S. B. paskolinti pinigai vaikų dantims tvarkyti, tai grindžia pateiktu paprastuoju vekseliu (b. l. 10), o likę 3400 Eur buvo sutaupyti iš atlyginimų.

Kaip minėta, ANK 29 straipsnio 2 dalis nurodo, jog šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, sprendimas konfiskuoti kratos metu iš pareiškėjo namų kratos metu sutuoktinės L. B. pateikus pinigus, motyvuotas tuo, kad administracinio nusižengimo byloje esančiame prokurorės S. Pučkienės 2022 m. balandžio 12 d. įsiteisėjusiame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl nusikalstamos veikos konstatuota, jog kratos metu rasti ir paimti 8400 eurų laikytini įstatymų uždraustos veikos rezultatu (b. l. 28-29). Tačiau 2022 m. balandžio 12 d. nutarime taip pat nėra motyvuota, kodėl šie pinigai laikytini uždraustos veikos rezultatu. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, R. B. nubaustas tik už akcizais apmokestinamų prekių laikymą. Tokių prekių realizavimas R. B. nebuvo inkriminuotas ir realizavimo faktų nebuvo nustatyta. 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu R. B. taip pat nubaustas tik už akcizais apmokestinamų prekių laikymą.

Be to, kad pareiškėjas pats nurodė, kad dalį cigarečių parduodavo už nedideles sumas, byloje nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas gavo pajamų iš neteisėto akcizais apmokestinamų prekių realizavimo, o jeigu gavo – kokio dydžio. Byloje nėra paneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad 5000 Eur paskolino sutuoktinės tėvas, o kitą dalį – 3400 Eur jie susitaupė. Nes byloje pateiktas 2021 m. rugpjūčio 10 d. paprastasis vekselis 5000 eurų, kurį pasirašė L. B. besąlygiškai įsipareigodama šią sumą sumokėti tiesiogiai S. B. (b. l. 10), taip pat pareiškėjas ir jo sutuoktinė dirba, gauna nuolatines pajamas, duomenų apie finansinius įsipareigojimus nepateikta, todėl visiškai tikėtina, kad pareiškėjo šeima galėjo sutaupyti 3400 Eur. Kita vertus atliekant ikiteisminį tyrimą nei baudžiamojoje byloje, nei administracinio nusižengimo byloje, nebuvo surinkti įrodymų, kurie patvirtintų, jog visi šie pinigai yra R. B. neteisėtos veikos rezultatas (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad visos išvados administracinio nusižengimo byloje turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais svarbias bylos aplinkybes, o visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta jokių neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad kratos metu rasti ir paimti 8400 eurų yra įstatymų uždraustos veikos rezultatas, ši skundžiamo nutarimo dalis naikintina.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto R. B. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-6402-2022 dalį, kuria nuspręsta konfiskuoti kratos metu rastus ir paimtus 8400 eurų. Nutarčiai įsiteisėjus, 8400 Eur, saugomus Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariate, grąžinti R. B..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Ingrida Krušienė