Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-06-07 · Byla Nr. ATP-609-487/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-07
Bylos Nr.
ATP-609-487/2013
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00608-2013-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jolanta Čepukėnienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-609-487/2013Teisminio proceso Nr.4-68-3-00608-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: 39.2., 45.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. birželio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimo, kuriuo J. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 str. 2 d. 110 Lt bauda, pagal ATPK 130 str. 1 d. - 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. J. paskirta galutinė administracinė nuobauda – 3100 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nubausta už tai, kad 2013 m. balandžio 20 d., apie 13.21 val., Pušų g. 7, Vilniuje, vairuodama automobilį „Rover 214“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pravažiuodama stovintį automobilį „Subaru“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono kliudė jį ir abu automobilius apgadino, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė pažeisdama Kelių eismo taisyklių 234 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu J. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-20 nutarimą panaikinti dalyje, kuria ji nubausta pagal ATPK 130 str. 1 d.

Teigia, kad pagal ATPK 130 str. 1 d. kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Pažymi, jog, sprendžiant asmens kaltės klausimą pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Nurodo, kad jokio susidūrimo su kitu automobiliu ji nepajuto. Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog J. J. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį. Anot apeliantės, teismas nevertino ir nepasisakė dėl jos atstovo nurodytų aplinkybių, keliančių abejones dėl pažeidėjos kaltės, padarius ATPK 130 str. 1 d. numatytą pažeidimą.

Pažymi, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog įvykio metu J. J. automobiliu Rover kliudytam automobiliui Subaru buvo padaryta mažareikšmė žala.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad apylinkės teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl J. J. kaltės padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Motyvuojamoji dalis

D. J. J. veikų kvalifikavimo

Apylinkės teismas tinkamai įvertino visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai konstatavo, jog J. J. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apeliaciniame skunde neneigiama, jog J. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., t.y. kad ji 2013-04-20 dalyvavo eismo įvykyje ir apgadino UAB „Praslas“ priklausantį turtą. Nesutinkama dėl pažeidėjos veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų, 2012-04-20 13.21 val. gautas pranešimas apie eismo įvykį - prie kavinės apgadintas automobilis Subaru v.n. (duomenys neskelbtini) įtaria, jog apgadino ir pasišalino žalios spalvos automobilis v.n. (duomenys neskelbtini) P. A., kuris laukia vietoje (b.l. 13).

D. A. tiek pirminiame paaiškinime (b.l. 10), tiek apklausiamas teismo posėdyje, nurodė, kad su įmonės automobiliu, kurį jis pasiskolino, atvažiavo papietauti į kavinę. Išeinant kavinės darbuotojos pranešė, kad į automobilį buvo stuktelėta. Ant automobilio jis pamatė du įbrėžimus iki 10 cm ilgio, įtrūkusius dažus. Jo kolega, kuris nuolat vairuoja tą automobilį, patvirtino, kad įbrėžimai - nauji, o dažai galėjo būti nukritę ir iš anksčiau. Kavinės darbuotojos jam pasakė kaltininko automobilio modelį, markę, numerį.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja E. N. parodė, kad ji, dirbdama prie stalo ir surinkinėdama sąskaitas-faktūras, pro langą matė moterį, kuri labai prastai vairavo automobilį. Po maždaug 5 minučių atėjęs kavinės klientas pasakė, kad moteris, vairuodama automobilį, užkabino kitą mašiną, jis pasakė moters vairuoto automobilio numerius. Tuo metu kaip tik išeidinėjo kavinės klientai, kurių paklausus sužinojo, kad tai jų automobilis, kuris buvo užkabintas. Įvykio ji nematė, garso negirdėjo.

Kaip matyti iš liudytojo O. S. teismo posėdyje duotų parodymų, atvykus pagal iškvietimą, rado pareiškėją. Jie įformino medžiagą, rėmėsi paaiškinimais. Automobilio nei sugadinimų, nei pobūdžio jis nepamena. Šalia buvo kavinė, į kurią jis ar porininkas tikrai buvo nuėję. Jis nepamena, ar kavinėje buvo prašomas įrašas.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio A. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2012-04-20 iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Pušų gatvėje apgadintas automobilis. Atvykę pareigūnai rado automobilį Subaru v. n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas D. A. pasakė, kad apie 13.20 val. automobilį atvairavo ir jį paliko Pušų g. 7. Po kiek laiko grįžęs prie automobilio, rado apgadintą galinio bamperio kairį kampą. “Žvėryno smuklės“ darbuotoja E. N. D. A. pasakė, kad į kavinę užėjo lankytojas ir jai pasakė, jog į stovintį Subaru automobilį atsitrenkė automobilis Rover, kurį vairavo moteris, ir iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykį matęs asmuo savo duomenų jai nepaliko (b. l. 5).

Liudytojas A. A., apklaustas teismo posėdyje, nurodė, kad, atvykę pagal iškvietimą prie kavinės, rado apgadintą automobilį. Liudytojas patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas įvykio aplinkybes.

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, kad automobilio „Subaru Legacy Outback“ v.n. (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 8).

Byloje esančiose foto lentelėse užfiksuoti automobilių „Rover 214“ ir „Subaru Legacy Outback“ apgadinimai, kurių aukštis atitinka tarpusavyje (b. l. 12).

Teismo posėdyje apklausta J. J. kalta pripažino iš dalies ir parodė, kad, pasistačiusi mašiną, sugrįžo už kelių minučių. Pavažiavo į priekį, aikštelėje apsisuko ir išvažiavo. Staigiai važiavo kita mašina, kurią pamačiusi ji sustojo. Po to pavažiavo atgal. Automobilyje išgirdo bagažinėje nukritusio mineralinio vandens butelio garsą, dar kažkas nukrito nuo priekinės keleivio sėdynės. Jai neatrodė, kad tuo metu kliudė kitą automobilį. Jos automobilis buvo apgadintas anksčiau, kai užkrito didelė statinė, vėliau buvo kitas įvykis, kai ji prie serviso dešine puse kliudė kitą automobilį.

J. J. pozicija, kad kontakto tarp automobilių nepajuto, pirmos instancijos teismo atmesta pagrįstai, kaip paneigta byloje esančiais įrodymais. Pagal D. A. pranešimą policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką. Buvo apžiūrėti ir įvertinti abiejų automobilių apgadinimai ir palyginimo metu konstatuota, kad tarp jų buvo kontaktas. Abiejų automobilių apgadinimų analizė rodo, kad kontaktas tarp automobilių buvo byloje surinktais įrodymais nustatyta seka. Nors pirmos instancijos teisme J. J. teigė, kad jokio automobilio nekliudė, jog abiejų automobilių kontaktas buvo nežymus, dėl ko ji galėjo to kontakto nepajusti, jos nurodytos aplinkybės, susijusios su jai inkriminuotų pažeidimų padarymu, paneigtos nuosekliais nukentėjusiojo D. A. bei liudytojų E. N., O. S., A. A. paaiškinimais, policijos pareigūno A. A. tarnybiniu pranešimu, fotolentelėmis. Kad nukentėjusiojo vairuotą automobilį apgadino būtent administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, rodo tai, kad pagal nukentėjusiojo nurodytus duomenis automobilis vėliau policijos pareigūnų buvo nustatytas, apžiūrėtas, abiejų automobilių apgadinimai atitiko nukentėjusiojo ir liudytojų nurodytą veiksmų eigą.

Taigi, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, pažeidėjos kaltė be nukentėjusiojo parodymų, yra įrodyta kita bylos medžiaga - paaiškinimais, fotonuotraukomis, darytomis transporto priemonių apžiūros metu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog J. J. padaryti pažeidimai įrodyti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.- ji, vairuodama transporto priemonę, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį svetimo turto apgadinimus, ir pasišalino iš įvykio vietos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 130 str. 1 d. asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą, vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai, atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Surinktų bylos įrodymų visuma leidžia teigti, kad J. J. suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė ir iš eismo įvykio vietos skubiai išvažiavo. Apeliantės paaiškinimai apie tai, kad ji nepajuto susidūrimo, nes nei vienas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis nepatyrė didesnių apgadinimų, atmestini, kadangi automobilių apžiūros metu nustatyti transporto priemonių apgadinimai yra akivaizdūs.

Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, tirdamas byloje surinktus įrodymus ir juos vertindamas, pažeidė ATPK 248 str., 257 str., 284 str. 1 d. numatytas nuostatas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 20 d. nutarimą palikti nepakeistą ir J. J. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja (parašas) Jolanta ČepukėnienėNuorašas tikras:Teisėja Jolanta Čepukėnienė