Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant ieškovei B. P., ieškovės atstovui advokatui Mariui Mikalauskui, atsakovui S. U., atsakovo atstovui advokatui Audriui Karpinskui, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. G., išvadą teikiančios institucijos atstovei Vilmai Petkienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovui S. U., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl materialinio išlaikymo vaikams priteisimo bei pagal atsakovo S. U. priešieškinį ieškovei B. P., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, J. G., išvadą teikiančiai institucijai Telšių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais ir prašė jį tenkinti, dėl priešieškinio patikslino, kad, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų R. ir Š. nuomonę, priešieškinio reikalavimus prašo atmesti. Ieškovė patikslino, kad iki susipažįstant su atsakovu ji jau turėjo 6 vaikus. Su atsakovu susipažino prieš 11 metų, po pusmečio pradėjo gyventi kartu, R. tada buvo 5 m., Š. – 3 m. Gyvendama su atsakovu susilaukė dar trijų vaikų – P., S. ir L. Pagyvenus kartu apie 3-4 metus, kartu su atsakovu nutarė, kad atsakovas pripažins jos vaikų Š. ir R. tėvystę, kad vaikai nebūtų be tėvo. Tiek atsakovas, tiek ir vaikai žinojo, kad atsakovas nėra tikrasis jų tėvas, kad biologinis tėvas yra J. G. Biologinis vaikų tėvas žino apie vaikus, tačiau su jais nebendrauja, išlaikymo vaikams neteikia. Su atsakovu vaikai sutarė gerai, su jais leisdavo laiką, paauglystės laikotarpiu santykiai truputį pašlijo, tačiau nesutinka, kad būtų nuginčyta tėvystė, kadangi R. ir Š. atsakovą laiko savo tėvu. Prasidėjus nesutarimams su atsakovu, nusprendė, kad bus geriau, jei atsakovas išsikraustys, su tuo sutiko ir vaikai. Nuo pat išsikraustymo atsakovas prie vaikų išlaikymo neprisideda. Ji pati nedirba, pragyvena su vaikais tik iš gaunamų socialinių pašalpų ir atsitiktinių uždarbių, mano, kad atsakovo vaikams mokamas išlaikymas po 200 Lt kiekvienam būtų pakankamas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinis atmestinas.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų, jų atstovų paaiškinimais nustatyta, jog šalys gyveno kartu nuo 2004 m., santuokos nebuvo įregistravę. Iki apsigyvenant kartu su atsakovu, ieškovė jau turėjo šešis vaikus, tarp jų ir R. P., gim. (duomenys neskelbtini), bei Š. P., gim. (duomenys neskelbtini). Gyvendami kartu ieškovė ir atsakovas susilaukė dar trijų nepilnamečių vaikų: P. U., gim. (duomenys neskelbtini), S. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir L. U., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 6, 7, 8). Atsakovas 2010-05-11 pripažino ieškovės vaikų R. ir Š. tėvystę ir šie duomenys buvo įrašyti vaikų gimimo liudijimuose (b.l. 9, 10). Šalys kartu negyvena nuo 2014 m. kovo mėn. Atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnamečiams vaikams, ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo, o atsakovas pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas pripažinti, kad jis nėra R. P. ir Š. P. biologinis tėvas.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 str. 2 d., 3.146 – 3.148, 3.150 str.).

Pagal CK 3.141 straipsnio 1 dalyje ir 3.142 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisines tėvystės pripažinimo sąlygas ir tvarką, tėvystė gali būti pripažįstama pagal asmens, laikančio save vaiko tėvu, pareiškimą, kuris turi teisę kartu su vaiko motina paduoti civilinės metrikacijos įstaigai nustatytos formos notaro patvirtintą pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo.

CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kurio pradžia gali būti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais: 1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše; 2) kada paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimą; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įrašu, bet apie teisės pažeidimą ir apie įrašą ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismą, paaiškėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Tokių teisės normų, reglamentuojančių ieškinio senatį kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo, aiškinimo ir taikymo nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2003, 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007, 2007-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

Nagrinėjamu atveju pats atsakovas pripažįsta, kad yra praleidęs ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl tėvystės nuginčijimo pareikšti ir prašo jį atnaujinti. Atsakovas pripažįsta, kad nuo pat apsigyvenimo su ieškove pradžios žinojo, kad nėra biologinis vaikų R. ir Š. tėvas, žinojo, kas yra spėjamas vaikų tėvas, nes ieškovė jam buvo tai pasakiusi. Atsakovas apie tai, kad jis nėra vaikų biologinis tėvas ir apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaikų gimimo liudijimuose, žinojo nuo įrašo padarymo dienos. Atsakovas prašo atnaujinti praleistą senaties terminą, tačiau nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurias teismas galėtų vertinti kaip svarbias ieškinio senaties termino praleidimo priežastis (CK 1.131 str. 2 d.). Per daugiau nei ketverių metų laikotarpį atsakovas nesiėmė jokių priemonių ginti savo subjektines teises ir faktinės tėvystės neginčijo, priešieškinį pareiškė tik po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Atsakovas posėdžio metu patvirtino, kad, jei ieškovė nebūtų kreipusis dėl išlaikymo, jis taip pat nebūtų reiškęs reikalavimo nuginčyti tėvystę, jis neprieštarautų, kad toliau būtų nurodytas R. ir Š. tėvu.

Paminėtose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra konstatuota, kad ieškinio senaties kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo termino pradžiai nustatyti būtina įvertinti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei atsižvelgti į tėvystės nuginčijimo instituto paskirtį.

Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku, turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių veiksnių bei į tėvo ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007). Kartu privalo būti įvertinama ir vaiko savijauta, požiūris, ryšys su tam tikru asmeniu kaip tėvu, t. y. visi klausimai, susiję su vaiku, sprendžiami prieš tai išklausius paties vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę (CK 3.164, 3.177 str.). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos ir visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Dėl to ir nagrinėjamu atveju, siekiant nustatyti, koks ginčo sprendimas geriausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus, svarbūs yra ne tik atsakovo teiginiai, kad, jo nuomone, socialinis ryšys su vaikais – R. ir Š. yra negrįžtamai nutrūkęs, tačiau ir vaikų požiūris į šiuos santykius, jų reikšmę, perspektyvas.

Tokiu atveju, kai asmens, pripažinto vaiko tėvu, ir paties vaiko požiūriai į jų santykius skiriasi, būtina įvertinti tai, kad dėl psichologinių priežasčių vaikas tėvu ar motina gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas ar motina, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko motina ar tėvu, nei kraujo ryšys. Taigi vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Dėl to tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad per dešimties metų ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo laikotarpį susiformavo glaudūs atsakovo ir vaikų - R. P. ir Š. P. santykiai. Šalims pradėjus gyventi kartu, vaikai buvo dar visai mažo amžiaus: R. 5 m., Š. 3 m. Pats atsakovas patvirtino, kad R. ir Š. augino kaip savo vaikus, gimus kitiems vaikams, jų neišskirdavo, su visais vaikais elgdavosi vienodai ir ilgą laiko tarpą (iki 2012 m.) santykiai su vaikais buvo geri – kartu leisdavo laisvalaikį, atlikdavo namų ruošos darbus ir pan. Nors atsakovas nurodė, kad vaikams paaugus, santykiai su vaikais pasikeitė, ėmė ne taip gerai sutarti, vaikai atsikalbinėdavo, pažymėtina, kad, vaikams augant ir bręstant, vaikų paauglystės laikotarpiu neabejotinai dauguma tėvų susiduria su auklėjimo ir bendravimo su vaikais sunkumais, vaikų elgesio pokyčiais, juo labiau, kad, kaip nurodė atsakovas, jis paskutinius du bendro gyvenimo metus ėmė nebesutarti su vaikų motina – ieškove, kas neišvengiamai turėjo įtakos ir vaikų santykiui su atsakovu. Nepilnamečiai R. ir Š. žino apie tai, jog atsakovas nėra jų biologinis tėvas, tačiau pripažįsta atsakovą savo tėvu, yra prie jo prisirišę, laiko artimesniu ir brangesniu žmogumi nei spėjamas biologinis tėvas, kurio vaikai apskritai nepažįsta ir su juo nesieja jokie ryšiai, norėtų su atsakovu bendrauti, jei pats atsakovas rodytų iniciatyvą. Nors atsakovas teigia, kad jo socialiniai ryšiai su R. ir Š. yra nutrūkę, jis esą jų nepasiilgta, skirtingai nei savo trijų biologinių vaikų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nutrūkus šalių bendram gyvenimui atsakovas nerodė iniciatyvos bendrauti ir su savo biologiniais vaikais, neteikė jiems išlaikymo (vienas telefono skambutis ir keleto mokyklinių prekių nupirkimas niekaip negali būti laikomas tinkamu ir pakankamu tėvo pareigų vykdymu), todėl šiuo atveju atsakomybė už normalių, harmoningų tėvo ir vaikų santykių išsaugojimą/neišsaugojimą tenka pačiam atsakovui. Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje konstatavo, kad atsakovo tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų (b.l. 58-59), tokią išvadą pateikė ir išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu, išklausius nepilnamečių vaikų nuomones.

Nors atsakovas teigia, kad tėvystę pripažino tik todėl, kad ieškovė gautų socialines išmokas, pateikė į bylą įrodymus apie B. P. mokėtas pašalpas (b.l. 106-112), tačiau šiuo atveju priežastys, lėmusios atsakovo apsisprendimą, neturi reikšmės. Be to, atsakovas patvirtino, kad tuo metu pats nedirbo ir taip pat pragyveno iš šeimai paskirtos socialinės pašalpos. Reikšminga byloje yra tai, kad atsakovas, būdamas suaugęs, protingas žmogus, laisva valia pripažindamas savo tėvystę vaikams, kartu prisiėmė ir su tuo susijusias pareigas, kurių negali būti lengvabūdiškai atsisakoma vadovaujantis vien materialiniais sumetimais. Susiformavus ilgalaikiams vaiko ir tėvo santykiams, socialinis ryšys atsiranda ne tik iš tėvo, bet ir iš vaiko pusės. Šiuo atveju, atsakovui kaip tėvui bendravus su vaikais tokį ilgą laiką, biologinė tėvystė praranda aktualumą, nes svarbesni tampa pačių vaikų prisirišimas, jausmai. Atsakovo nurodytas socialinis ryšys iš vaikų pusės nėra nutrūkęs, vaikai būtent atsakovą pripažįsta savo tėvu, nes kito tėvo ir nežino, vaikai norėtų bendrauti su atsakovų, jei šis rodytų iniciatyvą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vaikų amžių bei atsakovo ir vaikų ilgametį ryšį, siekiant vaikų teisinio statuso aiškumo, teismas pagrįsta pripažįsta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kad tėvystės nuginčijimas neatitiktų vaikų interesų, todėl atsakovo priešieškinis atmestinas.

LR Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nustatant priteistino išlaikymo dydį atsižvelgiama į šalių turtinę padėtį, gaunamas pajamas bei kitas aplinkybes. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymuisi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinami poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, būstui, saviveiklai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio teismas taip pat prioritetą teikia vaiko teisėms ir interesams, analizuoja vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. Atsakovas iš dalies pripažįsta ieškinį – sutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymą trims vaikams – P., S. ir L. Atmetus atsakovo priešieškinį, iš atsakovo priteistinas išlaikymas ir R. P. bei Š. P.

Pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti 57,92 Eur (200 Lt) išlaikymo suma vienam vaikui yra minimali būtiniausių vaiko poreikių patenkinimui. Šalių turtinė padėtis yra panaši: nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (b.l. 12, 48, 49), ieškovės gaunamas pajamas sudaro socialinė pašalpa ir išmokos vaikams (b.l. 11, 95), atsakovas gauna mažesnį nei minimalų darbo užmokestį (b.l. 96-98), tačiau yra darbingas, byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, todėl jis turi dėti pastangas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Telšių rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius tiek raštu, tiek teismo posėdžio metu pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės prašomo priteisti dydžio išlaikymas yra būtinas vaikų poreikių patenkinimui (b.l. 24-25).

Įvertinus abiejų šalių turtinę padėti ir gaunamas pajamas, atsižvelgdamas į tėvų turtinės padėties ir išlaikymo poreikių ir būtinumo proporcingumą, teismas laiko, kad abiejų šalių gaunamos pajamos yra minimalios, todėl nustato priteistino išlaikymo periodinėmis išmokomis kas mėnesį dydį iš atsakovo po 57,92 Eur kiekvienam vaikui. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą nuo 2014-04-01, atsakovas pripažįsta, kad, šalims ėmus gyventi skyrium (nuo 2014 m. kovo mėn.), jis neteikė išlaikymo vaikams, todėl iš atsakovo už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-04-30 priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, skaičiuojant po 57,92 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui (57,92 Eur × 5 × 13 mėn. = 3764,80 Eur), o nuo 2015-05-01 iš atsakovo priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 57,92 Eur kiekvienam vaikui iki vaikų pilnametystės. Ieškovė prašo priteisti išlaikymą, pinigus pervedant į B. P. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas gali mokėti išlaikymui skirtas sumas ne tik bankiniais pavedimais, tačiau ir grynaisiais pinigais (ir toks būdas taip pat yra tinkamas), sprendimo rezoliucinėje dalyje imperatyviai nenurodytina, kad atsakovas išlaikymui skirtas sumas pervestų į minėtą ieškovės banko sąskaitą, tačiau atsakovas gali tai daryti.

Atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b.l. 40-41), todėl žyminis mokestis iš jo nepriteistinas (CPK 96 str. 4 d.). Nors ieškovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei klausimas nespręstinas (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo S. U. išlaikymą vaikams: R. P., gim. (duomenys neskelbtini), Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), P. U., gim. (duomenys neskelbtini), S. U., gim. (duomenys neskelbtini), L. U., gim. (duomenys neskelbtini), po 57,92 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-05-01 iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, ir paskirti ieškovę B. P. tvarkyti uzufrukto teise vaikų išlaikymui S. U. mokamas lėšas.

Priteisti iš atsakovo S. U. 3764,80 Eur dydžio nepilnamečių vaikų R. P., Š. P., P. U., S. U. ir L. U. išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2015-04-30.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.