Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-06-15 · Civilinė byla Nr. 2S-781-302/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-06-15
Bylos Nr.
2S-781-302/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
M. K.
Ieškovas
akcinės bendrovės LESTO
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-781-302/2011Procesinio sprendimo kategorijos 102.5; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. birželio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjai:

Rasa Gudžiūnienė, Romualda Janovičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria nutarta neatstatyti praleisto termino apeliaciniam skundui paduoti, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO (buvęs AB Rytų skirstomieji tinklai) ieškinį atsakovei M. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „LESTO“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės M. K. 18 037,22 Lt skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės M. K. ieškovui AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 18 037,22 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008-09-02 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1260,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovė M.K. 2010 m. lapkričio 16 d. pateikė teismui apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d., taip pat pateikė prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti motyvuodama tuo, kad ji suklydo skaičiuodama 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, manydama, kad terminas sueina po mėnesio, t.y. 2010 m. lapkričio 13 d., todėl, manydama, kad paskutinė skundo padavimo diena buvo šeštadienis, apeliacinį skundą išsiuntė pirmąją dieną po išeiginių, ir prašydama praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti atsakovės M. K. apeliacinį skundą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad pagal Civilinio proceso kodekso 307 str. nuostatas terminas apeliaciniam skundui dėl 2010-10-13 teismo sprendimo baigėsi 2010-11-12, apeliacinį skundą atsakovė pateikė 2010-11-16, t.y. pažeidžiant CPK 307 str. tokiam veiksmui atlikti nustatytą 30 dienų ribą. Teismas prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti motyvus, kad, dėl sveikatos būklės atsakovė pavėluotai išsiuntė apeliacinį skundą, laikė nepagrįstais, kadangi pareiškėja nepateikė jokių sveikatos problemas, trukdžiusias įstatymo nustatytu laiku paduoti apeliacinį skundą patvirtinančių dokumentų. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovės M. K. atstovas, visoje bylos eigoje gynęs pareiškėjos interesus teisme, yra kvalifikuotas advokatas, kuris, sprendžiant iš byloje esančių dokumentų, yra atsakovės dukters L.Vitkienės vyras, kuris teismo sprendimą pasiėmė 2010-10-15, todėl su savo atstovu advokatu dėl sprendimo apskundimo tvarkos pareiškėja galėjo konsultuotis iš karto po susipažinimo su sprendimu.

Šalies argumentai

Atsakovė M.K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir apeliacinį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad atsakovė faktiškai praleido tik vieną dieną, klaidingai manydama, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti baigiasi 2010-11-13, o ši diena buvo ne darbo diena. Atsakovė yra pensijinio amžiaus, silpnos sveikatos, šias aplinkybes patvirtinantys dokumentai buvo pateikti į bylą, todėl ji buvo įsitikinusi, kad teismas juos įvertins svarstydamas prašymą. Taip pat nurodo, kad ji gyvena Lazdijų rajone, o atvykimas į Vilnių, kad pasirašytų advokato parengtą apeliacinį skundą, apsunkintas. Atsisakius priimti apeliacinį skundą ji netenka teisės į teisminę gynybą ir nėra kitų galimybių apginti jos pažeistas teises, todėl teismas turėtų spręsti šį klausimą ne formaliu pagrindu, o vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas atsisakydamas atnaujinti atsakovei M. K. terminą apeliaciniam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-10-13 sprendimo, pažeidė civilinio proceso principus, kuriais užtikrinama asmens teisė į tinkamą teismo procesą, taip pat teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, todėl tokie pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog apeliacinis skundas gali būti paduotas per 30 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. Remiantis Civilinio proceso kodekso 74 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių terminų pabaigą, apeliacinis skundas turi būti paduotas iki paskutinės termino dienos, kuri tenka darbo dienai, dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių (5, 6 dalys). Praleidus nurodytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, įstatymas numato galimybę atnaujinti terminą, jeigu teismas pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 78 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 307 straipsnio 2 dalis).

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė praleido įstatymo nustatytą 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, nurodydamas, jog paskutinė termino šiam skundui diena buvo 2010-11-12 (penktadienis), t.y. darbo diena. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovės nurodomos aplinkybės negali būti pripažįstamos svarbiomis priežastimis. Kolegija, atsižvelgdama į tai, jog teismas turi diskrecijos teisę spręsti, ar priežastys, dėl kurių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas, šiuo atveju – terminas apeliaciniam skundui dėl 2010-10-13 teismo sprendimo praleidimo paduoti, gali būti pripažįstamos svarbiomis, dėl ko būtų pagrindas atnaujinti nurodytą terminą, konstatuoja, jog teismas nepagrįstai neįvertino to, jog atsakovė suklydo skaičiuodama įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti bei tokio termino pabaigą, ir toks jos suklydimas laikytinas svarbia priežastimi. Pažymėtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą svarbu atsižvelgti į tokias svarbias aplinkybes kaip asmens teisę į tinkamą teismo procesą, būti išklausytam, taip pat teisę apskųsti teismo sprendimą aukštesniajai teisminei instancijai, taip pat įvertinti, kiek praleistas terminas apeliaciniam skundui paduoti bei kitas aplinkybes. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė, manydama, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti baigiasi 2010-11-13, t.y. po mėnesio nuo sprendimo priėmimo, apeliacinį skundą padavė teismui 2010-11-15, t.y. pirmą po ne darbo dienos einančią darbo dieną, tokiu būdu dėl suklydimo faktiškai praleisdama tik vieną dieną, todėl kolegija, siekdama civilinio proceso tikslų ir tinkamo pagrindinių civilinio proceso principų įgyvendinimo, sprendžia, kad yra pagrindas atnaujinti įstatymo nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tai, kad, pasak pirmosios instancijos teismo, atsakovė galėjo konsultuotis dėl apeliacinio skundo termino su savo atstovu advokatu, kuris yra jos dukters vyras, nepagrįstai teismui sudarė pagrindą nepripažinti atsakovės nurodomų priežasčių svarbiomis ir neatnaujinti termino apeliaciniam skundui paduoti. Pažymėtina, kad atsakovė pagal galimybes siekė tinkamai naudotis procesinėmis teisėmis, šiuo atveju – pateikti apeliacinį skundą dėl teismo sprendimo, kuris priimtas atsakovės nenaudai, ir tokiu būdu realizuoti teisę į apeliaciją, todėl toks formalus termino neatnaujinimas laikytinas neatitinkančiu pagrindinių civilinio proceso principų, taip pat teismų praktikos.

Esant nustatytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra naikintina, terminas apeliaciniam skundui paduoti atnaujintinas, o apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 3 punktas), kadangi pirmos instancijos teismas nesprendė kitų apeliacinio skundo priėmimo klausimų, kurie turėjo būti išspręsti pagal Civilinio proceso kodekso 315 straipsnio nuostatas, kaip žyminio mokesčio sumokėjimo už apeliacinį skundą klausimo bei kt.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą atsakovės M. K. apeliaciniam skundui dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 13 d. sprendimo paduoti, bylą grąžinti pirmos instancijos teismui spręsti apeliacinio skundo priėmimo klausimą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėRomualda JanovičienėAndžej Maciejevski