- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- A-261-477-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Roma Sabina Alimienė (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S, Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- S. G., A. G., P. Š., V. B. F. U., A. D., A. K., J. Č., R. K., S. Š., S. P., J. V., A. J. R., A. C., Ž. C., V. S., E. M., M. V. M., Monikos J
- Pareiškėjas
- Č. A., M. A., Z. M., Č. G., A. G., H. N., G. Z., Z. K., M. B., Z. S., T. M., M. G., H. B., D. J., L. S., A. J., K. N., V. N., M. K., L. A., Č. V., J. S., H. P., S. G., J. M., J. J., S. Š., Z. J., L. T., A. Š., E. B., J. Z., G. D.
- Kategorijos
- 11.6.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko,
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų S. G., A. G., P. Š., V. B. F. U., A. D., A. K., J. Č., R. K., S. Š., S. P., J. V., A. J. R., A. C., Ž. C., V. S., E. M., M. V. M., Monikos J. V., O. G., V. M., A. Č., J. M., L. G., Č. B.,
apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje
pagal pareiškėjų Č. A., M. A., Z. M., Č. G., A. G., H. N., G. Z., Z. K., M. B., Z. S., T. M., M. G., H. B., D. J., L. S., A. J., K. N., V. N., M. K., L. A., Č. V., J. S., H. P., S. G., J. M., J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., J. Z., G. D. skundą
trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant V. P. teisių perėmėjams, V. A. teisių perėmėjams, L. A., A. A., M. P., J. C., S. G., K. Z., V. B., S. K., J. A., M. P., S. Z. teisių perėmėjams, G. Ž. teisių perėmėjams, L. Z., J. Š. teisių perėmėjams, F. M. teisių perėmėjams, G. G., V. S. teisių perėmėjams, G. S., J. T., V. M., M. S., B. N. teisių perėmėjams, I. M., E. M., D. M., E. M., S. M., V. M., J. R., V. M., J. M., J. M., L. G., Č. B., V. R., S. R., S. M. teisių perėmėjams, L. U. teisių perėmėjams, V. Š., I. G., J. M., A. M., J. N. teisių perėmėjams, M. K., P. N. teisių perėmėjams, H. M. teisių perėmėjams, M. R., J. K., B. Ž. teisių perėmėjams, M. Š., P. M. teisių perėmėjams, J. P., J. M., Z. A. teisių perėmėjams, Z. S., D. B., A. G., A. S., J. J., I. S. teisių perėmėjams, B. S. teisių perėmėjams, H. S., Č. S. teisių perėmėjams, F. S., G. S., S. S. teisių perėmėjams, G. S., T. M., T. T., K. K., F. S., G. S., Z. S., H. K., L. M., T. M., M. Z., H. M. teisių perėmėjams, C. U., T. U., Z. T., V. U., V. U., R. U., H. U. teisių perėmėjams, S. N., B. N., F. U., A. Z. teisių perėmėjams, V. A. teisių perėmėjams, T. A., J. M. teisių perėmėjams, S. G., A. G., P. Š., V. B., O. G., A. Č., V. Š., A. D., K. V., L. M., E. S. teisių perėmėjams, V. M., A. K., J. D., S. L., S. P., J. V., V. S., L. V., S. Š., R. K., M. V., E. M., V. M., A. L., A. C., Ž. C., A. R., J. Č.,
dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patikslintas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas, ir šį sąrašą panaikinti (I t., b. l. 4-10).
Paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nesivadovavo Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo tvarka (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija), Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos kaimo vietovėje rengimo metodika (patikslinta žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159), nes nei vienas sąraše įvardytas asmeninio ūkio naudotojas neturi nustatytais terminais ir nustatyta tvarka paženklintų asmeninio ūkio žemės sklypų bei sklypų naudojimą patvirtinančių dokumentų. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu pagal įstatymus suteikta ir naudojama asmeniniam ūkiui. Taigi įstatymu yra nustatyta, kad būtina sąlyga žemės negrąžinti natūra pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą yra tai, kad asmeniniam ūkiui žemė būtų suteikta pagal įstatymus, t. y. teisėtai, laikantis norminiais teisės aktais numatytos procedūros, ir pagrįstai - asmenims turintiems teisę gauti paminėtus žemės sklypus. Sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo procedūra buvo reglamentuojama eilėje aktų, kurie nustatė šios žemės sklypų suteikimo tvarką, o tuo pačiu ir šios žemės įsigijimo teisėtumo sąlygas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos 5 punkte buvo nustatytos teisėto žemės asmeniniam ūkiui suteikimo sąlygos: suteiktų gyventojams asmeniniam ūkiui žemės sklypų ribas vietoje turėjo nustatyti įmonės sudaryta komisija, įmonė, kurios teritorijoje žemė suteikta, turėjo šią žemę įforminti ir apskaityti tam tikra tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 2 punkte buvo pavesta rajonų savivaldybėms ir apylinkių agrarinėms reformos tarnyboms organizuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui ženklinimą, reikiamų dokumentų parengimą ir iki 1994 m. liepos 1 d. užbaigti šių sklypų matavimą. Tuo pačiu nutarimu patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos 9 punkte buvo nustatyta, kad apylinkės taryba, atsižvelgdama į apylinkės agrarinės reformos tarnybos ir žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiančio specialisto pasiūlymus, svarsto prašymus ir priima sprendimus dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui suteikimo; 14 punkte nustatyta, kad žemės sklypų asmeniniam ūkiui matavimo darbai organizuojami kartu sprendžiant klausimus, susijusius su grąžinamų privatinėn nuosavybėn žemės sklypų išdėstymu; 15 punkte nustatyta, kad žemės sklypus asmeniniam ūkiui matuoja apylinkių agrarinės reformos tarnybų žemėtvarkininkai, o tuo atveju, kai matavimo darbų atlikti nustatytuoju laiku neįmanoma, - ir kiti asmenys pagal darbo sutartis; žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantys specialistai padeda suplanuoti žemės sklypų asmeniniam ūkiui išdėstymą; 16 punkte numatyta, kad nauji žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. sausio 1 d. turi būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šios taisyklės reiškia, kad žemę konkrečiam asmeniui konkrečioje vietovėje galėjo suteikti tik tam įgaliojimus turintys asmenys, žemės suteikimas, matavimas turėjo būti įformintas dokumentais, žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. liepos 1 d. turėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje. Laisva valstybinio žemės fondo žemė šio nutarimo prasme yra ta, į kurią nepretenduoja asmenys, turintys teisę atkurti nuosavybės teises natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 111-116). Atsiliepime į skundą nurodė, kad žemės suteikimą asmeniniam ūkiui reglamentavo Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990, Nr. 22-541), Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 30-735), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 58-1131) bei kiti teisės aktai. Šiais teisės aktais buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams (dirbusiems kaime) jiems pageidaujant, vienai šeimai suteikiami apylinkės tarybos sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Pagal tuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalies redakciją (1994 m. gegužės 24 d. Nr. I-476), sprendimus suteikti žemę gyventojų asmeniniam ūkiui apylinkių tarybos turėjo priimti ne vėliau kaip iki 1994 m. liepos 1 d. Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207, 69 punkte nurodyta, kad asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projektavimo darbai vykdomi pagal šioje metodikoje nustatytus bendrus žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p., žemė suteikta asmeniniam ūkiui yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1995 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, kad asmeniniam ūkiui skirti sklypai yra priskirti valstybės išperkamiems plotams ir buvusiems žemės savininkams natūra negrąžinami.
Tretieji suinteresuoti asmenys A. A., V. B., M. P., L. Z., G. S., M. S., I. M., E. M., V. M., J. R., J. M., V. R., S. R., V. Š., I. G., J. M., A. M., G. S., T. M., T. T., K. K. prašė pareiškėjų skundą patenkinti (I t., b. l. 117-118).
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo J. J. atsiliepime į skundą nurodė, kad palaiko pareiškėjų skundą (I t., b. l. 119).
Tretieji suinteresuoti asmenys L. A., S. G., J. A., D. M., J. P., Z. S., T. A. atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjų skundą patenkinti (I t., b. l. 121-122).
Tretieji suinteresuoti asmenys S. G., P. Š., V. B., A. G., F. U. prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 179-183).
Atsiliepimas
Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., L. G. ir Č. B. atsiliepime paaiškino, kad skundas yra pagrįstas tikrovės neatitinkančiais faktais, o pareiškėjų keliami reikalavimai – neteisėti, nesąžiningi, pareikšti piktnaudžiaujant teise (II t., b. l. 16-21).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjų Č. A., M. A., Z. M., Č. G., A. G., H. N., G. Z., Z. K., M. B., Z. S., T. M., M. G., H. B., D. J., L. S., A. J., K. N., V. N., M. K., L. A., Č. V., J. S., H. P., S. G., J. M., J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., J. Z., G. D. skundą patenkino – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas.
Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. lapkričio 20 d. išleido įsakymą Nr. 2.3-12801-1411, kuriuo pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. 1485-41 2.2 punkto patikslinimo ir papildymo“ 3.3 punktą, t. y. patvirtino patikslintą Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą (5 priedas).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama gyventojų asmeniniam ūkiui, taip pat suteikta tarnybinėms daloms. Šios žemės sklypų dydžiai ir jų ribos nustatomi naujai parengtuose žemės reformos žemėtvarkos projektuose.
Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 3D-159 redakcija), 67 punktą, žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nustatyta tvarka gali įsigyti nuosavybėn tik tuo atveju, kai šie žemės sklypai suformuoti patvirtintame žemėtvarkos projekte, išskyrus grąžinamus natūra žemės sklypus. Asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projektavimo darbai vykdomi pagal šioje metodikoje nustatytus bendrus žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais: 1) asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktais; 2) asmeninio ūkio žemės suvestiniais planais; 2) prašymais piliečių, kurie pageidauja gauti žemės sklypą laisvos valstybinės žemės fondo žemėje, pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nurodytas nuostatas; 4) sąrašais piliečių, kuriems asmeninio ūkio žemė suteikta pažeidžiant galiojusius teisės aktus, taip pat piliečių, kurie patys nenaudoja jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę ir ši žemė yra apleista ir nedirbama) (Metodikos 69 p.). Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 3 d. atsakymo Nr. SR-1561(1.12) (II t., b. l. 34), pateikto į Vilniaus apygardos administracinio teismo paklausimą, bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2008 m. sausio 3 d. rašto Nr. 3B-(9.5)-A.Š-716/3.716/4.5 (I t., b. l. 46-48) turinys liudija, kad asmeninio ūkio žemė Buivydiškių kadastro vietovėje yra projektuojama nesilaikant aukščiau išvardytų sąlygų. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, nurodančią, kad asmeninio ūkio žemė yra ta žemė, kuri buvo suteikta pagal įstatymus ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui, bei įvertinant tai, kad nagrinėjamoje ginčo byloje faktinėmis aplinkybėmis nepatvirtinta, jog asmenys, siekiantys gauti asmeninio ūkio žemę Zujūnų kaime, ja realiai naudojasi, sutiktina su pareiškėjų skunde išdėstytais argumentais.
Remiantis išdėstytu, teismas padarė konstatavo, kad pareiškėjų keliamos pretenzijos dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punkto teisėtumo yra pagrįstos. Atsakovas, tvirtindamas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, veikė iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytų subjektų grupių, pageidaujančių susigrąžinti žemę Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaime natūra, teises ir teisėtus interesus, todėl ginčijama administracinio akto dalis naikinama kaip neteisėta ir faktiškai nepagrįsta.
III.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. G., A. G., P. Š., V. B., F. U., A. D. ir A. K. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymo Nr. 2.3 2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą nepakeistą toje dalyje, kuri yra susijusi jiems paskirtais žemės sklypais.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 (2005 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 564 redakcija) 8 punkto analizė suponuoja išvada, kad sprendimus dėl žemės nenaudojimo priima apskrities viršininkas. Priešingu atveju, netektų prasmės teisės akte įtvirtinta žemėtvarkos skyrių funkcija - teikti asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį, sąrašo projektą apskrities viršininkui tvirtinimui. Ginčo byloje faktinėmis aplinkybėmis nepatvirtinta, kad S. G., A. G., P. Š., V. B., F. U., A. D. ir A. K. būtų įrašyti į apskrities viršininko patvirtintą fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį sąrašą nėra duomenų, kad jie būtų įrašyti ir į tokio sąrašo projektą. Taigi, nėra objektyvių faktinių aplinkybių patvirtinančių žemės nenaudojimo faktą pareiškėjai byloje turėjo įrodyti suteiktos asmeninio ūkio žemės faktinio nenaudojimo faktą kas nebuvo padaryta, o teismas nurodyti konkrečias objektyvias faktines aplinkybes žemės nenaudojimo faktui pripažinti.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismui nebuvo pateikti įrodymai, jog bent vieno pareiškėjo protėviai turėjo žemės Zujūnų kaime žemės iki 1940 m., į kurią, galėtų pretenduoti dėl jos atkūrimo. Vien jų išreikštas noras, jog nori žemės Zujūnų kaime nereiškia, kad jie yra pretendentai ir gali rašyti tokio pobūdžio skundus.
3. Teismas nevertino apeliantų pateiktų įrodymų, įrodančių, jog jiems suteiktą asmeninio ūkio žemę jie naudoja.
Teismas nenurodė argumentų, kuriais remiantis teismas galėtų atmesti jų pateiktus įrodymus. Teismas nevertino V. B., P. Š. ir A. K. parodymų pateiktų teismo posėdžio metu, apie asmeninio ūkio žemės naudojimą Zujūnų kaime.
4. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005 m. lapkričio 24 d. pasitarime aprobuota Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos 9.1.1. punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punkte esanti sąvoka „naudojama“ turi būti aiškinama kaip reiškianti tik faktinį žemės naudojimą, t. y. kai pats naudotojas tiesiogiai pritaiko naudingąsias žemės savybes. Ši sąvoka negali būti aiškinama kaip apimanti naudos gavimą iš žemės ir kitais būdais (pavyzdžiui, nuompinigių gavimas). Tokia išvada darytina įvertinus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimą kuriuo buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti suteiktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privatinėn nuosavybėn. Konstitucinis Teismas šiame nutarime nurodė, kad „neišperkant žemės iš buvusių savininkų, nebūtų įmanoma aprūpinti žeme asmenų, naudojančių ir dirbančių ją, o tai kliudytų vykdyti žemės reformą. Tokią išperkamą žemę valstybė turi naudoti pagal paskirtį — parduoti ją jos naudotojams arba, kai naudotojai nepareiškia noro įsigyti jos privatinėn nuosavybėn, garantuoti jiems suteiktos žemės neterminuotą naudojimą.
Įvertinus tai, kad apeliantai žemę faktiškai naudoja jau daugelį metų ir remiantis minimu Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu, valstybė privalo garantuoti jiems suteiktos žemės neterminuotą naudojimą ir įsigijimą priešingu atveju būtų pažeistos mūsų konstitucinės teisės.
5. Administracinio akto dalies - Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004-03-30 įsakymo Nr. 2.3 2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktu, patvirtintas penktas priedas, kuriuo patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas garantuoja apeliantams tai, kad jie galės ir toliau šia žeme naudotis, kad naudojama asmeninio ūkio žemė yra tinkamai apskaitoma, kad Vilniaus apskrities viršininkas galės tinkamai atlikti jam priskirtus valstybės uždavinius ir jo kompetencijai priskirtinus veiksmus susijusius su žemės reforma.
6. Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) penktasis priedas – tai yra juridinis faktas, kuriuo patvirtinamos aplinkybės, kad apeliantai Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje, Zujūnų kaime naudojasi asmeninio ūkio žeme, nurodomas žemės suteikimo pagrindas ir naudojamas žemės plotas. Šis valdymo aktas yra kito valdymo akto - rengiamo Vilniaus rajono Zujūnų kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto pagrindas, nes, asmeninio ūkio naudotojų sąrašai, remiantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3D-159 7.7. punktu yra reikalingi tokiam projektui parengti. Projektuojant žemės sklypus Buivydiškių kadastro vietovėje Zujūnų kaime, be asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašų būtų pažeistos projektavimo sąlygos, projektavimas taptų negalimas, apskrities viršininkas ir jo administracija negalėtų vykdyti jiems priskirtinų funkcijų susijusių su žemės reforma šioje kadastro vietovėje. Iš penktame priede patvirtintų aplinkybių pareiškėjai ginčijo, tik žemės nenaudojimo faktą, tačiau šiam teiginiui pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Apeliantai pateikė įrodymus ir įrodė, kad naudojasi suteikta asmeninio ūkio žeme.
7. Mano, kad jų teisės negali būti apribotos tokiu teismo sprendimu.
Šalies argumentai
Tretieji suinteresuoti asmenys J. Č., R. K., S. Š., S. P., J. V., A. J. R., A. C., Ž. C., V. S., E. M., M. V. M., Monika J. V., O. G., V. M. ir A. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą dalyje dėl L. V. teisių perėmėjos A. V. ir A. C. teisių perėmėjos S. C. teisių ir pareigų, kurioms turi įtakos pareiškėjų ginčytino Vilniaus apskrities viršininko Įsakymo 3.3 punkto panaikinimas, ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti į iš naujo; taip pat panaikinti sprendimą dalyje dėl S. Š., R. K., M. V., E. M., V. M., Ž. C., A. R., J. Č., S. P., O. G., V. S., J. V., V. M. ir A. Č. ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko Įsakymo 3.3 punkto, susijusio su šių asmenų patvirtinimu asmeninio ūkio naudotojais, atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas L. V. ir A. C. įtraukė į teismo procesą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, išnagrinėjo administracinę bylą ir priėmė sprendimą minėtiems asmenims esant mirusiems. Šie asmenys buvo įtraukti į bylos nagrinėjimą jiems jau esant mirusiems. Remiantis ABTĮ 81 straipsniu, nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė šią procesinę pareigą, kadangi nesiaiškino, ar L. V. ir A. C. gali būti įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis.
2. ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tais atvejais, kai viena iš proceso šalių pasitraukia iš bylos (asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, institucijos ar organizacijos reorganizavimas arba likvidavimas, reikalavimo perleidimas), teismas tą šalį pakeičia jos teisiu perėmėju. Nustačius, jog L. V. ir A. C. yra mirę, teismas būtų privalėjęs svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą ir spręsti, ar yra pagrindas pakeisti juos jų teisių perėmėjais. Nagrinėjamoje byloje teismas šio klausimo neišsprendė, taigi, priėmė sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t. y. L. V. teisių perėmėjos A. V. ir A. C. teisių perėmėjos S. C.. Todėl remiantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismo sprendimas turi būti panaikintas ir byla dalyje dėl A. V. ir S. C. teisių ir pareigų, kurioms turi įtakos pareiškėjų ginčytino Vilniaus apskrities viršininko Įsakymo 3.3 punkto panaikinimas, grąžinta nagrinėti iš naujo.
3. Nors paskelbimas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą spaudoje remiantis ABTĮ 73 straipsnio 3 dalimi laikytinas tinkamu ir teisėtu teismo šaukimų įteikimo būdu, tačiau ši aplinkybė turi būti pripažintina pagrįsta priežastimi pateikti į bylą naujus įrodymus, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliantai apie teismo procesą nebuvo pranešta asmeniškai.
4. Vadovaujantis ABTĮ 86 straipsniu teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti argumentus dėl atitinkamų aplinkybių buvimo ar nebuvimo, taip pat ir dėl tam tikrų aplinkybių nereikšmingumo bylai. Nemotyvuotas teismo sprendimas pažeidžia tiek proceso dalyvių teisėtus lūkesčius dėl efektyvios jų teisės į teisminę gynybą realizacijos, tinkamo ginčo išsprendimo, tiek viešąjį interesą, nes šiuo atveju pažeidžiami pagrindiniai proceso principai.
Sprendimas laikomas pagrįstu, jeigu, nagrinėjant bylą, yra išaiškintos ir nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios yra būtinos taikant materialinės teisės normas konkrečiam ginčui reguliuoti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai išaiškino bei nustatė byloje reikšmingas aplinkybes, kas sąlygojo netinkamą ginčo teisinį santykį reglamentuojančiu materialinės teisės normų taikymą.
6. Remiantis Lietuvos Respublikos piliečiu nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 7 punktu būtina sąlyga žemės negrąžinant natūra pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą yra tai, kad asmeniniam ūkiui žemė būtų suteikta pagal įstatymus, t. y. teisėtai, laikantis norminiais teisės aktais nustatytos procedūros, ir pagrįstai - asmenims turintiems teisę gauti paminėtus žemės sklypus.
7. ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai turėjo įrodyti faktą, patvirtinantį, jog apeliantams asmeniniam ūkiui žemė buvo suteikta neteisėtai ir nepagrįstai.
8. Remiantis šiuo metu galiojančio Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtintos Žemės reformos kaimo vietovėje tvarkos 10 punkte pateikta piliečių asmeninio ūkio žemės sąvoka, kilus ginčui dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suformavimo teisėtumo, byloje turi būti nustatytos dvi esminės aplinkybės: ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta įstatymais nustatyta tvarka; ir ar žemė buvo naudojama asmeniniam ūkiui.
9. Aiškinantis, ar asmeninio ūkio žemės sklypas asmeniui buvo suteiktas pagal įstatymus, remiantis Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventoJŲ sodybiniu sklypu išplėtimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimo Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypu asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos nuostatomis turi būti nustatytos šios aplinkybės: ar asmuo turėjo teisę gauti atitinkamo ploto asmeninio ūkio žemės sklypą; ar atitinkama apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės sklypo suteikimo iki 1994 m. liepos 1 d.; tuo atveju, jeigu asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentu neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. - 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnu biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimą dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. - 1995 m. kovo 26 d. laikotarpiu, ar asmeninio ūkio žemės suteikimą ir fizinio asmens naudojamo asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. sprendimu patvirtino apskrities viršininkas; ar žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventoju asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus.
10. Apeliantams L. V., (teisių perėmėjai A. V.), S. Š., M. V., E. M., V. M., A. C. (teisių perėmėjai S. C.), A. R., O. G., J. V., V. M. ir A. Č. asmeninio ūkio žemė buvo suteikta Buivydiškiu apylinkės tarybos XXI sesijos 1994 m. gegužės 11 d. sprendimu, t.y. iki 1994 m. liepos 1 d. Pareiškėjai neginčija šio sprendimo, taigi, sprendimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, t. y. patvirtina aplinkybę, jog kiekvienas iš paminėtu asmenų atitiko aukščiau minėtuose teisės aktuose numatytas sąlygas ir turėjo teisę gauti atitinkamo ploto asmeninio ūkio žemės sklypą.
15. Žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentų neišliko arba asmeninio ūkio žemės suteikimas apylinkės teritorijoje 1990 m. liepos 26 d. - 1994 m. liepos 1 d. laikotarpiu apylinkės tarybos sprendimu buvo įformintas kaip žemės nuoma, arba dėl pareigūnu biurokratizmo apylinkės taryba priėmė sprendimų dėl asmeninio ūkio žemės suteikimo 1994 m. liepos 1 d. - 1995 m. kovo 26 d, laikotarpiu, asmeninio ūkio žemės suteikimų ir fizinio asmens naudojamos asmeninio ūkio žemės plotą ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d, sprendimu patvirtina apskrities viršininkas, jeigu nėra norinčiųjų šią žemę susigrąžinti natūra, išskyrus atvejus, kai toje vietoje asmeninio ūkio naudotojas ar jo šeimos narys buvo gavęs sodybinės žemės sklypą iki 0,6 ha ir juo naudojasi nuo 1990 metu ar anksčiau, arba ši žemė nėra privati nuosavybė ir jeigu žemės naudotojas iki Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimo Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventoJŲ sodybiniu sklypu išplėtimo“ įsigaliojimo buvo įrašytas į apylinkės ūkinę knygą.
Apeliantės J. Č. asmeninio ūkio žemės sklypas buvo įteisintas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1809-41, o apeliantų R. K., Ž. C., S. P. bei V. S. asmeninio ūkio žemės sklypai buvo įteisinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2104-41, t. y. ne vėliau kaip iki 2004 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjai neginčija Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1996 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. 1809-41 ir 1996 m. gruodžio 23 d. įsakymo Nr. 2104-41, todėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos įsakymai laikytini pagrįstais ir teisėtais, ir patvirtina aplinkybę, jog kiekvienas iš paminėtu asmeny atitiko sąlygas, suteikiančias teisę į asmeninio ūkio žemę.
16. Byloje nėra duomenų apie tai, jog kompetentingi viešojo administravimo subjektai būtų atlikę žemės sklypų, suteiktų apeliantams, matavimo, žymėjimo bei šių darbu įforminimo veiksmus pagal Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d, nutarimu Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypu asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos reikalavimus. Ne apeliantams, o teisės aktuose nurodytiems viešojo administravimo subjektams buvo numatytos pareigos atlikti žemės sklypu asmeniniam ūkiui matavimus bei Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka parengti žemės sklypu asmeniniam ūkiui paženklinimo aktus, prie jų pridedant asmeninio ūkio žemėnaudą sudarančių žemės sklypų planus ir žemės naudmenų eksplikacijas, suvestinius žemės sklypų asmeniniam ūkiui planus, žemės sklypų asmeniniam ūkiui apskaitos žiniaraščius, todėl aplinkybė, kad tokių dokumentų šią dieną nėra, negali paneigti paties asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumo fakto bei tokios žemės naudojimo Vilniaus apskrities viršininko įsakymo 3.3 punktu patvirtinto patikslinto Vilniaus rajono ZujūnŲ seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše nurodyto apeliantų naudojamo ploto ribose.
17. Pagal Žemės reformos žemėtvarkos projektŲ rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškŲ ūkio ministerijos 1998-04-23 įsakymu Nr. 207, 67 punktą žemės sklypus asmeninio ūkio žemės naudotojas įstatymŲ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimŲ nustatyta tvarka gali įsigyti nuosavybėn tik tuo atveju, kai šie žemės sklypai suformuoti patvirtintame žemėtvarkos projekte, išskyrus grąžinamus natūra žemės sklypus. Asmeniniam ūkiui skirtoje teritorijoje projektavimo darbai vykdomi pagal šioje metodikoje nustatytus bendrus žemėtvarkos projekto rengimo reikalavimus, vadovaujantis iš žemėtvarkos skyriaus gautais dokumentais.
Apeliantai pabrėžė, kad ne dėl jų kaltės užsitęsė žemės reforma Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovėje. L. Bimbirienės įmonės „Arlitanus“ darbuotojai sparčiai vykdo užsitęsusius darbus. L. Bimbirienės įmonė „Arlitanus“ intensyviai rengia projektinę dokumentaciją, vietoje paženklino sklypus, yra atlikusi patikrą vietovėje, surašomi žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktai ir t.t.
18. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A7-l32-2001; Nr. A6-1132-2003; Nr. A4-364-2004; Nr. A7-525-2005 ir kt.) laikomasi taisyklės, kad kai žemės sklypas asmeniniam ūkiui buvo atmatuotas iki 1994 m. sausio 1 d. arba po 1994 m. sausio 1 d., bet žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, toks žemės suteikimas yra teisėtas, nors iki žemės sklypo asmeniniam ūkiui atmatavimo asmenys, turėję teisę į nuosavybės teisiu atkūrimą, buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į šią žemę grąžinant ją natūra.
19. Teisės aktuose nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę kitiems asmenims, žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikiama atsižvelgiant tik į žemės ūkio ar kitu įmonių ir pretendento į asmeninį ūkį interesus. Tokios kitiems asmenims asmeniniam ūkiui naudoti sutelktos žemės išpirkimas iš asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, bei numatymas galimybės asmeninio ūkio žemės naudotojams šią žemę neterminuotai naudoti ar netgi įstatymų nustatyta tvarka įgyti privačion nuosavybėn, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. kovo 8 d. nutarimu buvo pripažintas neprieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šiame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė žemės socialinę funkciją, susiklosčiusius faktinius žemėnaudos santykius vertindamas kaip visuomenės poreikį vykdant žemės reformą, pareigą derinti socialinius interesus ir reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautu bendrai tautos gerovei (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnis).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisiu gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisiu atkūrimą (Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 ir, 1995 m. kovo 8 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai).
20. Nei Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 2008 m. balandžio 3 d. atsakymo Nr. SR-1561 (1.12), nei Nacionalinės žemės tarnybos 2008 m. sausio 3 d. rašto Nr. 3B-(9.5)-A.Š-716/3.716/4.5 turinys nepatvirtina, jog asmeninio ūkio žemė Buivydiškiu kadastro vietovėje yra projektuojama pažeidžiant galiojančių norminių teisės aktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
21. Teismas turėjo įsitikinti, jog tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Nesant absoliučiai jokiu įrodymų dėl naudojimosi ar nesinaudojimo asmeninio ūkio žeme, teismas neturėjo pagrindo nuspręsti, kad pakanka duomenų išvadai apie tai, jog asmenys, siekiantys gauti asmeninio ūkio žemę Zujūnų seniūnijos Buivydiškiu kadastro vietovės Zujūnų kaime, realiai ja nesinaudojo.
22. Visi apeliantai iki asmeninio ūkio žemės sklypu suteikimo gyveno ir dabar gyvena bei dirbo Buivydiškėse. Nuo to laiko, kai kiekvienam iš apeliantų pagrįstai ir teisėtai buvo skirta žemė asmeniniam ūkiui, iki dabar jie naudojasi šia žeme. 2008 m. gegužės 8 d. dalyvaujant komisijai buvo patikrinta ir nustatyta, kad kiekvieno iš apeliantų žemė yra dirbama ir naudojama pagal paskirtį, pasirašyti asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo - apžiūrėjimo aktai. L. Bimbirienės IĮ „Arlitanus“ darbuotojai atlikę patikrą priskirtoje žemės vietoje atliko matavimus ir surašė asmeninio ūkio žemės sklypų paženklinimo - parodymo aktus. Kai kuriems iš apeliantų 2001 m. sausio 10 d. korporacija „Matininkai“ atliko geodezinius matavimus, sudarė asmeninio ūkio žemės sklypu planus, paženklino, tačiau asmeninio ūkio žemės valdos tuo metu jiems nebuvo teisiškai įformintos. Apie apeliantų asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimą netiesiogiai galima spręsti ir iš įrašų, esančių Buivydiškių apylinkės namų ūkio knygose.
23. Didžioji dauguma apeliantų norminių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis 1996 metais yra įmokėję įmokas už skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus.
24. Teisėtą ir pagrįstą asmeninio ūkio žemės suteikimą apeliantams bei realų pastarųjų naudojimąsi ja taip pat patvirtina kiti pridedami dokumentai, t.y, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, įrašai asmens pasuose, darbo knygelėse, Vilniaus apskrities viršininko administracijos įvairūs aktai bei raštai (įsakymai, atsakymai į prašymus ir paklausimus) ir kt. (pridedama - kiti dokumentai).
25. Teismas pažeisdamas ABTĮ 81 straipsnio reikalavimus, nenustatė, neištyrė ir neįvertino visų bylai išspręsti reikšmingu aplinkybių, t. y. byloje esančias įrodymais ir faktinėmis bylos aplinkybėmis nebuvo nustatyta, jog žemė apeliantų realiai yra nenaudojama asmeniniam ūkiui.
Šalies argumentai
J. M., L. G., Č. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas visapusiškai ir išsamiai neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, netinkamai aiškino ginčo šalių poziciją pagrindžiančias teisės normas, priimant sprendimą buvo atsižvelgta tik į pareiškėjų nurodytus argumentus, nevertinant suinteresuotų asmenų, asmeninio ūkio naudotojų, pateiktų įrodymų bei nurodytų motyvų. Apeliantų pateikti paaiškinimai ir motyvai nebuvo nuginčyti, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių asmeninio ūkio suteikimo tretiesiems suinteresuotiems asmenims, tame tarpe ir Č. M., kurio įpėdiniai ir dabartiniai asmeninio ūkio naudotojai yra apeliantai, ir jo naudojimo neteisėtumą ar teisės aktų pažeidimą. Pareiškėjai nepateikė jokių neginčijamų argumentų bei įrodymų, jog asmenys, siekiantys įteisinti asmeninio ūkio žemę Zujūnų kaime, ja realiai nesinaudoja, nors tokią pareigą turėjo (LVAT 2006 m. balandžio 13 d. nutartis adm. byla Nr. A5 - 893/2006).
2. Apeliantai kaip Č. M. įpėdiniai iki šiol faktiškai naudojasi 0,33 ha asmeninio ūkio žemės sklypu Zujūnų kaime. 2005 m. liepos 1 d. Č. M. vienos iš įpėdinių L. G. vardu buvo įregistruotas ūkininko ūkis (UP Nr. 0101221). Iš pridedamo žemėlapio fragmento su pažymėtomis žemės naudmenų ir pasėlių ribomis bei kontrolinių žemės sklypų ribomis akivaizdu, jog Č. M. perėmėjai realiai ir teisėtai naudojasi jiems suteiktu žemės sklypu.
3. Asmeniniam ūkiui skirtoje žemėje projektavimo darbai vykdomi remiantis Žemės ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Zujūnų kaimas buvo rėžinis, o teritorijoje, kurioje buvo likusi rėžių sistema, asmeninio ūkio sklypai įteisinami pagal sudarytus ir patvirtintus žemes reformos žemėtvarkos projektus. Zujūnų kaimo projektą rengė L. Bimbirienes IĮ „Arlitanus“.
4. Vadovaujantis Žemės reformos įstatomo 15 straipsniu piliečių asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir piliečių naudojama asmeniniam ūkiui iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Nurodytu žemės sklypu Č. M. šeima nepertraukiamai naudojosi nuo 1988 m. Kaip ir numatyta LR Žemės reformos įstatymo 16 straipsnio 11 dalyje Č. M. žemė suteikta 1991 m. balandžio 1 d. Asmeninio ūkio žemėnaudos iš esmės susiformavo pagal tai, kaip kaimo gyventojai faktiškai naudojosi žeme.
5. Įstatymų leidėjas yra nustatęs prioritetą, kad žemės reformos tikslas - ne tik įgyvendinti Lietuvos piliečių teisę į žemės nuosavybę, bet ir garantuoti racionalų žemės naudojimą, todėl žemės buvusiems savininkams grąžinimas saistomas žemės naudojimo pagal jos paskirtį. Tai buvo įtvirtinta LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnyje. Be to, Aukščiausiosios Tarytos 1990 m. liepos 26 d. nutarime „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo buvo nustatyta kad kaimo vietovėse gyvenantiems žemės ūkio įmonių darbuotojams ir pensininkams, jei jie pageidauja, asmeniniam ūkiui suteikiami iki 3 ha žemės sklypai vienai šeimai. Šiuose nutarimuose nebuvo reikalaujama atsižvelgti į buvusio žemės savininko interesus suteikiant naudoti jo žemę, nors tuo metu privatinės nuosavybės institutas įstatymų leidėjo valia jau buvo grąžintas į šalies teisės sistemą.
6. Pagal Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnį asmenų naudojama asmeniniam ūkiui žemė yra valstybės išperkama ir į ją negali būti atkuriamos nuosavybės teisės.
7. Aukščiausiosios Tarybos priimtų teisės aktų, vėliau LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo paskirtis - grąžinti žemę savininkams derinant tai su jos naudojimu pagal tikslinę paskirtį. Jei negalima grąžinti žemės, nuosavybės teisės atstatomos kitais būdais - ji turi būti įperkama, o faktiniams žemės naudotojams garantuojamas asmeninio ūkio žemės naudojimo stabilumas. LR Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog iki turto grąžinimo, t. y. nuosavybės teisių į tam tikrą turtą atkūrimo, ar sprendimo dėl atitinkamo kompensavimo priėmimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atstatytos. Įstatymas, kol nėra pritaikytas konkrečiam subjektui dėl konkretaus turto grąžinimo, pats savaime subjektinių teisių nesukuria. Esant tokiai situacijai, valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra ar kompensuoti jį turi tokią juridinę reikšmę, kad nuo to momento buvęs savininkas įgyja savininko teises į tokį turtą (LR Konstitucinio Teismo 1994 m. gegužės 27 d. nutarimas).
8. Įstatymų leidėjas pabrėžė pirmenybę buvusiems savininkams susigrąžinti žemę natūra. Tačiau jeigu dėl susiklosčiusių faktinių žemėnaudos santykių, vertintinų kaip visuomenės poreikis, vykdant žemės reformą negalima grąžinti žemės natūra, ji iš buvusio savininko gali būti išperkama (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 str. 2 d. 3 p.). Pagal šio statymo 12 straipsnį žemė, suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui, iš buvusių savininkų išperkama taikant to paties įstatymo 16 straipsnyje numatytus būdus. Konstitucinis Teismas 1994 m. gegužės 27 d. nutarime pažymėjo, jog nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atstatymą. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos teisės tradicijas, žemės reformomis taip pat buvo siekiama, kad žemės gautų ją dirbantys, nors istoriškai ir neturėję nuosavybės teisių į ją, asmenys.
9. Pareiškėjai nepateikė jokių neginčijamų argumentų bei įrodymų, jog asmenys, siekiantys įteisinti asmeninio ūkio žemę Zujūnų kaime, ja realiai nesinaudoja, nors tokią pareigą turėjo.
10. LVAT 2006 m. lapkričio 27 d. nutartyje adm. byla Nr. A14-2081/06 yra pabrėžęs, kad asmeninio ūkio žemės suteikimas gali būti įrodinėjamas visais leistinais administracinėje teisenoje įrodymais, o jų turinys turi būti vertinamas sistemiškai, t. y kaip duomenų visuma.
11. Byloje esančiais duomenimis patvirtintos esminės asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą pavirtinančios aplinkybės: a) tretysis suinteresuotas asmuo Č. M. tarėjo teisę gauti 3 ha žemės; b) suteikiamo sklypo vietą ir ribas nustato ir projektą rengia įgaliota įmonė „Arlitanus“; c) kad sprendimą suteikti priėmė Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės taryba; d) tretysis suinteresuotas asmuo Č. M. naudojo, o dabar įpėdiniai naudoja ginčo žemę pagal paskirtį.
Šalies argumentai
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos - Atkuriamojo Seimo 1990 m. liepos 26 d. nutarimu Nr. 1-411 „Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo“ (1990, Nr. 22-541), Žemės reformos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos“ (Žin., 1990, Nr. 30-735), Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 „Dėl Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1993, Nr. 58-1131), ir kitais teisės aktais buvo nustatyta, kad žemė asmeniniam ūkiui suteikiama kaime gyvenantiems ir dirbantiems asmenims bei pensininkams (dirbusiems kaime) jiems pageidaujant, vienai šeimai suteikiami apylinkės tarybos sprendimu.
2. Pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą žemė suteikta asmeniniam ūkiui yra valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį. Konstitucinis Teismas 1995 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, kad asmeniniam ūkiui skirti sklypai yra priskirti valstybės išperkamiems plotams ir buvusiems žemės savininkams natūra negrąžinami.
3. Teismas neįvertino, kad piliečiams asmeniniam ūkiui žemės sklypai buvo suteikti Vilniaus rajono Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimu, kuris nėra panaikintas.
4. Teismas nenustatė, kas iš trečiųjų asmenų realiai naudojasi gauto asmeninio ūkio žeme. Taigi, nepakankamai ištyrė byloje esančius įrodymus.
5. Teismas neįvertino, kad pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad įsakymas priimtas pažeidžiant norminių aktų reikalavimus, arba motyvų, dėl kurių turėtų būti panaikintas 2007 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymas Nr. 2.3-12801-(41).
6. Įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą, teismas neturėjo pagrindo pripažinti, kad atsakovas, tvirtindamas asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą pažeidė subjektų grupių, pageidaujančių susigrąžinti žemę Zujūnų kaime natūra, teises ir teisėtus interesus.
7. Teismas nenurodė motyvų, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu sutinka ir prašo jį skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius argumentus, kaip ir jos pateiktame apeliaciniame skunde.
Tretysis suinteresuotas asmuo M. Š. su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus, kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pareiškėjai J. J., S. Š., Z. J., Z. J., L. T., A. Š., E. B., A. G., A. J., Č. V. ir tretieji suinteresuoti asmenys V. B., I. G. ir T. M. su apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į trečiųjų suinteresuotų asmenų S. G., A. G., P. Š., V. B., F. U., A. D. ir A. K. apeliacinį skundą nurodė, kad asmeninio ūkio žemę gyventojams kiekybine išraiška iki 1994 m. liepos 1 d. suteikinėjo apylinkių tarybos, o nuo 1995 m. gruodžio 20 d. iki 1997 m. liepos 23 d. apskrities valdytojai. Tačiau žemę konkrečiam asmeniui konkrečioje vietovėje galėjo suteikti tik tam įgaliojimus turintys asmenys (agrarinių žemėtvarkos tarnybų žemėtvarkininkai), žemės suteikimas, matavimas turėjo būti įformintas dokumentais, žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. liepos 1 d. turėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje. Laisva valstybinio žemės fondo žemė pagal teisės aktų nuostatas yra ta, į kurią nepretenduoja asmenys turintys teisę atkurti nuosavybės teises natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą.
Taigi, kadangi asmeninio ūkio žemė visiems piliečiams, nurodytiems apskrities viršininko patvirtintame Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąraše, nebuvo nustatyta tvarka ir terminais paženklinta vietovėje, todėl iš pretendentų atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę natūra Zujūnų rėžinio kaimo teritorijoje negali būti išperkama valstybės, nes pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji pagal įstatymus suteikta ir naudojama asmeniniam ūkiui.
Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr.2.3-12801-(41) patvirtintas „Piliečių, pageidaujančių susigrąžinti žemę natūra, pateikusių prašymus ir kitus dokumentus iki 2007-10-20“ sąrašas šioje byloje negali būti kvestionuojamas.
Byloje pateikti apeliantų dokumentai nėra priskirtini prie įrodymų, nustatančių, kad F. U. asmeninis ūkis suteiktas pagal įstatymus, nes nėra paženklintas ir neaišku kokioje Buivydiškių kadastro vietovės vietoje jis yra. Antstolės P. K. 2008 m. gegužės 14 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, neturi šioje byloje įrodomosios vertės, nes jame nėra pateikto nustatytais terminais ir tvarka Buivydiškių agrarinės tarnybos žemėtvarkos žemėtvarkininkų sudarytų paženklinimų aktų ir sklypų ribų duomenų.
Apeliantai skunde pateikė tik sąvokos „naudojama“ išaiškinimą. Bet nepateikė jiems nenaudingus Administracinių bylų praktikos išaiškinimus, liečiančius klausimą ar asmeninio ūkio žemė jiems „suteikta pagal įstatymus“, t. y. teisėtai, laikantis teisiniais norminiais aktais numatytų procedūrų. Jeigu suteikta ne pagal įstatymus žemė yra naudojama, tai toks faktas turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas valstybinės žemės užgrobimas su atitinkamų sankcijų taikymu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo rekomendacijų 9.1.1 punkte nustatyta (Administracinių teismų praktikos biuletenis Nr. 8,491-492 psl.), kad vertinant, ar žemė asmeniniam ūkiui buvo suteikta pagal įstatymus, turi būti patikrinama: 1) [...]; 2) [...]; 3) ar skirta asmeniniam ūkiui žemė buvo atmatuota toje vietoje, kurioje šiuo metu asmuo ją naudoja [...]; 4) [...]; 5) jei žemės sklypas asmeninam ūkiui buvo atmatuotas po 1994 m. sausio 1 d., turi būti patikrinama, ar jis buvo atmatuotas žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui (t.y. numatyta gyventojų asmeninio ūkio poreikiams pagal rajonų valdybose iki 1993 m. gruodžio 31 d. apsvarstytus žemės reformos žemėtvarkos projektus arba iki šios datos suteikta ir paženklinta vietovėje (biuletenio Nr. 8, 483 psl.) arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje, kuri numatyta naudoti gyventojų asmeniniam ūkiui pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus (laisva valstybinio žemės fondo žemė nelaikoma žemė, į kurią atkurti nuosavybės teises, žemę grąžinant natūra, pretendavo asmenys, turėję tokią teisę).
Kadangi apeliantams ir kitiems, pretenduojantiems į asmeninio ūkio žemės sklypus, žemė vietovėje nebuvo paženklinta nustatyta tvarka iki skundo administraciniam teismui pateikimo dienos, tai asmeninio ūkio žemės sklypai gali būti dabar ženklinami ir žemėtvarkos projekte formuojami tik laisvo valstybinio žemės fondo žemėje, į kurią nepretenduoja Zujūnų rėžinio kaimo savininkai.
Žemės ūkio ministro 2006 m. balandžio 20 d. įsakymo 7.7 punkte nurodyta, kad rengiant žemėtvarkos projektą žemėtvarkos skyrius turi pateikti ne tik asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašus bet taip pat ir asmeninio ūkio žemės suvestinius planus, kuriuos teismas reikalavo pateikti, o Žemėtvarkos skyrius jų nepateikė motyvuodamas, jog tokių suvestinių planų neturi.
Pareiškėjai ginčija vien atsakovo neteisėtus veiksmus suteikti ne pagal įstatymus asmeninio ūkio žemės sklypus jiems natūra grąžintinoje teritorijoje. Todėl nėra svarbu ar dabar piliečiai naudojasi ginčo žeme, ar nesinaudoja.
Į trečiųjų suinteresuotų asmenų J. Č., R. K., S. Š., S. P., J. V., A. J. R., S. C., Ž. C., V. S., E. M., M. V. M., A. V., Monikos J. V., O. G., V. M., A. Č. apeliacinį skundą pareiškėjai nurodė, kad šių asmenų apeliacinis skundas paduotas praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Paaiškino, kad atsakovas atsisakė duoti bet kokią informaciją apie trečiuosius asmenis. Todėl pareiškėjai remdamiesi ABTĮ 68 straipsnio 1 dalies 4 punktu teismo prašė tuos įrodymus iš atsakovo išreikalauti. Atsakovas trečiųjų suinteresuotų asmenų (asmeninio ūkio žemės naudotojų) sąrašą su adresais ir mirusiųjų asmenų teisių perėmėjai pateikė tik teismui (l t., b.1. 155-156). Šiame sąraše nurodyta, kad L. V. teisių perėmėja yra A. V. gyvenanti ten pat. Sąraše, kad A. C. yra miręs, nenurodyta. Atsakovas nėra įpareigotas ir neturi galimybės sekti, kurie asmeninio ūkio žemę siekiantys įsigyti piliečiai mirė ir aiškinti jų teisų perėmėjus. Yra nusistovėjusi praktika, kad piliečiui mirus, jo teisių perėmėjas privalo pranešti apie mirties faktą ir pristatyti žemėtvarkos skyriui dokumentus, įrodančius, kad jis yra mirusiojo teisių perėmėjas. Kadangi S. C. per penkis metus nepristatė reikiamų dokumentų, tai iš to matyti, kad S. C. asmeninio ūkio žeme nesinaudojo ir apie asmeninio ūkio žemę jai nebuvo žinoma arba elgėsi neapdairiai ir jai nerūpėjo jos teisės ir pareigos susijusios su šia žeme.
Teisių perėmėjos A. V. ir S. C. gyvena ten pat kur gyveno mirusieji ir skundo nuorašus iš teismo yra gavusios, tačiau pasielgė neapdairiai laiku nesikreipdamos į teismą dėl teisių perėmimo. Vadovaujantis ABTĮ 73 straipsnio 3 dalimi apie įvyksiantį teismo posėdį buvo laiku pranešta šalies dienraštyje „Lietuvos žinios“.
Be to, A. V. ir S. C. teises gina dar 14 tokias pat teises ir pareigas turintys apeliantai.
Pagal ABTĮ 138 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau. Kadangi apeliantai buvo tinkamai pagal įstatymą informuoti apie teismo posėdžio laiką ir vietą, priežastys, kad apeliantai apie posėdį nebuvo asmeniškai informuoti ir jame nedalyvavo, negali būti laikomos pagrįstomis.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir nustatė byloje reikšmingas aplinkybes.
Nurodė, kad pareiškėjai žemės suteikimo fakto neginčija. Jie skundžia tik atsakovo neteisėtus veiksmus Zujūnų rėžinio kaimo teritorijoje suprojektuoti asmeninio ūkio žemės sklypus pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 7 punktą, Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 7.7, 67 ir 69 punktus, Žemės reformos įstatymo ir kitų teises aktų normas.
Kadangi pareiškėjai individualių norminių aktų (apylinkės tarybos sprendimų ir apskrities valdytojų įsakymų) neprašo naikinti, todėl šioje byloje nėra svarbu, ar teisėtai ir pagrįstai asmeninio ūkio žemė apeliantams kiekybine išraiška (hektarais) buvo suteikta.
Nesutinka su apeliantų teigimu, kad, nesant pačių apeliantų aukščiau nurodytų dokumentų, asmeninio ūkio žemės naudojimasis Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų rėžinio kaimo buvusiose ribose, esant žemės trūkumui grąžinimui natūra, yra teisėtas ir laikytinas suteiktu pagal įstatymus.
Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 67 punkte nurodytų dokumentų nėra nei pas atsakovą ir nei apeliantus, o tai reiškia, kad žemė asmeninio ūkio naudotojams yra suteikta ne pagal įstatymus ir todėl sąrašas piliečių, siekiančių gauti asmeninio ūkio žemę Zujūnų rėžinio kaimo ribose, yra neteisėtas ir naikintinas.
Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog nuostata, kad jei negalima turto grąžinti natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių ginimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Bet kompensacijos skyrimui pagrindas yra tik tuomet, jei žemės išpirkimas neprieštarauja teisės aktų nuostatoms arba pilietis pats pageidauja kompensacijos. Kitais atvejais kompensacijos skyrimas pažeistų Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas. Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad atkuriant nuosavybės teises pirmenybė suteikiama žemės grąžinimui natūra. Atkūrimo įstatymo preambule nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas ir tik, jei šios galimybės nėra, teisingai už jį atlyginama.
Šalies argumentai
Pareiškėjai pateikė tik tiek įrodymų, kiek reikia, o prašė teismo iš atsakovo išreikalauti dokumentus, iš kurių būtų matyti, ar pagrįstas ir teisėtas yra Apskrities viršininko įsakymas.
Visi nauji prie apeliacinio skundo pridėti dokumentai neturi įrodomosios vertės šioje byloje.
Remiantis LR Vyriausybės 1993 m. spalio 29 d. nutarimo Nr. 816 „Dėl žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos patvirtinimo“ 2, 14, 15 ir 16 punktais darytina išvada, kad žemę konkrečiam asmeniui konkrečioje vietovėje galėjo suteikti tik tam galiojimus turintys asmenys, žemės suteikimas, matavimas turėjo būti įformintas dokumentais, žemės sklypai asmeniniam ūkiui po 1994 m. liepos 1 d. turėjo būti matuojami tik žemėje, kuri iki to laiko buvo naudojama asmeniniam ūkiui, arba laisvoje valstybinio žemės fondo žemėje. Laisva valstybinio žemės fondo žemė šio nutarimo prasme yra ta, į kurią nepretenduoja asmenys turintys teisę atkurti nuosavybės teises natūra pagal Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymą.
Į atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos apeliacinį skundą nurodė, kad jis paduotas praleidus ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pabrėžė, kad skunde ginčijamas Buivydiškių apylinkės tarybos sprendimų pagrįstumas. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad praeityje būtų atliktos teisės aktais numatytos procedūros, kurios patvirtintų, kad atsakovas asmeninio ūkio žemės sklypus pareiškėjams ir daliai trečiųjų asmenų grąžintinoje žemėje ginčijamo įsakymo pagrindu įsako projektuoti teisėtai. Atsakovo nepateikimas teismui pagal teismo prašymą (lt, b.1.51) asmeninio ūkio žemės naudotojams suteiktų žemės sklypų paženklinimo aktų, asmeninių ūkių žemių suvestinio plano ir kitų dokumentų, rodo, kad asmeninio ūkio žemės sklypus (7-tos grupės piliečiams) numatoma paskelbtame Zujūnų rėžinio kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte formuoti (projektuoti) šiurkščiai žeidžiant teisės aktus (Atkūrimo įstatymo 12 str. 7 p., Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 7.7, 67 ir 69 punktus, Žemės reformos įstatymo ir kitų teises aktų normas).
Atsakovas 2008 m. balandžio 3 d. rašte pranešė teismui, kad asmeninio ūkio žemės naudotojams suteiktų žemės sklypų paženklinimo aktų; asmeninių ūkių vestinį plano, žemės sklypų, kuriuose bus vykdomi projektavimo darbai kartografinės medžiagos, tų sklypų ribų plotų ir jų sąrašą bei kitos turimos su ginču susijusios medžiagos nėra. Visa tai galima išreikšti taip: jeigu nėra nustatyta tvarka ir nustatytu laiku paženklinimo aktais identifikuotos asmeninio ūkio žemės sklypų ribos ir sklypų dislokacija vietovėje, tai reiškia, kad pilietis asmeninio ūkio žemės sklypu nesinaudoja, o jei - naudojasi, tai naudojasi neteisėtai valstybine žeme grąžintina turėjusiems ją savininkams.
Tretieji suinteresuoti asmenys J. M., L. G. ir Č. B. su apeliaciniais skundais sutinka ir prašo juos patenkinti – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą nutraukti. Atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. Nurodė iš esmės tuos pačius argumentus kaip ir jų pateiktame apeliaciniame skunde.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas pareiškėjų ginčijamą įsakymą, nustatė, kad atsakovas, tvirtindamas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašą, veikė iš esmės pažeisdamas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje išvardytų subjektų grupių, pageidaujančių susigrąžinti žemę Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaime natūra, teises ir teisėtus interesus, todėl administracinio akto dalis naikinama kaip neteisėta ir faktiškai nepagrįsta.
Apeliantai iš esmės skundą grindžia tuo, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino faktines aplinkybes bei neteisingai taikė bei aiškino teisės aktus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagristu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.
ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi yra nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.
Pareiškėjai siekdami atkurti nuosavybes teises natūra pateikė bendrą skundą teismui prašydami panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 2.3-12801-(41) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 2.3-2179-41 patikslinimo Vilniaus rajone“ 3.3 punktą, kuriuo patvirtintas patikslintas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas.
Teritorija, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybes teises yra buvusiame Zujūnų rėžiniame kaime, todėl individualizuoti kiekvieno iš pretendentų nuosavybės teise valdyto žemės sklypo ribų nėra galimybės.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nustatyta, kad žemės sklypai nekartografuojami toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžinė sistema, čia nustatoma kaimo riba, plotas ir savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė šioje teritorijoje grąžinama natūra piliečiams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitaria kitaip. Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu kiekvienas iš pretendentų turi teisę remiantis ABTĮ straipsnio 1 dalies nuostata kreiptis į teimą dėl savo galimų teisių pažeidimo. Todėl nutraukti šią bylą dėl to, kad pareiškėjai neturi reikalavimo teisės nėra pagrindo.
Ginčijamo įsakymo teisėtumo vertinimui yra reikšmingas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 385 patvirtinto Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašo 8 punktas. Šiuo punktu nustatyta, kad žemėtvarkos skyrius sudaro fizinių asmenų, kurie nenaudojo jiems suteiktos asmeniniam ūkiui žemės pagal paskirtį (yra išvykę gyventi į kitą vietovę, ir ši žemė yra apleista ir nedirbama), sąrašo projektą. Jame nurodoma fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, apylinkės tarybos sprendimo ar apskrities valdytojo sakymo, kuriuo buvo suteikta žemė asmeniniam ūkiui, data ir numeris, žemės ūkio naudmenų plotas. Taip pat nurodoma apleistos ir nedirbamos žemės sklypų plotas ir jų vieta.
Žemėtvarkos skyriaus vedėjo ir seniūno pasirašytas sąrašo projektas pateikiamas tvirtinti apskrities viršininkui. Šis sąrašas per 10 darbo dienų nuo jo patvirtinimo perduodamas žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui. Rengiant žemės reformos žemėtvarkos projektą, asmeninio ūkio žemės sklypai sąraše nurodytiems fiziniams asmenims neprojektuojami.
Byloje yra pateiktas Vilniaus rajono Zujūnų seniūnijos Buivydiškių kadastro vietovės Zujūnų kaimo asmeninio ūkio žemės naudotojų sąrašas (b.l. 30-31), kuris buvo patvirtintas atsakovo 2007 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. 2.3-12801-(41).
Pareiškėjai nesutinka su šiuo sąrašu, nurodydami , kad nei vienas asmuo nurodytas sąraše neturi nustatytais terminais ir nustatyta tvarka paženklintų asmeninio ūkio žemės sklypų bei sklypų naudojimą patvirtinančių dokumentų. Šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas privalėjo tirti, nes kiekvieno asmeninio ūkio žemės sklypo naudotojo atvejis yra individualus ir privalu buvo vertinti kiekvieno asmeninio ūkio suteikimo bei naudojimo teisėtumą. Teismo sprendimas negalėjo būti grindžiamas abstrakčiu argumentu, jog visi asmeninio ūkio žemės sklypų naudotojai žemės sklypais naudojasi neteisėtai arba jų nenaudoja.
Tokios teismo išvados nepagrįstumą patvirtina ir į bylą pateikti asmeninio ūkio žemės sklypų patikrinimo ir apžiūrėjimo aktai, kuriuose nurodyta, kad J. Č., R. K., S. Š., S. P., J. V., A. J. R., A. C., Ž. C., V. S., E. M., M. V. M., Monika J. V., O. G., ir A. Č. naudoja žemės sklypus pagal paskirtį (b.l. 146-161 2t.).
Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepilnai ir nevisapusiškai išnagrinėjo ginčą, todėl toks sprendimas neatitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimų ir tai yra pagrindas jį panaikinti. Panaikinus sprendimą byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes byloje būtina rinkti daug naujų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kiekvieno asmeninio ūkio žemės sklypų naudojimo teisėtumą. Esant šioms aplinkybėms apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 2 d. sprendimą ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Nutartis neskundžiama.