Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, 2018 m. birželio 14 d. 8.00 val., esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti R. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. E., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės statybos objekte, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, nesudarius darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą. Tuo R. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 2 dalies ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 56 straipsnio reikalavimus.

Administracinio nusižengimo protokole esantis įrašas patvirtina, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą R. Š. kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymo pripažino ir gailėjosi.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. palaikė protokole nurodytą jo poziciją dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kaltę, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį pažeidimą, pripažino, dėl pažeidimo padarymo gailėjosi. Paaiškino, kad protokole nurodyti asmenys anksčiau yra dirbę kartu su juo kitame statybų objekte ir pasiprašė vėl dirbti, kadangi jiems reikia išlaikyti šeimą, mokėti už butą. Jiems buvo nurodytas pagrindinis darbas – valyti objektą. Teismo posėdžio metu patvirtino, kad kaip įmonės vadovas žinojo apie įstatymuose įtvirtintą įdarbinimo tvarką, tačiau šiuo atveju jos nesilaikė ir dėl to labai gailisi.

Tyrimo metu R. Š. 2018 m. rugpjūčio 14 d. paaiškinime buvo nurodęs, kad (duomenys neskelbtini) įrenginėjamas objektas pagal rangos sutartį su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prieš kelias dienas iki nelaimingo atsitikimo į jį kreipėsi R. S., kad priimtų jį į darbą. Darbus pradėjo 2018 m. balandžio pradžioje objekte (duomenys neskelbtini). Jis pats buvo atsakingas už darbų saugą ir darbų vykdymą. Iki birželio 14 d. pagrindiniai darbai buvo objekto valymas, į kurį įeina pirmo aukšto ir rūsio betoninių grindų dažymas, betoninių pakopų ir kitų šiukšlių išnešimas. Darbuotojai, kurie dirbo objekte: J. M., J. S., V. S.. Objekto teritorija buvo aptverta, į ją galėdavo patekti darbuotojai, atsirakinę vartus. Raktas buvo slepiamas prie objekto, visi žinojo, kur buvo raktas nuo vartų. Jam nežinoma, kaip S. E. ir R. S. pateko į objektą (b. l. 8).

Teismo posėdžio metu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) Vilniaus teritorinio skyriaus atstovas palaikė protokole nurodytas aplinkybes. Prašė pripažinti R. Š. kaltu, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir skirti minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.

VDI Vilniaus teritorinio skyriaus 2018 m. rugsėjo 28 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0285 nurodyta, kad VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai T. V. ir V. J. atliko tyrimą pagal 2018 m. rugpjūčio 7 d. VDI Vilniaus teritoriniame skyriuje gautą informaciją iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos (toliau – Vilniaus apskrities VPK KPSNTV) dėl galimai nelegalaus darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius (toliau – Bendrovė). Informacijos patikrinimui nurodyta, kad: „Vilniaus apskrities VPK KPSNTV 2-ajame skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 01-1-28317-18 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 144 straipsnio požymius dėl to, kad 2018 m. birželio 14 d. apie 22.00 val. statybvietėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš pirmo aukšto į rūsį, maždaug nuo 2,85 metrų aukščio nukrito ir susižalojo R. S., gim. (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad R. S. ketino įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal liudytojo S. E. parodymus, jis statybos objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, dirbo kartu su R. S., kuriam darbą pasiūlė „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. Š.. A. S. E., R. Š. koordinavo jų darbą statybų objekte adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir nuolat kontaktavo su jais. Tiek S. E., tiek R. S. minimame objekte galimai dirbo nuo 2018 m. birželio 11 d. Pagal VSDFV duomenis, jie abu nėra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai.“ S. E., 2018 m. rugpjūčio 13 d. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui, nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. kartu su R. S. atliko darbus statybos objekte ankščiau minėtu adresu – nešiojo šiukšles, dirbo su perforatoriumi, dėl darbo tarėsi su R. Š., darbo laikas buvo nuo 8.00 val. iki 17.00 val., darbo užmokestis – 30 Eur už darbo dieną, darbo sutarties nepasirašė. 2018 m. rugpjūčio 30 d. liudydamas Vilniaus apskrities VPK KPSNTV, R. L. nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. 8.00 val. į anksčiau minėtą statybos objektą atvyko kartu su S. E. ir R. S., dėl darbo santykių su R. Š. nesitarė, darbines funkcijas aptarė su S. E., matė, kaip darbines funkcijas, t. y. pagalbinio darbuotojo darbus atliko S. E. ir R. S. (nešiojo šiukšles, plytas). Nurodė, kad šie asmenys darbus atliko jau antrą dieną, S. E. darbus atliko R. Š. nurodymu. 2018 m. rugpjūčio 14 d. teikdamas paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui R. Š. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pagal rangos sutartį darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas ir atsakingas asmuo yra jis. Iki 2018 m. birželio 14 d. statybos objekte buvo atliekami valymo darbai ir statybos objektas buvo ruošiamas betonavimui. Kaip statybos objekte atsirado anksčiau minimi asmenys ir kodėl jie atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, R. Š. paaiškinti negalėjo. 2018 m. rugsėjo 27 d. VDI Vilniaus skyriuje R. Š. tikslindamas paaiškinimą nurodė, kad 2018 m. birželio 14 d. R. S. ir S. E. atliko darbus UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Su darbuotojais nesudarė rašytinių darbo sutarčių ir VSDFV neperdavė duomenų apie darbuotojų darbo pradžią. Dėl pažeidimo sutiko ir nuoširdžiai gailėjosi. Vadovaujantis tyrimo metu surinkta medžiaga ir asmenų paaiškinimais, konstatuota: 1) R. S., paklusdamas Bendrovėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdamas pagalbinio darbuotojo darbą, sukurdamas Bendrovei naudą (savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo), atliko pagalbinio darbuotojo darbą, siekiant gauti pelno; 2) S. E., paklusdamas Bendrovėje nustatytai tvarkai, tiesiogiai dirbdamas pagalbinio darbuotojo darbą, sukurdamas Bendrovei naudą (savo veiksmais prisidėjo prie Bendrovės veiklos, bendros tvarkos palaikymo, bendro produkto kūrimo), atliko pagalbinio darbuotojo darbą, siekiant gauti pelno; 3) R. Š., būdamas Bendrovės vadovu, nesilaikydamas Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, esant darbo sutarties požymiams, 2018 m. birželio 14 d. leido dirbti Bendrovės statybos objekte R. S. ir S. E. nesudarius rašytinių darbo sutarčių ir neužtikrinus, kad apie darbuotojų įdarbinimo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Už šį pažeidimą vadovui surašytas administracinio nusižengimo protokolas; 4) Informacijos tyrimo metu nenustatyta, kad R. Š. ir R. G. būtų sieję darbiniai santykiai (b. l. 3-4).

Tyrimo metu S. E. 2018 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 13 d. iki 2017 m. balandžio 21 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, šios įmonės vadovu buvo A. R., bet vadovavo ir R. Š.. Nuo 2018 m. birželio 14 d., susitaręs su R. Š., pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte (duomenys neskelbtini), sutarė, kad darbo užmokestis bus 30 Eur už dieną. Aptarė sąlygas, įdarbinimą, žadėjo įdarbinti 2018 m. birželio 14 d., bet neturėjo laiko, neįdarbino. 2018 m. birželio 11 d. su juo pradėjo dirbti R. S. ir R. (jo pavardės nepamena). Dėl sąlygų tarėsi visi kartu. Turėjo išdaužti rūsio perdangos betoną ir išnešti į kiemą. Su darbų saugos reikalavimais supažindinti ir instruktuoti nebuvo. 2018 m. birželio 14 d. ryte pradėjo dirbti, išdaužė viso rūsio grindų betoną. Prieš darbą išgėrė vieną butelį degtinės, vėliau išgėrė dar vieną butelį degtinės. R. Š. objekte nebuvo, nes jis juo pasitikėjo ir žinojo, kad darbai bus atlikti (b. l. 14).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių VSDFV informacinės sistemos duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. spalio 1 d. R. S. ir S. E. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo (b. l. 19-22).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims kyla už nelegalų darbą ir užtraukia baudą nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra blanketinė, kaip objektyviai reiškiasi nelegalaus darbo požymiai, įtvirtinta DK bei kituose įstatymuose.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Vadovaujantis DK 42 straipsnio 2 dalimi, apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Pagal DK 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos, dėl kurių byloje ginčo nėra, matyti, jog VDI Vilniaus teritorinio skyriaus pareigūnai 2018 m. rugsėjo 28 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)” patikrinimą ir nustatė, kad 2018 m. birželio 14 d. šios įmonės objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbo R. S. ir S. E., su kuriais nebuvo raštu sudarytos darbo sutartys bei apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Pažymėtina, kad bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis administracinio tesiės pažeidimo byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Nagrinėjamu atveju, būdamas įmonės vadovu, R. Š. privalėjo darbą organizuoti bei vadovaujamoje įmonėje darbo tvarką nustatyti taip, kad tokio pažeidimo būtų išvengta.

Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. Š., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. subjektu, atsakingu už darbuotojų darbo sutarčių pasirašymą bei tinkamą darbo santykių įforminimą, netinkamai vykdė pareigas, nepakankamai kontroliavo darbo santykius ir neužtikrino, kad būtų sudaryta darbo sutartis ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais būtų pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie R. S. ir S. E. priėmimą į darbą, ir leido jiems 2018 m. birželio 14 d. dirbti nelegaliai. Dėl tokių jo veiksmų buvo pažeisti DK 42 straipsnio 2 dalies reikalavimai bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatos, o jo veiksmai atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas darbo srityje, susijęs su asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis) bei nusižengimo padarymo aplinkybes (dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens neveikimo buvo neužtikrinta, kad būtų sudarytos R. S. ir S. E. darbo sutartys bei apie jų įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka pranešta VSDFV), į tai, kad nustatyta R. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl to nuoširdžiai gailėjosi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, baudas sumokėjęs, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad R. Š. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda, lygi sankcijoje numatytam minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

Pripažinti R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18092312752 ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.