Vilniaus apygardos teismo nutartis

viešame teismo posedyje Lietuvos Respublikos BPK 441 str. tvarka išnagrinejo pareiškejos I. U. skunda del Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutarties, ir susipažinusi su teismui pateiktos bylos Nr. PR-673-08 atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima ir Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo pateiktais skundo Nr. ITS-467-118/2008 duomenimis,

Pareiškeja I. U. 2008 m. spalio 22 d. kreipesi i Vilniaus miesto apylinkes prokuratura prašydama pradeti ikiteismini tyrima G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. del jai padarytos turtines žalos apgaule.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurore Jurate Karcinskiene 2008 m. lapkricio 7 d. prieme nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal I. U. skunda, motyvuodama tuo, kad G. K. veiksmuose nera Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiu.

Nesutikdama su prokurores sprendimu, pareiškeja kreipesi i Vilniaus miesto pirma apylinkes teisma, prašydama panaikinti mineta prokurores nutarima kaip neteiseta ir nepagrista, skunde pateikdama tai pagrindžiancius argumentus.

Vilniaus miesto pirmas apylinkes teismas 2008 m. lapkricio 28 d. nutartimi pareiškejos I. U. skunda atmete, sprendima motyvuodamas tuo, kad tarp pareiškejos ir G. K. yra susikloste turtinio pobudžio civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali buti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

Pareiškeja I. U. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo panaikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutarti ir pradeti ikiteismini tyrima del G. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. Pareiškeja nurodo, kad viena iš apgaules rušiu – piktnaudžiavimas pasitikejimu, kuris suprantamas kaip piktavališkas suklaidinimas del savo ketinimu, pasireiškiantis kaip pažadai, kuriu iš anksto nesiruošiama vykdyti. Butent piktnaudžiavimas pasitikejimu kaip apgaules rušis buvo G. K. veiksmu pagrindas, nes jis kaip buto nuomininkas iš anksto nesiruoše vykdyti savo isipareigojimu, todel G. K. del savo nesažiningu ir kaltu veiksmu turi atsakyti ne civiline, o baudžiamaja tvarka. Pareiškejos vertinimu, G. K. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius. Be to, pareiškeja skunde nurodo, kad ji negali kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka, nes G. K. slapstosi, o ji neturi galimybes sužinoti jo gyvenamosios ir darbo vietos. Nuomos sutartyje nurodytu adresu G. K. negyvena, o jos žinomu telefonu jo pasiekti taip pat nera galimybes. Pareiškeja pažymi, kad neturedama galimybiu sužinoti G. K. gyvenamosios vietos, ji niekaip negali igyvendinti savo teises i teismine gynyba civilinio proceso tvarka.

Pareiškeja skunde atkreipia demesi i tai, kad Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nurodo vieninteli atveji, kada prokuroras, gaves skunda ar pareiškima, gali atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima, t. y. tik tuo atveju, kai skunde nurodyti faktai apie padaryta nusikalstama veika yra akivaizdžiai neteisingi. Šiuo atveju nurodyti faktai yra teisingi, taciau pradeti ikiteismini tyrima buvo atsisakyta del formaliu priežasciu.

Teismo posedyje pareiškeja I. U. prašo skunda tenkinti. Prokurore prašo pareiškejos I. U. skunda atmesti.

Pareiškejos I. U. skundas atmestinas.

Išnagrinejes pareiškejos I. U. skunda, Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos pateikta byla Nr. PR-673-08 atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima bei Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo pateikta skundo Nr. ITS-467-118/2008 medžiaga, teismas daro išvada, kad naikinti Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutarti, kuria atmestas pareiškejos I. U. skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores 2008 m. spalio 28 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima G. K. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., nera pagrindo.

Teismui pateiktos medžiagos duomenimis, 2007 m. rugpjucio 28 d. tarp pareiškejos I. U. ir G. K. buvo sudaryta Patalpu nuomos sutartis. Šios sutarties pagrindu G. K. privalejo moketi pareiškejai sutartyje numatyto dydžio nuomos mokesti – 1300 Lt kas menesi bei visus mokescius už komunalinius patarnavimus. Iš pradžiu G. K. vykde sutarties salygas, taciau veliau nustojo moketi už numatytas paslaugas, del to susidare 9316,67 Lt skola. Pareiškejos tvirtinimu, G. K. neketina atlyginti jai padarytos materialines žalos bei daro viska, kad žalos atlyginimo išvengtu. Pareiškeja nurodo, kad ji nežino dabartines G. K. gyvenamosios vietos, i jos skambucius skolininkas neatsiliepia. Pareiškejos vertinimu, tokiais savo veiksmais G. K. padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 186 str. dispozicija numato atsakomybe tam, kas apgaule venge atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas ar venge privalomu imoku ir del to kitam asmeniui padare turtines žalos. Teismas sutinka su pareiškeja, kad apgaule – tai ne tik samoningas kito asmens suklaidinimas, pranešant jam melagingas žinias arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo butina pranešti, bet ir piktnaudžiavimas pasitikejimu. Taciau šiuo atveju konstatuoti, kad G. K., nesumokejes pareiškejai už suteiktas paslaugas padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, kaip tvirtina pareiškeja, piktavališkai ja suklaidindamas, nera pagrindo. Iš teismui pateiktoje medžiagoje esancios 2007 m. rugpjucio 28 d. patalpu nuomos sutarties 1.2 p. matyti, kad patalpos, esancios Vilniuje, L. Giros g. 100-39, G. K. buvo išnuomotos vieneriems metams, t. y. iki 2008 m. rugpjucio 28 d. Pareiškejos pateikti prekiu (paslaugu) prikimo – pardavimo kvitai patvirtina, kad G. K. paskutini karta su pareiškeja atsiskaite 2008 m. birželio 20 d. Iš antstolio Rimanto Vižainiškio 2008 m. rugsejo 8 d. Faktiniu aplinkybiu konstatavimo protokolo Nr. 128-08-105 galima daryti išvada, kad G. K. iš nuomojamo buto išsikrauste 2008 m. rugpjucio 19 d.

Minetos patalpu nuomos sutarties 6.10 p. numato, kad visi iškile gincai tarp nuomininko ir nuomotojo sprendžiami derybu keliu, nepavykus susitarti – teismine tvarka. Baudžiamoji teise yra paskutine priemone – (ultima ratio) padarius teises pažeidima. Tik kai kitomis teises normomis negalima užtikrinti šiu geriu apsaugos gali buti taikoma baudžiamoji atsakomybe. Teismui pateiktoje medžiagoje nera duomenu, kad pareiškeja savo teisetus interesus butu gynusi civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, pareiškejos nurodyti argumentai, kodel ji negali kreiptis i teisma civilinio proceso tvarka, yra nepagristos. Išnagrinejes pateikta medžiaga, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad savo veiksmais G. K. sudare tokia situacija, jog pareiškeja neturetu galimybes savo turtines teises igyvendinti civilinemis teisinemis priemonemis.

Ivertinusi visas išdestytas aplinkybes skunda nagrinejantis teismas daro išvada, kad Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos prokurores Jurates Karcinskienes 2008 m. lapkricio 7 d. nutarimas atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal I. U. skunda bei Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutartis, kuria atmestas pareiškejos I. U. skundas, yra teiseti ir pagristi, kadangi šiuo atveju yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, kurios, priešingai negu skunde nurodo pareiškeja, taip pat yra vienas iš alternatyviu Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. numatytu pagrindu atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima.

pareiškejos I. U. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmo apylinkes teismo 2008 m. lapkricio 28 d. nutarti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.