Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-01-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-795-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-30
Bylos Nr.
1-795-957/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-40822-2018-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
G. C.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-795-957/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40822-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.3.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje G. C., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gruzinas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ restorane „(duomenys neskelbtini)“ virėju, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. C., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. liepos 31 d., interneto tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą, vardu „D. I.“, ir patalpino skelbimą apie parduodamus du bilietus į muzikinį festivalį „Weekend“, vykusį Estijos Respublikoje, po to, pasinaudodamas D. I., gimusio (duomenys neskelbtini) m., sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke, 2018 m. liepos 31 d. mobiliojo ryšio telefono susirašinėjimų ir pokalbių programa „Facebook Messenger“ su juo susisiekusiai nukentėjusiajai K. K. nurodė minėtos sąskaitos numerį, kuriuo 2018 m. liepos 31 d. K. K. pervedė 200 Eur už dviejų bilietų į minėtą muzikinį festivalį pirkimą, tačiau bilietų jai neperdavė ir pinigų negrąžino, – šie pinigai laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo išgryninti Vilniuje, Tuskulėnų g. 66 ir Žirmūnų g. 2. Taip G. C. apgaule savo naudai įgijo nukentėjusiajai K. K. priklausančią 200 Eur sumą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamasis G. C. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai. Apklausiamas specialiuoju liudytoju G. C. parodė, kad jis vasarą, tikslios datos nepamena, Vilniaus centre, prie Vilniaus Katedros, pirko bilietus iš nepažįstamo vaikino, kuris tiesiog jam pasiūlė pigiau nusipirkti bilietus į festivalius „Weekand“ ir „Granatos Fest“. Už bilietus jis sumokėjo apie 250 Eur. Vaikinas jam sakė, kad bilietai yra tikri, jis tuo patikėjo. Tuomet jis, turėdamas tikslą minėtus bilietus parduoti, interneto tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą, vardu „D. I.“, ir parašė grupėje, kurios pavadinimo neprisimena, kad parduoda bilietus. Paskyrą jis sukūrė „D. I.“ vardu, nes jis D. I. prašė jam suteikti savo AB SEB banko sąskaitos ir prisijungimo duomenis, į kurią (sąskaitą) asmenys jam turėjo pervesti pinigus už parduodamus bilietus. Savo sąskaitos numerio jis nedavė, kadangi ji atidaryta kitame banke ir asmenims netiko, taip buvo patogiau. Tuomet jam parašė pora asmenų, kuriems jis sutiko parduoti bilietus: vienam asmeniui du bilietus į festivalį „Weekend“, kitam į festivalį „Granatos Live“. Nurodyti asmenys pervedė pinigus į D. I. sąskaitą, o pastarasis juos išgrynino, apie 300 Eur, ir padavė jam. Jis pirkėjams bilietų neišsiuntė, kadangi juos pametė, nežino, kur. Bilietus jis pametė, kai asmenys už juos pervedė pinigus, todėl jis išsigando, nežinojo, ką jiems atsakyti, kodėl jis neatsiunčia bilietų, pradėjo jiems meluoti, o vėliau ištrynė paskyrą minėtame socialiniame tinkle. Jis D. I. apie tai nieko nesakė. D. I. žinojo, kad jis parduoda bilietus į festivalius, jis D. I. sakė, kad bilietai yra tikri, todėl nėra nieko nusikalstamo, bet apie tai, kad pametė bilietus, jis D. I. nesakė. Kiek atsimena, D. I. pinigus jam išgrynino du kartus, sumos neprisimena. Pinigus D. I. jam paduodavo po jo (G. C.) darbo, vakarais. Jis D. I. neketino apgauti, tiesiog pametė bilietus, taip pat jis neketino sukčiauti, apgauti žmonių, nesuprato, kad daro nusikalstamą veiką. Jis pinigus jau išleido, bet ketina nukentėjusiesiems atlyginti žalą ir jų atsiprašyti. Jis prisipažįsta, kad padarė nusikalstamą veiką, dėl to labai gailisi (b. l. 53). Apklausiamas įtariamuoju G. C. parodė, kad ketina atsiprašyti nukentėjusiųjų bei iki 2019 m. sausio 10 d. atlyginti joms padarytą žalą, pervedant pinigus į nukentėjusiųjų asmenines banko sąskaitas. Jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, nėra teistas, niekada nedarė nusikalstamų veikų, pažada ateityje nenusikalsti. Ši nusikalstama veika jam yra gera pamoka, dėl kurios jis labai išgyvena. Taip pat jis atsiprašė savo draugo D. I., kuris jam atleido. D. I. su šia nusikalstama veika nesusijęs, jis apie ją nieko nežinojo (b. l. 83).

Nukentėjusioji K. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2018 m. liepos 31 d., vakare, socialiniame tinkle „Facebook“ rado žmogų, vardu D. I., kuris pardavinėjo bilietus į renginius pigiau, kadangi pats negalėjo į juos nuvažiuoti. Po susirašinėjimo su D. I., ji 2018 m. liepos 31 d. į jo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur už du bilietus į festivalį „Weekend“, vykusį Estijos Respublikoje. Pervedusi pinigus ji laukė bilietų, kurie turėjo būti atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Negavusi bilietų, ji minėtame socialiniame tinkle susisiekė su D. I., tačiau jis pradėjo išsisukinėti, jog bilietus jau pardavė ir, kad pinigus atsiųs vėliau. Neatgavusi pinigų, ji bandė susisiekti su D. I., tačiau jo paskyra jau buvo ištrinta. Ji dėl D. I. sukčiavimo patyrė 200 Eur turtinę žalą, dėl kurios atlyginimo reiškia civilinį ieškinį. Dėl neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškinio ji nereikš (b. l. 14-15, 38).

D. I. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas specialiuoju liudytoju parodė, kad jo vardu yra atidaryta ir jis naudojosi sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB SEB banke. 2018 m. pavasarį, tikslaus mėnesio ir dienos negali pasakyti, jo draugas G. C. jo paprašė jam suteikti savo banko sąskaitos prisijungimo duomenis, paaiškindamas, kad jam atsiųs pinigus, kuriuos jis (D. I.) turės nuimti ir jam atiduoti. Iš pradžių jis nieko blogo neįtarė ir interneto tinklalapyje www.facebook.com per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ G. C. nusiuntė visus savo AB SEB banko prisijungimo duomenis. Kiek prisimena, kitą dieną jis į savo sąskaitą gavo kelis pavedimus. Kadangi jis iš karto nesuprato, kas vyksta, išsigando ir paskambino į banką, paaiškino, kad į jo sąskaitą, neaišku iš kokių asmenų ir už ką, yra daromi pavedimai ir paprašė ją užblokuoti, tačiau bankas sąskaitos neužblokavo, kodėl, jis negali paaiškinti. Jis iš karto paskambino į policiją ir pranešė, kad į savo sąskaitą gauna pavedimus iš jam nežinomų asmenų ir nežino, už ką. Jam telefonu paaiškino, kad jis turi blokuoti savo sąskaitą ir kreiptis į artimiausią policijos komisariatą. Jis buvo labai pasimetęs dėl gaunamų pavedimų ir apie savo nerimą papasakojo G. C.. Pastarasis jam parodė bilietą į renginį „Granatos Live“ ir pasakė, kad jis pardavinėja bilietus bei patikino, kad jie yra tikri, ramino jį, kad tame nėra nieko nusikalstamo. G. C. jo paprašė išgryninti iš sąskaitos pinigus. Jis pasakė, kad gautus pinigus iš sąskaitos išgrynins ir paprašė G. C. nesinaudoti jo sąskaita. Prisimena, kad eidamas į namus Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, jis išgrynino 600 Eur, dėl sumos gali klysti. Tą pačią dieną, kai išgrynino pinigus, negali tiksliai pasakyti kada, vakare pas jį į namus atvažiavo G. C., kuriam jis padavė išgrynintus pinigus, už tai jokių pinigų iš jo negavo. Kitą dieną jis vėl į sąskaitą gavo pavedimus ir labai susinervino bei iš karto paskambino G. C. ir piktai pasakė, kad nesinaudotų jo sąskaita. G. C. jį ramino ir patikino, kad tai buvo paskutinis kartas, daugiau jokių pavedimų nebus. Kiek prisimena, tuo pačiu adresu, t. y. Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, jis vėl išgrynino pinigus, apie 400 Eur, dėl sumų gali klysti, ir juos iš karto atidavė G. C., kadangi jis priėjo prie bankomato, už tai vėl jokio atlyginimo iš jo negavo. Grįžęs namo jis galvojo, kad viskas baigėsi, tačiau interneto tinklalapyje www.facebook.com susirašinėjimų ir pokalbių programoje „Messenger“ jis iš draugo gavo žinutę, kad socialiniame tinkle „Facebook“ platinamas pranešimas, vyksta žmonių raginimas burtis į grupę ir pranešti, kas buvo apgautas perkant bilietus į renginį „Granatos Live“. Tai pamatęs jis suprato, kad G. C. pasinaudojo jo duomenimis bei apgavo jį ir daug kitų nežinomų žmonių. Jis po visko pažiūrėjo savo sąskaitos išrašą ir pastebėjo, kad į jo sąskaitą buvo padaryti 23 pavedimai iš skirtingų žmonių. Jis iš savo sąskaitos išgrynino ir G. C. atidavė apie 1 200 Eur, neprisimena, per kelis kartus ir kokiomis sumomis atidavinėjo pinigus. Po kelių dienų jis susitiko su G. C., kuriam pasakė, kad dėl gautų pinigų jis pranešė policijai ir išsiaiškino, kad jis pardavinėja netikrus bilietus į renginį. G. C. jam prisipažino, kad pardavinėjo padirbtus bilietus ir nurodydavo jo sąskaitą, sakė, kad už tai jam nieko nebus ir jog, kai jis bus pakviestas į policiją, sakytų, kad kažkas įsilaužė į jo sąskaitą ir viskas bus gerai. Jis nenori meluoti, sako tiesą, G. C. sukčiavo pasinaudojant jo duomenimis (b. l. 43). D. I. apklausiamas liudytoju parodė, kad, kai G. C. jo paprašė sąskaitos numerio ir prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų, jis nematė, kad G. C. darė nusikalstamą veiką, to tikrai nežinojo. Žinojo tik, kad G. C. pardavinėja bilietus į muzikos festivalį, kiek atsimena, „Granatos Live“. G. C. jį įtikino, kad bilietai buvo tikri ir tik vėliau jis sužinojo, kad jie netikri. Už kokią pinigų sumą ir kokiu būdu G. C. juos pardavinėjo, jis nežino. Taip pat jis nežinojo, kad G. C. jo vardu ir pavarde socialiniame tinkle „Facebook“ buvo susikūręs paskyrą. Mano, kad G. C. paskyrą jo vardu susikūrė tam, kad ji atitiktų sąskaitos gavėjo vardą ir pavardę. Jis G. C. neklausė, kodėl nesinaudoja savo banko sąskaita, kadangi G. C. yra jo draugas, daug neklausinėjo, juo pasitikėjo ir jam padėjo. Kaip ir minėjo, į savo AB SEB banko sąskaitą gautus pinigus jis išgrynino bankomate Vilniuje, Tuskūlėnų g. 66, tikslesnės dienos neprisimena. Jis nesupranta, kad darė nusikalstamą veiką. Jis G. C. pretenzijų neturi, G. C. jo atsiprašė, jis G. C. atleido (b. l. 47).

Iš K. K. 2018 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimo dėl įtariamo sukčiavimo matyti, kad jie socialinio tinklo „Facebook“ grupėje susirado asmenį vardu D. I., kuris pardavinėjo bilietus į festivalį „Weekend“, vykusį Estijos Respublikoje. Jie iš D. I. pirko du bilietus po 100 Eur, iš viso už 200 Eur. Jie tarėsi, kad gavęs pinigus D. I. atsiųs bilietus. Pavedimas buvo atliktas 2018 m. liepos 31 d. vakare iš jos asmeninės sąskaitos į D. I. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Įtarimų sukėlė tai, kad D. I. nenori atsiųsti bilietų, prašo dar palaukti, iš pradžių nurodė bilietus pirkęs su draugu, dabar nurodė, kad bilietai yra pas žmoną, prašant atsiųsti daugiau duomenų apie save (telefono numerį, asmens kodą), jų neteikia. Prašė išsiaiškinti situaciją ir išaiškėjus sukčiavimo požymiams šį asmenį nubausti (b. l. 2).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad mokėtoja K. K. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR pervedė 200 Eur į D. I. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančią AB SEB banke (b. l. 3).

Iš socialinio tinklo „Facebook“ duomenų matyti, kad grupėje „Weekend Festival Baltic 2018“ D. I. patalpino pranešimą „Selling 3x 3day priority pass 100e each“ (iš anglų k. – parduodami trys trijų dienų prioritetiniai leidimai po 100 Eur už vienetą). Susirašinėjant D. I. patvirtino turįs du prioritetinius bilietus, paaiškino, kuo prioritetiniai bilietai skiriasi nuo paprastų, nurodė, kad bilietus pirko sau ir žmonai, jis gyvena Klaipėdoje, atsisakė rezervuoti bilietus, kadangi dėl jų pardavimo aktyviai teiraujasi estai, nebent būtų nupirktas vienas bilietas, pažymėjo, kad parduodamų bilietų tikrumą garantuoja jo asmeninės sąskaitos numeris, padrąsino, kad praėjusią vasarą jį taip apgavo, tačiau sukčiai patys greitai grąžino pinigus, susitarė dėl bilietų pirkimo-pardavimo, rekomendavo pinigus pervesti iš AB SEB banko sąskaitos, kad iš karto juos gautų ir galėtų išsiųsti bilietus, paaiškino, kad bilietai yra pigūs, nes tapo nereikalingi dėl dalyvavimo kitur, nors sau juos pirko už pilną kainą, nurodė savo vardą pavardę D. I. ir sąskaitos numerį (duomenys neskelbtini), atsisakė „priimti į draugus“ socialinio tinklalapyje „Facebook“, nurodęs, kad savo paskyra nesinaudoja dėl reklamų, pažadėjo bilietus atsiųsti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nurodė gavęs pinigus, žadėjo bilietus atsiųsti po 20 min., kadangi jie yra jo žmonos elektroniniame pašte, vėliau nurodė laukiantis žmonos, žadėjo atsiųsti bilietus, nedingti, kitaip ramino, paaiškino neaktyvavęs bilietų, vėliau nurodė tebelaukiantis žmonos, žadėjo atsiųsti bilietus, kitaip ramino, neatsakė, kur yra jo žmona, vėliau nurodė, kad ji dirba ligoninėje, nurodė, kad reikės palaukti dar valandą ar dvi, žadėjo atsiųsti bilietus, kitaip ramino, pasiūlė eiti miegoti, kitą dieną nurodė dirbęs, žadėjo atsiųsti bilietus, nurodė turįs daug darbų, žadėjo atsiųsti bilietus per pertrauką 15.30 val., tačiau neatsiuntė, nurodė, kad bilietus turės 18.00 val., kai paims žmoną iš darbo, prašė palaukti vieną valandą, nurodė važiuojąs žmonos (b. l. 3-9).

Iš K. K. 2018 m. spalio 12 d. civilinio ieškinio matyti, kad ji prašo priteisti iš nusikalstamą veiką padariusių ar už juos materialiai atsakingų asmenų jai padarytą 200 Eur turtinę žalą (b. l. 20).

Iš K. K. 2019 m. sausio 15 d. elektroninio laiško matyti, kad dėl 2018 m. liepos 31 d. įvykio žala jai yra atlyginta, ji pretenzijų neturi (b. l. 22).

Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad 2019 m. sausio 14 d. G. C. K. K. pervedė 200 Eur žalos atlyginimą (b. l. 23-25).

Iš duomenų apie asmens turimas sąskaitas bankuose matyti, kad D. I. priklauso atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esanti AB SEB banke (b. l. 60-61).

Iš D. I. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) finansinių operacijų išrašo laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. matyti, kad pasinaudojus kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. rugpjūčio 1 d. 17.30.04 val. bankomate SEB ATM307, esančiame Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, išgryninta 600 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio 1 d. 17.30.48 val. bankomate SEB ATM, esančiame Vilniuje, Tuskulėnų g. 66, išgryninta 50 Eur suma; 2018 m. rugpjūčio 1 d. 18.57.42 val. bankomate SEB ATM215, esančiame Vilniuje, Žirmūnų g. 2, išgryninta 440 Eur suma (b. l. 68).

Iš informacijos apie prisijungimus prie D. I. AB SEB banko elektroninės bankininkystės laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. matyti, kad duomenys apie prisijungimus prie elektroninės bankininkystės (b. l. 68-69).

Iš D. I. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 1 d. iš K. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) EUR, esančios AB SEB banke, gauta 200 Eur suma (b. l. 70-73).

Motyvuojamoji dalis

G. C. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 182 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015). Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį šiame skyriuje numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 patvirtintas Bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog kaltinamojo G. C. kaltė įvykio metu interneto tinklalapyje sukūrus paskyrą, vardu „D. I.“, ir patalpinus skelbimą apie parduodamus du bilietus į muzikinį festivalį, po ko susirašinėjimų ir pokalbių programa su juo susisiekusiai nukentėjusiajai K. K. nurodžius D. I. sąskaitos banke numerį, kuriuo K. K. pervedus 200 Eur už dviejų bilietų į muzikinį festivalį pirkimą, jai bilietų neperdavus ir pinigų negrąžinus, – jie buvo išgryninti, t. y. padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 3 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Pirmiausia pažymėtina, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis G. C. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis interneto tinklalapyje www.facebook.com sukūrė paskyrą, vardu „D. I.“, ir šio socialinio tinklo grupėje paskelbė apie bilietų į festivalius „Weekand“ ir „Granatos Fest“ pardavimą. Taip pat jis D. I. prašė jam suteikti savo banko sąskaitą, esančią AB SEB banke, ir jos prisijungimo duomenis, kad bilietų pirkėjai į ją galėtų pervesti pinigus. Vienam iš jam parašiusių asmenų jis pardavė du bilietus į festivalį „Weekand“. Asmenys pinigus už perkamus bilietus pervedė D. I. banko sąskaitą, kuris du kartus išgrynino pervestus pinigus, apie 300 Eur sumą, ir atidavė jam. Jis pirkėjams bilietų neišsiuntė (b. l. 53, 83). Tokie G. C. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nukentėjusiosios K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad ji 2018 m. liepos 31 d. socialiniame tinkle „Facebook“ susirašė su asmeniu, vardu D. I., kuris pardavinėjo bilietus į festivalį „Weekend“, vykusį Estijos Respublikoje, ir tą pačią dieną į jo nurodytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Eur sumą už dviejų bilietų pirkimą, tačiau jų negavo (b. l. 14-15, 38). Atitinkami K. K. parodymai užfiksuoti ir jos pareiškime (b. l. 2). Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu specialiuoju liudytoju apklausto D. I. parodymai patvirtina tai, kad jis G. C. prašymu jam suteikė savo banko sąskaitos prisijungimo duomenis. Taip pat jis bent du kartus išgrynino į savo sąskaitą gautus pinigus, apie 1 200 Eur, ir juos atidavė G. C.. Vėliau, G. C. jam prisipažino, kad pardavinėjo netikrus bilietus ir nurodydavo jo sąskaitos numerį (b. l. 43). Tokius parodymus D. I. iš esmės patvirtino apklausiamas liudytoju (b. l. 47). Be aukščiau pateiktų nuoseklių, tarpusavyje sutampančių parodymų G. C. kaltę sukčiavus K. K. atžvilgiu patvirtina ir objektyvūs įrodymai, visų pirma, socialinio tinklo „Facebook“ duomenys, atskleidžiantys, kad šio socialinio tinklo grupėje „Weekend Festival Baltic 2018“ asmuo, vardu „D. I.“, paskelbė apie trijų prioritetinių leidimų trims dienoms pardavimą, kurių vieneto kaina sudaro 100 Eur. Susirašinėjimo mobiliojo ryšio telefono susirašinėjimų ir pokalbių programa „Facebook Messenger“ turinys rodo, kad asmuo, vardu „D. I.“, su jam parašiusiu pirkėju susitarė dėl dviejų bilietų pirkimo-pardavimo, tuomet pirkėjui nurodė D. I. banko sąskaitos numerį ir patvirtino į ją gavęs pervestus pinigus, žadėjo bilietus atsiųsti jam nurodytu elektroniniu paštu, tačiau tai vis atidėliojo (b. l. 3-9). Iš D. I. banko sąskaitos išrašo matyti, kad K. K. į ją pervedė 200 Eur sumą (b. l. 70-73), o šios banko sąskaitos finansinių operacijų išrašas pagrindžia, kad D. I. pervesti pinigai nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. buvo išgryninti Vilniuje, Tuskulėnų g. 66 ir Žirmūnų g. 2 (b. l. 68). Nors G. C. parodė, kad bilietus į aktualų festivalį jis pirko iš kito asmens, o vėliau nusprendė juos parduoti, tačiau, pirkėjams pervedus pinigus, pametė (b. l. 53), vis dėlto, tokie G. C. parodymai, kuriais siekiama paneigti jo tikslą sukčiauti, yra nenuoseklūs ir prieštaringi, taip pat neatitinka kitų įrodymų turinio. Antai G. C. parodė, kad bilietus į festivalius jis pirko vasarą mieste iš nepažįstamo vaikino už 250 Eur, kuris jam tiesiog pasiūlė pirkti bilietus pigiau, sakė, kad bilietai yra tikri, jis tuo patikėjo (b. l. 53). Viena vertus, tokios bilietų įsigijimo aplinkybės pateiktos taip, kad jų nėra galimybės patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais, taigi, nepatikimos. Kita vertus, pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie bilietų fizinį pobūdį, tačiau susirašinėjimo socialiniame tinkle „Facebook“ turinys rodo, kad G. C. parašė, jog bilietai yra elektroniniame pašte ir žadėjo pirkėjui juos atsiųsti elektroniniu laišku (b. l. 3-9). Tai matyti ir iš K. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (b. l. 14-15, 38). Atitinkami, priešingai, negu parodė G. C. (b. l. 53), pamesti elektroninių bilietų jis negalėjo. Pateiktų įrodymų visuma leidžia spręsti, jog kaltinamasis G. C. iš tiesų neturėjo bilietų į muzikinį festivalį „Weekend“, tačiau susitarė dėl jų pirkimo-pardavimo, o už tai iš nukentėjusiosios K. K. gavęs pinigus jų neperdavė.

Kaip jau minėta, esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės prieš nukentėjusįjį panaudojimas. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, jog kaltinamojo G. C. apgaulė pasireiškė tuo, kad jis žadėjo parduoti bilietus, kurių neturėjo, taip pat juos pardavinėjo svetimu liudytojo D. I. vardu, taip suklaidindamas nukentėjusiąją K. K. dėl savo tikrųjų ketinimų ir asmenybės. Kad apgaulė būtų įtikinama, G. C. socialiniame tinkle „Facebook“ sukūrė netikrą paskyrą D. I., kurio banko sąskaitą naudojo sukčiavimui, vardu, kas pirkėjui turėjo sudaryti sandorio patikimumo įspūdį, pirkėjui paaiškino parduodamų ir kitų bilietų skirtumus, jų įsigijimo aplinkybes, mažesnės, negu pradinės kainos priežastį, nurodė miestą, kuriame neva gyvena, bilietų tikrumą garantavo neva savo – D. I., vardu ir banko sąskaitos numeriu, kuriame jis atsispindi. Tai matyti iš socialinio tinklo „Facebook“ duomenų (b. l. 3-9). Esant tokioms aplinkybėms teismas konstatuoja apgaulės požymius kaltinamojo G. C. veikoje.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad kaltinamojo G. C. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, tikslintinos išdėstytosios G. C. pareikštame kaltinime, nurodant, kad socialiniame tinkle „Facebook“ jo sukurta paskyra buvo pavadinta „D. I.“ vardu, šalinant laiką – 16.54 val., kuriuo su juo susisiekė nukentėjusioji K. K. (tuo laiku su juo susisiekė kitas asmuo (b. l. 59)), performuluojant, kad G. C. K. K. neperdavė bilietų ir negrąžino pinigų, papildant, kad pervesti pinigai taip pat buvo išgryninti adresu Vilniuje, Žirmūnų g. 2 (b. l. 68), kas nekeičia jam pareikšto kaltinimo esmes.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, G. C. pareiškė, jog sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu, tik prašė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis (b. l. 105, 106-107).

Dėl G. C. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę G. C., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 55, 61 straipsnių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ir nusikalstama veika padarytą žalą – padarytas vienas baigtas turtinio pobūdžio baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, apgaulės būdu savo naudai įgijus svetimą nedidelės vertės turtą, tačiau vėliau nukentėjusiajam atlyginus padarytą žalą, tiesiogine apibrėžta tyčia, kuri susiformavo iš anksto, dėl savanaudiškų paskatų, siekiant tenkinti asmeninius poreikius. Įvertintina tai, jog G. C. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (b. l. 22, 23-25), tuo tarpu G. C. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Be pirmiau aptartų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į G. C. asmenybę apibūdinančius duomenis – jauno amžiaus, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis (b. l. 91), neteistas (b. l. 89), ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 92-99), objektyvių duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą valstybinis kaltintojas nesurinko. Teismo vertinimu, G. C. nėra linkęs nusikalsti, jo padaryti administraciniai nusižengimai (pagrinde susiję su važiavimu be bilieto) nėra itin pavojingi, nors G. C. jų padarė aštuonis, tačiau paskirtas baudas sumokėjo, o tai rodo jo savo netinkamo elgesio pripažinimą. Visa tai leidžia spręsti, kad visumoje G. C. nėra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, o jo antivisuomeninės nuostatos nėra susiformavusios. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti G. C. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje, padarymą paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią, piniginio pobūdžio bausmės rūšį – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas minimaliam. Teismo vertinimu, pagal G. C. ir jo padarytą baudžiamąjį nusižengimą apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta, ar per švelni.

G. C. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į G. C. prašymą, įvertinus jo darbą virėju, G. C. nustatytinas keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminas, kiekvieną mėnesį atliekant nustatyto dydžio įmoką.

G. C. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. C. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti 24 MGL (1 200 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. C. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę 16 MGL (800 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, G. C. nustatyti keturių mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą, kiekvieną mėnesį atliekant 200 Eur dydžio įmoką.

G. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti G. C., kad:

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per keturis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant 200 Eur dydžio įmoką, turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus KursevičiusNuorašas tikras