- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-07
- Bylos Nr.
- N-63-1816-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Antanas Ablingis
- Pažeidėjas
- M. Č.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (pranešėja) ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. Č. (M. Č.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimo M. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Transporto policijos komisariato Oro uosto poskyrio įgaliotas pareigūnas 2009 m. birželio 5 d. surašė M. Č. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis tą pačią dieną, apie 21.15 val., Eišiškių plente, Vilniuje, vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 0, 62 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu M. Č. pripažino kaltu dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo konstatuodamas, kad asmens kaltę įrodo pačio M. Č. paaiškinimas, liudytojų (policijos pareigūnų) D. J. ir R. Z. parodymai, alkotesterio ataskaita. Skirdamas nuobaudą – 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams – teismas pažymėjo, kad atsižvelgia į tai, jog nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
II.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu, M. Č. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Nurodo, kad jo neblaivumas neviršijo leistinos 0,4 promilių ribos, nes alkotesteris du kartus parodė 0,39 promilių girtumą. Teigia, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog jis pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo. Nurodo, kad kritiškai turi būti vertinami liudytojų D. J. ir R. Z. parodymai, kad sustabdžius automobilį ir patikrinus jo blaivumą, alkotesteris parodė 0,62 promilių girtumą, tačiau, nusėdus prietaiso baterijai, to nepavyko užfiksuoti. Teigia, kad patys policijos pareigūnai pripažino, jog dėl prietaiso defekto jam buvo pasiūlyta pasitikrinti neblaivumą pakartotinai ir 22.17 val. alkotesteris parodė 0,39 promilių girtumą. Tai akivaizdžiai įrodo bylos medžiagoje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas. Tvirtina, kad policijos pareigūnai jį gąsdino, reikalavo su jais atsiskaityti, grasino, jog pripūtus 0,39 promilių girtumą, bus atimtos vairuotojo teisės. Nurodo, kad jo automobilis buvo priverstinai nuvežtas į specialią automobilį aikštelę, esančią Giraitės g., ir ten neteisėtai laikomas nuo 2009 m. birželio 15 d. iki 2009 m. liepos 31 d., dėl ko patyrė didelės žalos. Prašo priimti atskirą nutartį dėl sumokėtos 848 Lt sumos už neteisėtą automobilio priverstinį saugojimą, taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn kaltus asmenis kompensuojant patirtus materialinius nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, mano, kad nebuvo laikytasi šių reikalavimų.
Dėl M. Č. nustatyto neblaivumo laipsnio pasakytina, kad bylos medžiagoje nėra įrodymų, kurie vienareikšmiškai patvirtintų, jog M. Č. 2009 m. birželio 5 d. 21.15 val. buvo nustatytas 0,62 promilių girtumas. Alkotesterio „Alcocal“ Nr. ARWM-0001 patikrinimų išklotinėje nenurodyta, kokio konkretaus asmens buvo nustatytas 0,62 promilių girtumas 2009 m. birželio 5 d. 21.15 val. (b. l. 11, 17). Be to, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių asmenų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte nurodyta, kad kiekvienas transporto priemonių vairuotojų neblaivumo (girtumo) tikrinimo atvejis registruojamas tam skirtuose žurnaluose. Šiame punkte taip pat nurodoma, kad žurnale be kitų duomenų turi būti užfiksuotas ir transporto priemonės vairuotojo, kuris tikrintas, vardas, pavardė, asmens kodas, parašas, patvirtinantis, jog asmuo susipažino su tikrinimo rezultatais, ir tikrinimo rezultatai (skaičiais ir žodžiais). Jeigu transporto priemonės vairuotojas, kuris buvo tikrintas, atsisako pasirašytinai susipažinti su tikrinimo rezultatais, policijos pareigūnas, kuris atliko tikrinimą, tai pažymi žurnale. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta žurnalo, kuriame būtų užfiksuota, jog 2009 m. birželio 5 d., 21.15 val., M. Č. būtų nustatytas 0,62 promilių girtumas, duomenų. Be to, nėra patikrinta tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad apie tokį vairuotojo neblaivumą buvo pranešta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojui. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog nors ATPK 285 straipsnyje numatyta, kad nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kolegialus organas rašo protokolą, tai nereiškia, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme (kai tai daro teisėjas vienasmeniškai) teismo posėdžio protokolas neturi būti rašomas (žr. nutartį byloje Nr.N1-1333/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra teismo posėdžio protokolo, dėl ko apeliacinės instancijos teismas neturi galimybių patikrinti, kokius teismo posėdyje paaiškinimus davė M. Č., taip pat ką nurodė liudytojai D. J. ir R. Z.
Dėl reikalavimų – priimti atskirą nutartį dėl sumokėtos 848 Lt sumos už neteisėtą automobilio priverstinį saugojimą, taip pat patraukti administracinėn atsakomybėn kaltus asmenis kompensuojant patirtus materialinius nuostolius – pasakytina, kad teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šiuo atveju tikrina pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą. Atskirųjų nutarčių institutas, įtvirtintas ABTĮ 108, 146 straipsniuose, kuriuose numatyti tokių nutarčių priėmimo pagrindai, šiuo atveju netaikytinas. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kompetenciją, nustatytą ABTĮ 20 straipsnyje, reikalavimas traukti atsakomybėn kaltus asmenis bei reikalavimas dėl žalos, atsiradusios dėl, M. Č. nuomone, neteisėto transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo, atlyginamo teismingi atitinkamam apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
M. Č. skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus 3 apylinkės teismas 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nutartis neskundžiama.