Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.1.2.2.; 1.2.3.1.2.7.; 1.2.3.1.2.11.; 1.2.14.3.1.; 1.2.18.2.; 1.2.29.3.1.; 2.4.6.1. (S)

2017 m. liepos 5 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Albino Bielskio, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. nuteistas:

pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p., 11 p. laisvės atėmimu 19 (devyniolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, A. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., 9 d., ši subendrinta bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu, ir galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta laisvės atėmimas 19 (devyniolikai) metų, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš nuteistųjų A. G. ir E. K. solidariai priteista 13 258,81 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Ž. M..

Iš nuteistųjų A. G. ir E. K. solidariai priteista 13 258,81 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai R. J..

Iš nuteistųjų A. G. ir E. K. solidariai priteista 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai J. V..

Iš nuteistojo A. G. ir E. K. taip pat nuspręsta išieškoti po 375 Eur išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiųjų atstovas, paslaugoms apmokėti nukentėjusiajai Ž. M..

Nukentėjusiosios S. C. civilinis ieškinys atmestas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas E. K., dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas nuteistas už tai, kad

1.1. jis ir E. K. 2015 m. spalio 10 d., apie 21 val., veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę pagrobti J. S. turtą, per atrakintas duris pateko į J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute bendrais veiksmais panaudojo prieš J. S. fizinį smurtą – sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje VIII-IX, X, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinių linijų V, VI, VII, VIII, IX, X, tada iš buto pagrobė J. S. priklausančią banko „X“ mokėjimo kortelę Y, Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės televizorių „GGG“, 20 eurų vertės skaitmeninės televizijos priedėlį „ZZZ“, 10 eurų vertės muzikinį centrą „MMM“, sąsiuvinį su užrašais, neturintį vertės, „VVV“ operatoriaus informacinę lustinę kortelę, neturinčią vertės, iš viso bendrais veiksmais pagrobė 50 eurų vertės J. S. priklausantį turtą, A. G. taip pat pagrobė J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. G. ir E. K. bendrais veiksmais padarė plėšimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o A. G. taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentą,

1.2. be to, A. G. ir E. K. 2015 m. spalio 10 d., apie 22 val., veikdami bendrininkų grupe, siekdami nuslėpti ką tik padarytus nusikaltimus – plėšimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, o A. G. ir fizinio asmens dokumento pagrobimą, žinodami, kad J. S. stipriai sumuštas guli ant grindų, žinodami, kad J. S. yra bejėgiškos būklės ir iš buto išeiti ar išsikviesti pagalbos nesugebės, bendrais veiksmais padegė J. S. buto Nr. X, esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), virtuvės lango užuolaidą, tokiu būdu šiame bute sukėlė gaisrą, kuris buvo pavojingas ir kitų šio daugiabučio namo gyventojų gyvybei, nuo sukelto gaisro apsinuodijęs anglies monoksidu (smalkėmis) J. S. mirė, šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus A. G. ir E. K. nužudė bejėgiškos būklės J. S..

2. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti jam mažesnę bausmę, artimesnę BK 129 str. sankcijos vidurkiui.

2.1. Apeliaciame skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai jo nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. Nurodo, kad nukentėjusysis gyveno namo priestate, kuris buvo visiškai izoliuotas nuo kitų gyvenamojo namo patalpų, dėl to priestate kilęs gaisras nesudarė jokio pavojaus name gyvenančių žmonių gyvybei.

2.2. Skunde nurodoma ir tai, kad už nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 2 d., jam paskirta bausmė turi būti artima sankcijos vidurkiui. Švelnesnės bausmės skyrimas, nuteistojo nuomone, neprieštarautų teisingumo principui ir atitiktų bausmės skyrimo tikslus. Apeliantas nurodo, kad skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta į BK 41 str. nuostatas apie bausmės paskirtį, į BK 54 str. 1 d., 2 d. nurodytas aplinkybes. Taip pat nurodo, kad pats teismas nenustatė nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių.

2.2.1. Nuteistojo A. G. nuomone, teismas neobjektyviai įvertino jo asmenybę. Visi anksčiau jo padaryti nusikaltimai nebuvo smurtiniai. Nusikaltimai, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, yra atsitiktinio pobūdžio. Šių nusikaltimų nebūtų padaręs, jeigu nebūtų sutikęs E. K., kuris jį ir paskatino padaryti nusikaltimus. Be to, šie nusikaltimai padaryti dėl vienintelio jo ir E. K. sumanymo apiplėšti nukentėjusįjį. Nuteistojo nuomone, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis turėjo sunkią vaikystę, augo be motinos. Iki nusikaltimų padarymo dirbo.

2.2.2. Apeliantas nurodo, kad po padaryto nusikaltimo jis labai pergyveno, jautėsi labai blogai, o ieškodamas nusiraminimo vyko pas prostitutes ir girtavo. Nuteistojo nuomone, galbūt jo veiksmams turėjo įtakos jo jaunas amžius, negalėjo suprasti kito žmogaus skausmo ir nesugebėjo jo pasigailėti. Nuteistasis nesutinka su teismo nuomone, kad jis visiškai neapgailestavo dėl padarytų nusikaltimų. Teisiamųjų posėdžių metu jis atsiprašė nukentėjusiojo šeimos narių, ne kartą minėjo, kad dėl nusikaltimų labai gailisi. Šiuo metu yra subrendęs, dėl savo klaidų padarė atitinkamas išvadas, daugiau tokių klaidų nekartos.

3. Atsikirtimuose į nuteistojo A. G. apeliacinį skundą nukentėjusiosios Ž. M. ir R. J. nurodo, kad pirmosios instancijos teismo paskirta A. G. bausmė yra pagrįsta ir teisinga.

3.1. Atsikirtimuose nurodoma, kad 2015 m. spalio 11 d., sekmadienį, apie 14 val., X kriminalinės policija joms, nukentėjusiosioms, pranešė, jog jų tėvas J. S. rastas negyvas savo namuose po gaisro. Tuo patikėti joms buvo sunku, nes jų tėvas nerūkė, be to, spalio mėnesio pirmoje pusėje pečiumi nesišildydavo. O dieną prieš įvykį jis buvo sveikas, žvalus bendravo su jų motina ir tarėsi dėl ateinančio pirmadienio remonto darbų. Nukentėjusiosios taip pat nepagalvojo ir apie smurtą, nes jis buvo rastas savo namuose, kurie yra netoli X policijos komisariato, pačiame miesto centre. Be to, J. S. buvo taikus žmogus, stengdavosi nepatekti į konfliktines situacijas. Atlikus teismo medicinos ekspertizę jam buvo nustatytas 50 proc. kūno nudegimas, tai neabejotinai, nuketnėjusiųjų nuomone, paslėpė kūno sumušimus, nubrozdinimus. Tai, kad jo atžvilgiu buvo panaudotas smurtas, rodė 9 šonkaulių lūžimai, didelė kraujosruva smilkinyje. Kaukolės lūžių ar įtrūkimų nustatyta nebuvo, todėl, nukentėjusiosios padarė išvadą, kad jis galėjo jausti ne tik fizinius lūžių skausmus, bet ir suvokti, kad bus gyvas paliktas sudegti, nes dėl fizinio skausmo tiesiog negalės išeiti. Jų tėvas J. S. buvo fiziškai stiprus ir, būdamas 65 metų, neturėjo sveikatos problemų. Jo kūnas buvo rastas virtuvėje apie 2 metrai nuo lauko durų, t. y. netoli nuo tos vietos, kur jis būtų galėjęs išgyventi, jeigu tik būtų išėjęs. Iki šiol jas, nukentėjusiąsias, lydi mintis, už ką jam, žmogui, kuris su visais sutardavo ir neturėjo priešų, tokia klaiki mirtis. Atsikirtimuose nurodoma ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės jas, nukentėjusiąsias, dar labiau šokiravo, nes jų tėvas tiesiog atsidūrė netinkamu laiku ir netinkamoje vietoje. Nors ta vieta – tai nuosavi nami, kur, pasak nukentėjusiųjų, žmogus turėtų jaustis saugus. Nuteistieji, įsmukę į J. S. namus apie 21 val., ieškojo ne jų tėvo, o jo pažįstamo R. V., kuris dienos metu buvo pas jų tėvą. Nuteistuosius viliojo R. V. pinigai. Tačiau tėvo namuos neradę R. V., nuteistieji be jokios priežasties ėmė mušti J. S., miegantį savo lovoje. Nukentėjusiosios nurodo, kad tik galima numanyti, ką jautė nukentėjusysis pabudintas nuo smūgių kumščiais. J. S. nepažįstami asmenys, nuteistieji, teigė, kad visą įvykio dieną vartojo alkoholį, o pagal liudytojų A. J. ir kitų parodymus buvo baltomis akimis, t. y. vartoję ir narkotikų, todėl elgėsi itin agresyviai, buvo neprognozuojami. Tuo tarpu, J. S. nustatytas 1,53 prom. girtumas, todėl, nukentėjusiųjų nuomone, jų tėvas galėjo pakankamai gerai įvertinti ir suvokti visą situacijos klaikumą. Nuteistieji vienas ant kito vertė kaltę, taip pat jie atskleidė faktus, kurie joms sukėlė siaubingus emocinius išgyvenimus. Jie pradėjo mušti miegantį lovoje jų tėvą, po to išvertė ant grindų ir spardė, paskui ant gulinčio bejėgio žmogaus užmetė kambaryje stovėjusį stalą (A. G. parodymai). Iš tėvo J. S. pavogė televizorių, muzikinį centrą ir priedėlį, banko mokėjimo kortelę, asmens tapatybės kortelę, po to kvotė pasakyti ir banko kortelės PIN kodą. Matydamas jų akis ir tai, kaip jie elgėsi, J. S. jiems sakė, kad imtų ką nori, tik nemuštų. O jie ne tik pasiėmė, ką norėjo, bet ir nužudė, t. y. paliko gyvą sudegti siaubingose kančiose. Vėliau teisinosi, kad padegė norėdami sunaikinti pirštų atspaudus, kad neliktų menkavertės vagystės ir plėšimo įrodymų. Atsikirtimuose nurodoma, kad nukentėjusiosioms žinoti tokius pasiteisinimus yra labai skaudu, nes puikiai žino, kad jų tėvas ne tas žmogus, kuris skųstųsi policijai ar dar kam nors. Slapto sekimo protokoluose nuteistieji tyčiodamiesi kalbasi apie tai, kaip jie uždengė tėčio veidą skuduru, kai jis tiesiog mėgino žiūrėti jiems į akis ir surasti jose nors lašą žmoniškumo, kurio jie, deja, neturi. Kai jie išsinešė iš jo namų pavogtus daiktus, tėvas J. S. ėjo link durų jas užsikabinti, bet nesuspėjo. Kai jam teliko keli metrai iki durų, jie sugrįžo. Sugrįžo padegti. Nukentėjusiosios nurodo, kad galima numanyti, kiek jėgų jam, suspardytam ir sulaužytais šonkauliais, prireikė atsikelti ir eiti. Jų nuomone, suprantama, pamačius juos sugrįžusius tėvui buvo pikta, juk jie pasiėmė viską, ką norėjo, ko dar jiems reikėjo, o tėvui pritrūko tik keleto žingsnių iki durų ir būtų jas užsikabinęs. Tada jų tėvas paminėjo, kad iškvies policiją. Tai A. G. labai įsiutino. Jis spyrė jų į krūtinę parversdamas jį ant grindų virtuvėje. Būtent A. G., kuris apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo ir nėra apsigimęs smurtautojas, sugebėjo pašokinėti ant J. S. galvos, ką visuose savo parodymuose kartodamas V. K. žodžius, teigia liudytojas R. S.. Tada jie, nukentėjusiųjų manymu, atsuko dujų balioną, viryklės čiaupus ir padegė virtuvės užuolaidą. Apie tai, kad butą padegs, jie kalbėjo dar būdami bute, ir tai jų tėvas, žinoma, galėjo girdėti. Pasak nukentėjusiųjų, galima tik numanyti, ką tuo metu turi išgyventi žmogus. Jis dar galėjo suspėti suvokti, kad lieka sudegti gyvas, nes dėl sulaužytų šonkaulių, kęsdamas siaubingus skausmus ir negalėdamas normaliai kvėpuoti, neturėjo fizinių jėgų išeiti. Tokia klaiki mirtis žmogui (J. S.), kuris nieko blogo nuteistiesiems nėra padaręs. Nėra aišku, kada jų tėvas prarado sąmonę. Nukentėjusiosios pažymi, kad tik atsitiktinumo dėka lėmė, kad namas, kuriame, be jų tėvo buto, buvo dar penki, ne tik nesudegė, bet ir nesusprogo sprogus, kad ir tuščiam, bet liepsnose įkaitusiam dujų balionui. Apie atvejus, kai iššauna dujų balionų apsaugos ventiliai, teisme parodė Gaisrinių tyrimų centro specialistai, teigdami, jog teoriškai dujų balionas neturėtų sprogti, bet praktika rodo ką kita. Tai, kad namas tiesiog galėjo visas sudegti, teisme parodė kaimynai R. P., P. R., A. V.. Jos žino, kad jų tėvas dujų baliono čiaupą visada laikydavo atsuktą ir gamindamas maistą atsukdavo tik viryklės čiaupus. Būtent dėl šios priežasties, nukentėjusiųjų nuomone, nuteistieji dujų balioną iš tikrųjų užsuko, manydami, kad atsuka. Tai reiškia, kad jie norėjo būtent tokių pasekmių, t. y. įvyktų dujų nuotėkis ir dujų balionas sprogtų. Palikę bejėgį, sutryptą jų tėvą, jie pavažiavę toliau mėgino dar pasižiūrėti, kaip „šašlykas kepa“. Slapto sekimo protokoluose nurodyta, kad taip jie vadina gyvą paliktą sudegti jų tėvą J. S.. Nukentėjusiųjų nuomone, būtent tokios nuteistųjų vertybės, toks jų požiūris į žmogų, gyvybę. Nors nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad jis nėra turėjęs teistumo už smurtinius nusikaltimus, o šis pirmasis, tačiau, pasak nukentėjusiųjų, šiuo nusikaltimu be jokios priežasties išsityčiota iš niekuo dėto žmogaus (jų tėvo J. S.) ir visiškai beprasmiškai atimta jo gyvybė. Nukentėjusiųjų nuomone, labiausiai tikėtina, kad šis nužudymas buvo įvykdytas tiesiog dėl pramogos, nes jie tą vakarą darė viską, kad, jų žodžiais, „pratęstų terminą“, nes tą dieną vienam iš nuteistųjų E. K. baigėsi lygtinumas. Apie tai, kad jie nesigailėjo įvykdę šį žiaurų nužudymą, matosi iš slapto sekimo protokolų, kur kalbėdami apie nužudymą tyčiojasi iš nužudyto J. S., džiaugiasi, didžiuojasi tuo, ką padarė. A. G. teisme parodė, kad jau kitą rytą po įvykio kalbėdamas telefonu pasakė, jog yra pamiršęs apie vakar dienos įvykius. Teisminio proceso metu jo veide gailesčio taip pat nesimatė, nors dalyvavome visose teismo posėdžiuose. Vienintelį kartą „atsiprašau“ A. G. pasakė paskutinio žodžio metu. Jokių kitų nuoširdžių atsiprašymų proceso metu nebuvo. Atsikirtimuose nurodoma dar ir tai, kad priešais tėvo J. S. namus, kitoje gatvės pusėje, yra miesto senoji bažnyčia. Nukentėjusiųjų nuomone, nuteistiesiems nėra nieko švento. Nukentėjusiosios daro išvadą, kad tuo atveju, jeigu nuteistieji be jokios priežasties galėjo nužudyti pirmą kartą matomą, savo namuose ramiai miegantį žmogų – jų tėvą J. S., jie gali nužudyti bet kurį jokios grėsmės nekeliantį, niekuo dėtą žmogų.

4. Teismo posėdyje nuteistasis A. G. prašo jo apeliacinį skundą patenkinti ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Gynėjas prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras, nukentėjusiosios Ž. M., R. J. ir nukentėjusiosios R. J. atstovė prašo nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

5. Apeliacinis skundas atmetamas.

6. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino A. G. kaltu, tinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus kvalifikuojant jo nusikalstamas veikas ir paskyrė jam teisingą bausmę.

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. G. pripažintas kaltu padaręs keletą nusikalstamų veikų: plėšimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone, fizinio asmens dokumento pagrobimą ir nužudymą kvalifikuojančiomis aplinkybėmis. Kad A. G. padarė visas šias nuosprendyje aprašytas nusikalstamas veikas, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: pačių nuteistųjų A. G. ir E. K., nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, įvykio vietos ir daiktų apžiūrų protokolai, specialistų išvados ir jų paaiškinimai teisiamajame posėdyje, mobilaus ryšio tarp nuteistųjų ir kitų asmenų duomenys bei kiti bylos duomenys. Visi šie įrodymai skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstyti, įvertinti ir jais pagrįstos motyvuotos ir bylos aplinkybes atitinkančios teismo išvados.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. prašo tik sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad teismas paskyrė per griežtą bausmę tinkamai neįvertinęs duomenų apie jo asmenybę. Faktiškai neneigdamas savo kaltės, apeliantas vis dėlto bando didesnę atsakomybės dalį suversti savo bendrininkui, kitam nuteistajam E. K.. Apeliaciniame skunde dar nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su teismo išvada dėl vieno iš nužudymą kvalifikuojančio požymio, numatyto BK 129 str. 2 d. 7 p., nustatymo.

9. Pagal BPK 320 str. 3 d. nuostatas, apeliacinės instancijos teismas bylą ir skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą patikrino tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde.

10. Visus nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta, nes juos paneigia teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai. Išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina ne tik A. G. kaltę dėl dalyvavimo J. S. nužudyme, bet ir teismo nustatytus šį nužudymą kvalifikuojančius požymius bei apelianto vaidmenį šio labai sunkaus nusikaltimo padaryme. Iš A. G. ir E. K. parodymų teisiamajame posėdyje matosi, kad jie abu bando didesnę atsakomybės dalį suversti vienas kitam, tačiau įvertinus jų abiejų parodymus ir kitus įrodymus, teismas abu nuteistuosius pagrįstai pripažino ne tik padarytų nusikaltimų, taip pat ir kvalifikuoto nužudymo, bendrininkais, bet ir bendravykdytojais.

10.1. Nuteistasis A. G. teisme kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad jis su E. K. įėjo į atrakintą J. S. butą, kuriame buvo tik J. S.. Nukentėjusysis miegojo lovoje. V., kuris turėjo pinigų, jau J. S. bute nebebuvo. Nuteistojo nuomone, E. K. pagalvojo, kad J. S. yra V. ir, jį nustūmęs ant grindų, sumušė. Jis apieškojo stalčius, pasiėmė banko kortelę, asmens tapatybės kortelę ir sąsiuvinį, o išeidami dar paėmė ir muzikinį centrą ir televizorių. J. S. paliko gulėti ant grindų. Atvažiavo R. S. ir į jo automobilį sukrovė televizorių ir muzikinį centrą.Tuo metu E. K. pasakė, kad reikia sugrįžti ir padegti butą. Jie apie buto padegimą tam, kad neliktų jų pirštų antspaudų, kalbėjo dar ir būdami bute. Kai E. K. pasiūlė grįžti į butą ir jį padegti, jis sutiko. Be to, pagalvojo, kad nesužinojo banko kortelės PIN kodo, todėl ir dėl to reikia sugrįžti ir kodą sužinoti iš J. S.. E. K. iš R. S. paprašė žiebtuvėlio, o jis iš jo paėmė. Tačiau beeinant į J. S. namą jis žiebtuvėlį pervadė E. K.. Jis nenorėjo padegti J. S. buto, galvojo, kad ir E. K. to iš tikrųjų nenorėjo, o tik norėjo pasipuikuoti. J. S. buto tarpduryje sutiko J. S., kuris jau buvo atsikėlęs ir galimai ėjo uždaryti durų. E. K. ėjo pirmas ir iš karto pradėjo mušti J. S.. Kai J. S. po prašymų jo nemušti, paminėjo policiją, tada ir jis, A. G., supyko ir pradėjo mušti nukentėjusįjį. E. K. J. S. ant galvos užmetė kažkokį skudurą ir toliau jį mušė. Jis E. K. pasakė, kad užteks ir nustūmė jį nuo J. S.. E. K. pasakė, kad reikia viską padegti ir sukioti dujų balionio kraną. Nuteistajam atrodo, kad E. K. neatsuko, o kaip tik užsuko dujų balioną. Jis išėjo iš J. S. buto, o E. K. dar trumpai pasiliko. Jiems einant link automobilio E. K. pasakė, kad padegė užuolaidą.

10.2. Nuteistasis E. K. teisme kaltu neprisipažino ir parodė, kad tą dieną buvo labai girtas. Automobiliu važinėjosi su R. S., A. J. ir A. G.. A. G. pasakojo, kad iš kažkokio vyro pagrobė telefoną, sakė, jog jis dar kartą nori ten nuvažiuoti. Kai privažiavo prie kažkokio namo, A. G. išlipo iš automobilio, o, turbūt A. J., jam pasakė eiti kartu su A. G.. A. G. nuėjo pirmas, o atlikęs gamtinius reikalus nuėjo ir jis. Pamatė, kad A. G. spardo ant grindų gulintį J. S., jo klausia, kur pinigai, koks kodas. Po to A. G. apieškojo butą, o jis stovėjo tarpduryje, o pamatęs, kaip sumuštas vyras į jį žiūri ir pagalvojęs, kad jį gali atpažinti, užmėtė nukentėjusiajam ant galvos skudurą. Išeinat iš šio buto A. G. pasiėmė muzikinį centrą ir televizorių, kurį padavė jam ir jis nunešė į automobilį. Po to dar kartą buvo sugrįžę į nukentėjusiojo butą, nes A. G. reikėjo atjungti kažkokius laidus. Tos pačios apklausos metu nuteistasis E. K. parodė, kad sukrovę daiktus į automobilį, A. G. pasakė, kad reikia sugrįžti ir viską padegti, nes bute liko daug piršto antspaudų. A. G. iš R. S. paėmė žiebtuvėlį ir nuėjo į butą. Nors A. G. pasakė palaukti prie buto durų, tačiau po maždaug 5 min. įėjo į butą, tada A. G. pasakė išeiti. Po jo išėjimo iš buto A. G. irgi po maždaug 1-2 min. išėjo. Einat link automobilio A. G. papasakojo, kad padagė kilimą ir užuolaidą, taip pat pasakė, jog nukentėjusiajam šokinėjo ant galvos.

10.3. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Protokole nurodyta, kad pagrindinis pastatas stovi vakarų – rytų kryptimi. Prie pastato šiaurinės pusės yra priestatas su butu, vieno aukšto. Patekimas į butą iš lauko pusės. Durys praviros spyna atrakintoje padėtyje. Įėjus pro duris patenkame į koridorių. Iš koridoriaus priekyje matome duris kurios atsidaro į lauko puse (durys atdaros). Įėjus pro duris patenkame į virtuvę kur einant ratu matome po kaire puse einant ratu stovi prie durų dvi pastatomos spintelės, virš jų pakabinamą spintelę už jų ant pakylos padėta metalinį indą. Toliau prie lango stovi stalas, po juo metalinis indas. Toliau einant matome dujinę viryklę prie jos krosnies pakura. Įėjus į virtuvę po dešine puse yra durų anga pro kuria patenkame j kambarį. Po kaire puse matome krosnį. Toliau einant ratu prie vakarinės sienos apie 30 cm. Atstumu nuo sienos matoma grindų kiaurymė. Toliau prie pietinės sienos stovi spintelė (bufetas) už jos 4 durų spinta. Tolia į rytinę pusę yra 2 dviejų varčių langai atsidarantys į lauko puse (1 t., 8-10, 12-14 b.l.).

10.4. Iš įvykio vietos papildomos apžiūros protokolo matosi, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, be kitų daiktų, buvo apžiūrėtas dujų balionas. Protokole nurodyta, kad balionas yra užsuktas, o dujų balione nėra. Baliono žarnos galas nudegęs. Protokole nurodyta, kad virtuvės grindyse matosi dvi išdegusios skylės, tai yra vietos, kur grindys pilnai išdegę. Viena išdegusi grindų skylė yra ties virtuvės langu, po nukritusių karnizų kaire puse. Skylės ilgis lygiagrečiai lango yra 72 cm., plotis 38 cm. Apačioje balkis, ant kurio pritvirtintos grindų lentos, išdegęs. Kita skylė yra prie durų į kambarį. Jos didžiausias plotis 50 cm., ilgis – 58 cm. Panaudojus benzininį pjūklą virtuvės grindys išpjautos. Matosi, kad grindų lentos buvo sudėtos ant medinių balkių, plytų ir po grindimis yra oro tarpas. Apatinė grindų lentų dalis, o taip pat balkiai, ant kurių buvo patiestos grindų lentos, apdegę. Didžiausi apdegimai yra nuo skylės, kuri yra ties virtuvės langu, tiesia linija link skylės, kuri yra ties kambario durimis. Nuo skylės, kuri yra ties kambario durimis, lentų apatinės dalies apdegimai tęsiasi po kambario grindimis. Įvykio vietos apžiūros metu taip pat buvo apžiūrėta dujinė viryklė. Protokole nurodyta, kad dujinės priekyje yra 5 suktukai dujų čiaupams atsukti. Įvykio vietos apžiūros metu dalyvavę specialistai M. D. ir M. J. padarė išvadą, kad apibendrinus apžiūros metu nustatytus degimo, terminių pažeidimų požymius ir pėdsakus daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra buto virtuvės patalpoje, ties pietinėje sienoje esančiu langu. Pagal degimo požymius ir pėdsakus nustatyta, kad nuo nustatytos gaisro židinio zonos į kitas buto patalpas liepsna plito medinių grindų apatine dalimi ir lubų degiomis medžiagomis. Nustatytoje gaisro židinio zonoje elektros instaliacijos laidų, elektros prietaisų, medžiagų (linkusių savaiminiam užsiliepsnojimui) bei šildymo įrenginių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, neaptikta. Nustatytoje gaisro židinio zonoje dujų analizatoriaus „X“ pagalba degių skysčių (naftos produktų) pėdsakų neaptikta. Pagal nustatytoje gaisro židinio zonoje susiformavusius terminių pažeidimų požymius ir pėdsakus (virtuvės medinių langų rėmų bei medinių lubų virš lango apanglėjimą, užuolaidų metalinių karnizų deformacijas ir užuolaidų sudegimą, grindų ties langu kiauryminį pradegimą) daroma išvada, kad gaisras virtuvės patalpoje galėjo būti sukeltas uždegant ten buvusias užuolaidas. Virtuvės ir kambario patalpų grindų kiauryminiuose išdegimuose dujų analizatoriaus „X“ pagalba degių skysčių (naftos produktų) pėdsakų neaptikta. Kiauryminiai išdegimai grindyse susiformavo dėl to, kad bute buvo įrengtos ventiliuojamos grindys, kas sąlygojo liepsnos plitimą grindų apatine dalimi. Sukoncentruoti gilūs pažeidimai virtuvės ir kambario grindyse rodo, kad degimo procesas vyko uždarose patalpose, esant nepakankamai dujų apykaitai. Esant nepakankamai dujų apykaitai pradinis intensyvus degimas gali pereiti į smilkimą, kuris nenutrūkstamai gali vykti labai ilgą laiko tarpą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad gaisras, kilęs bute 22 val., galėjo būti pastebėtas tik 7:30 val. (1 t., 19-26 l.).

10.5. Specialistas M. D. teisme savo pateiktą specialisto išvadą patvirtina ir paaiškino, kad apžiūros metu siekė nustatyti gaisro židinio zoną ir priežastį. Atlikę įvykio vietos apžiūrą, pašalinę visus daiktus iš virtuvės nustatė, kad yra kiauryminis pradegimas grindyse ir tada pradėjo aiškintis, dėl ko galimai iš šitos vietos gaisras išplito į kitą patalpą, todėl buvo išpjaustytos grindys. Buvo nustatyta, kad degimas plito grindų apatine dalimi ir tai įvyko, nes kitoje patalpoje buvo įrengtos skylės, ventiliacijos angos pastato pamatuose ir dėl to buvo oro pritekėjimas ir gaisras turėjo sąlygas ten išplisti. Šios apžiūros metu buvo konstatuota, kad gaisro židinys yra virtuvėje. Po to ugnis plito iš virtuvės patalpos į kitą kambarį grindų apatine dalimi, tikriausiai buvo padegta užuolaida, kuri nukrito deganti, toje vietoje, kurioje ji nukrito, susiformavo kiauryminis pradegimas grindyse, aplinkui niekur nebuvo tokio stipraus išdegimo. Pagal išdegimus buvo nustatyta, kad degimas vyko uždaroje patalpoje, tai reiškia buvo uždaryti langai ir durys. Tokie gilūs pradegimai grindyse virtuvėje ir stiprus apanglėjimas parodo, kad toje vietoje ilgą laiko tarpą vyko smilkimas, vyko neintensyvus degimas, nes jis neišplito į šonus ir į viršų. Būtent toje vietoje susikoncentravo kiauryminis pradegimas ir, kadangi buvo oro pratekėjimas iš po grindų, dėl to ir išplito grindų apatine dalimi. Liepsna plinta į tą pusę, kur yra oras. Konkrečiu atveju oro pratekėjimas buvo po grindimis, nes buvo įrengtos ventiliacinės angos kito kambario pamatuose. Kai buvo išpjaustytos grindys, pakeltos lentos, akivaizdžiai matėsi gaisro plitimo kelias, t. y. takelis, apanglėjimai, grindų apatine dalimi link kito kambario. Po to didesnis išdegimas grindyse būtent ties kiaurymėmis, esančiomis pamatuose, t. y. toje vietoje, kur buvo daugiau oro, oro pritekėjimas iš lauko. Virtuvėje lango palangė buvo apdegusi iš apačios, tai reiškia, kad būtent ant grindų vyko degimas. Toje vietoje, kur prasidėjo pirminis degimas, daugiau jokių uždegimo šaltinių nebuvo, jie tai patikrino su specialiai tam skirta įranga, kokių nors degių skysčių pėdsakų rasta nebuvo. Iš apžiūros rezultatų matėsi, kad didelės liepsnos nebuvo nes baldai kambaryje stovėjo visiškai neapdegę, tiktai aprūkę, o didžiausias išdegimas buvo tik grindyse. Išvadoje nurodė, kad smilkimas galėjo vykti nuo 22.00 val. vakaro iki 7.00 val. ryto. Stsižvelgiant į visas šio gaisro aplinkybes, specialistas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju smilkimas galėjo vykti būtent tokį laiko tarpą.

10.6. Specialistas M. J. teisme savo pateiktą specialisto išvadą patvirtina ir paaiškino, kad įvykio vietoje nustatė, jog gaisras galėjo kilti nuo pašalinio atviros ugnies šaltinio. Jie nustatė, kad gaisro židinys buvo virtuvėje po langu, taip pat padarė išvadą, jog ugnis plito užuolaidomis, užuolaidos galėjo nukristi ant grindų, nes toje vietoje prie lango buvo kiauryminis grindų pradegimas. Liepsna galėjo eiti po grindimis arba galėjo vykti smilkimas. Esant nepakankamai dujų apykaitai, degimas vyksta be liepsnos, tiesiog smilksta. Jeigu į patapą patenka pakankamai oro, smilkimas gali pereiti į atvirą liepsną. Trūkstant oro, smilkimas gali trukti ilgą laiko tarpą, net iki savaitės. Nagrinėjamu atveju smilkimas galėjo trukti jų nurodytą laiką ir tik tada pereiti į atvirą liepsną, kurią pastebėjo žmonės. Apžiūrėtoje įvykio vietoje buvo nustatyta, kad smilkimas plito nuo virtuvės lango iki kambario po grindimis. Tai nustatė išpjovus grindis. Kambaryje buvo du grindų išdegimai ir ties tais išdegimais sienose yra ventiliavimo anga, vadinasi, ten buvo oro pritekėjimas.

10.7. Iš akto dėl kilusio gaisro matosi, kad pranešimas apie gaisrą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gautas 2015 m. spalio 11 d., 7:30 val. telefoni Nr. XXXXXXXX. Pirmosios priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos į įvykio vietą atvyko 2015 m. spalio 11 d., 7:36 val. Gaisras buvo užgesintas 2015 m. spalio 11 d. 8:36 val. Gaisro kilimo priežastis, labiausiai tikėtina, įneštas atviras ugnies šaltinis (1 t., 43 b.l.).

10.8. Specialisto išvadoje Nr. M 196/2015(09) nurodyta, kad J. S. mirtis įvyko apsinuodijus anglies monoksidu (smalkėmis). Tai patvirtina ryškiai rausvos spalvos skeleto raumenys, skystas ryškiai rausvos spalvos kraujas širdies ertmėse, suodžiai kvėpavimo takuose, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, aukšta karboksihemoglobino koncentracija lavono kraujyje (69 proc.). J. S. mirtis įvyko prieš 14-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios, tai yra, galimai 2015 m. spalio 11 d. įvykusio gaisro metu. J. S. lavone konstatuota I-II laipsnio nudegimas, apimantis apie 50 proc. kūno paviršiaus, padarytas atviros liepsnos ir aukštos temperatūros poveikyje gaisro metu ir gyviems asmenims vertintinas nesunkiu sveikatos sutrikdymu; konstatuoti šonkaulių lūžimai su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje VIII-IX, X, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinių linijų V, VI, VII, VIII, IX, X, padaryti kietais bukais daiktais, artimu vienas kitam metu, galimai vienos paros laikotarpyje iki mirties ir gyviems asmenims vertintini nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. J. S. kraujyje rasta 1,53 promilės etilo alkoholio, tai atitinka vidutiniam neblaivumo laipsniui. J. S. lavone konstatuoti šonkaulių lūžimai buvo padaryti kietais bukais daiktais, ne mažiau trimis poveikiais. Tiksliau pasakyti apie J. S. padarytų sužalojimų mechanizmą nėra galimybės, nes juose nėra užsifiksavę kokių nors individualių žalojančio įrankio savybių. J. S. lavone konstatuoti šonkaulių lūžimai galėjo būti padaryti jam esant bet kokioje padėtyje, galimai paveikiant jo kūną iš abiejų šonų. J. S. lavone sužalojimų, būdingų kovai ar savigynai, nekonstatuota (1 t., 54-57 b.l.).

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad išvadas apie J. S. nužudymo aplinkybes teismas pagrindė ne tik pačių nuteistųjų parodymais, apžiūrų protokolais ir specialistų išvadomis, kurie buvo išdėstyti šioje nutartyje, bet ir kitais įrodymais. Teismas padarė motyvuotą ir pagrįstą išvadą apie tai, kad, nepaisant nuteistųjų parodymų prieštaringumo, įrodyta, kad A. G. ir E. K. nužudė J. S. bendrais veiksmais, padegdami jo butą. Įrodyta, kad dar iki šio buto padegimo nuteistieji aptarinėjo, kad butą reikia padegti tam, kad būtų sunaikinti prieš tai jų pačių padaryto plėšimo pėdsakai, nustatyta, kad jie bendrais veiksmais paėmė iš liudytojo R. S. žiebtuvėlį, abu nuėjo į J. S. butą, kuriame bendrais veiksmais, padegdami užuolaidą, sukėlė gaisrą ir paliko padegtame bute prieš tai jų pačių sumuštą bejėgiškos būklės nukentėjusįjį. Teismas nuosprendyje pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju aplinkybė, kuris iš nuteistųjų, A. G. ar E. K., fiziškai padegė užuolaidą, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant abiejų kaltinamųjų veiksmus kaip nužudymą. Įrodyta, kad nuteistieji veikė kaip bendrininkai, matė, kad užuolaida dega, gaisras prasidėjo, matė, kad J. S. yra bejėgiškos būklės ir abu paliko jį padegtame bute. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad abu nuteistieji turėjo vieningą tyčią J. S. nužudyti, siekė jo mirties ir šį siekį realizavo bendrais veiksmais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nužudymas padarytas veikiant tiesiogine tyčia ir abu nuteistieji buvo šio nusikaltimo bendravykdytojai.

12. Šioje nutartyje jau aptartos bylos aplinkybės patvirtina ir A. G. dalyvavimą nužudyme, ir jo konkretų vaidmenį šio nusikaltimo padaryme. Dar kartą pažymėtina, kad šių aplinkybių apeliaciniame skunde neginčija ir pats nuteistasis A. G.. Apeliantas nesutinka tik su vienu iš nustatytų nužudymą kvalifikuojančių požymių, tačiau šiuos skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta.

13. Pagal galiojančią teisminę praktiką pagal BK 129 str. 2 d. 7 p. (kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu) nužudymas kvalifikuojamas tada, kai, siekdamas nužudyti asmenį, kaltininkas panaudoja tokį būdą, kuris yra pavojingas ne tik siekiamo nužudyti žmogaus, bet ir bent vieno kito žmogaus gyvybei. Grėsmė kitų žmonių gyvybei turi būti reali. Pavojus kitų žmonių gyvybei paprastai kyla, kai nužudoma sprogdinant, šaudant, jei šalia nukentėjusiojo esama kitų žmonių, taip pat ir padegant. Veika kvalifikuojama pagal šį BK 129 str. 2 d. punktą nepriklausomai nuo to, ar panaudojus tokį nužudymo būdą faktiškai nukentėjo bent vienas kitas žmogus.

14. Šioje byloje įrodyta, kad A. G. kartu su savo bendrininku nužudė J. S. padegdami jo butą. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis gyveno gyvenamojo namo priestate, kuris buvo izoliuotas nuo kitų gyvenamojo namo patalpų, todėl priestate kilęs gaisras, apelianto nuomone, nesudarė pavojaus kitų namo gyventojų gyvybei. Tokie skundo argumentai, kolegijos nuomone, visiškai nepagrįsti. Iš bylos duomenų, taip pat ir iš prie įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtų fotonuotraukų (1 t., 8-14 b.l.) matosi, kad J. S. butas tikrai buvo gyvenamojo namo priestate. Tačiau šis priestatas bendra siena sujungtas su gyvenamuoju namu, kuriame esančiuose butuose gyveno kiti žmonės. Nuosprendyje teismas nurodė, kad kiti namo gyventojai naktį jautė dūmų kvapą ir padarė pagrįstą išvadą, kad gaisro išplitimo atveju grėsė realus pavojus ir kitų žmonių gyvybei, nes jiems grėsė sudegti arba apsinuodyti smalkėmis. Liudytojų parodymai ir specialisto išvados apie gaisro priežastį ir smilkimo laikotarpį patvirtino grėsmės kitų žmonių gyvybei realumą. Įvertinus nusikaltimo padarymo aplinkybes, pagrįsta ir teismo išvada apie tai, kad A. G. suvokė, kad jo su E. K. pasirinktas J. S. nužudymo būdas kelia pavojų ir kitų žmonių gyvybei. Todėl BK 129 str. 2 d. 7 p. numatytą nužudymą kvalifikuojantį požymį teismas nustatė pagrįstai. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis apie kitas nustatytas nužudymo aplinkybes nieko nenurodo, teismas pagrįstai nustatė ir kitus nužudymą kvalifikuojančius požymius: tai, kad buvo nužudytas bejėgiškos būklės žmogus ir kad J. S. buvo nužudytas siekiant paslėpti kitus nusikaltimus. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai ir nuteistojo A. G. nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p., 11 p.

15. Apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės dydžio taip pat atmetami. Priešingai, negu nurodoma skunde, skiriant bausmes teismas nepažeidė BK 41 str. nuostatų apie bausmės paskirtį, atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat ir duomenis apie nuteistojo asmenybę bei pačiame apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jame išdėstyti išsamūs motyvai, su kuriais nesutikti teisėjų kolegija neturi pagrindo.

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. G. nurodo, kad teismas nenustatė jokių jo atsamokybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, tačiau toks apelianto teiginys neteisingas. A. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad nusikaltimus jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.) ir šią aplinkybę nustatė pagrįstai. Tuo tarpu jokių A. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Apeliantas nurodo, kad dėl padarytų nusikaltimų labai gailisi, žada daugiau nenusikalsti, teigia, kad teisme ne kartą atsiprašė nužudytojo šeimos narių. Tokie nuteistojo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti bylos duomenimis. Tai, kad nuteistasis teisme trumpai atsiprašė nukentėjusiųjų, dar neparodo jo nuoširdaus gailėjimosi ir apie tai pagrįstai pažymima nukentėjusiųjų pateiktuose atsikirtimuose į nuteistojo apeliacinį skundą. Be to, jau buvo nurodyta, kad teisme A. G. tik iš dalies prisipažino kaltu. Neneigdamas kaltės dėl kitų nusikaltimų padarymo, dėl J. S. nužudymo jis bandė išvengti atsakomybės versdamas kaltę savo bendrininkui E. K.. Jo kaltę teismas pagrindė kitais išnagrinėtais įrodymais, todėl pagrįstai nenustatė nei numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p., nei jokių kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jau vien dėl to, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti, bet nenustatyta jokių lengvinančių aplinkybių, pagal BK 61 str. 1 d., 2 d., 3 d. nuostatas teismas turėjo pagrindą skirti A. G. bausmę, griežtesnę už sankcijos vidurkį. Tačiau griežtesnės bausmės paskyrimą A. G. nulėmė ir daugelis kitų aplinkybių. Teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę ir jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant tuos nusikaltimus formą ir rūšį. A. G. padarė keletą nusikalstamų veikų, iš kurių sunkiausia, t. y. kvalifikuotas nužudymas, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 6 d.). Vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti, kad šis nusikaltimas nenutrūko rengimosi ar pasikėsinimo stadijose, o buvo baigtas, žmogui buvo atimta gyvybė ir taip padaryta ypač didelė ir jau neatstatoma žala nužudytojo artimiesiems ir visuomenei. Be to, teismas pagrįstai nustatė, kad nužudymas buvo padarytas tiesiogine tyčia, nustatyti net trys šį nužudymą kvalifikuojantys požymiai. Taip pat nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo nurodyta apie tai, kad A. G. aktyviai dalyvavo visų nusikaltimų padaryme, o J. S. nužudyme taip pat atliko aktyvaus nusikaltimo vykdytojo vaidmenį. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad vertinant nuteistojo asmenybę, į daugelį apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių teismas jau atsižvelgė. Buvo atsižvelgta į tai, kad A. G. iki suėmimo dirbo, įvertintas jo dar jaunas amžius. Tačiau atsižvelgta ir į kitus duomenis, kurie A. G. asmenybę apibūdina labai neigiamai. Nustatyta, kad nors ir būdamas jauno amžiaus, A. G. jau yra teistas net devynis kartus. Galima sutikti su apelianto argumentais apie tai, kad ankstesni jo teistumai yra ne už smurtinius nusikaltimus, tie nusikaltimai nebuvo sunkūs arba labai sunkūs. Taip pat nustatyta, kad už dalį ankstesnių nusikalstamų veikų apkaltinamieji nuosprendžiai priimti jau po nusikaltimo, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo. Nepaisant to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą apie tai, kad A. G. nusikaltimus, taip pat ir kvalifikuotą nužudymą padarė neatsitiktinai, tai jau buvo ankstesnio jo gyvenimo būdo pasekmė, o anksčiau už kitas nusikalstamas veikas skirtos bausmės nepasiekė savo tikslų ir teigiamo poveikio jo elgesiui. Nuosprendyje teismas pagrįstai atkreipė dėmesį ir į A. G. elgesį po nusikaltimų padarymo, į tai, kad padegęs butą, kuriame buvo likęs bejėgiškos būklės J. S., nuteistasis važiavo pas prostitutes, kitą dieną vartojo alkoholį, faktiškai jam nerūpėjo iš to paties nukentėjusiojo pagrobtas turtas ir dėl to teismas pagrįstai pažymėjo, kad nužudymas buvo padarytas dėl mažareikšmės priežasties. Tuo pačiu tai parodė visišką kaltininko abejingumą kilusiems padariniams, t. y. kito žmogaus gyvybės atėmimui.

17. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad švelnesnės bausmės jam paskyrimas, jo nuomone, atitiktų ir bausmės paskirtį, taip pat ir BK 41 str. 2 d., 5 d. numatytą teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Šį apelianto argumentą teisėjų kolegija taip pat atmeta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija 2016 m. gruodžio 29 d. kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-576/2006 išaiškino, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Todėl bausmė teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę taip pat negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, paskirdamas bausmes A. G. pirmosios instancijos teismas kaip tik ir užtikrino teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str., 2 d., 5 p.), nes paskirtomis bausmėmis nesuteikė prioritetinės reikšmės kaltininko interesams, o atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų, t. y. nužudytojo J. S. šeimos narių ir jo artimųjų, interesus, įvertino dėl nusikaltimų, pirmiausia – kvalifikuoto nužudymo – prarastas vertybes ir jų ypatingą svarbą.

19. BK 129 str. 2 d. sankcija numato labai griežtas bausmes – terminuoto laisvės atėmimo nuo 8 iki 20 metų bausmę arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos. Teismas paskyrė A. G. pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 7 p., 11 p. artimą sankcijos viršutinei ribai 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tai griežta bausmė. Tačiau taip pat daro išvadą, kad įvertinus visas jau aptartas bausmės skyrimui reikšmės turinčias bylos aplinkybes, už kvalifikuotą nužudymą A. G. paskirta bausmė atitinka padaryto nusikaltimo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir ši bausmė nėra aiškiai per griežta. Ne per griežtos ir už kitas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurių švelninti neprašo ir pats apeliantas. Be to, iš nuosprendžio matosi, kad teismas bausmes A. G., vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., 9 d. subendrino apėmimo būdu, tokiu pačiu būdu buvo subendrinta dar ir ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė. Todėl švelninti ir už atskiras nusikalstamas veikas A. G. paskirtas bausmes, ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą atmesti.