Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-141-356/2020, pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovams individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) ir T. K. dėl avanso grąžinimo, ieškovo pusėje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės IĮ (duomenys neskelbtini) bei iš subsidiaraus atsakovo T. K. 910 EUR, kurie buvo perduoti pagal sutartį kaip avansas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas faktines aplinkybes nurodė procesiniuose dokumentuose, pateikė rašytinių įrodymų (20, 24-26, 61-62, 355-359, 363 b.l., t.1; 17-18 b.l., t.2; 30, 33-35, 37-38, 40, 42, 44, 51-52, 58 b.l., t.3).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovas Sutartį sudarė asmeniniam naudojimui, nesusijusiam su verslu, prekyba, amatu ar profesija, t. y. vartojimo tikslui, o kita Sutarties šalis – atsakovė yra individuali įmonė, kuri yra verslininkas ir verčiasi įvairios paskirties techninių darbo projektų rengimu, todėl šalis siejanti Sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi (CK 6.228¹ straipsnis). Pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi ne tik kvalifikuoti vartojimo sutartis, bet ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus. Esminis vartojimo sutarčių instituto ypatumas ir vartotojo teisių gynimo teisinis mechanizmas yra įstatyme įtvirtintas nesąžiningų sutarčių sąlygų draudimas ir tokių sąlygų neprivalomumas vartotojui. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis pripažįstamos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimo pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai.

Šalių Sutarties 6 punkto (Darbų kaina ir atlikimo terminai) 6.2.1-6.2.3 papunkčiuose numatyta, kad ieškovas privalėjo per 3 darbo dienas nuo Sutarties pasirašymo dienos sumokėti avansu 30 proc. (1 275 EUR), 50 proc. (2 125 EUR) sumokėti atsakovei pateikus projektinę dokumentaciją ir ieškovui raštiškai patvirtinus projektinius sprendinius, 20 proc. (850 EUR) sumokėti atsakovei pateikus techninio darbo projekto dokumentaciją valstybinėms institucijoms derinimui ir gavus statybos leidimą.

Nors Sutartimi nebuvo aptarti atskirų darbų etapų terminai, kas, minėta, suvaržė ieškovo teises, tačiau nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad atsakovė žadėjo pirmuosius 2 eskizus pateikti po 2 savaičių. Kadangi pirmasis etapas, nors galėjo pirmųjų eskizų pateikimu ir baigtis, jeigu būtų pateikti pagal Sutarties nuostatas ir visiškai atitikę ieškovo lūkesčius, tačiau paprastai vykdant tokio pobūdžio sutartis, šalys galutinį sprendimą gali priimti ir po ilgesnio laiko tarpo, kaip jau minėta, darant eskizus, juos koreguojant. Tačiau toks Sutarties aiškinimas, kad pirmasis etapas galėtų trukti neapibrėžtą laiko tarpą, būtų nesąžiningas, nes pirmame etape, kad jis būtų užbaigtas taip, kaip numatyta Sutarties 6.2.1. - 6.2.2. papunkčiuose, tarp šalių turėjo būti galutinai suderintas sprendinių brėžinys, atitinkantis Sutarties 3.1. papunktyje nurodytą tikslą, nes jo pagrindu antrajame etape turėjo būti rengiama didelės apimties (kaip pati atsakovė nurodė savo laiške ieškovui – 190-220 lapų ( b. l. 25, t.3)) projektinė dokumentacija – techninis darbo projektas.

Taikant CK 6.195 straipsnio nuostatas, teismas vertina, kad pirmojo etapo darbams protingas terminas būtų tokios trukmės, kuri sudarytų ne daugiau kaip 30 proc. (pusantro mėnesio) nuo bendro 5 mėnesių termino, numatyto Sutarčiai įvykdyti, antrajam etapui – 50 proc. (pustrečio mėnesio), o trečiajam – 20 procentų (vieno mėnesio). Taigi vėliausiai 2019-07-06 atsakovė privalėjo Sutarties dalį įvykdyti taip, kad būtų galutinai suderintas sprendinių brėžinys. Priešingas šių Sutarties sąlygų aiškinimas reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu.

Rašytiniai įrodymai ir byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovė pakankamai nebendradarbiavo su ieškovu, nes ne atsakovė, o ieškovas, kuriam buvo svarbus prievolės įvykdymo terminas, turėdamas sutartinių santykių nuo pat Sutarties sudarymo elgėsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, aktyviai bendradarbiavo, nes nedelsdamas reiškė pastabas, pretenzijas, siuntė dokumentus ir kt., nuolat ragino atsakovę vykdyti Sutartį ir vykdyti ją tinkamai (Sutarties 5.2. papunktis), ir nėra pagrindo padaryti išvadą, kad atsakovė būtų turėjusi kokių nors pretenzijų ieškovui dėl nebendradarbiavimo laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo iki jos nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pagal ieškovo pareiškimą dėl atsakovės galimai padarytų profesinės etikos pažeidimų sprendė Lietuvos architektų rūmų Profesinės etikos taryba, kuri (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (DOK - 3247, 2020-01-20). Dėl to, ar atsakovė, kaip architektūros paslaugų teikėja, vykdydama Sutartį savo darbą atliko profesionaliai, kompetentingai, rūpestingai ir stropiai, Profesinės etikos tarybos nariai nebalsavo vieningai, kaip kitais klausimais – dėl šių pareigų pažeidimo balsavo 2 nariai, o 5 nariai balsavo prieš.

Jau minėta, kad atsakovė, kuri yra profesionalus verslininkas, todėl prisiimdama įsipareigojimus iki 2019-10-22 pagal Sutartį parengti statybos techninio darbo projekto projektinę dokumentaciją, ją pateikti valstybinėms institucijoms derinimui ir gauti statybos leidimą, tačiau nepareikalavusi raštu pateikti techninę užduoti, turėjo kritiškai įvertinti savo galimybes Sutartį įvykdyti.

Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių.

Nekartojant sprendimo aprašomojoje dalyje jau nurodytų šalių ir trečiojo asmens paaiškinimų dėl Sutarties vykdymo, apibendrinant yra pagrindas laikyti nustatytu, kad, nors atsakovė laikotarpiu nuo Sutarties sudarymo ir teikė eskizus, brėžinius, juos koregavo, tačiau nei vienam iš jų ieškovas nepritarė, priešingai, ieškovui susidarė įspūdis, kad atsakovė iš viso nepradėjo Sutarties vykdyti.

Projektavimo darbų ranga reglamentuojama CK 6.700–6.704 straipsniuose. Šiose teisės normose nėra nuostatų dėl sutarties nutraukimo ir nutrauktos sutarties padarinių, taip pat draudimo taikyti įstatymo ar sutarties nuostatas dėl sutarties nutraukimo. Šalių Sutartyje taip pat nėra nuostatų dėl projektavimo rangos sutarties nutraukimo dėl kurios nors Sutarties šalies kaltės ir padarinių po sutarties nutraukimo. Sprendžiant dėl projektavimo darbų sutarties nutraukimo, yra pagrindas be sutarčių teisę reglamentuojančių bendrųjų įstatyminių nuostatų taikyti ir bendrąsias rangos santykius reglamentuojančias Civilinio kodekso (6.644 – 6.671 straipsnių) nuostatas.

Jau minėta, kad viena iš teisės normų, kuria ieškovas rėmėsi nutraukdamas Sutartį, yra materialinės teisės norma, numatyta CK 6.658 straipsnio 2 dalyje. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas (užsakovas rangos santykiuose) nutraukė sutartį, pasinaudodamas teise atsisakyti Sutarties, jeigu rangovas nepradeda laiku vykdyti sutarties arba atlieka darbą taip lėtai, kad jį baigti iki termino pabaigos pasidaro aiškiai negalima. Šioje teisės normoje apibrėžta situacija įstatymo lygmenyje pripažįstama teisėta priežastimi atsisakyti sutarties, t. y. tolygia esminiam sutarties pažeidimui. Tokiu atveju įrodinėtina aplinkybė yra pats sutarties vykdymas, t. y. ar darbai atliekami taip lėtai, kad iki termino pabaigos aiškiai negalima tikėtis siekiamo rezultato, o ne esminio sutarties pažeidimo aplinkybės, numatytos CK 6.217 straipsnyje. Ši speciali norma nenumato pareigos atsisakyti sutarties tik nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešus apie nutraukimą prieš 30 dienų arba per kitą, sutartyje nustatytą, pranešimo apie nutraukimo terminą. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, nors, minėta, tokių reikalavimų ir nėra, tačiau atsakovę ieškovas apie Sutarties nutraukimą informavo suprantamai ir nustatytu terminu, ginčo dėl to tarp šalių nėra (CK 6.218 straipsnis).

Aiškinant Sutartį yra reikšmingi jos šalių veiksmai, atlikti po Sutarties sudarymo. Jau minėta, kad atsakovė nepaisė Sutarties nuostatų dėl techninės užduoties pateikimo, t. y. nei pareikalavo, kad pats ieškovas pateiktų, nei pasiūlė tokią užduotį parengti. Tolimesni atsakovės veiksmai (nesant techninės užduoties, kuri yra pagrindas pradėti sutartį vykdyti, rengė ir teikė ieškovo pageidavimų neatitinkančius eskizus) neleidžia padaryti vienareikšmę išvadą, kad tokiu būdu atsakovė pradėjo Sutartį vykdyti. Be to, atsakovės atstovo nebendradarbiavimas, neprotingai ilgas laiko tarpas – 2 mėnesiai, kuris buvo skirtas eskizavimui, jį palyginus su visu Sutarties terminu – 5 mėnesiais, tikėtina, nepateisino ieškovo lūkesčių ir leido jam susidaryti nuomonę, kad Sutartis nebus įvykdyta iki joje numatyto termino bei nuspręsti ginti savo pažeistas teises. Toks atsakovės veiksmai leidžia teismui vertinti, kad CK 6.658 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu ieškovas Sutarties atsisakė pagrįstai, jau minėta, kad nėra įrodymų, jog Sutartį tinkamai vykdyti atsakovei trukdė kokie nors ieškovo neteisėti veiksmai ar kitoks netinkamas ieškovo elgesys.

Jau nustatyta, kad ieškovas reikalaujamo priteisti dydžio ieškinio sumą – 910 EUR atsakovei yra sumokėjęs avansu. Avanso sąvoka nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau Teismų praktikoje ji suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus/prekes ar lėšos šiaip kam nors. Taigi avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – įvykdyti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas. Šiuo nagrinėjamu atveju kvalifikavus ginčo sumą – 910 EUR kaip avansą, atsakovei netinkamai vykdžius Sutartį, po Sutarties nutraukimo atsakovė neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais, jai atsirado prievolė (CK 6.1, 6.2 straipsniai, 6.237 straipsnio 2 dalis) ieškovui grąžinti 910 EUR. Įrodymų, kad ši atsakovės prievolė būtų pasibaigusi tinkamu įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), nėra, atsakovė gera valia ieškovui 910 EUR negrąžino. Nors atsakovė tokiai sumai išrašė sąskaitą faktūrą, kad kompensuotų jos nurodyto pobūdžio išlaidas (kelionės išlaidos, sugaištas darbo laikas), tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė, kaip jau minėta, prisiėmusi riziką dėl galimų nuostolių, iki pat Sutarties vienašališko nutraukimo, būtų atlikusi nors dalį darbų, kuriuos būtų galima įvertinti kaip atitinkančius Sutarties sąlygas ir kurie po Sutarties nutraukimo būtų ieškovui perduoti šalių sudaryto atliktų darbų perdavimo - priėmimo akto pagrindu, kaip tą numatė Sutarties 10.3 papunktis.

Kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi (CK 6.222 straipsnio 1 dalis). Sutartis nutraukta, todėl taikytina restitucija (CK 6. 670 straipsnis, 6.222 straipsnis), ieškinys tenkintinas, ieškovui iš atsakovės, o jai neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai ir kitoms išlaidoms sumokėti, subsidiariai iš atsakovo priteistina 910 EUR skola (CK 2.33 straipsnio 1 dalis, 2.50 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Ieškovui, minėta, jokie darbai perduoti nebuvo, todėl jis neturi pareigos atsakovei ką nors grąžinti. Nagrinėjamu atveju Sutarties 10.3 papunkčio aiškinimas pažodžiui, t. y. taip, kad nepriklausomai nuo Sutarties nutraukimo pagrindo atsakovė turėtų teisę į ieškovo avansu sumokėtą 910 EUR sumą, reikštų nesąžiningumą vartotojo atžvilgiu ir jam, kaip sprendime jau minėta, negaliotų, Sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės, o jai neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai ir kitoms išlaidoms sumokėti, subsidiariai iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 910 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2019-10-21, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsniu, prašė atsakovei skirti 5 000 EUR baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, pusę baudos sumos skirti ieškovui. Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės yra numatytos CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Nustatęs piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejus, teismas taip pat gali paskirti iki 5 000 EUR baudą, o iki 50 proc. iš šios baudos gali skirti kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis.).

Ieškovas prašymą dėl baudos skyrimo grindė tuo, kad atsakovės atstovas prašė atidėti teismo posėdį dėl ligos, nors pats nedarbingumo laikotarpiu dirbo, be to, nesutiko bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pasirengimas nagrinėti civilinę bylą teisme vyko parengiamųjų teismo posėdžių metu (CPK 228 straipsnis), 2019-12-19 posėdis neįvyko dėl atsakovės atstovės advokatės laikino nedarbingumo; 2020-01-15 parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovės atstovas dalyvavo, davė paaiškinimus, atsakė į kitos šalies klausimus, ieškovo atstovei manant, kad pateiktų įrodymų pasirengti žodiniam bylos nagrinėjimui iš esmės neužtenka, buvo paskirtas dar vienas parengiamasis teismo posėdis 2020-02-06, kuriame atsakovės atstovas dalyvavo, davė paaiškinimus ir teikė įrodymus, sudaryti taikos sutartį ieškovo pasiūlytomis sąlygomis nesutiko, šiame teismo posėdyje pasirengus bylos žodiniam nagrinėjimui iš esmės, buvo numatytas bylos nagrinėjimas 2020-03-09 posėdyje; po 2020-02-06 teismo posėdžio gautas trečiojo asmens A. K. prašymas įtraukti dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, prašymas buvo patenkintas, atsižvelgiant į tai, kad iki teismo posėdžio 2020-03-09 nebūtų pasibaigęs teismo nutartimi nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, o taip pat atsakovo atstovė advokatė dar nebuvo grįžusi iš užsienio valstybės, bei atsižvelgus į Lietuvos advokatūros 2020-02-27 rašto Nr. 243 „Dėl teismo posėdžių laiko planavimo ir atidėjimo“, teismams perduoto Nacionalinės teismų administracijos kartu su rekomendacijomis dėl koronaviruso (COVID-19) prevencijos, rekomendacijas, teismo posėdžio data ir laikas buvo perkelti iš 2020 m. kovo 9 d. į 2020 m. balandžio 2 d.; vėliau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimo Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ 3.2.1. papunkčiu, 6 punktu, šis teismo posėdis neįvyko, po karantino pabaigos teismo posėdis buvo paskirtas 2020-07-02; būtent šį teismo posėdį atsakovės atstovas prašė atidėti dėl jo ligos, pateikė rašytinius įrodymus, teismui pasiūlius bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovų atstovai nesutiko; paskyrus teismo posėdį 2020-07-27, atsakovės atstovai pateikė prašymą atidėti šį teismo posėdį dėl atsakovės atstovo ligos, tačiau vėliau pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, ieškovas ir trečiasis asmuo teismo posėdžio formos pakeitimui, nors buvo informuoti likus nedaug laiko iki teismo posėdžio, neprieštaravo. Nors ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai galimai patvirtina atsakovės atstovą užsiėmus darbine veikla nedarbingumo laikotarpiu, tačiau negalima padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovės atstovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį ir tuo pažeidė proceso tikslus, įtvirtintus CPK 2 straipsnyje. Teismas, atsižvelgdamas į išimtinį CPK 95 straipsnyje nustatytos baudos taikymo pobūdį bei į tai, kad šios baudos skyrimas, net ir pripažinus šalį piktnaudžiavus procesu, yra teismo teisė, o ne pareiga, nagrinėjamu atveju byloje nesant akivaizdžių duomenų, kad atsakovas veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą, ieškovo prašymas atsakovui skirti baudą atmetamas.

Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93, 98 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas vertina, kad šalių procesinis elgesys iš esmės buvo tinkamas, todėl pagrindo nukrypti nuo CPK 93 straipsniu nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra.

Ieškovas ieškinį apmokėjo 21 EUR žyminiu mokesčiu. Kaip nurodyta 2020-07-27 prašyme, ieškovas už advokatės teisines paslaugas iš viso turėjo 3 910 EUR išlaidų. Kaip matyti iš pateiktų rašytinių įrodymų (sąskaitų už teisines paslaugas, mokėjimo nurodymo bei grynųjų pinigų priėmimo kvitų), ieškovas advokatei sumokėjo 350 EUR 2019-09-20 už ieškinio parengimą (2019 m. III ketvirtis); 1 530 EUR (1 100 EUR už patikslinto ieškinio, šalinant ieškinio trūkumus, parengimą 2019-10-14, 30 EUR už nuomonės dėl teismo posėdžio parengimą, 230 EUR už susipažinimą su atsiliepimu į ieškinį ir papildomų įrodymų teikimą, 170 EUR už atstovavimą teisme) sumokėjo 2020-01-13 (2020 m. I ketvirtis); 2 330 EUR (460 EUR už susipažinimą su atsakovų rašytiniais paaiškinimais, 230 EUR už susipažinimą su atsiliepimu ir papildomų įrodymų teikimą, 680 EUR už atvykimą į teismą ir atstovavimą teisme, 90 EUR už nuomonės dėl prašymo atidėti teismo posėdį parengimą, 500 EUR už susipažinimą su atsakovų pateiktais naujais įrodymais, atsikirtimų parengimą, naujų įrodymų paruošimą ir teikimą teismui, 500 EUR už pasiruošimą bylos nagrinėjimui iš esmės ir baigiamosios kalbos parengimą) sumokėjo 2020-07-27 (2020 m. III ketvirtis).

Pastebėtina, kad 2020-04-30 sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta bendra už paslaugas mokama suma yra 2 330 EUR, tai yra tiek, kiek ieškovas ir sumokėjo, tačiau bendra suma turėjo būti 2 460 EUR (460 EUR + 230 EUR + 680 EUR + 90 EUR + 500 EUR + 500 EUR), nors, kaip matyti iš įrašų, už atstovavimą teisme numatyta kaina – 340 EUR, kiekis paslaugų – 1, tačiau mokėtina suma - 680 EUR, t. y. dvigubai didesnė. Teismas vertina, kad mokėtina suma pagal minėtą sąskaitą už teisines paslaugas yra ne 2 330 EUR, o 2 120 EUR (460 EUR + 230 EUR + 340 EUR + 90 EUR + 500 EUR + 500 EUR), juo labiau, kad 2020-07-27 pinigų priėmimo kvite Nr. 880073 (apmokėta 2 330 EUR) nėra nurodytas su advokate sudarytos sutarties numeris.

Taip pat pastebėtina, kad ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti už ieškinio parengimą 350 EUR, kuriuos sumokėjo 2019-09-20 ir nurodė patvirtinančius šias bylinėjimosi išlaidas įrodymus – 2019-09-19 sąskaitą už teisines paslaugas ir mokėjimo nurodymą. Taigi prašė priteisti tik už pradinio ieškinio parengimą turėtas išlaidas, nes, kaip numato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos) 8.17 papunktis, už procesinių dokumentų, parengtų šalinant procesinių dokumentų trūkumus, apmokėjimo dydžiai nenumatyti. Pradinio ieškinio trūkumai buvo šalinami teismo 2019-10-02 nutarties pagrindu. Taigi, nors ieškovas 2020-01-13 sumokėjo 1 100 EUR už patikslinto ieškinio parengimą pagal 2019-10-14 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovai pareigos tokio pobūdžio išlaidas padengti neturi (Rekomendacijų 8.17 papunktis).

Ieškovo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti dydį – 2 470 EUR palyginus su Rekomendacijų 2.4, 8.2, 8.16 - 8.19 papunkčiuose, 9 punkte numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, į tai, kad 2019 m. I, III, ir 2020 m. I ketvirčių vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydis atitinkamai buvo: 1 262,70 EUR, 1 317,60 EUR, 1 381,00 EUR, teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovo atstovė, truko 7 val., be to, atstovė rengėsi 2020-07-27 posėdžiui, pripažintina, kad ieškovo realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos - 2 470 EUR buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokatės darbo ir laiko sąnaudoms. Ieškovui iš atsakovės ir subsidiariai iš atsakovo priteistina 2 470 EUR už advokatės teisines paslaugas (CPK 93, 98 straipsniai).

Ieškovas 2020-07-27 pateikė prašymą priteisti kelionės išlaidas, kurias turėjo vykstant į teismo posėdžius 2020-01-15 ir 2020-02-06, 2020-07-27, pateikė degalų pirkimo kvitus bendrai 92,63 EUR sumai. CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Nagrinėjamu atveju, kadangi ieškovas į teismo posėdžius, vykusius Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose, atvyko iš (duomenys neskelbtini), kur gyvena, kelionės išlaidos priskirtinos kitoms ieškovo turėtoms būtinoms ir pagrįstoms išlaidoms.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad vien tik pateikti degalų pirkimo kvitai nepatvirtina, kad ieškovas turėjo tokio dydžio kelionės išlaidų, nes nenurodė ir nepateikė kitų būtinų įrodymų - automobilio registracijos liudijimo kopijos. Nesant automobilio duomenų, teismas neturi galimybės nustatyti kuro sąnaudų, ieškovui vykstant į teismo posėdžius iš savo gyvenamosios vietos. Nepateikus minėtų kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 patvirtinta „Dėl Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“), pagal Teismų praktiką kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-38-186/2018). Šiuo atveju iš viešai prieinamų duomenų, esančių adresu: https://www.autobusubilietai.lt, nustatyta, jog autobuso bilietas maršrutu (duomenys neskelbtini)-Utena (į vieną pusę) kainuoja 7,20 EUR. Išdėstytų motyvų pagrindu ieškovui už keliones į posėdžius 2020-01-15 ir 2020-02-06, 2020-07-27 (dėl atsakovės atstovų nepakankamo bendradarbiavimo su kita šalimi, atvyko, pateikė rašytinį sutikimą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka), priteistina iš atsakovės ir subsidiariai iš atsakovo 43,20 EUR (7,20 Eur x 6 ) kelionės išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis.).

Byloje susidarė 7,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais, 441 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), o jam neturint turto ar piniginių lėšų, kurių pakaktų skolai ir kitoms išlaidoms sumokėti, subsidiariai iš atsakovo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), naudai: 910 EUR skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 910 EUR skolos sumą už laikotarpį nuo 2019-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 470 EUR už advokatės teisines paslaugas, 21 EUR žyminio mokesčio, 43,20 EUR kelionės išlaidų.

Priteisti iš atsakovės individualios įmonės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 7,44 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos mokesčio kodas - 5660.

Prašymą dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.