Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams E. K., M. B., T. P., O. R., ieškovų atstovei adv. padėjėjai S.Arnašiūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. Ž., G. Š., L. L., E. K., M. K., M. B., J. B., T. P., O. R. patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims VĮ Registrų Centras Vilniaus filialui, Lietuvos Respublikos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl nuosavybės teisių pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovė J. B. 1995-04-13 Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b.l.173, t.1) įregistravo VĮ Registrų centras nuo 1995-05-02 nuosavybės teise 2 kambarių butą su rūsiu, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b.l.174, t.1; b.l.54-55, t.2); 2011-12-12 Riešės seniūnijos pažymoje Nr. A12-122 (5.5) (b.l.1176, t.1), nurodyta, kad pagal 2004-2008 m. ūkinę knygą Nr.6, asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), J. B. vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2 kambarių butas, pažymėtas plane 1A1/p su rūsiu ir garažas – 1G1/p, 25,61 kv. m ploto, pastatytas 1980, pagrindas: Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla 2006-03-30 Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.1-7, t.2).

Ieškovė T. P. 1992-11-23 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-3740 pagrindu (b.l.7-8, t.2) pagrindu nuo 1992-11-27 įregistravo VĮ Registrų centras nuosavybės teise 2 kambarių butą su rūsiu, (unikal. Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b.l.9, 56-57, t.2); 2006-06-27 Riešės seniūnijos pažymoje Nr. A12-282 (5.5) (b.l.10, t.2), nurodyta, kad pagal 2004-2008 m. ūkinę knygą Nr.6, asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), T. P. vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2 kambarių butas su rūsiu - R, ir garažas, pažymėtas indeksu 2G1/b, pastatytas 1980, 32,91 kv. m ploto, garažo bokso žymėjimas 7 bei garažas, pažymėtas indeksu 2G1/b, pastatytas 1980 m., garažo-bokso žymėjimas 9, bendras plotas – 21,53 kv. m; pagrindas: Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla 2006-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)ir byla 2006-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.11-22, t.2).

Ieškovė O. R. 1992-05-19 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-1099 pagrindu (b.l.23-24, t.2), nuo 1992-05-19 įregistravo VĮ Registrų centras nuosavybės teise 2 kambarių butą su rūsiu (unikal.Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dabartinis adresas (duomenys neskelbtini) (b.l.25, 58, t.2); 2006-05-22 Riešės seniūnijos pažymoje Nr. A12-229(5.5) (b.l.26, t.2), nurodyta, kad pagal 2004-2008 m. ūkinę knygą Nr.6, asmens sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), O. R. vardu, (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2 kambarių butas su rūsiu - R ir garažas, pažymėtas indeksu 2G1/b, pastatytas 1980, 32,91 kv. m ploto, garažo bokso žymėjimas 7 bei garažas, pažymėtas indeksu 2G1/b, plotas – 25,21 kv.m, pastatytas 1980 m., pagrindas: Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla 2006-04-03 Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 27-32, t.2).

2006-06-30 VĮ Registro centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime Nr. 198 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo‘ (b.l.57-58, t.1), nurodyta, kad Vilniaus filialas 2006-04-20 ir 2006-04-24 sprendimais atsisakė tenkinti pareiškėjų (tame tarpe ir nagrinėjamoje byloje – ieškovų) prašymus dėl garažų boksų, esančių (duomenys neskelbtini), įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą; kadangi pareiškėjai buvo nurodę, kad minėtus garažus pirko, Vilniaus filialas taip pat prašė pateikti garažų pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymėjo, jog, kadangi pareiškėjai prašo įregistruoti garažų boksus, kurie pastatyti kaip vientisas pastatas (ar statinių kompleksas), kuris nėra pareiškėjams nuosavybės teise priklausančios namų valdos priklausinys, esantis suformuotoje vientisoje, pareiškėjams priklausančioje namų valdoje, todėl darytina išvada, kad 2003-03-03 Vyriausybės nutarimas Nr. 278 šiuo atveju negali būti taikomas, t.y. jame nurodyti dokumentai negali būti pagrindu įregistruoti garažus bei teises į juos Nekilnojamojo turto registre; pareiškėjai, norėdami įregistruoti savo nuosavybės teises į garažų boksus, turėtų pateikti ne tik jų nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, bet ir dokumentus, patvirtinančius garažų suformavimo (statybos) teisėtumą.

Ieškovo pareiga yra nurodyti ieškinio pagrindą ir dalyką bei pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 135, 178 str. str.).

Byloje ginčo dėl to, kad ieškinyje nurodyti ginčo garažai yra valstybei priklausančioje žemėje ir buvo pastatyti nuo 1972 m. iki 1980 m. kariniame dalinyje Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) kaime, karinio dalinio lėšomis ir buvo priskirtini turtui, kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai valdė SSRS kariniai daliniai ir, kad šie objektai nebuvo suformuoti kaip nekilnojamojo turto vienetai bei inventorizuoti, byloje nekilo (26-28, 29-56, t.1; b.l.3-9, t.2). Nekilo ginčo ir dėl to, jog gyvenamieji namai, kuriuose yra ieškovams priklausantys nuosavybės teise butai, remiantis aukščiau nurodytais teisės aktais, buvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybei.

Ieškovai teigdami, jog remiantis 1991-12-20 Įstatymo „Dėl SSSR karinių dalinių bei kitų karinių struktūrų neteisėtai valdomo turto ir sandorių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1, 2, 3 str. str., LR Vyriausybės 1992-01-03 nutarimu Nr. 2, Vilniaus rajono savivaldybė perėmė minėtoje teritorijoje esančius pastatus su priklausiniais, tame tarpe ir garažus, esančius (duomenys neskelbtini), jokių, tai patvirtinančių įrodymų, nepateikė. Priešingai, ieškovai patys nurodė, kad dokumentų, patvirtinančių garažų ir ūkinių pastatų priklausomybę nėra išlikę bei, kad garažai, kaip ieškovų butų priklausiniai, taip pat neminimi ir ieškovų pateiktame 1992-05-26 SSRS turto priėmimo-perdavimo akte. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybės administracija taip pat nurodė, kad ginčo garažai ieškinyje nurodytu laikotarpiu nebuvo perduoti Vilniaus rajono savivaldybės administracijai įstatymų nustatyta tvarka, jie ir liko valstybės nuosavybe. Tai, kad ieškovų paminėti pastatai matosi minėtos gyvenvietės planuose (b.l.26-28, t.1), nesudaro išvadai, kad ginčo garažai buvo perimti Vilniaus rajono savivaldybės. Atkreiptinas dėmesys, jog 1990–1994 metais viešosios nuosavybės, konkrečiai – butų ar gyvenamųjų namų priklausinių, perleidimas privačion nuosavybėn fiziniam asmeniui galėjo būti vykdomas 1991-05-28 Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su kompetentinga institucija, nes garažas galėjo būti priklausinys prie buto (gyvenamojo namo). Kiti viešosios nuosavybės teisės objektai, ne butų ar gyvenamųjų namų priklausiniai, fizinio asmens privačion nuosavybėn galėjo būti perleisti pagal 1991-02-28 Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą. Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, kompetentinga institucija privalėjo privatizuojamus objektus parengti privatizavimui, t. y. perkainoti objektą ir įtraukti į privatizavimo sąrašą, paskelbti viešą aukcioną, įvykus aukcionui – sudaryti su laimėtoju privatizuojamo objekto perleidimo sandorį. Tačiau ieškovai įrodymų apie tai, kad ginčo objektai – garažai, buvo jiems priklausančių butų priklausinys arba buvo privatizuotas kaip savarankiškas objektas, byloje nepateikė.

Atsižvelgiant į byloje esančius Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose pirminius duomenis nuo 1992 metų apie ieškovams nuosavybės teise priklausančius butus (b.l.45-58, t.2), nurodytus ieškinyje, atkreiptinas dėmesys, jog nurodytu laikotarpiu tuomet galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr.297 patvirtinta „Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija“ (neteko galios nuo 1996-08-31), (toliau – Instrukcija). Vadovaujantis šia Instrukcija, visi negyvenamieji pastatai ir statiniai, jų tarpe ir garažų boksai, turėjo būti teisiškai registruojami; jog pastatus, statinius ir butus registruoja bei registravimo pažymėjimus išduoda valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai; jog neregistruojami laikini bei savavališkai pastatyti pastatai, statiniai ir butai; jog registruojama tik inventorizavus ir valstybinei komisijai priėmus pastatą, statinį ir butą naudoti arba pasikeitus savininkui (Instrukcijos 1, 3, 5, 6 p). Registruojant nurodytus pastatus, savininkai turėjo pateikti registro įstaigai nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Instrukcijos 8-10 p.) Registro įstaiga, remdamasi pateiktaisiais dokumentais, registruodavo pastatą, statinį arba butą, o esant dokumentuose netikslumų, jų stokojant, turėdavo atsisakyti registruoti (Instrukcijos 11 p). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad asmens nuosavybės teisei į nekilnojamojo turto objektą atsirasti turėjo ir turi būti konkretus teisės aktuose numatytas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas.

1996-08-23 Vyriausybės nutarimu Nr.1011, (negalioja nuo 1998-01-29), buvo patvirtinta teisinio statinių registravimo laikinoji tvarka (toliau – Tvarka). Pagal Tvarkos 1p., šia tvarka, registruojami dokumentai, patvirtinantys nuosavybės, patikėjimo ir kitas teises į gyvenamuosius namus (jų dalis, butus), negyvenamuosius pastatus, statinius (jų dalis), įrenginius, garažus, garažų boksus, vandentiekio bokštus, tunelius, viadukus, kelius, gatves, aikštes, sodo namus, nekilnojamąsias kultūros vertybes ir kitus objektus (toliau vadinama - statiniai), jeigu to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai. Šis registravimas vadinamas teisine statinių registracija; pagal Tvarkos 2 p., 2.1 p., teisinė statinių registracija atliekama, kai registruojami dokumentai, patvirtinantys nuosavybės (patikėjimo) teises į statinius. Pradinis dokumentų, patvirtinančių nuosavybės (patikėjimo) teises į statinius, registravimas atliekamas tais atvejais, kai statiniai registruojami pirmą kartą, taip pat kapitališkai suremontavus, rekonstravus, padalijus teisiškai įregistruotus statinius; šiame punkte nurodyti dokumentai registruojami, jeigu yra atlikta statinių techninė inventorizacija. Tvarkos 3 p. nustatė, jog statinius privalo teisiškai registruoti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Tvarkos 4 – 4.12 p. p. buvo nurodyti teises į pastatus ir statinius patvirtinantys dokumentai, tame tarpe: statinių priėmimo naudoti aktai, savivaldybių tarybų ir valdybų sprendimai, notariškai patvirtintos pirkimo-pardavimo sutartys, paveldėjimo teisės liudijimai ir kt. kiti įstatymų nustatyti dokumentai, kurių pagrindu įgyjama nuosavybės (patikėjimo) teisė į statinius. Tvarkos 6 p. nurodyta, kad Statinius teisiškai registruoja valstybės įmonė Respublikinis inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras (toliau vadinama - Respublikinis inventorizavimo projektavimo ir paslaugų biuras) bei jo filialai.

1998-02-22 Vyriausybės nutarimu Nr. 85 (negalioja nuo 2002-07-18) bei 2002-07-17 Vyriausybės nutarimu Nr. 1129 (įsigaliojo nuo 2002-07-18 ir galioja su atitinkamais pakeitimais) buvo patvirtinti Nekilnojamojo turto registro nuostatai (toliau - Nuostatai), kurie reglamentavo ir reglamentuoja, tame tarpe, žemės, statinių ir kito nekilnojamojo turto teisinį registravimą bei Nekilnojamojo turto registro paskirtį, objektus ir kt.

Atkreiptinas ieškovų dėmesys, jog nagrinėjamu atveju ieškovų nurodyti argumentai dėl 2003-03-03Vyriausybės nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įregistruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo patvirtinimo“ bei jo nuostatų taikymo yra visiškai nepagrįsti, nes patys ieškovai ieškinį grindė tuo, kad ginčo garažus įsigijo kartu su jiems nuosavybės teise priklausančiais butais, (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarčių bei paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu po 1992 metų. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, atmestinos kaip nepagrįstos ieškovų nurodytos aplinkybės, kad ginčo garažų perleidimą ieškovams patvirtina ieškovų pateikti 2004-2008 metų Riešės seniūnijos namų knygų išrašai, grindžiami 2006 metais atliktais ginčo garažų kadastrinių matavimų duomenimis (neįregistruotų Nekilnojamojo turto registre). Jokių įrodymų, pagrindžiančių ieškovų nurodytas aplinkybes, kad ginčo garažai buvo ieškovams perleisti kartu su jiems priklausančiais butais, ieškovai nepateikė, nei viename iš aukščiau nurodytų sandorių nėra tokios nuorodos. Be to, ieškovų nurodyti ginčo garažai, kaip jų butų priklausiniai, randasi viename vientisame pastate, kuris nėra įregistruotas kaip nekilnojamasis daiktas, dėl to ginčo nekilo. Statiniai yra formuojami statybos įstatymo nustatyta tvarka, o nekilnojamas daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys bei teisės aktų nustatyta tvarka yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti, o esant atitinkamiems dokumentams, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą yra įrašomi į Nekilnojamojo turto kadastrą, tokie objektai turi būti inventorizuoti (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str., 12 str., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 str., 12 str. str.).

Civilinės teisės ir pareigos atsiranda iš Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių ir juridinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas (CK 1.136 str., 1964 m. CK 4 str.). Atkreiptinas dėmesys, jog, teisinė pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais (CK 4.47 str., 1964 m. 149 str.).

Teisės normos, galiojusios ieškovams įsigyjant butus, (duomenys neskelbtini), ieškinyje nurodytų sandorių sudarymo metu, nustatė, kad daiktą, skirtą tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijusį su juo bendra ūkine paskirtimi (priklausinį) ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu įstatymas arba sutartis nenumato ko kita (1964 m. CK 153 str., galiojusio iki 2001-07-01). Analogiškas teisinis reglamentavimas galioja ir CK 4.13 str., 4.14 str.). Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu (CK 4.19 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje dėl daikto kvalifikavimo priklausiniu ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu ne kartą yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2006-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012 ir kt.).

Todėl, esant ginčui, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu, jo naudojimu ir kitas su tuo susijusias aplinkybes, priskirtina asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas, nagrinėjamu atveju, tokią pareigą turėjo ieškovai, vienok, tokių įrodymų ieškovai nepateikė, todėl remtis vien tik pačių ieškovų nurodytomis aplinkybėmis bei liudytojų A. Č. ir T. A., O. Z. paaiškinimu (b.l.166, t.) nėra pagrindo. Kita vertus, nesant teisinio pagrindo, suteikiančio ieškovams teisę į ginčo garažus, techninis ir funkcinis garažų ryšys (tokiam esant) su ieškovams priklausančiais butais, nesuteikia ieškovams teisės reikalauti pripažinti ginčo garažus jų butų priklausiniais.

Esant aukščiau nurodytom aplinkybėm, ieškovų ieškinys yra atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 str. str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis CPK 259 str., 263-270 str. str., 448 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.