Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. Z., jos atstovui advokatui Ričardui Lilui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. A. (M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lenkė, turinti vidurinį išsilavinimą, ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ji, 2013 m. vasario 4 d., ryte, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, esančioje Lukiškių skg. 6, Vilniuje, režiminio korpuso kamerų tipo palatoje Nr. 21, kurioje gydėsi D. Z. ir B. A. (M.), sukėlė konfliktą, kurio metu D. Z. buvo sužalota, grasino jai žirklutėmis išbadyti akis, grasino, kad cigaretes gesins jai į galvą, mėtė jos daiktus, neleido jai sėdėti ant jai paskirtos lovos, pylė jai ant galvos arbatą, paėmusi jos ant lovos gulėjusius akinius sulaužė ir įmetė į tualeto kabiną, pagriebusi šepečio kotą juo ją daužė, spjovė jai į veidą ir apstumdė, tokiais savo veiksmais padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais B. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Apklausta teisme kaltinamoji B. A. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad su žirklėmis užpuolė nukentėjusioji, o ne ji. Nukentėjusioji meluoja, nesutinka jai mokėti jokių pinigų. 2013 m. Vasario 4 d. buvo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Prieš tai ji ten gulėjo du mėnesius. Kai atvažiavo D. Z. prasidėjo konfliktai. Iš ryto gavo laišką, pradėjo skaityti, džiaugtis ir t.y. Serga sunkia onkologine liga, o nukentėjusioji jai pasakė: “ko tu džiaugies, vistiek greitai būsi be plaukų, atsisakys tavęs vyras ir vaikai”. Ji nukentėjusiajai pasakė, kad ji baigtų taip kalbėti, nes nežinia kas gali pačiai nutikti. Nori pabrėžti, kad žirklės buvo ne manikiūrininkės, o apie 10 cm ilgio. Pareigūnai žirklės atėmė ir nukentėjusiosios. Nukentėjusioji fiziškai stipresnė už ją. Laikė nukentėjusiąją už rankos. Kai nebegalėjo išlaikyti paėmė šluotą ir sudavė vieną smūgį per ranką. Tą vieną smūgį užfiksavo medikai. Po keturių dienų gydytoja ant jos rankos nerado jokių žymių ir mėlynių. Grėsė pavojus jos pačios (B. A.) sveikatai ir gyvybei. Nukentėjusioji atlikinėjo bausmę už sunkų kūno sužalojimą, tuo metu turėjo tas žirkles. Bijojo, kad nukentėjusioji ją galį užmušti. Nukentėjusiosios akinių neėmė, tai tik nukentėjusiosios žodžiai. Nei vienas liudytojas nematė, kad ji būtų paėmusi akinius ir juos sulaužiusi. Prašė, kad išvestų nukentėjusiąją į kitą kamerą, nes ji konfliktuoja ir su kitais. Į prašymą buvo sureaguota, bet ne iš karto. Nukentėjusiąją perkėlė vėliau į 22 kamerą. Nukentėjusioji ją keikė, sakė, kad ji (B. A.) greitai mirs nuo vėžio. Nukentėjusioji atėmė šluotos kotą ir vieną kartą sudavė jai į operuotą galvą, dėl ko ji patyrė skausmą. Vienintelė geriausia nukentėjusiosios draugė kažką sakė, kad ji (kaltinamoji) laužė akinius, ėmė juos į rankas. Tačiau įrodymų nėra.

Iš pagarsintų A. V. parodymų matyti, kad 2013-01-17 atvyko iš Panevėžio PN į Ligoninę kartu su R. B. Nuteistosios gydytis buvo paguldytos į kamerų tipo palatą Nr. 21, kurioje jau gydėsi B. M. ir R. P. 2013-01-24 į Ligoninę atvyko nuteistosios D. Z. ir G. A. Nuteistoji A. V. besigydydama kamerų tipo pataloje Nr. 21 palaikė gerus santykius tik su nuteistąja D. Z., tačiau su kitomis kameroje buvusiomis nuteistosiomis nekonfliktavo. Nuteistosios D. Z. ir B. M. konfliktuodavo dėl nuteistajai D. Z. priklausančio chalato, kurį nuteistoji B. M. norėjo atiduoti A. (pavardės neatsimena). Išvažiuojant į pataisos namus, tačiau nuteistoji A. V. nematė, kad nuteistoji B. M. būtų dėjus kažkam minėtą chalatą į krepšį. Nuteistoji B. M. surinkusi nuteistosios D. Z. daiktus ir pastačiusi prie durų ėmė varyti ją iš kameros. Atėjus korpuso vyresniajam nuteistoji B. M. pranešė jam, kad nuteistoji B. Z. nori būti pervesta į kitą kamerą, tačiau korpuso vyresniajam pasiteiravus pas nuteistąją D. Z., ar ji nori būti pervesta, ji atsakė, kad iš esamos kameros niekur neišsikels. Po šių pareiškimų korpuso vyresnysis nuteistosioms B. M. ir D. Z. pasiūlė susitaikyti bei susitvarkyti kamerą. 2013-02-04 apie 7.00 val. nuteistoji A. V. pabudo nuo kamerų tipo palatoje Nr. 21 kilusio triukšmo. Pabudusi nuteistosi A. V. pamatė, kad nuteistoji B. M. neleidžia nuteistajai D. Z. pavalgyti, atėmė iš minėtos nuteistosios kėdę bei liepė eiti valgyti į savo lovą. Apie 7.30 val., po to, kai išdalino vaistus, nuteistoji B. M. ėmė traukti D. Z. iš lovos, o jai nepavykus paėmė šluotą ir sudavė nuteistajai D. Z. vieną smūgį per ranką. Tada nuteistoji D. Z. ėmė įžeidinėti nuteistąją B. M., o pastaroji dar labiau susinervinusi nuteistajai D. Z. šluota vieną kartą trenkė į nugaros sritį bei prisipylusi puodelį vandens ją apipylė. Nuteistoji B. M. priėjusi prie lovos paėmė nuteistosios D. Z. dėklą su akiniais ir nusinešė prie savo lovos. Nuteistoji A. V. pažymi, kad nematė, ką nuteistoji B. M. toliau darė su akiniais. Nuteistajai D. Z. liepus grąžinti jai priklausančius akinius nuteistoji B. M. priėjusi prie nuteistosios D. Z. lovos akinius numetė ant jos. Nuteistajai D. Z. pamačius, kad trūksta vieno akinių stikliuko, nuteistosios B. M. paklausė, kur jis, o pastaroji atsakė, kad nežino. Nuteistajai D. Z. pasakius, kad nuteistoji B. M. privalės atpirkti akinius, nuteistoji B. M., priėjusi prie nuteistosios D. Z., šluota vieną kartą trenkė jai į galvos sritį. Nuteistosioms D. Z. ir B. M. susikibus tarpusavyje, nuteistoji D. Z., atėmusi šluotą iš nuteistosios B. M., ja trenkė jai į galvos sritį. Konfliktui nurimus nuteistoji išsikvietė korpuso vyresnįjį ir pasiprašė perkelti į kitą kamerą, nes esamoje kameroje konfliktuoja su nuteistaja B. M.

Iš pagarsintų R. B. parodymų matyti, kad 2013-01-17 atvyko iš Panevėžo PN į Ligoninę kartu su A. V. Nuteistosios gydytis buvo paguldytos į kamerų tipo palatą Nr. 21, kurioje jau gydėsi B. M. ir R. P. 2013-01-24 į Ligoninę atvyko nuteistoji D. Z. ir nuteistoji G. A.. Nuteistoji R. B. pažymi, kad 2013-02-03 vykusio konflikto tarp nuteistųjų D. Z. ir B. M. nematė ir negirdėjo. 2013-02-04 nuteistoji R. B. pabudo nuo kameroje kilusio triukšmo, o pabudusi pamatė nuteistąsias D. Z. ir B. M. konfliktuojančias tarpusavyje. Nuteistoji R. B. pažymi, kad lietuviškai nelabai supranta, tačiau iš pokalbių tarp nuteistųjų D. Z. ir B. M. suprato, kad konfliktas vyko dėl chalato. Nuteistoji R. B. atsisukusi pamatė nuteistąją B. M. susiėmusią už galvos, tačiau pačių muštynių, vykusių tarp minėtų nuteistųjų, nematė, tik nuteistoji B. M. nuteistajai R. B. pasakė, kad jai skauda galvą, nes nuteistoji D. Z. jai sudavė. Vėliau nuteistoji D. Z. paprašė, kad ją pervestų į kitą kamerų tipo palatą. Nuteistoji R. B. pažymi, kad nematė, kaip nuteistoji B. M. muštų ar kitaip žalotų nuteistąją D. Z., taip pat nematė, kad nuteistoji B. M. laužytų ar kitaip gadintų nuteistajai D. Z. priklausančius daiktus.

Iš pagarsintų G. A. parodymų matyti, kad 2013-01-24 iš Panevėžio PN išvyko į Ligoninę, kur buvo paguldyta gydytis į kamerų tipo palatą Nr. 21, kurioje jau gydėsi nuteistosios R. B., B. M. ir A. V. Po kurio laiko, kai išvažiavo A. V., į kamerą įkėlė D. Z. Nuteistoji G. A. pažymi, kad ji su visomis kameroje buvusiomis nuteistosiomis sutarė gerai, nė su viena nekonfliktavo. Nuteistosios G. A. gydymosi laikotarpiu, t.y. nuo 2013-01-24, nuteistosios D. Z. ir B. M. susipyko pirmą kartą, anksčiau jų konfliktuojančių nematė ir negirdėjo. 2013-02-04, ryte, atėjęs prižiūrėtojas pasiūlė išeiti pasivaikščioti į lauką. Kameroje buvusios nuteistosios pasivaikščioti nenorėjo, tačiau nuteistajai G. A. pasiūlius nuteistajai D. Z. eiti kartu su ja pasivaikščioti, pastaroji pareiškė, kad niekur neis, nes bijo palikti daiktus, kad niekas nieko nepaimtų. Dėl šio įvykio kameroje prasidėjo žodinis konfliktas, tada nuteistoji D. Z. pasakė nuteistajai B. M., kad ji serga vėžiu ir bus invalid, kurios atsisakys visi artimieji ir visą gyvenimą ji praleis kalėjime. Nuteistoji B. M. supykusi norėjo griebti nuteistąją D. Z. už atlapų, tačiau nuteistoji G. A. atitraukė ją ir neleido artintis prie nuteistosios D. Z. Tuo metu, kai įvyko konfliktas, nuteistosios D. Z. rankoje buvo mažos žirklės (skirtos manikiūrui), kuriomis ji užsimojusi kvietė nuteistąją B. M. muštis. Nuteistajai G. A. laikant nuteistąją B. M. ir neleidžiant jai artintis prie nuteistosios D. Z., pastaroji pagriebė iš nuteistosios B. M. rankų šepetį ir perlaužusi per pusę norėjo suduoti jai per galvą. Tuo metu nuteistoji B. M. atstūmusi nuteistąją G. A. sugriebė nuteistajai D. Z. už abiejų riešų ir laikydama pasakė, kad jei nuteistajai D. Z. nepatinka būti su jomis kameroje, tai ji gali prašytis į kitą kamerą. Kameroje kilus triukšmui atėjo prižiūrėtojas, kuris atėmė iš nuteistosios D. Z. žirkles. Netrukus po šio įvykio nuteistoji D. Z. buvo pervesta gydytis į kitą kamerą. Išeidama nuteistoji D. Z. pareiškė, kad dėl įvykusio konflikto rašys skundą. Nuteistoji G. A. pažymi, kad nei 2013-02-03, nei 2013-02-04 negirdėjo, kad nuteistoji D. Z. kam nors skustųsi dėl patirtų sužalojimų bei niekada nematė, kad nuteistoji B. M. gadintų nuteistosios D. Z. daiktus. Nuteistoji G. A. taip pat pažymi, kad visada buvo kameroje su nuteistosiomis B. M. ir R. B. ir niekas iš šių nuteistųjų nuteistosios D. Z. daiktų neėmė ir negadino.

Iš 2012-03-01 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, jog konstatuota, kad nuteistajai D. Z. nuteistosios B. M. padaryti veiksmai, pasireiškę smurto, sukėlusio fizinį skausmą ir nežymų sužalojimą, pavartojimu, atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. reikalavimus.

Minėtame nutarime nurodoma, jog 2013-02-04 gautas Vilniaus apsaugos, priežiūros ir įskaitos skyriaus (toliau – VAPĮS) korpuso vyresniojo V. M. tarnybinis pranešimas Nr. 38-85, kad 2013-02-04 apie 9.20 val. Režiminio korpuso kamerų tipo palatoje Nr. 21 nuteistoji D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. (2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme) pasibendė į duris ir paprašė, kad pervestų ją į kitą kamerą, nes kamerų tipo palatoje Nr. 21 konfliktuoja su kitomis ten besigydančiomis nuteistosiomis. 2013-02-04 apie 9.55 val. nuteistoji D. Z. buvo perkelta gydytis į kamerų tipo palatą Nr. 22.

2013-02-04 gautas VAPĮS direktoriaus budinčiojo padėjėja R. Č. tarnybinis pranešimas Nr. 38-84, kad 2013-02-04 apie 9.25 val. vyresnysis V. M. pranešė, kad kamerų tipo palatoje Nr. 21 nuteistoji D. Z. pasibeldė į duris ir paprašė, kad pervestų ją į kitą kamerą, nes kamerų tipo palatoje Nr. 21 konfliktuoja su nuteistosiomis. 2013-02-04 apie 9.55 val. nuteistoji D. Z. buvo perkelta gydytis į kamerų tipo palatą Nr. 22.

2013-02-05 gautas VAPĮS korpuso vyresniojo V. K. tarnybinis pranešimas Nr. 38-94, kad 2013-02-03 apie 19.00 val. nuteistoji D. Z. paprašė išvesti ją iš kameros asmeniniam pokalbiui. Išvedus nuteistąją D. Z. iš kamerų tipo palates Nr. 21, ji atidavė metalo spalvos žirkles (apie 10 cm ilgio). Apie įvykį buvo pranešta direktoriaus budinčiajam padėjėjui.

2013-02-04 gautas Vidaus tyrimų skyriaus (toliau – VTS) viršininkės I. Š. tarnybinis pranešimas Nr. 11-34, kad 2013-02-04 apie 16 val. telefonu paskambino direktoriaus budintysis padėjėjas R. Č., kuris sujungė su piliečiu, prisistačiusiu advokatu Ričardu Lilu. Minėtas advokatas VTS viršininkei I. Š. pranešė, kad jo ginamoji nuteistoji D. Z. telefonu jį informavo, kad buvo sužalota. VTS viršininkė I. Š. nedelsiant nurodė l. e. VTS vyresniojo inspektoriaus pareigas A. A. nuteistąją D. Z. nuvesti pas budintį gydytoją apžiūrai.

2013-02-04 gautas VTS vyresniojo inspektoriaus pareigas einančio A. A. tarnybinis pranešimas Nr. 11-33, kad VTS viršininkės I. Š. nurodymu nuteistąją D. Z. nuvedė pas budintį gydytoją V. A. apžiūrai. Po apžiūros gydytojas V. A. VTS vyresniojo inspektoriaus pareigas einančiam A. A. padavė medicininį pažymėjimą.

2013-02-04 16.30 val. gautas gydytojo V. A. 2013-02-04 medicininis pažymėjimas Nr. 11-35, kuriame nuteistajai D. Z. buvo diagnozuota dilbio srities kraujosruvos.

2013-02-05 VTS viršininkė I. Š. kreipėsi į Valstybinę teismo medicines tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyrių su užduotimi atlikti objektų tyrimą Nr. S-583, siekiant nustatyti, ar nuteistosios D. Z. kūne yra sužalojimų, jų lokalizaciją, atsiradimo mechanizmą, laiką bei sveikatos sutrikdymo mastą.

2013-02-26 gauta Valstybinės teismo medicines tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 580-13(01), kurioje nurodoma, kad nuteistajai D. Z. padarytos kraujosruvos dešinio dilbio srityje, paveikus kietu buku daiktu, keletos parų laikotarpyje iki apžiūros medicines įstaigoje (2013-02-05). Specialisto išvadoje nuteistosios D. Z. sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja 10 parų laikotarpyje.

D. Z. Ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. 265/39 gydytoja J. R. 2013-02-08 pažymėjo, kad minėtos nuteistosios bendra sveikatos būklė patenkinama, sumušimo žymių neliko, pacientė pasveikusi.

BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Pastarosios nusikalstamos veikos objektyvioji pusė pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad kiltų asmeniui baudžiamoji atsakomybė pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą.

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus teismas konstatuoja, kad jų visuma patvirtina, jog pareikštas kaltinimas B. A. (M.) visiškai pasitvirtino. Nustatyta, kad 2013-02-04, ryte, kamerų tipo palatoje Nr. 21, vykusio konflikto metu nuteistoji B. A. prieš nuteistąją D. Z. vartojo fizinį smurtą, grasino jai žirklutėmis išbadyti akis, grasino, kad cigaretes gesins jai į galvą, mėtė jos daiktus, neleido jai sėdėti ant jai paskirtos lovos, pylė jai ant galvos arbatą, paėmusi jos ant lovos gulėjusius akinius sulaužė ir įmetė į tualeto kabiną, pagriebusi šepečio kotą juo ją daužė, spjovė jai į veidą ir apstumdė, tokiais savo veiksmais padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstamos veikos padarymą ir kaltinamosios kaltę įrodo nukentėjusiosios D. Z. parodymai, liudytojų parodymai, pareigūnų tarnybinių pranešimų bei specialisto išvados duomenys. Nukentėjusioji D. Z. teisiamojo posėdžio metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus apie tai, kad B. A. jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sulaužė akinius, elgėsi įžūliai. Kaip matyti iš kaltinamosios parodymų, ji neneigia, jog tarp jos ir nukentėjusiosios įvyko konfliktas, tačiau teisinasi, jog nukentėjusioji pati sukėlė konfliktą, smūgį sudavė gindamasi nuo nukentėjusiosios, akinių nesulaužė. Tokie kaltinamosios parodymai vertintini kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Tuo tarpu nukentėjusiosios parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Liudytoja A. V. patvirtino, jog matė, kaip kaltinamoji negražiai elgėsi su nukentėjusiaja, neleido jai valgyti, atėmė kėdę, sudavė kelis smūgius per rankas, nugarą, į galvos sritį, apipylė vandeniu, paėmė dėklą su akiniais, o atgavusi minėtą dėklą nukentėjusioji pareiškė, kad jos akiniai sulaužyti, pradėjo reikšti kaltinamajai pretenzijas. Tai, kad kilo konfliktas, patvirtino ir kitos tyrimo metu apklaustos nuteistosios. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai D. Z. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 1 d., kadangi ji savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai D. Z. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamosios B. A. (M.) atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę B. A. už padarytą nusikalstamą veiką teismas atžvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamosios asmenybę. V. K. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika baigta, padaryta Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, į tai, kad B. A. elgėsi agresyviai, įžūliai. B. A. yra ištekėjusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, anksčiau teista, bausta administracine tvarka, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą B. A. skirti laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji D. Z. patikslintu skundu bei teismo posėdžių metu prašė priteisti iš kaltinamosios 618,64 Lt turtinę žalą dėl sulaužytų ir nebepataisomų akinių, 5000 Lt neturtinę žalą, kelionės išlaidas, kurias sudaro 110 Lt bei bylinėjimosi išlaidas.

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindžia pateiktais, jos manymu, patirtą materialinę žalą patvirtinančiais dokumentais. Iš byloje esančio UAB „Vision Express“ fiskalinio kvito kopijos matyti, jog 2008-07-11 UAB „Vision Express“, Laisvės al. 99, Kaune, buvo įsigyti korekciniai akiniai, kurių kaina – 618,65 Lt. Iš kvito kopijos matyti, kad kliento vardas, pavardė – D. Z., bendra suma – 618,65 Lt, už akinius apmokėta (b.l. 40). Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog ji buvo be akinių, negalėjo nei rašyti, nei skaityti, be to, kaltinamoji iš jos tyčiojosi, nuolat ją vadino visokiais žodžiais, jau metus laiko stresuoja, nusikaltimu buvo siekiama ją pažeminti, patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. Kelionės išlaidoms pagrįsti nukentėjusioji pateikė kelionės kvitus, iš kurių matyti, kad bendra kelionės išlaidų suma – 110,90 Lt (b.l. 107-111). Be to, teismui buvo pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-02-12 pažyma Nr. TP-7-(2.10)-412 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, jog Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau- tarnyba) 2014-02-12 gavo advokato Ričardo Lilo prašymą Nr. TP-4-(2.4)-412 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą D. Z. pagal tarnybos 2013-04-02 sprendimą Nr. TP-2-(2.2)-13-T-1261-1541. Valstybės patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą iki 2014-02-13 sudaro: už skundo (pareiškimo) parengimą – 500 Lt, už advokato atstovavimą pirmosios instancijos teisme – 776,80 Lt, pašto išlaidos – 33,45 Lt, kelionės išlaidos – 283,13 Lt. Iš viso valstybės naudai priteistina suma – 1593,38 Lt (b.l. 113).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d., turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas, tačiau atlyginama turi būti tik realiai padaryta žala.

Kaltinamoji teisminio nagrinėjimo metu neigė savo kaltę, pareiškė, kad su nukentėjusiosios pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Kaltinamosios B. A. kaltė įvykdžius jai inkriminuotą nusikaltimą konstatuota remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusioji D. Z. pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 618,65 Lt turtinės žalos atlyginimo. Ji nurodė, kad šią sumą sudaro išlaidos už akinius, kurie buvo nepataisomai sugadinti. Nukentėjusiosios D. Z. prašomi priteisti 618,65 Lt yra pagrįsti į bylą pateiktais dokumentais (kvitų kopijomis), todėl ši suma priteistina iš kaltinamosios.

Nustatydamas nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įvardytais tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijais – neturtinės žalos pasekmės, šią žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas atsižvelgia ir į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes. Teismas neabejoja, kad B. A. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala. Akivaizdu, kad D. Z. buvo padarytas kūno sužalojimas ir ji kreipėsi į medikus, tai patvirtina specialisto išvada, kiti medicininiai dokumentai. Nagrinėjamo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, sužalojimų pobūdis neabejotinai sietinas su skausmo patyrimu. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji kentė skausmus ir nepatogumus. Nukentėjusioji negalėjo skaityti ir rašyti, ji buvo pažeminta, jautė stresą. Žala padaryta tyčiniais kaltinamosios veiksmais. D. Z. buvo sužalota viešai, matant kitiems asmenims, kas papildomai sukėlė jai ir pažeminimo jausmą. Tačiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo įvertinti ne tik šią žalą padariusio asmens kaltę, bet ir kitas aplinkybes. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji įvykio metu patyrė fizinį skausmą, išgyveno kitokius nepatogumus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamosios nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir jokių rimtesnių padarinių jis nesukėlė. Įvertinus visas aplinkybes, teismas mano, kad prašomi priteisti 5000 litų neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažintina ir nukentėjusiosios naudai priteistini 500 litų neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamosios.

Taip pat teismas laiko pagrįstu reikalavimą atlyginti kelionės išlaidas už 110 Lt litų, kadangi šios išlaidos taip pat pagrįstos byloje esančiais kelionių kvitais, šios išlaidos laikytinos realiomis, todėl priteistinos iš kaltinamosios.

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš byloje esančių dokumentų matyti, jog antrinės teisinės pagalbos, suteiktos D. Z., išlaidas sudaro 1593,38 Lt. Ši suma yra pagrįsta, todėl priteistina iš kaltinamosios Valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 str., 297-298 str., 301 – 305 str., 307 str., 407-415 str., teismas,

nusprendžia:

pripažinti B. A. (M.) kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Priteisti iš B. A. (M.) nukentėjusiosios D. Z. naudai 618,65 nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui, 110 Lt kelionės išlaidoms padengti ir 500 Lt nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš B. A. (M.) Valstybės naudai 1593,38 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Išaiškinimas apie laisvės apribojimo bausmę: laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; 2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; 3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.