- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-10
- Bylos Nr.
- I-4394-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02302-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- T. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. kovo 10 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 376 ir 377 teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kamerose trūko ploto, buvo drėgna, dėl to nedžiūvo drabužiai, čiužiniai buvo šlapi, kaupėsi pelėsiai, grybelis, buvo šalta, nebuvo tinkamo apšvietimo, veisėsi tarakonai ir kiti parazitai, sanitariniame mazge buvo pažeidžiamas jo privatumas, čiužiniai, pagalvės, antklodės seni ir susidėvėję. Dėl šių sąlygų patyrė dvasinių išgyvenimų, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, sumenko galimybės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 6–14).
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2016 m. spalio 6 d. ir uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas 6,48 m² (2 asmenys kameroje), 2017 m. spalio 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 376, kurioje buvo iki 2016 m. lapkričio 20 d., plotas 7,35 m² (1 asmuo kameroje), 2016 m lapkričio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 377, plotas 7,33 m² (2 asmenys kameroje), toje pačioje kameroje buvo iki 2017 m. kovo 7 d. (2016 m. lapkričio 22–kovo 7 d. buvo 1 kameroje), 2017 m. kovo 8 d. išvežtas į Marijampolės pataisos namus.
Pažymi, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Sanitarinis mazgas, kurio plotas 0,56 m², atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, toks įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tam, kad būtų užtikrinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Kamerose langai vėdinti pritaikyti, vėdinama natūraliu būdu per langus. Į kameras išduodama kalcinuota soda, universalus valiklis, reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras). Už kamerų tvarką ir valymą atsakingi patys nuteistieji. Asmenys, kurie gyvenamąsias kameras reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl vėl tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri vykdo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.
Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 6 d. iki 2017 m. kovo 7 d. ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl minimalaus ploto kamerose
Pareiškėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, o sanitariniame mazge buvo pažeistas jo privatumas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo šiais duomenimis abejoti.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 6–14) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. 2 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą (0,56 m²) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis (2016 m. spalio 7– lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 22–kovo 7 d.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjui tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiškėjas 2 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).
Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje su kitais nuteistaisiais 2016 m. spalio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 21 d., t. y. 2 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu. Likusiomis dienomis (2016 m. spalio 7–lapkričio 20 d., 2016 m. lapkričio 22–kovo 7 d.) pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, todėl nelaikytina, kad jo teisė į privatumą buvo pažeista.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nustatyta, kad asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos ir t. t. Taigi, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Lukiškių TI-K turi atlikti nuolatinę kamerų stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti jo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus. Pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.
Dėl netinkamos ventiliacijos, šviesos trūkumo, parazitų, patalynės
Pareiškėjas teigia, kad kamerose dėl drėgmės čiužiniai buvo drėgni, veisėsi parazitai, trūko šviesos, buvo šalta.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 iki 65 proc. (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 14 d. pranešime Nr. 24-4669 „Dėl T. T. skundo“ (b. l. 21) nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti, langai skaidraus stiklo, dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx, pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami, suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodamos pagalvės, čiužiniai ir antklodės yra dezinfekuojamos įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje.
Pareiškėjas nepaneigė atsakovo pateiktų duomenų. Teismui nėra pagrindo netikėti pranešime išdėstytomis aplinkybėmis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Byloje pateikti Vilniaus visuomenės centro, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 22–30), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai.
Per 2016 m. vasario 25–kovo 3 d. atliktą patikrinimą kameroje Nr. 125, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. spalio 6 d., pažeidimų nenustatyta. Per toje pačioje kameroje atliktus 2016 m. kovo 9–16 d., 2016 m. liepos 5–8 d. patikrinimus pažeidimų taip pat nenustatyta. Iš 2016 m. liepos 7 d. šiluminės aplinkos tyrimo protokolo Nr. F-M-135/2016 matyti, kad kameroje Nr. 125 santykinė oro drėgmė (56 proc.) atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punkto reikalavimus.
Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atsiliepime nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atlikti. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos ar jam buvo šalta.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 14 d. pranešimas Nr. 24-4669 „Dėl T. T. skundo“ bei minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 2 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeidžiamas tik 2 dienas, kai buvo laikomas perpildytose kamerose, didžiąją laiko dalį 2016 m. spalio 6–2017 m. kovo 7 d. Lukiškių TI-K minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus.
Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes ir buvo pakankamai intensyvūs. Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 3 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, kurie buvo trumpalaikiai, tačiau atsižvelgdamas į privatumo pažeidimą, nors jis truko tik dvi dienas, mano, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 20 Eur sumos priteisimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo T. T. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti T. T. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 (dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.