Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Skolų reguliavimo tarnybos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Skolų reguliavimo tarnybos ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dėl skolos išieškojimo, kuria atsisakyta priimti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Skolų reguliavimo tarnybos apeliacinį skundą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Skolų reguliavimo tarnybos ieškinį atsakovei VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas dėl skolos išieškojimo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį atmetė.

Ieškovė UAB Skolų reguliavimo tarnyba 2016 m. rugpjūčio 26 d. pateikė apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. teismo sprendimo už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės UAB Skolų reguliavimo tarnybos apeliacinį skundą.

Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas už akių priimtas ieškovės atžvilgiu, todėl ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 287 straipsnis numato, kad, šalis dėl kurios priimtas sprendimas už akių turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tačiau įstatymas numato, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti teikiamas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos ir turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus, taip pat už jį turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis. Ieškovė šia teise nepasinaudojo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB Skolų reguliavimo tarnyba prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį, atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių paduoti, priimti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas sekančiais argumentais:

Kauno apylinkės teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad sprendimas už akių ieškovo per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Kauno apygardos teismui, suklaidino ieškovę. Ieškovė sutinka su teismo argumentu, kad ieškovė turėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus. Tačiau pačiam teismui suklaidinus ieškovę, kad ji turi teisę pateikti apeliacinį skundą, privalėjo į tai atsižvelgti ir apeliacinį skundą vertinti kaip pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi skunde išdėstyti argumentai sudaro pagrindą peržiūrėti ginčijamą sprendimą. Teismas, nustatęs, kad pareiškimas neatitinka CPK 287 straipsnio reikalavimų, turėjo taikyti CPK 287 straipsnio 5 dalies nuostatas, nustatančias pareiškimo trūkumų šalinimo tvarką.

Pirmosios instancijos teismas rezoliucinėje sprendimo dalyje ieškovei nenurodė galimybės pasinaudoti CPK 287 straipsnio nuostata, kad, šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šioje byloje abi šalys teikė įrodymus, kuriais grindė ieškinį arba atsikirtinėjo į jį. Todėl teismas neturėjo pagrindo priimti sprendimo už akių, o nustatęs, kad į teismo posėdį ieškovė ir jos atstovas neatvyko be svarbių priežasčių, privalėjo bylą išnagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VšĮ Kauno „Žalgirio“ rėmėjas, atstovaujama advokatės Jolantos Špakauskaitės, prašo palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 14 d. nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų iš šios baudos priteisti atsakovei. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad buvo suklaidinta teismo, nes ji yra teisinių paslaugų teikimo ir skolų išieškojimo profesionalas, be to, ji buvo atstovaujama advokato, todėl turėjo būti žinoma, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą nutartį.

2016 m. rugpjūčio 9 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo ištaisyti rašymo apsirikimai Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendime už akių dėl teisės skųsti apeliacine tvarka vietoje ieškovo nurodant atsakovą, ir atitinkamai dalyje dėl teisės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo - vietoje atsakovo nurodant ieškovą. Nutartis dėl rašymo apsirikimų buvo išsiųsta ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, neturi teisės spręsti procesinių klausimų, kurie nebuvo nei inicijuoti, nei sprendžiami ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo sprendžiamas tik apeliacinio skundo priėmimo klausimas, todėl apelianto prašymas atnaujinti terminą prieštaravimui dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių paduoti bei priimti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl 2016 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nenagrinėtini. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo galėjo būti teikiamas tik pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkančiu CPK 287 straipsnio reikalavimus, už jį turi būti sumokėtas nustatyto dydžio žyminis mokestis.

Nagrinėjamuoju atveju yra pagrindas paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis šioje proceso stadijoje, 50 procentų iš šios baudos priteisiant atsakovei. Ieškovė, iš kurios sprendimu už akių yra priteista dalis atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, vilkina sprendimo už akių įsiteisėjimą bei priverstinį vykdymą, teismui reikšdama visiškai nepagrįstus bei nesuderinamus su procesu procesinius prašymus, t. y. apeliacinį skundą, kurio neturi teisės paduoti, atskirąjį skundą ir jame išdėstytus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 d.).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas už akių priimtas ieškovės atžvilgiu, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta, kad ieškovė turi teisę per 30 d. nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentu, kad nagrinėjamu atveju, teismui klaidingai išaiškinus ieškovei teisę apskųsti sprendimą, ieškovė buvo suklaidinta pirmosios instancijos teismo, todėl apeliantei pateikus procesinį dokumentą, nors ir įvardintą apeliaciniu skundu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas privalėjo į tai atsižvelgti ir apeliacinį skundą vertinti kaip pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, o jo turiniui neatitikus CPK 287 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Ta aplinkybė, jog ieškovą atstovavo profesionalus teisininkas – advokatas, susidariusios situacijos teisinio vertinimo, šiuo konkrečiu atveju, nekeičia.

Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartis naikintina, procesinio dokumento – pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Apeliantės prašymai atnaujinti terminą prieštaravimams dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių paduoti bei priimti ieškovės pateiktą pareiškimą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti nagrinėjami apeliacine tvarka, nes šiuos procesinius klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas. Pareiškimas dėl praleisto termino atnaujinimo taip pat turi būti teikiamas tik pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti procesinio dokumento priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.