- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-15
- Bylos Nr.
- e2YT-2402-494/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00284-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Zeniauskaitė
- Pareiškėjas
- A. R., A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai pateikė teismui pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R. ir A. S. po motinos M. R. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėję paveldėtą turtą valdyti.
Nurodė, kad pareiškėjų motina M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas, M. R. sutuoktinis, P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. R. susilaukė dviejų vaikų - dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini). M. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir tvartą, pastatytus 1968 m., ūkio pastatus, pastatytus 1970 m., esančius (duomenys neskelbtini). 2007-11-19 buvo nustatyti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys, pastatams suteikti unikalūs numeriai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau statiniai ir M. R. nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo. M. R. testamento sudariusi nebuvo, todėl po jos mirties susiklostė paveldėjimo pagal įstatymą santykiai. Per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo jokie įpėdiniai nesikreipė. Palikėjos vaikai A. R. ir A. S. yra vieninteliai pirmosios eilės įpėdiniai. Jie po motinos mirties pradėjo rūpintis ir valdyti jos turtą kaip savo, t.y. prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi tiek kilnojamuoju, tiek nekilnojamuoju turtu, mokėjo turto išlaikymo mokesčius. Pareiškėjas A. R. gyveno kartu su motina, ir po jos mirties liko gyventi jos namuose, prižiūrėjo ir mokėjo turto išlaikymo mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo. Pareiškėjo sesuo A. S. po motinos mirties taip pat išreiškė savo valią priimti motinos paliktą turtą. Ji kiekvieną savaitę atvažiuodavo, prižiūrėjo, naudojosi ir tvarkė mirusios motinos kilnojamuosius daiktus ir nekilnojamąjį turtą (gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus), prisidėjo prie jo išlaikymo. Taip pareiškėjo ir jo sesers A. S. ginčo dėl paveldimo turto nėra, nes abu motinos paliktą turtą faktiškai pradėjo valdyti ir aiškiai išreiškė valią jį turėti kaip savo. Nors įpėdiniai nuo pat motinos mirties momento faktiškai priėmė, valdo ir naudojasi mirusios motinos nekilnojamuoju turtu kaip savo, iki šiol jie negali įregistruoti nuosavybės teisių į jį, nes neturi paveldėjimo teisės liudijimo.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime prašė nagrinėti pareiškimą jo atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad VĮ Turto bankas, kuris nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, neturi duomenų apie M. R. palikimo perėjimą valstybei. Pažymėjo, jog teismui įsitikinus pareiškėjų nurodomais teiginiais apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. R. palaikė savo pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad pareiškėjų tėvas P. R. mirė (duomenys neskelbtini), o motina M. R. (duomenys neskelbtini). Tėvai gyveno savo name su ūkiniais pastatais (duomenys neskelbtini), kuriame iki mirties gyveno motina M. R.. Pareiškėjas gyveno šiame name kartu su motina iki jos mirties. Motiną laidojo abu pareiškėjai. Po motinos M. R. mirties pareiškėjai naudojosi likusiais daiktais, rūpinosi likusiu namu su ūkiniais pastatais, mokėjo komunalinius mokesčius, už elektrą, sodino daržus. Po motinos mirties nurodytame name retkarčiais gyvena pareiškėjas, pareiškėja A. S. nuolat per išeigines atvažiuoja, padeda tvarkytis ir rūpintis namu su ūkiniais pastatais. Į notarą dėl palikimo priėmimo jis nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia. Kaip jam žinoma, jo sesuo A. S. į notarą irgi nesikreipė po jų motinos mirties. Ginčo dėl palikimo, ar kitų pretendentų į po motinos mirties likusį palikimą, nėra.
Pareiškėja A. S. palaikydama pareiškimą prašė jį tenkinti. Sutiko su pareiškėjo A. R. parodymais ir patvirtino, kad po mamos M. R. mirties į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo nesikreipė. Po motinos mirties ji kartu su broliu – pareiškėju A. R. priėmė po motinos mirties likusį palikimą, pradėdami jį faktiškai valdyti, ginčo dėl palikimo ir kitų įpėdinių nėra.
Pareiškėjų atstovas advokatas J. J. prašė tenkinti pareiškimą kaip pagrįstą ir įrodytą.
Liudytoja N. I. parodė, kad pažįsta pareiškėjus. Pareiškėja yra jos motina, o pareiškėjas – motinos brolis. Pažinojo pareiškėjų tėvus – P. R. ir M. R., kurie jau yra mirę. Iš pradžių mirė senelis, po to senelė, kuri mirė 2010 metais. Senelė iki mirties gyveno savo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu tame name gyveno pareiškėjas A. R.. Po močiutės mirties tame name gyveno pareiškėjas A. R., A. S. ten nuvažiuodavo dažnai per išeigines. Likusiu namu rūpinosi abu pareiškėjai, pjovė žolę, žemę prižiūrėjo bei naudojosi name likusiais daiktais. Kitų pretendentų į močiutės palikimą nėra.
Liudytoja V. J. Z. parodė, kad pažįsta abu pareiškėjus. Jie yra jos buvę kaimynai, nes jie gyveno (duomenys neskelbtini). Pažinojo jų tėvus, t.y. mamą M. R. ir tėvą P. R.. Pareiškėjų tėvas pirmas mirė daugiau kaip prieš 30 metų, o motina M. R. gal prieš 8 metus. Jie gyveno savo name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai abu laidojo savo motiną. Po motinos mirties likusiu namu rūpinosi, juo naudojosi, sodino daržus, šienavo žolę. Pareiškėjas ten būna nuolat, o pareiškėja atvažiuoja per išeigines. Negirdėjo apie kokį nors ginčą dėl šio palikimo. Pareiškėjai buvo vieninteliai savo tėvų vaikai, kitų nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjų motina M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvas, M. R. sutuoktinis, P. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). M. R. susilaukė dviejų vaikų - dukros A. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnaus A. R., gim. (duomenys neskelbtini). Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Riešės seniūnijos 2018-09-25 pažymos Dėl turto priklausomybės Nr. A12-43(5.5) matyti, jog pagal 1991 – 1995 m. ūkinę knygą Nr. 34 asmens sąskaitą Nr. 1084 M. R. vardu nuosavybės teise įregistruotas gyvenamasis namas, pastatytus 1968 m., tvartas – 1968 m., ūkio pastatas, pastatytas 1970 m., esantys (duomenys neskelbtini). 2007-11-19 buvo nustatyti statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai duomenys, pastatams suteikti unikalūs numeriai: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, Nr. (duomenys neskelbtini), pirtis (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau statiniai ir M. R. nuosavybės teisės į juos Nekilnojamojo turto registre įregistruotos nebuvo.
Pareiškėjai pareiškime nurodė, kad jų mama M. R. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą - gyvenamąjį namą ir tvartą, pastatytus 1968 m., ūkio pastatus, pastatytus 1970 m., esančius (duomenys neskelbtini). Mirus jų mamai M. R., pareiškėjai priėmė likusį po jos mirties palikimą - jai priklausantį, aukščiau nurodytą gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir kitą turtą, kadangi valdė juos, prižiūrėjo, naudojosi jais ir taip tęsiasi iki šiol. Minėtas aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai N. I. ir V. J. Z.. Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas A. R. mokėjo turto išlaikymo mokesčius, rūpinosi turtu kaip savo, patvirtina prie pareiškimo pridėti mokėjimo kvitai. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po M. R. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, testamentų ir palikimo priėmimo faktų nėra užregistruota.
Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas išvadai, kad pareiškėjai A. R. ir A. S. per tris mėnesius po jų motinos M. R. mirties (duomenys neskelbtini) pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.
Kadangi pareiškėjai A. R. ir A. S. negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (CK 445 str.), t. y. konstatuotina, kad pareiškėjai A. R. ir A. S. po jų motinos M. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti (CK 5.50 str. 2 ir 3 d., 5.51 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 444 straipsniais, teismas
nusprendė:
tenkinti pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po jų motinos M. R., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.