Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-175/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-26
Bylos Nr.
1S-175/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-175/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.1.1; 2.1.16.1.2.1.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 26 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Aidui Mažeikai,gynėjui Mansurui Muksinovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo R. K. gynėjo skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties, kuria įtariamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2009 m. lapkričio 4 d.

Teisėja, išnagrinėjusi skundą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. įtariamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su L. T. , M. J. , D. M. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje ir iš nenustatyto šaltinio, turėdamas tikslą platinti neteisėtai įgijo labai didelį kiekį, t. y. 3,5 kg, kaip įtariama, psichotropinės medžiagos metamfetamino, dalį neteisėtai įgytos psichotropinės medžiagos per kelis kartus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) rajonuose neteisėtai pardavė asmenims, veikusiems pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, kitą dalį, apie 2 kg, neteisėtai įgytos, kaip įtariama, psichotropinės medžiagos metamfetamino, turėdami tikslą parduoti asmenims, veikusiems pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus, gabeno iki (duomenys neskelbtini) prieigų, kur 2009 m. vasario 3 d., apie 13 val. 15 min., automobilio „Audi A4 Avant“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini), apžiūros metu neteisėtai įgytą bei gabentą psichotropinę medžiagą rado bei paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais R. K. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 260 str. 3 d.

Vadovaujantis LR BPK 140 str., 2009 m. vasario 3 d. R. K. buvo sulaikytas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis nutartimis kardomosios priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2009 m. lapkričio 4 d.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi įtariamajam R. K. kardomosios priemonės-suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad R. K. įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Nors R. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra išsituokęs, nesusaistytas tvirtais šeiminiais ryšiais. Be to, nusikaltimo padarymu įtariamas esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytas tyčines nusikalstamas veikas. Tiek ankstesni nusikaltimai, tiek ir šis, kurio padarymu jis įtariamas, yra savanaudiški, susiję su praturtėjimu (pajamų gavimu) nusikalstamu būdu. Įtariamasis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Teismo įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės leidžia manyti, kad R. K. lėšas pragyvenimui gauna iš nusikalstamos veikos. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. K. nusikaltimo, kuris jam inkriminuojamas, padaryme buvo aktyvus dalyvis, dalyvavo tiesiogiai, jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Šios aplinkybės, taip pat gresiančios bausmės sunkumas duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus labai sunkius nusikaltimus ar kitus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d.

Toliau teismas, vadovaudamasis LR BPK 127 str. 4 d., aptaria ikiteisminio tyrimo veiksmus, atliktus po paskutinio suėmimo termino pratęsimo (papildomai apklaustas pats R. K., išsiųstas pakartotinis raštas Kriminalistinių tyrimų centrui dėl biologinių tyrimų atlikimo, atliktas transporto priemonių – automobilio bei keturračio motociklo – trasologinis tyrimas, kitam įtariamajam grąžintas automobilis bei asmeniniai daiktai, atliktas cheminis tyrimas, taip pat kiti procesiniai reikšmingi veiksmai). Nutartyje pažymima, jog šiuo metu laukiama, kol bus atlikti sudėtingi biologiniai (DNR) tyrimai, kurie užtrunka ilgą laiką. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors tyrimai ir paskirti laiku bei byloje yra ne vienas ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų priminimas atlikti tyrimus kaip galima skubiau, tačiau specialistai išvadas planuoja pateikti tik iki 2010-12-01. Anot teismo, vien dėl planuojamo atlikti tyrimo būtų nepateisinama tokį ilgą laiko tarpą įtariamąjį laikyti suimtą, kadangi jau šiuo metu R. K. suėmime laikomas daugiau nei 9 mėnesius, tačiau byloje yra laukiama atsakymų ir į kitas tyrimo paskirtas užduotis.

Nutartyje teismas konstatuoja bylą esant sudėtinga, t. y. nors bylos apimtis ir nedidelė, tačiau tyrimas atliekamas dėl visuomenei labai pavojingos nusikalstamos veikos, kurios padaryme dalyvavo 4 nustatyti ir dar keletas, kaip įtariama, nenustatytų asmenų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikalstamų veikų, kurios susijusios su dideliu ar labai dideliu kiekiu narkotinių arba psichotropinių medžiagų disponavimu, tyrimas yra ypatingai sudėtingas dėl itin daug laiko reikalaujančių užduočių atlikimo bei jų sudėtingumo, kadangi kaltininkai veikia itin atsargiai, įvairiais būdais bei priemonėmis konspiruoja savo veiklą, naudoja pažangiausias mokslo bei technikos naujoves, kas akivaizdžiai matyti ir šioje baudžiamojoje byloje. Teismas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo eiga nors ir yra sulėtėjusi, tačiau tyrimas nevilkinamas – jis atliekamas, kiek tai būtina patikslinti arba aiškintis naujai iškylančias bylos aplinkybes.

Apygardos teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, konstatavo, jog suėmimo paskyrimo bei termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, o LR BPK 119 str. numatytų kardomųjų priemonių tikslų kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis pasiekti negalima.

Teismas nesvarstė klausimo dėl kardomosios priemonės-suėmimo pakeitimo į švelnesnę kardomąją priemonę – užstatą, kadangi šioje proceso stadijoje tokią teisę inicijuoti turi tik tyrimą kontroliuojantis ar jam vadovaujantis prokuroras.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo R. K. gynėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį, o jo ginamąjį iš suėmimo paleisti. Akcentuojama, jog R. K. dėl jam pareikšto įtarimo neprisipažįsta, o daugiau jokių neginčijamų ir objektyvių duomenų, patvirtinančių R. K. veikoje esant nusikalstamos veikos požymių, nėra. Gynėjo manymu, byloje ikiteisminis tyrimas vilkinamas, jį pabaigti artimiausiu metu nėra jokios galimybės, kadangi net iš skundžiamos nutarties matyti, jog specialisto išvadą planuojama gauti 2010-12-01. Tvirtinama, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai iš esmės nebeatliekami, o jo ginamasis suėmime laikomas tik laukiant specialisto išvados. Anot gynėjo, toks ilgas R. K. laikymas suėmime gali būti prilyginamas kankinimui, jis pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos principus dėl suėmimo terminų.

Skunde nurodoma, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tik šiuo metu yra laikinai nedirbantis. R. K. išlaiko nepilnametę dukrą, nors yra nutraukęs santuoką, tačiau gyvena su sugyventine, t. y. nepagrįsti teismo teiginiai, jog įtariamasis nėra susaistytas socialiniais ryšiais. Be to, pažymima, jog VšĮ „Duomenys neskelbtini“ įsipareigoja R. K. suteikti darbo vietą (įdarbinti vadybininko pareigose).

Gynėjas nurodo ir tai, kad skundžiamoje nutartyje nenurodomi jokie konkretūs duomenys apie tai, kad jo ginamasis, būdamas laisvėje, galėtų bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pabrėžiama, jog R. K. praeityje nebuvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis galėtų įvykdyti analogišką nusikaltimą. Nors jo ginamasis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, tačiau kardomosioms priemonėms keliamus tikslus būtų galima pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis, kurios šioje byloje R. K. nebuvo išnaudotos. Atkreipiamas dėmesys, jog šioje byloje kitiems įtariamiesiems dėl analogiškos nusikalstamos veikos pritaikytos švelnesnės kardomosios priemonės. Nurodoma, jog įtariamojo artimieji turi galimybę surinkti protingo dydžio piniginį užstatą, iki procesinio sprendimo priėmimo jo ginamajam galima pritaikyti vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Paskutinėje skundo dalyje nurodoma, jog Panevėžio apygardos teismas įtariamajam R. K. buvo šališkas, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas įtariamojo teises į nešališką procesą. Tokia pozicija grindžiama tuo, kad teisėjas V. P. Meidus anksčiau ne kartą nagrinėjo R. K. gynėjo skundus dėl suėmimo pagrįstumo ir teisėtumo (2009-03-04, 2009-05-15 nutartys), tačiau visi skundai buvo atmesti, o vėliau tas pats teisėjas pats ėmėsi spręsti klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo R. K. , t. y. tokiu būdu iš esmės pažeisti principai dėl to paties teisėjo galimumo dalyvauti nagrinėjant skundus dėl žemesnės instancijos teismo nutarčių ar jo paties dalyvavimo nagrinėjant bei priimant sprendimą.

Teismo posėdyje įtariamojo R. K. gynėjas prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo R. K. gynėjo skundas atmetamas.

Panevėžio apygardos teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartis pratęsti įtariamajam R. K. kardomosios priemonės – suėmimo terminą yra pagrįsta ir teisėta. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, LR BPK 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų nepažeidė.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įtariamajam R. K. kardomosios priemonės- suėmimo terminą pratęsė nustatęs tam pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 p. ir 3 p., t. y. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei darys naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su išvada, jog R. K. bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Jis įtariamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 6 d.), už kurį numatyta griežčiausia laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė ir nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų aplinkybių. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad įtariamasis iki nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas, gana dažnai lankydavosi užsienyje, kur spėjo net keletą kartų nusikalsti: 2008 m. nuteistas Latvijoje, o 2007 m. teistas Vokietijoje už „ypatingai sunkią grupinę vagystę 9 epizoduose, iš jų 2 epizoduose dėl bandymo įvykdyti vagystę“. Pastarojo nusikaltimo pobūdis rodo, kad įtariamasis, nusikalsdamas veikiant ne pavieniui, o susivienijus grupei asmenų, turi ryšių užsienyje, o tai tik dar labiau sustiprina manymą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Be to, iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad ir įtariamojo draugė (sugyventinė) R. R. turi ryšių užsienyje - iki R. K. sulaikymo ten gyveno, o sulaikius R. K. dažnai išvyksta į užsienį.

Taip pat pagrįstas teismo manymas, jog R. K. laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus LR BPK 122 str. 4 d. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys. Šiuo atveju R. K. įtariamas nusikaltimo, numatyto LR BPK 122 str. 4 d. padarymu. Taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje ne kartą teistas, naujo nusikaltimo padarymu įtariamas esant neišnykusiam teistumui už sunkų nusikaltimą, įtariamos veikos pobūdis rodo galimai ją esant susijus su lėšų, reikalingų pragyvenimui, gavimu, juo labiau, kad įtariamasis nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Tokios aplinkybės yra pilnai pakankamos motyvuojant LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Nors gynėjas skunde ir akcentuoja, kad R. K. anksčiau nebuvo teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje ir nenurodė tokių aplinkybių, o pažymėjo, kad tiek pastarojo ankstesnės veikos, tiek ši, kurios padarymu įtariamas, yra savanaudiškos ir susijusios su praturtėjimu (pajamų gavimu) nusikalstamu būdu.

Plačiau nepasisakytina dėl gynėjo skundo teiginių, jog įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, išlaiko nepilnametę dukrą, gyvena su sugyventine, kas neva paneigia teismo teiginį dėl to, jog R. K. nėra susaistytas socialiniais ryšiais. Analogiškus teiginius gynėjas buvo nurodęs ankstesniame skunde ir dėl jų aukštesnės instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, jau pasisakė, kas matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugpjūčio 17 d. priimtos nutarties motyvų. Beje, apygardos teismas išdėstė argumentus, kad R. K. šeiminiai ryšiai nėra pakankamai tvirti, o ne tai, kad jis apskritai nesusisaistęs socialiniais ryšiais.

Nors skunde nurodoma, jog įtariamasis nepripažįsta savo kaltės, o kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių R. K. kaltę, nesurinkta, šioje vietoje derėtų įtariamojo gynėjui priminti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas skundus dėl kardomosios priemonės-suėmimo paskyrimo ar šios kardomosios priemonės termino pratęsimo, byloje surinktus įrodymus analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas suimtąjį įtarti ar kaltinti padarius jam inkriminuojamus nusikaltimus, tačiau nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, nes tai daroma nagrinėjant baudžiamąją bylą teisiamajame posėdyje pirmos instancijos teisme. Tokie duomenys, kurie leistų R. K. įtarti įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, yra užfiksuoti, jie yra išdėstyti ir skundžiamoje nutartyje.

Kita skundo argumentų grupė yra skirta įrodyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje vilkinamas, gynėjo įsitikinimu, įtariamasis laikomas suėmime tik dėl to, kad negauta specialisto išvada, kurią planuojama pateikti tik 20010-12-01, tuo tarpu kitiems įtariamiesiems yra paskirtos kur kas švelnesnės kardomosios priemonės. Iš apygardos teismo nutarties matyti, jog teismas įvertino duomenis, kaip atliekamas ikiteisminis tyrimas. Nors teismas konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo eiga yra sulėtėjusi, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo tvirtinti, jog ikiteisminis tyrimas yra vilkinamas. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo eigą tiesiogiai įtakoja tai, jog neįvykdytos užduotys atlikti objektų tyrimus. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centras, atsižvelgęs į ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktą informaciją, įsipareigojo užduotis dėl biologinio tyrimo atlikti skubos tvarka, tačiau dėl pateiktų objektų kiekio negali to padaryti anksčiau nei iki 2010-12-01. Be to, neatlikti ir kiti tyrimai – antai trasologinis tyrimas yra netgi sustabdytas, kadangi negauti kitų rūšių tyrimai. Tad būtent gausus būtinų atlikti užduočių skaičius, jų pobūdis bei sudėtingumas yra tos priežastys, dėl kurių nėra galimybės pabaigti ikiteisminį tyrimą. Priešingai nei nurodo gynėjas, per laikotarpį nuo paskutinio suėmimo termino pratęsimo buvo atliekami kiti reikalingi ikiteisminio tyrimo veiksmai (tai, kad tokie veiksmai, išskyrus papildomą apklausą, atlikti ne su įtariamuoju R. K., nereiškia, jog tyrimas neatliekamas apskritai). Be tų veiksmų, kuriuos nutartyje išdėstė apygardos teismas, 2009-10-27, 2009-10-30 dar atliktos liudytojų apklausos, taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažinimai. Tad ikiteisminis tyrimas nėra vilkinimas, jį pabaigti neleidžia objektyvios priežastys. Įtariamajam R. K. taikomo suėmimo trukmė nepažeidžia LR BPK 127 str. 2 d. įtvirtintų suėmimo terminų, taikomų ikiteisminio tyrimo metu. Gynėjo nurodyta aplinkybė, kad ne visiems nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems asmenims šioje byloje yra taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės R. K., kadangi kardomoji priemonė kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui parenkama individualiai, atsižvelgiant į LR BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes.

LR BPK 122 str. yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam, negu šešių mėnesių terminui, be bendrųjų suėmimo skyrimo pagrindų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (LR BPK 127 str.). Iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad apygardos teismas bylą pripažino ypatingai sudėtinga. Tokią išvadą teismas grindė tuo, jog tiriama ypatingai sudėtinga nusikalstama veika, įvertinamas jos pobūdis, įtariamųjų veiklos konspiravimas, tyrimo metu būtina atlikti sudėtingas ir daug laiko reikalaujančias ekspertizės. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su tokia išvada, kuri savo ruožtu sudaro specialų kardomosios priemonės-suėmimo termino pratęsimo pagrindą daugiau nei 6 mėnesiams. Minėta išvada pilnai atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarime „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ išvardintus reikalavimus.

Netenkinamas įtariamojo gynėjo prašymas kardomąją priemonę- suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę (užstatą) arba taikyti kelias švelnesnes priemones. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 nutarimo Nr. 50 26 punkte nurodyta, kad aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundus dėl suėmimo paskyrimo ar jo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti kardomąją priemonę – suėmimą arba pratęsti jo terminą (LR BPK 130 str.), tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone, jei jis neviršija LR BPK 127 str. 1 d., 2 d. ir 9 d. numatytų maksimalių terminų. Nagrinėjamu atveju kardomosios priemonės- suėmimo terminas įtariamajam pratęstas virš 9 mėnesių, o tai reiškia, kad jis jokiu būdu neviršija maksimalaus ikiteisminio tyrimo metu kardomosios priemonės termino.

Kaip nepagrįstas atmetamas skundo argumentas dėl teismo šališkumo, motyvuojant tuo, kad teisėjas V. P. Meidus, nagrinėjęs ir atmetęs jo skundus dėl suėmimo termino pratęsimo, vėliau pats ėmėsi spręsti klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo jo ginamajam, tokiu būdu pažeisdamas LR BPK 58 str. 2 d. 2 p. Minėta baudžiamojo proceso įstatymo norma draudžia teisėjui pakartotinai dalyvauti procese ar pakartotinai nagrinėti tą pačią bylą, jeigu jis anksčiau sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo termino pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Tokiu būdu yra įtvirtinama taisyklė, jog teisėjas, nagrinėdamas tą pačią bylą, gali dalyvauti tik vienos instancijos teismo procese. Aptariamu atveju minimas teisėjas, tiek nagrinėdamas gynėjo skundus, tiek nutardamas pratęsti suėmimo terminą įtariamajam, sprendimus priėmė tos pačios instancijos teismo procese ir abiem atvejais priimti sprendimai nebuvo galutiniai, t. y. tokie, kuriais iš esmės užbaigiamas procesas.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį. Įtariamajam R. K. paskirta kardomoji priemonė yra tinkama, ji neprieštarauja nei LR BPK normoms, nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, susijusioms su suėmimo taikymo terminais. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Įtariamojo R. K. gynėjo skundą atmesti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė