Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-10-22 · Civilinė byla Nr. 2-1173/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
2-1173/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė
Kreditorius
M.
Kategorijos
  • 124.2.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1173/2009Procesinio sprendimo kategorija 124.2.9 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T ARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,ART & GO INVESTMENT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje Nr. L2-3287-262/2008 pagal kreditoriaus M. Z. C. pareiškimą skolininkui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,ART & GO INVESTMENT“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Skolininkas BUAB ,,ART & GO INVESTMENT“ kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. L2-3287-262/08, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymą šioje byloje ir ją nutraukti, skirti kreditoriui M. Z. C. vieno tūkstančio litų baudą už aiškiai nepagrįsto pareiškimo pateikimą (CPK 440 str.). Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-3287-262/08 iš skolininko UAB „ART & GO INVESTMENT“ kreditoriui M. Z. C. priteista 528 278,40 Lt skolos, 5 procentai dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2008 m. rugsėjo 16 d. iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 2 321 Lt žyminio mokesčio. Procesas turi būti atnaujintas, nes teismas padarė CPK 435 straipsnio 3 dalies ir CPK 436 straipsnio 7 dalies taikymo klaidas, dėl kurių teismo įsakymas neturėjo būti priimtas, o priėmus yra neteisėtas ir negalėjo įsiteisėti.

Teismas, remdamasis CPK 435 straipsnio 3 dalimi kreditoriaus pareiškimą turėjo palikti nenagrinėtą, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo neatitiko jam keliamų reikalavimų:

1. Pareiškimas neatitiko bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai (CPK 435 str. 2 d. 1 p.). Pareiškimas neatitiko teisingumo ministro patvirtintos pareiškimo dėl teismo įsakymo formos. Pareikštas neaiškus reikalavimas, kadangi reikalavimo sumos, nurodytos pareiškime, nesutampa. Kreditorius pareiškime nurodė, kad skolininkas yra skolingas 125 000 EUR (431 600 Lt) pinigų su palūkanomis ir taip pat yra priskaičiuotinos 25 500 EUR (88 046,40 Lt) netesybos už ne laiku negrąžintus pinigus (85 000 EUR x 1 proc. x30 dienų)<...> todėl skolininkas yra skolingas kreditoriui 528 278,40 Lt (153 000 EUR). Tačiau netgi aritmetiškai sudėjus kreditoriaus pareiškime nurodytas sumas, gaunasi ne 528 278,40 Lt reikalavimas, o 519 646,40 Lt (431 600 + 88 046,40= 519 646,40 Lt) dydžio reikalavimas, t. y. 8 632 Lt mažesnis reikalavimas, nei pareiškime nurodytas kreditoriaus. Kreditorius netesybas įskaičiavo į bendrą skolos sumą, nors teisingumo ministro patvirtintoje formoje jos turi būti nurodytos atskirai. Pareiškimas nėra pagrįstas reikiamais įrodymais, t. y. nepridėta palūkanų bei delspinigių paskaičiavimo lentelė, pateiktos kopijos nėra tinkamai patvirtintos.

2. Pareiškimas neatitiko CPK 431 straipsnio 1 dalyje numatytų leistinumo reikalavimų, nes jis nėra pagrįstas jokia sutartine ar deliktine atsakomybe. Kaip piniginio reikalavimo pagrindą kreditorius nurodė 2006 m. birželio 26 d. Bendradarbiavimo sutartį ir 2006 m. birželio 26 d. susitarimą dėl bendradarbiavimo sutarties pakeitimo, kurių kopijas pridėjo prie pareiškimo. Tačiau Bendradarbiavimo sutartis yra sudaryta ne tarp kreditoriaus M. Z. C. ir skolininko BUAB „ART & GO INVESTMENT“, o tarp kreditoriaus M. Z. C. ir D. N. . Kreditorius nepateikė jokios tarp jo ir BUAB „ART & GO INVESTMENT“ sudarytos sutarties, kurios pagrindu būtų atsiradusi skola.

3. Pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.). Skolos reikalavimas ne iš skolininko D. N. , o iš trečiojo asmens BUAB „ART & GO INVESTMENT“, kuris kreditoriui nėra nieko įsipareigojęs, yra visiškai nepagrįstas. Be to, Bendradarbiavimo sutartyje nėra sutarta dėl netesybų, todėl kreditorius nepagrįstai jų reikalauja. Pareiškimas buvo apmokėtas 2321 Lt žyminiu mokesčiu, nors turėjo būti apmokėtas 3962 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

CPK 436 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismo įsakymas įsiteisėja, jeigu per dvidešimt dienų nuo pranešimo skolininkui įteikimo dienos skolininkas nepateikia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo. Įmonėje BUAB „ART & GO INVESTMENT“ nėra duomenų, kad jai būtų įteiktas teismo pranešimas, kreditoriaus pareiškimas ir teismo įsakymas. Tą patvirtina tai, kad Vilniaus apygardos teismo pažymoje ties grafa, kad dokumentai būtų įteikti asmeniškai UAB „ART & GO INVESTMENT“ ar jo darbuotojams, įrašų nėra. Pažyma rodo, kad dokumentai buvo įteikti „ne pačiam adresatui”. Tą patvirtina ir ranka padarytas įrašas - „ne tam pačiam Č. I.”. Taigi, neįteikus procesinių dokumentų skolininkui ir teismui neturint įteikimą patvirtinančių įrodymų, teismo įsakymas negalėjo įsiteisėti. Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo yra paduodamas siekiant apginti kreditorių interesus bei užtikrinti teisingumą. Terminas paduoti pareiškimą dėl proceso atnaujinimo nėra praleistas, nes skolininko administratorius apie ginčijamą teismo įsakymą sužinojo 2009 m. vasario 23 d., gavęs kreditoriaus M. Z. C. reikalavimą.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartimi atmetė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimo pagrindu skolininkas nurodo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kai teismo sprendime (teismo įsakyme) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (teismo įsakymas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia kuri daro sprendimą (teismo įsakymą) neteisėtą ir nepagrįstą. Prašomos atnaujinti bylos specifika yra tai, kad byla buvo išnagrinėta teismo įsakymams CPK nustatyta nagrinėti tvarka. CPK 433 straipsnio 1 dalis nustato pareiškimo formą ir turinį. Teismo teigimu, skolininko nurodomi neesminiai formos ir turinio trūkumai (pareiškimas neatitinka teisingumo ministro patvirtintai formai, prašoma priteisti bendra skolos su netesybomis suma, o ne nurodant šias sumas atskirai) iš esmės negali turėti ir šiuo atveju neturėjo įtakos teismo įsakymo teisėtumui ar pagrįstumui. Teismas atmetė ir skolininko teiginį dėl pareiškimo neatitikimo leistinumo reikalavimams dėl to, kad pareiškimas nepagrįstas sutartine ar deliktine atsakomybe. Teismas nurodė, kad visų pirma, CPK 431 straipsnio 1 dalyje apskritai nėra išvardintas baigtinis piniginių reikalavimų sąrašas, priešingai, joje nurodyti dalis piniginių reikalavimų atsiradimo pagrindų, tačiau nurodyta tokių reikalavimų galimybė ir dėl „kitų“ pagrindų, be to, iš paties pareiškimo turinio matyti, kad reikalavimas kildinamas iš sutartinių santykių. Taip pat teismas nurodė, kad nesutinka su skolininko argumentu dėl aiškaus pareiškimo nepagrįstumo. CPK 433 straipsnis, skirtingai negu ieškinio turinį reglamentuojantis CPK 135 straipsnis, nenumato kreditoriaus pareigos ne tik pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, bet netgi ir juos visus nurodyti – pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikalaujama nurodyti tik faktinį reikalavimo pagrindą (CPK 433 str. 1 d. 4 p.). Teismas, spręsdamas teismo įsakymo išdavimo klausimą, nėra įpareigotas tikrinti faktinio pagrindo įrodytumą. Tik tuo atveju, kai pareiškimo nepagrįstumas yra visiškai aiškus, tai sąlygoja atsisakymą priimti pareiškimą, jį palikti nenagrinėtu ar bylą nutraukti (CPK 435 str. 2 d. 4 p., 3 d.). Teismas nurodė, kad nesprendžiant reikalavimo pagrįstumo klausimo iš esmės, pastebėtina, jog kreditoriaus prašyta priteisti 153 000 eurų suma sutampa su 25 500 eurų netesybų ir Bendradarbiavimo sutarties 2 punkte nurodyta 127 500 eurų suma (b.l. 5-9), dėl netesybų dydžio yra sudarytas susitarimas (b.l. 10-11), tiek Bendradarbiavimo sutartis, tiek minėtas susitarimas yra patvirtinti skolininko bendrovės antspaudu. Skolininkas nurodo, kad jis apskritai teismo įsakymo nėra gavęs, nes pažymą apie jo įteikimą pasirašė asmuo, kuris nėra niekaip susijęs su bendrove (b.l. 9). Teismas sprendė, kad tai visiškai nereiškia, kad teismas yra padaręs teisės normos taikymo klaidą. Jei iš tikrųjų skolininkas nėra gavęs teismo siųstų dokumentų, o jie buvo įteikti visiškai pašaliniam asmeniui, skolininkas turėtų teisę reikšti prašymą dėl termino prieštaravimams atnaujinimo (CPK 78 str.), o ne naudotis bylos atnaujinimo institutu. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog teismas, išduodamas teismo įsakymą, būtų padaręs aiškią teisės normos taikymo klaidą, todėl atnaujinti procesą atsisakė.

Šalies argumentai

Pareiškėjas BUAB ,,ART & GO INVESTMENT“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartį panaikinti, pareiškėjo prašymą tenkinti – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-3287-262/2008, civilinę bylą Nr. L2-3287-262/2008 nutraukti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. teismo įsakymą. Skundą grindžia prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytais argumentais, taip pat šiais argumentais:

1. Kreditoriaus pareiškimas neatitiko formos, turinio ir leistinumo reikalavimų bei buvo aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 1, 4 p., 111 str.), todėl turėjo būti atsisakyta priimti pareiškimą, o jį priėmus – byla turėjo būti nenagrinėta, arba teismo įsakymas panaikintas ir byla nutraukta (CPK 435 str. 2, 3 d.). Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo neatitikimo formos ir turinio reikalavimams trūkumų, todėl nepagrįstai sprendė, kad jie nesudaro pagrindo atnaujinti proceso, kadangi pareiškėjo nurodyti pareiškimo formos ir turinio trūkumai yra neesminiai ir neturi įtakos teismo įsakymo teisėtumui.

2. Teismo argumentai, kad jei skolininkui procesiniai dokumentai nebuvo įteikti, jis gali pasinaudoti teise prašyti atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, neatleidžia teismo nuo pareigos atnaujinti procesą dėl to, kad buvo padaryta aiški CPK 435 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo klaida, neįteikus skolininkui teismo įsakymo, o kreditoriui išdavus teismo įsakymą įsiteisėjusį.

3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti. Teismui pažeidus CPK 431 straipsnio 1 dalį ir 436 straipsnio 7 dalį ir nepagrįstai netaikius CPK 435 straipsnio 3 dalies, teismas padarė aiškias normų taikymo klaidas, kurios daro teismo įsakymą neteisėtą ir nepagrįstą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo M. Z. C. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad CPK 433 straipsnis nenumato kreditoriaus pareigos ne tik pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas, bet netgi ir juos nurodyti. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo reikalaujama nurodyti tik faktinį reikalavimo pagrindą. Pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo faktinis reikalavimo pagrindas buvo nurodytas. Byloje pateikti visi leistini įrodymai, kurie pagrindžia, kad tarp kreditoriaus M. Z. C. ir skolininko UAB ,,ART & GO INVESTMENT“ buvo susiklostę sutartiniai santykiai, nes jie yra pasirašę tiek Bendradarbiavimo sutartį, tiek ją papildantį susitarimą. Teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones skolininko turtui, apie kurių taikymą UAB ,,ART & GO INVESTMENT“ buvo informuota. Taigi pats skolininkas sutiko su keliamais jam reikalavimais, nurodytais teismo įsakyme ir nebuvo aktyvus pagal jam suteikiamas teises, nes turėjo teisę remiantis CPK normomis reikšti prieštaravimus.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1 d., CK 1.5 str.). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius, teismo baigiamojo akto privalomumą.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas BUAB ,,ART & GO INVESTMENT“ prašyme dėl proceso atnaujinimo pagrindu procesui atnaujinti nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, t. y. kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. įsakyme teismas padarė CPK 435 straipsnio 3 dalies ir CPK 436 straipsnio 7 dalies taikymo klaidas.

Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir sprendimas (nutartis) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse, būtent į kuriose esančius teisės taikymo išaiškinimus turi atsižvelgti taikydami teisę teismai, yra ne kartą aiškinęs CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. K., S. K. v. O. A. T., bylos Nr. 3K-3-125/2005; 2005 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-130/2005; 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Š. v. A. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-647/2005; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad įstatyme neatskleidžiama, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 str. 3 d.). Pagrindas atnaujinti procesą gali būti aiški teisės normos taikymo klaida, teismo padaryta taikant tiek proceso, tiek materialiosios teisės normas. Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas arba jos netinkamas taikymas. Teisės normos taikymo klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti.

Pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, remdamasis CPK 435 straipsnio 3 dalimi, kreditoriaus pareiškimą turėjo palikti nenagrinėtą, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo neatitiko procesinių dokumentų turinio ir formos bei leistinumo reikalavimų (CPK 435 str. 2 d. 1 p., 2 p.), yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 str. 2 d. 4 p.).

Civilinė byla Nr. L2-3287-262/2008, kurioje prašoma atnaujinti procesą, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, išduodant teismo įsakymą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškimų dėl teismo įsakymo išdavimo formą ir turinį nustato CPK 433 straipsnio 1 dalis. Iš bylos duomenų matyti, kad kreditoriaus M. Z. C. pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo (civilinė byla Nr. L2-3287-262/2008) iš esmės atitiko CPK 433 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad pareiškėjo nurodyti neesminiai formos ir turinio trūkumai (pareiškimas neatitinka teisingumo ministro patvirtintai formai, prašoma priteisti bendra skolos su netesybomis suma, o ne nurodant šias sumas atskirai) iš esmės negali turėti įtakos teismo įsakymo teisėtumui ar pagrįstumui.

CPK 431 straipsnis numato, kad pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų), taip pat dėl kilnojamojo daikto priteisimo bylos gali būti nagrinėjamas išduodant teismo įsakymą. Iš byloje esančio pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo matyti, kad reikalavimas kildinamas iš sutartinių santykių, todėl teismas pagrįstai atmetė skolininko argumentą dėl pareiškimo neatitikimo leistinumo reikalavimams.

CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas tokiomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Apelianto argumentas, kad prašoma priteisti suma neatitinka faktinio pagrindo, todėl buvo išduotas neteisėtas ir nepagrįstas teismo įsakymas, nebuvo nurodytas pirmosios instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo dėl jo pasisakyti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdamas dėl teismo įsakymo išdavimo, teismas netikrina pareikšto reikalavimo pagrįstumo. Tai patvirtina ir CPK 433 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame sakoma, kad pareiškime kreditorius turi nurodyti reikalavimą ir jo faktinį pagrindą. Kitaip tariant, pakanka nurodyti, ko konkrečiai ir kokiu pagrindu iš skolininko reikalaujama. Skirtingai nei pateikiant ieškinį, šiuo atveju nebūtina nurodyti įrodymus, kuriais remiantis grindžiamas pareikštas reikalavimas. CPK 433 straipsnis reikalauja nurodyti tik faktinį pareiškimo pagrindą, t. y. nereikalauja pridėti prie pareiškimo įrodymų, kuriais kreditorius grindžia savo reikalavimą. Šiuo požiūriu CPK 433 straipsnis yra specialioji norma, todėl CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas neturi būti taikomas. Dėl nurodytų motyvų atmestinas apelianto argumentas, kad CPK nuostatos, reglamentuojančios teismo įsakymą, nenumato jokių išimčių, kad įrodymai neturėtų būti pateikti ir neturėtų būti vertinami.

Taip pat atmestinas apelianto argumentas, kad neįteikus skolininkui teismo įsakymo ir nesant įrodymų, kad teismo įsakymas buvo įteiktas skolininkui, taip pat neišklausius skolininko argumentų, ir išdavus įsiteisėjusį teismo įsakymą, buvo padaryta aiški CPK 435 straipsnio 7 dalies nuostatos taikymo klaida. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, aplinkybė, jog skolininkas nėra gavęs teismo įsakymo negali būti laikoma, kad teismas yra padaręs teisės normos taikymo klaidą. Tai gali būti svarbu sprendžiant dėl termino prieštaravimams dėl teismo įsakymo pareikšti atnaujinimo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėGintaras Pečiulis