- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-18
- Bylos Nr.
- 1A-296/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-01094-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys (pirm.), Elena Vainienė, Regina Gaudutienė
- Nuteistasis
- R. S., ir V
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
- Kategorijos
- 1.2.17.3Neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199-2 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Kažio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. liepos 10 d. iki 2011 m. liepos 11 d.
Iš R. S. išieškota 191,86 Lt valstybei proceso išlaidų.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir V. G., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. nuteistas už tai, kad jis ir V. G., veikdami bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, 2011 m. liepos 10 d. apie 4 val. neteisėtai, pažeisdami Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” 2.1.1 punktą, gabeno, nešdami rankomis, nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vištyčio seniūnijos, Pakalnių kaimo, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Lazdijų rinktinės (toliau – Lazdijų rinktinės) Vištyčio užkardos saugomame ruože esančio valstybės sienos 24AF7 kvadrato iki Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vištyčio seniūnijos, Pakalnių kaimo, Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos saugomame ruože esančio valstybės sienos 24AF6 kvadrato, akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 10 000 pakelių cigarečių „Viceroy Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 72 700 litų, kurias, pastebėjus Lazdijų rinktinės pareigūnams, paliko Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vištyčio seniūnijos, Pakalnių kaimo teritorijoje, Lazdijų rinktinės Vištyčio užkardos saugomame ruože, esančiame valstybės sienos 24AF6 kvadrate, o patys kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais pabėgo. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Nuteistasis R. S. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jį išteisinti.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs visas baudžiamosios bylos aplinkybes, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl jo atžvilgiu priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį. Nuteistojo teigimu, nusikaltimo, už kurio padarymą skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu, jis nepadarė, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, vienodi, juos pilnai patvirtino V. G.. Anot apelianto, minėtą naktį jis jokių cigarečių dėžių nenešė ir nedalyvavo kažkieno vykdomoje nusikalstamoje veikoje, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamai patikimų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis grindžiamas prielaidomis, spėjimais, dviejų pareigūnų – D. R. ir V. R., kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi, parodymais. Šių liudytojų parodymai nėra nuoseklūs, jie yra tendencingi. Liudytojas D. R. nurodė, kad įsidėmėjo du asmenis, nes vienas buvo apsirengęs raštuotu megztiniu, o kito žmogaus išvaizda buvo išskirtinė, nes jis buvo tamsaus gymio. Tačiau, anot apelianto, liudytojo teiginys, kad, stebėdamas jį švintant, kai matomumas buvo blogas, įsidėmėjo jo išskirtinį gymį, yra visiškas melas, kadangi tokiu paros metu, t. y. švintant vargu ar galima pastebėti žmogaus veido bruožus, be to, jis nėra jokio išskirtinio, ar tamsesnio gymio, nors jo pavardė gruziniška, tačiau jis nesiskiria nuo bet kurio lietuvio. Nuteistasis nurodo, kad galbūt liudytojas D. R. matė tamsaus gymio asmenį, kuris nešė cigaretes, tačiau tuo asmeniu nebuvo jis, kadangi jis nėra tamsaus gymio. Anot apelianto, liudytojo V. R. parodymai skiriasi nuo liudytojo D. R. parodymų. Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jokių papildomų prietaisų, jog galėtų matyti asmenis, nešusius cigaretes, jiems nereikėjo, kadangi jau buvo pradėję švisti ir viskas matėsi plika akimi, tuo tarpu liudytojas D. R. parodė, kad buvo stebima ir žiūronų pagalba. Pirmosios instancijos teisme liudytojas V. R. parodė, jog buvo prieblanda ir, kad veidų nebuvo galima įžiūrėti.
Nuteistojo teigimu, jeigu jis būtų nešęs cigarečių dėžes, ant dėžių būtų likę kokie nors jo pėdsakai, tačiau, atlikus tyrimą, specialisto išvadoje nurodoma, kad rankų pėdsakai palikti ne jo ir ne V. G.. Jokios filmuotos medžiagos ar laikmenų iš stebėjimo įrangos teismui taip pat nebuvo pateikta. Apeliantas pažymi, kad šioje byloje taip ir liko neišaiškinti tikrieji kaltininkai, kurie nešė cigaretes, iki šiol neapklaustas ir automobilio ,,Audi A8“ savininkas R. B., kuris galėtų padėti išaiškinti tikrąsias nusikaltimo padarymo aplinkybes, byloje nėra duomenų, kad buvo kreiptasi į Rusiją dėl teisinės pagalbos. Nuteistojo teigimu, jam inkriminuoto nusikaltimo jis negalėjo įvykdyti ir dėl objektyvių priežasčių, kadangi jis yra ligotas ir niekaip negalėjo nešti dviejų dėžių cigarečių, jis gali pakelti ir nešti daiktą, kurio svoris ne didesnis nei 10 kilogramų. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė patenkinti V. G. gynėjo prašymą išreikalauti žinias iš meteorologinės tarnybos apie oro sąlygas, matomumą 2011 m. liepos 10 d. Šios aplinkybės, anot apelianto, patvirtintų ar paneigtų liudytojų parodymų teisingumą.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmetamas.
Nuteistasis R. S. apeliaciniame skunde neigia padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tvirtina, jog 2011 m. liepos 10 d. naktį jis jokių cigarečių dėžių nenešė ir nedalyvavo kažkieno vykdomoje nusikalstamoje veikoje, akcentuoja tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neapklausė automobilio ,,Audi A8“ savininko R. B., neišreikalavo duomenų iš meteorologinės tarnybos apie oro sąlygas, matomumą 2011 m. liepos 10 d., todėl taip ir liko nenustatyti tikrieji nusikaltimo padarymo kaltininkai, o jo atžvilgiu buvo priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.
Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją įvertinti įrodymus, nuspręsti dėl jų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą ir tik po to darant apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios, neprieštaringos, logiškos. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas tiek nuteistojo R. S., tiek byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus byloje surinktus įrodymus, šių reikalavimų nepažeidė, išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus įvertino ne atsietai vienus nuo kitų, o atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį. R. S. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką įrodo byloje nustatyta ir teismo nuosprendyje tinkamai ir motyvuotai įvertinta įrodymų visuma, leidžianti daryti pagrįstas išvadas dėl nuteistojo atliktų veiksmų pobūdžio bei kaltės formos. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus nei tikėjosi kaltinamasis (nuteistasis), savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.
Kaip minėta, nuteistasis R. S. neigia 2011 m. liepos 10 d. naktį gabenęs – nešęs rankomis akcizais apmokestinamas prekes - dėžes su cigaretėmis, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek savo apeliaciniame skunde nuteistasis tvirtina, kad tą naktį, kai buvo sulaikytas, jis su V. G. gaudė pasibaidžiusį ir nuo grandinės nutrūkusį arklį. Tačiau šiuos nuteistojo R. S. teiginius paneigia byloje surikti įrodymai – liudytojų policijos pareigūnų parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokoluose užfiksuoti faktiniai duomenys, kiti byloje esantys įrodymai. Liudytojais apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai R. U., D. R., V. R. nurodė, jog buvo gauta informacija apie tai, kad prie valstybės sienos pastebėti įtartini kažką nešantys asmenys. Liudytojas R. U. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pats asmeniškai einančių asmenų nematė, jis laukė automobilyje, kai jo kolega užėjo į sodybą. Jis matė, kaip jo kolega iš ūkinio pastato ištraukė V. G., po kurio laiko toje pačioje vietoje buvo rastas ir R. S.. Liudytojo R. U. teigimu, sulaikytieji prašė gerti, paklausė, kodėl juos gaudo, teigė, jog pastate ilsėjosi. Liudytojas V. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad su kolega D. R. nuvyko į įvykio vietą, kur pastebėjo apie 10 vorele einančių asmenų su nešuliais rankose. Nešuliai buvo juodos spalvos, keturkampiai, panašūs į dėžes su cigaretėmis. Kolega D. R. nusekė tuos asmenis, o jis nuvažiavo ant pagrindinio kelio tam, kad užkirstų kelią einantiems asmenims. Liudytojas D. R. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jis, likęs persekioti dėžes nešusius asmenis, matė, jog beveik visi asmenys buvo apsirengę tamsiais drabužiais, iš jų išsiskyrė tik du asmenys – vienas buvo tamsaus gymio, kitas – dėvėjo megztinį su ornamentais. Visi asmenys, įėję į mišką, dingo jam iš akiračio, jis laukė jų pasirodančių ant kalniuko, matė, kaip iš miško asmenys išėjo jau be dėžių ir lėtai judėjo link kaimo teritorijos. Liudytojo D. R. teigimu, jis matė, kaip du asmenys atsiskyrė ir įėjo į tvartelį. Įėjęs į tvartelį, jis sulaikė V. G., vėliau buvo sulaikytas ir R. S.. Analogiškus parodymus liudytojas D. R. davė ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje, liudytojas nurodė vietas, kuriose stebėjo dėžes nešusius asmenis, taip pat vietą, kurioje buvo sulaikyti nuo kitų asmenų atsiskyrę V. G. ir R. S. (t. 1, b. l. 152 – 176). Iš 2011 m. spalio 7 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytojas D. R. atpažino megztinį (atpažinimui megztinį pateikė V. G.), kurį įvykio metu vilkėjo vienas iš dviejų asmenų, nešusių cigarečių dėžes, kuriuos jis įsidėmėjo, sekė bei vėliau sulaikė tvartelyje (t. 1, b. l.180 – 182). Visi trys liudytojais apklausti Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai parodė, kad nors asmenys, nešę dėžes su cigaretėmis, buvo pastebėti paryčiais, t. y. 2011 m. liepos 10 d. apie 3 – 4 val. ryto, tačiau matomumas tuo metu buvo neblogas, jau aušo, apie 100 – 200 metrų atstumu buvo galima matyti asmenis, atskirti jų bruožus. Kaip matyti iš 2011 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, apžiūrėjus įvykio vietą, miške, po medžių šakomis buvo rasta 20 dėžių (10000 pakelių) cigarečių ,,Viceroy Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, supakuotų į juodo polietileno maišus (t. 1, b. l. 16 – 26). Įvertinus ir išanalizavus aptartus įrodymus, sugretinus juos tarpusavyje, darytina išvada, kad R. S. kartu su V. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2011 m. liepos 10 d. apie 4 val. neteisėtai gabeno, nešdami rankomis, akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą – 10000 pakelių cigarečių ,,Viceroy Red“ su Rusijos Federacijos banderolėmis. Deklaratyvus ir jokiais faktiniais duomenimis nepagrįstas yra nuteistojo R. S. teiginys, kad įvykio metu įvykio vietoje jis su V. G. gaudė pabėgusį arklį, priešingai – byloje liudytojais apklaustų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų R. U., V. R., D. R. nuosekliais, tarpusavyje sutampančiais parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole, daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokole užfiksuotais faktiniais duomenimis, kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad R. S. kartu su V. G. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2011 m. liepos 10 d. apie 4 val. neteisėtai gabeno (nešdamas rankomis) akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis. Tokiuose nuteistojo R. S. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai, R. S. nusikalstam veika teisingai kvalifikuota pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį bei jo dalį. Nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog ant dėžių su cigaretėmis rasti ne jo pirštų antspaudai, kad jis nėra tamsaus, išskirtinio gymio, todėl liudytojo D. R. parodymai kelia abejonių, nepaneigia R. S. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, nėra pagrindo abejoti liudytojo D. R., kuris betarpiškai matė R. S. ir V. G. nešančius dėžes su cigaretėmis, kuris sekė nuteistuosius ir juos sulaikė, kadangi liudytojo D. R. parodymai iš esmės atitinka ir kitus byloje surinktus ir šioje nutartyje aptarus įrodymus. Vienas iš nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, nuteistojo nuomone, paneigiančių jo kaltę Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenus cigaretes su Rusijos Federacijos banderolėmis, yra nuteistojo sveikatos problemos, dėl kurių jis negalėtų pakelti ir nešti dviejų dėžių su cigaretėmis. Tačiau, susipažinus su baudžiamosios bylos medžiaga, matyti, jog ir šis nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas teiginys yra nepagrįstas. Byloje yra vienintelė pažyma, išduota Vištyčio ambulatorijos gydytojos J.T. B., kurioje nurodyta, kad R. S. sirgo hepatitu C ir nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2006 m. spalio 10 d. buvo gydomas Marijampolės centrinėje ligoninėje, paskutinis ligonio apsilankymas 2010 m. lapkričio 30 d., todėl apie esamą jo sveikatos būklę nieko pasakyti negalima (t. 3, b. l. 11). Jokių kitų medicininių duomenų apie tai, kad R. S. sirgtų kokia nors liga ar turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, byloje nėra. Kaip minėta, įrodymų vertinimas ir jų pakankamumo išvadoms dėl kaltės pagrįsti nustatymas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai nusprendė dėl jų patikimumo, pakankamumo ir remdamasis ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, padarė teisingas išvadas tiek dėl R. S. kaltės, tiek dėl kitų būtinų įrodinėti bylos aplinkybių.
Nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcija yra alternatyvi, t. y. už normos dispozicijoje aprašytos veikos padarymą kaltininkui gali būti skiriama arba bauda, arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Tuo atveju, kai baudžiamojo įstatymo, nustatančio atsakomybę už kaltininko padarytą nusikalstamą veiką, sankcija be laisvės atėmimo bausmė numato alternatyvias kitų rūšių bausmes, pirmiausiai turėtų būti svarstoma galimybė kaltininkui skirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, laisvės atėmimo bausmės skyrimas tokiu atveju turi būti motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį (R. S. padaryta nusikalstama veika, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai), į tai, kad rastų cigarečių vertė viršijo Lietuvos Respublikos BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, į tai, jog byloje nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalstamą veiką R. S. padarė veikdamas bendrininkų grupe), į R. S. asmenybę charakterizuojančius požymius (R. S. anksčiau teistas du kartus, daugybę kartų baustas administracine tvarka, charakterizuojamas patenkinamai, jo atžvilgiu apylinkės teisme nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla, taip pat R. S. atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas, kur jis įtariamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu) bei, įvertinęs šių aplinkybių visumą, nuteistajam R. S. paskyrė griežtesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą, tačiau bausmės dydį nustatė artimą straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimaliam dydžiui. Skirdamas bausmę nuteistajam R. S., pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos 54 straipsnio reikalavimų, teisingumo ir proporcingumo principų. Nuteistajam R. S. paskirtoji vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nelaikytina aiškiai per griežta, bausmės švelninti nėra teisinio pagrindo, be to, šito nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nenustatyta, apeliacinio skundo ribose nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u taria:
nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.