Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Egidijus Jonas Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-536-508/09

2009 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Emilijos Akelienės, Svetlanos Jurgaitienės, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjams advokatams Reginai Šeperienei, Vytautui Gineikai, nuteistiesiems M. D., R. D.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. D. ir R. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 12d. nuosprendžio, kuriuo

M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR 178 str. 2d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 214 str. 1d. - laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, pagal LR BK 215 str. 1d. - laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 1 d.- laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., 5 d. 1p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės subendrinta ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinta su 2008-10-6 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 4 metams 4 mėnesiams. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2008-10-06 nuosprendį nuo 2008-10-06 iki 2009-05-12,

R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal LR BK 178 str. 2d. - laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, pagal LR BK 214 str. 1d. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, pagal LR BK 215 str. 1d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal LR BK 182 str. 1d. – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., ši bausmė subendrinti su 2009-02-24 nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką nuteistajam įskaityta iš dalies atlikta bausmė pagal 2009-02-24 nuosprendį nuo 2009-02-24 iki 2009-05-12 ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas pagal 2009-02-24 nuosprendį nuo 2007-09-03 iki 2007-09-05, nuo 2007-10-18 iki 2007-10-20, nuo 2008-08-07 iki 2008-08-08 bei laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-09-17 iki 2008-09-19.

Šiuo nuosprendžiu priteista iš M. D. ir R. D. solidariai 1160, 35 Lt nukentėjusiajam J. Š. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. D. ir R. D. nuteisti už tai, kad 2008 m. rugpjūčio 23 d., apie 16⁰⁰ val., kaltinamieji M. D. ir R. D., veikdami bendrininkų grupėje, prie namo Nr. 76 esančio Jaunimo gt. Alytaus m., atvirai pagrobė svetimą turtą , o būtent ištraukė iš nukentėjusiojo J. Š. rankų piniginę kurios vertė 10 litų su joje buvusiais 280 litų bei įvairiais asmens dokumentais ir nubėgdami iš įvykio vietos pasišalino. Tuo padarydami nukentėjusiajam 290 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos respublikos BK 178 str. 2 d.

Be to M. D. ir R. D. nuteisti už tai, kad nubėgo prie buvusio ,,Dosaf“ pastato, esančio Santaikos gt. Alytaus m., kur, apžiūrėję piniginę, iš jos paėmė kartu su pinigais joje buvusią ir nukentėjusiajam J. Š. priklausančią ,,Hansabanko“ mokėjimo kortelę ,,Visa Elektron“ Nr. ( duomenys neskelbtini) kurią laikė prie savęs iki 2008 m. rugpjūčio 23 d., 20¹⁵ val., tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d.

Be to M. D. ir R. D. nuteisti už tai, kad neteisėtai įgytą, nukentėjusiajam priklausančią elektroninę mokėjimo kortelę, neteisėtai naudojo pirkdami prekes ir atsiskaitydami už jas, o būtent: 2008-08-23 17³⁰ val., parduotuvėje ,,Maxima XX“ esančioje Pulko g. Nr. 98 Alytaus m. pirko prekių už 6 litus 57 centus; 2008-08-23 17⁵⁹ val., parduotuvėje ,,Drogas“ esančioje Rotušės a. Nr. 14 Alytaus m., pirko prekių už 349 litus 71 centą; 2008-08-23 19⁰⁸ val., parduotuvėje ,,Iki“ esančioje Jaunimo g. Nr. 24 Alytaus m., pirko prekių už 34 litus 57 centus; 2008-08-23 19¹³ val., parduotuvėje ,,Iki“ esančioje Jaunimo g. Nr. 24 Alytaus m., pirko prekių už 116 litų 20 centų; 2008-08-23 19⁴⁴ val., parduotuvėje ,,Maxima“ esančioje Naujojoje g. Nr. 90 Alytaus m., pirko prekių už 115 litų 30 centų; 2008-08-23 20¹³ val., parduotuvėje ,,Rimi“ esančioje Naujojoje g. Nr. 7 Alytaus m., pirko prekių už 189 litus bei tuo pat metu, toje pat parduotuvėje, tame pat skyriuje pasikėsino įsigyti dar vieną prekę kurios vertė 249 litai, tačiau už šią prekę neatsiskaitė, kadangi pardavėjas pareikalavo pateikti asmens dokumentą, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d.

Be to M. D. ir R. D. nuteisti už tai, kad laikotarpyje nuo 2008-08-23 16⁰⁸ val. iki 2008-08-23 20¹⁵ val., neteisėtai naudodami iš nukentėjusiojo J. Š. neteisėtai įgytą ir jam priklausančią ,,Hansabanko“ mokėjimo kortelę ,,Visa Elektron“ Nr. ( duomenys neskelbtini), suklaidino AB ,,Hansabankas“, kurios žinioje buvo nukentėjusiajam J. Š. priklausantis turtas (pinigai), atsiskaitydami už perkamas prekes aukščiau nurodytose parduotuvėse ir tokiu būdu, pagal nusikaltimų sutaptį, apgaule įgijo svetimą turtą, padarydami nukentėjusiajam 811 litų 35 centų turtinę žalą bei parduotuvėje ,,Rimi“ esančioje Naujojoje g. Nr. 7 Alytaus m., pasikėsino apgaule atsiskaityti už perkamą prekę kurios vertė 249 litai, tačiau neatsiskaitė pardavėjui pareikalavus asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, tai yra padarė nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus kaltinamuosius, atitinkamai R. D. ir gynėja prašė skundą tenkinti, M. D. ir gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Apeliacine tvarka nagrinėjant baudž.bylą, siekiant nustatyti apeliantų ginčijamas aplinkybes dėl bendrininkavimo pagrobiant svetimą turtą, atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausti kaltinamieji.

Kaltinamasis R. D. parodė, jog prisipažįsta kaltu ir dėl svetimo turto pagrobimo - piniginės, kad tai atliko abu susitarę veikiant bendrininkų grupėje su M. D.. Vagystės dieną, jis su M. D. vaikščiojo po miestą, einant Jaunimo gatve pamatė neblaivų vyriškį, abu su M. D. sugalvojo jį pasekti. Kai vyriškis išsitraukė piniginę, jis ją paėmė ir pabėgo, M. D. bėgo kartu, pagrobiant piniginę M. D. buvo šalia, gal už metro. Iš piniginės išėmė pinigus, mokėjimo korteles, o piniginę su dokumentais išmetė į krūmus. Pinigus ir mokėjimo korteles pasiėmė M. D. ir pasiliko pas save, už grynus pinigus nieko nepirko, pirko už mokėjimo korteles, kai parduotuvėje nepavyko nusipirkti mobilaus telefono, jis prie kasos liko vienas, M. D. pabėgo.

Kaltinamasis M. D. parodė, jog nusikaltime pagrobiant piniginę iš nukentėjusiojo J. Š. jis nedalyvavo. Tą dieną su R. D. jis buvo susitikęs Jaunimo gatvėje, abu matė neblaivų vyriškį, kurį laiką ėjo paskui jį, bet po to jis nuėjo link sesers namų, o R. D. nuėjo paskui vyriškį. Paskui susitikus su R. D., šis jam parodė piniginę, suprato, kad piniginę pagrobė iš neblaivaus vyriškio. Jis pasiėmė pinigus ir mokėjimo korteles, o teises ir kitus dokumentus pasiliko R. D., vėliau juos išmetė. Vogti ar apiplėšti nesitarė, pinigus leido kartu, pirko maisto ir kitų prekių keliose parduotuvėse.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas LR BPK 20 str. nuostatų. Bausmes paskyrė teisingai, esminių pažeidimų nenustatyta. Nuosprendyje nurodytos faktinės aplinkybės bei įrodymai jas patvirtinantys.

A. M. D. skundo argumentas, jog neįvykdė jam inkriminuojamos veikos pagal LR BK 178 str. 2 d., nepagrįstas. Apklausus abu nuteistuosius ir apeliacinės instancijos posėdyje, kolegija daro išvadą, jog netikėti nuteistojo R. D. parodymais nėra pagrindo. Nuteistojo R. D. duoti parodymai tiek pirmosios instancijos teismo posėdyje, tiek apeliacinėje instancijoje yra pakankamai nuoseklūs ir atitinka nustatytąsias faktines aplinkybes. R. D. patvirtino, jog jis išplėšė iš nukentėjusiojo rankų piniginę, o M. D. visą laiką buvo šalia ir viską matė, jie abu sumanė pagrobti svetimą turtą iš akivaizdžiai neblaivaus vyriškio. Po vagystės pinigus ir mokėjimo korteles pasiėmė M. D., tai pripažino ir pats M. D., kas patvirtina R. D. parodymus dėl bendrai įvykdytos nusikalstamos veikos, kadangi R. D. jokių įsipareigojimų ar skolų M. D. neturėjo. Netrukus po nusikaltimo, svetimu turtu naudojosi taip pat abu. Be to, M. D. katė įrodyta ir liudytojų A. K. bei N. Č. parodymais, kurie iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir foto lentelės prie jo atpažino M. D., kuris su kitu asmeniu parduotuvėje pirko prekes ir atsiskaitė mokėjimo kortele ( t.1, b.l. 28-30,41-43). Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apelianto kaltumą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo J. Š. parodymais, iš kurių matyti, jog iš nukentėjusiojo turtas pagrobtas atvirai. Nukentėjusysis parodė, jog vagystės dieną buvo išgėręs ir ėjo Jaunimo gatve. Tuo metu, kai išsiėmė piniginę, prie jo pribėgo jaunuolis, stvėrė už piniginės, pastūmė jį ir pabėgo. Protokolas- pareiškimas pažymi, kad nukentėjusysis J. Š. dėl pagrobtos piniginės su pinigais ir dokumentais kreipėsi į policiją (t.1, b.l.4 ). Nukentėjusiojo parodymais patvirtinama, kad nuteistieji R. D. ir M. D. turtą pagrobė, o ne gera valia ar nukentėjusiojo sutikimu gavo turtą. Nukentėjusiojo turtas pagrobtas prieš jo valią ir nukentėjusiajam nesutinkant su nuteistųjų veiksmais, atimant galimybę iš nukentėjusiojo valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Nuteistieji suvokė, kad veikia prieš nukentėjusiojo valią ir grobia svetimą turtą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes daro išvadą, jog sekti nukentėjusįjį ir pavogti piniginę tarėsi abu nuteistieji, pinigus leido kartu, t.y. veikė bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad BK 178 str. 2 d. numatyti tik bendrieji būtini vagystės nusikaltimo sudėties požymiai. Baudžiamasis įstatymas nereikalauja, kad tais atvejais, kai keli asmenys padaro nusikaltimą bendrininkaudami, visi bendrininkai padarytų visus veiksmus, aprašytus BK 178 str. 2 d. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku – vykdytoju yra ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo atvirosios vagystės objektyviuosius požymius, ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyviuosius atvirosios vagystės požymius. Bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkai turi suvokti visus bendrininkavimo ir bendrai daromos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Pripažįstant asmenį bendrininku, turi būti nustatyta, kad jo veiksmai ar neveikimas yra reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, nes jis sudaro sąlygas kitų bendrininkų veiksmams ar papildo juos, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendros nusikalstamos veikos neįmanoma padaryti ar jos padarymas iš esmės pasunkėtų. Baudž.byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė bendrai susitarę, siekė tų pačių tikslų. Neblaivus nukentėjusysis savalaikiai nepastebėjo nusikaltėlių, nepasipriešino R. D., todėl M. D. nebuvo būtinumo taip pat atlikti aktyvius betarpiškus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, M. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per švelni. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę nuteistajam M. D., nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. M. D. pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius apysunkius nusikaltimus ir vieną nesunkų nusikaltimą. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam M. D. jos skyrimą motyvavo tinkamai ir pakankamai, nurodė kodėl būtent skiriama reali laisvės atėmimo bausmė, o ne švelnesnė bausmės rūšis ir atitinkamos bausmės už nusikalstamas veikas. Apylinkės teismas atsižvelgė ir pagrįstai sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nuteistasis M. D. nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. M. D. anksčiau teistas 6 kartus, tame tarpe ir už rankinės vagystę, kas panašu su šia nusikalstama veika, visos aplinkybės patvirtina, kad M. D. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, savo gyvenimo būdo nekeičia ir toliau daro nusikalstamas veikas. Visa tai patvirtina, jog nusikaltimų darymas yra gyvenimo būdas, pragyvenimo šaltinis. Nuteistasis sistemingai pažeidžia baudžiamąjį įstatymą, nedaro teigiamų išvadų dėl savo poelgių, nerodo noro laikytis visuomenei priimtinų elgesio taisyklių, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismo nurodyti argumentai abejonių nekelia. Be to, teismo paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas yra švelnesnės nei jų vidurkis, subendrintos bausmės tik iš dalies jas sudedant, todėl paskirtoji bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas paskirdamas nuteistajam R. D. terminuotas laisvės atėmimo bausmes tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.y. paskyrė įstatymo sankcijoje numatytas bausmes, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, nuteistojo asmenybę, bei kitas aplinkybes. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pagrįstai pripažino, kad nuteistasis nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje, nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatė prisipažinimą kaltu pilnai ir nuoširdų gailėjimąsi. Vertinant R. D. asmenybę – teistas 2 kartus už nusikaltimus nuosavybei, neišnykus teistumui padarė 4 nusikalstamas veikas, trys iš jų – apysunkiai nusikaltimai, vienas – nesunkus nusikaltimas, visos nusikalstamos veikos padarytos jam veikiant tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais. Paskirtoji R. D. bausmė teisinga, savo rūšimi ir dydžiu nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui. Bausmė subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme nepažeidžiant LR BK 63 str. reikalavimų, bausmės subendrintos tik iš dalies jas sudedant. Apeliacinio skundo argumentai, kad nuteistasis R. D. prisipažino įvykdęs nusikaltimus bei nuoširdžiai gailėjosi, neduoda pagrindo švelninti bausmės, nes į tai pakankamai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, kaip ir į atitinkamą amžių. Esant tokioms aplinkybėms, labiau švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą visumą aplinkybių, nuteistųjų apeliaciniai skundai atmetami, pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistųjų R. D. ir M. D. apeliacinius skundus atmesti.