Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General financing“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. Š., R. Š., antstolei Audronei Adomaitienei dėl skolininko turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Audronė Adomaitienė vykdo skolos išniekojimą pagal Vilniaus miesto 14-asis notarų biuro 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą. Skolininkas E. Š. iki šiol nėra įvykdęs prievolės ir yra skolingas 1 012,69 Eur.

Suinteresuotam asmeniui E. Š. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsiliepimo jis nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka šalims nedalyvaujant. Šalims apie teismo posėdį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant teismo nustatyto turinio pranešimą (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

antstolės Audronės Adomaitienės kontoroje vykdomas skolos išieškojimas iš skolininko E. Š. pareiškėjos (išieškotojos) uždarosios akcinės bendrovės „General financing“ naudai pagal Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2016 m. birželio 29 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. DB-3392 dėl 1 052,23 Eur skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo (prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0036/16/002532, b. l. 1).

Skolininkas E. Š. yra vedęs nuo (duomenys neskelbtini) (vykdomosios Nr. 0036/16/02532, b. l. 22, 35).

Antstolė vykdydama išieškojimą, areštavo skolininko transporto priemonę, taip pat areštavo sąskaitas, išieškota 94,54 Eur, tačiau daugiau piniginių lėšų jose nėra (v. b. l. 24, 26-27, 29). Kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą, skolininkas neturi.

Vykdant išieškojimą nustatyta, kad yra skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto – sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis (vykdomosios b. l. 43). Antstolė 2016 m. gruodžio 15 d. areštavo skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, gaunamą (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 36).

Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl vieno iš sutuoktinių išieškojimo, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0036/16/002532 medžiagos nustatyta, kad išieškojimą vykdanti antstolė šias įstatyme numatytas sąlygas įvykdė tinkamai.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. CK 4.73 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios nuosavybės teisė gali būti dalinė arba jungtinė. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai iš anksto nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys, o bendroji jungtinė nuosavybės teisė – kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Jeigu bendrosios dalinės nuosavybės teisės konkretus kiekvieno bendraturčio dalių dydis nenustatytas, tai preziumuojama, kad jų dalys yra lygios (CK 4.73 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. CK 3.87 straipsnio 1 dalis įtvirtina nuostata, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, o CK 3.117 straipsnis – sutuoktinių nuosavybės teisės lygybės prezumpciją. Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Suinteresuotiems asmenims E. Š., R. Š. nepateikus jokių duomenų, patvirtinančių, kad pasibaigė jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė arba jie tarpusavio susitarimu įstatymo nustatyta tvarka pakeitė sutuoktinių turto teisinį režimą, konstatuotina, kad R. Š. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 3 p.). CK 3.117 straipsnyje įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta, o faktinių duomenų, leidžiančių nukrypti nuo lygių turto dalių principo, nėra. Teismas atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo R. Š. nepateikė įrodymų dėl geranoriško susitarimo su pareiškėju.

Pažymėtina, kad CPK 667 straipsnyje yra aiškiai nurodomas žodis „esančios“, todėl šios teisės normos lingvistinis aiškinimas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ji gali būti taikoma tik turimam, bet ne būsimam turtui. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis aprašo ir areštuoja turtą, jeigu jį laiko bendru turtu ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nesant konkretaus skolininko ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Atsižvelgiant į šią nuostatą, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte. Esant šioms aplinkybėms, teismas nustato, kad skolininkui E. Š. priklauso 1/2 pajamų, kurias jo sutuoktinė R. Š. gauna iš (duomenys neskelbtini).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 593 straipsnio, 667 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „General financing“ pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkui E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso 1/2 pajamų, kurias jo sutuoktinė R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) gauna iš (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.