- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-04
- Bylos Nr.
- N-63-3506-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimo A. V. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė A. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis 2009 m. balandžio 17 d., apie 13 val. 20 min., Širvintose, Plento ir Družų g. sankryžoje, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus (1,67 promilių girtumas). Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu A. V. už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nubaustas 2000 Lt bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi Institucijos apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. nutarimą panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskyrė A. V. 2000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, baudos mokėjimą išdėstė dalimis, mokant po 83 Lt kas mėnesį, įskaitant iki šio teismo posėdžio atliktus baudos mokėjimus. Nurodė, kad A. V. veiksmai administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuoti teisingai. Pažeidėjo kaltė įrodyta byloje surinkta medžiaga ir pažeidėjo paaiškinimu posėdžio metu. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Pažeidėjas ūkininkauja. Pagal ATPK 30² straipsnį jam skirtinos minimalios nuobaudos. Pažeidėjo prašymu, baudos mokėjimas išdėstomas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. V. prašo pakeisti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad ATPK 20 straipsnyje nurodytus administracinės nuobaudos tikslus galima pasiekti ir švelnesne nuobauda. Teismas atsižvelgė tik į vieną lengvinančią aplinkybę, t. y. gailėjimąsi dėl pažeidimo. Teismas nepasisakė dėl 30¹ straipsnio taikymo taip pažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą bei teisingumo principus, ATPK 286 straipsnį. Apeliantas pažymi, kad ūkininkavimas yra jo vienintelis pragyvenimo šaltinis ir šiai veiklai jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Iki šiol nebuvo baustas administracine tvarka, neteistas. Pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, nes skubėjo nuvežti reikalingus vaistus tėvui. Vairavo saugiai, nekėlė grėsmės nei sau, nei aplinkiniams. Įsipareigoja išklausyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigtos institucijos, įgaliotos atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją, organizuojamas paskaitas. Jau yra sumokėjęs dalį baudos, taigi nevengia atsakomybės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apibendrinime yra pasisakęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Šiuo atveju yra kompleksas tokių faktinių duomenų. Kaip pavyzdį nurodo administracinę bylą Nr. N9-990/2006, kuroje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis ATPK 30¹ straipsniu, sutrumpino administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei panaikino baudą. Nurodo, kad skubėjimas suteikti pagalbą tėvui laikytinas būtinuoju reikalingumu (ATPK 17 str.), todėl nusižengimas nelaikytinas administraciniu teisės pažeidimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Institucija prašo apeliacinį skundą atmesti, Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad administracinės nuobaudos tikslas yra sukelti tam tikrų neigiamų pasekmių pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiama prevencinių tikslų. Tuo pačiu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą. A. V. turėjo suvokti, kad jo veiksmai savo pobūdžiu yra pavojingi visuomenei. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, dėl kurių nuobauda galėtų būti neskiriama (ATPK 30¹ str.). Teismų praktikoje pažeidėjo darbo pobūdis nelaikomas išskirtine aplinkybe.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
ATPK 126 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.
A. V. apeliaciniame skunde paties administracinio teisės pažeidimo neginčija, tačiau teigia, kad jį padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis – skubėjo suteikti pagalbą tėvui, kuris sunkiai serga. Minėti argumentai atmestini, kadangi A. V. veiksmai teisės pažeidimo metu neatitiko ATPK 17 straipsnyje įvardintų būtinojo reikalingumo sąlygų. Pripažintina, kad konkrečiu atveju A. V. vairuoti transporto priemonės nebuvo būtina – jis turėjo alternatyvą, pavyzdžiui telefonu galėjo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Taip pat pažymėtina, kad teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme A. V. šių aplinkybių nenurodė, kas suponuoja galimybę jo tokius teiginius vertinti kaip naujai keliamą įvykio versiją, siekiant išvengti administracinės teisinės atsakomybės. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą.
Apeliantas taip pat mano, kad šiuo atveju buvo pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Nagrinėjamu bylos aspektu pažymėtina, jog ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007).
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes: pirma, padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat pažymėtina, jog toks pažeidimas darytas sąmoningai, nes nustatytas 1,67 promilės girtumo laipsnis (b. l. 11) nepalieka asmeniui abejonių, jog jo būklė nebėra tokia, kai dar galima vairuoti. Antra, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų (ATPK 20 str.), todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų; trečia, darbo pobūdis nėra išimtinės aplinkybės ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-1378/2007); ketvirta, kitos apelianto skunde įvardintos aplinkybės (nuoširdus gailestis, materialinė padėtis) taip pat nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Asmuo dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. V. skirta ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.