Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys raštinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Juozo Bagdonavičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

- Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. gegužės 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 3 dalį, 148 straipsnio 1 dalį – 40 parų arešto bausme;

- Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 24 d. nuosprendžiu pagal BK 150 straipsnio 4 dalį, 153 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 2.30 val. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovęs į saugomą, uždarą, užrakintą komercinės paskirties teritoriją, lauždamas ir taip apgadindamas prekybinio kiosko medines duris, bandė įsibrauti į prekybinio kiosko vidų bei pagrobti viduje esantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėtas darantis nusikalstamą veiką ir sulaikytas.

Kaltinamasis J. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad 2022 m. rugpjūčio 19 d. atvažiavo į Kauną, susitiko su savo draugais, su kuriais leido laiką, nakčiai jis liko Kaune, stoties rajone. Eidamas pro (duomenys neskelbtini), pamatė aptvertą teritoriją, kurioje stovėjo keli prekybiniai kioskai. Kuo tuose kioskuose buvo prekiaujama, nežinojo. Matė, kad prekybiniai kioskai yra seni su medinėmis durimis, todėl pagalvojo, kad galėtų į vieną iš jų įsibrauti ir pavogti ką nors vertingo. Jis perlipęs tvorą, priėjo prie vieno iš kioskų ir rankomis iš apačios pradėjo ardyt duris, jokių įrankių neturėjo. Galvojo, kad pavyks padaryti duryse skylę, pro kurią galės pats įlysti į vidų arba rankomis išsitraukti vertingus daiktus. Pavogtus daiktus būtų pardavęs ir pinigus išleidęs savo reikmėms. Jis buvo vienas, niekas apie jo tokius ketinimus nežinojo. Buvo blaivus, narkotinių medžiagų nevartoja. Kuomet ardė duris, nematė kokios prekės ir daiktai buvo viduje. Jam beardant duris, išgirdo moters balsą ir išsigandęs pabėgo. Nežino, ar ji įsidėmėjo jį, bet kuomet atvyko policija į autobusų stotį ir jį sulaikė, jį pamačiusi moteris, atpažino. Dėl sugadintų durų žalą nori ir žada atlyginti, kai tik turės pinigų.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusysis R. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba kioske, esančiame (duomenys neskelbtini), jį nuomojasi pagal nuomos sutartį. Už visą kiosko inventorių atsakingas yra jis. Kiosko duris taip pat yra įsidėjęs pats, už savo asmenines lėšas. 2022 m. rugpjūčio 18 d. apie 15.30 val. jis išėjo iš kiosko namo, užrakindamas kiosko duris bei įjungdamas signalizaciją, kaip ir įprastai. 2022 m. rugpjūčio 20 d. apie 02.30 val. gavo informaciją, jog suveikė signalizacija jo nuomojamame kioske. Nuvykęs pamatė, kad kiosko durys, kurių vertė yra apie 80 Eur buvo išlaužtos. Apžiūrėjęs visus daiktus, kioske nieko nepasigedo. Iš kiosko nebuvo pavogti jokie daiktai. Dėl šio įvykio jam padaryta 80 Eur žala, tačiau civilinio ieškinio nereikš.

Liudytoja R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 02.30 val. atėjo adresu, (duomenys neskelbtini), kur uždaroje (duomenys neskelbtini) teritorijoje laikė savo automobilį. Jai atėjus, teritorijos vartai buvo uždaryti ir užrakinti pakabinama spyna. Į teritoriją patenkama tik pro minėtus vartus, kito praėjimo nėra. Atsirakinusi minėtus vartus, užėjo į teritorijos vidų ir išgirdo garsius trenksmus. Iš pradžių pamanė, kad tai nuo vėjo, tačiau pastebėjo šešėlio judesius ir tuomet pamatė vaikiną, kuris buvo liekno kūno sudėjimo, šviesių plaukų, vilkėjo juodos spalvos marškinėliais trumpomis rankovėmis su šviesiu priešiniu, juodos spalvos kelnes, avėjo juodos spalvos batus. Tuomet ji sušuko: „ką čia darai?“, įjungė su savimi turėtą garsinę signalizaciją ir šaukė: „vagys“. Tuomet minėtas vaikinas pradėjo bėgti į teritorijos galą ir į dešinę pusę, kur užlipęs ant šiukšlių konteinerių peršoko tvorą. Tuomet ji įsėdo į savo automobilį ir privažiavusi prie vietos, kur buvo minėtas vaikinas, pastebėjo, kad buvo apgadintos vieno iš kioskų durys. Po to, ji paskambino savo draugei I. R., kuri dirba (duomenys neskelbtini) administratore, ir papasakojo apie įvykį. I. R. informavo apsaugos darbuotojus, kurie atvykę apvažiavo įvykio vietos teritoriją ir susilaikė minėtą vaikiną. Apsaugos darbuotojams atvežus sulaikytą vaikiną, ji atpažino pastarąjį, kaip asmenį mėginusį įsibrauti į kiosko patalpas.

Įvykio vietos pažiūros protokole užfiksuota įvykio vieta – kioskas, esantis (duomenys neskelbtini). Teritorija aptverta, į kurią patenkama įvažiavus iš (duomenys neskelbtini) prospekto pro atrakintus ir atidarytus metalinius vartus. Kairėje pusėje stovi kioskas Nr.25. Iš kiosko galo yra durys, kurios sudarytos iš 2 dalių. Dešinės dalies durų apatinė dalis 60x50 cm dydžio yra išlaužta. Teritorijos gale yra skardinė tvora, prie kurios sustatyti 4 atliekų konteineriai.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojos parodymus, rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad J. K. 2022 m. rugpjūčio 20 d., apie 02.30 val. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu įsibrovęs į saugomą, uždarą, užrakintą komercinės paskirties teritoriją, lauždamas ir taip apgadindamas prekybinio kiosko medines duris, bandė įsibrauti į prekybinio kiosko vidų bei pagrobti viduje esantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Nustatyta, jog jis veikė siekdamas materialinės naudos, t. y. turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji įsibrovimo, požymiai, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaip matyti iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. K. galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes suprato, su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu – sutiko.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes, o taip pat ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir stadiją – kaltinamasis pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, tačiau jos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo asmenybė – jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo įskaitoje neregistruotas.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už BK 22 straipsnio 1 dalyje 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, skiriant įpareigojimus, padėsiančius pasiekti bausmės tikslus.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. rugpjūčio 20 d. 3.15 val. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. 13.42 val. – 1 para, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti 2 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę bausmę – 1 metus 4 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktais, 6 dalimi, J. K. skirti įpareigojimus:

- neatlygintinai per 6 mėnesius išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką 2022 m. rugpjūčio 20 d. 3.15 val. iki 2022 m. rugpjūčio 20 d. 13.42 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę panaikinti

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.