Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjui K. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų J. V., K. V., B. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, nustatymo, suinteresuotam asmeniui VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motina ir toliau gyveno pas pareiškėją J. V. Panočių kaime, Kaniavos seniūnijoje, nes turėjo negalią. Pareiškėjai ja ir jos paliktu turtu rūpinosi, pastoviai lankė, tvarkė jos namus, šienavo sodą bei teikė kitokią pagalbą. 2013-10-14 J. V. mirė.

Pareiškėjai J. V. ir B. V. bei suinteresuoto asmens atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai ir negauta prašymų atidėti bylos nagrinėjimą. Teismo posėdžio metu proceso dalyviai neprieštaravo, jog byla būtų nagrinėjama pareiškėjams ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 str. 1 ir 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir tokias aplinkybes patvirtina mirties liudijimas, išduotas 2013-10-14 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus ( b. l. 7).

Iš mirties liudijimo, išduoto 2012-01-13 Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus, matyti, jog B. V. mirė (duomenys neskelbtini) ( b. l. 8).

Pagal J. V., gimusio (duomenys neskelbtini), K. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir B. V., gimusio (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimus, motina nurodyta J. V., o tėvas – B. V. ( b. l. 9, 11, 13).

Šiais rašytiniais įrodymais pagrįstas pareiškėjų giminystės ryšys tarp jų ir motinos J. V..

Pagal 2012-04-26 notaro patvirtintą nuosavybės teisės liudijimą, B. V. turto 1/2 dalį paveldėjo jo sutuoktinė J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-23).

Pagal 2015-12-09 notarės L. M. pateiktą informaciją, 2013-10-14 mirus J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimas nebuvo priimtas, Centrinės hipotekos įstaigoje palikimo priėmimo faktas neįregistruotas (b. l. 24).

Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti. Jeigu palikėjas nesurašė testamento, tai įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys palikimo atsiradimo momentu (CK 5.3 str.). Būtent palikėjo mirties momentu atsiranda palikimas. Jo atsiradimo momentu susiformuoja paveldėjimo santykiai ir įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą gali priimti palikimą.

Paveldėjimo teisė yra asmeninė. Pagal CK 5.50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įstatyme nustatytas terminas, per kokį laikotarpį galima priimti palikimą (CK 5.50 str. 3 d.). Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą.

Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą (CK 5.1 str.1 d.). Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamas turtas). Palikimas atsiranda palikėjui mirus. Paveldima pagal įstatymą arba testamentą. Kadangi palikėja testamento nebuvo sudariusi, tai atsirado paveldėjimas pagal įstatymą (CK 5.2 str., 5.3 str.,5.13 str.).

CK 5.11 str. nustato, kad paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Byloje nustatytos aplinkybės, kad po J. V. mirties jos vaikai yra pareiškėjai J. V., gimęs (duomenys neskelbtini), K. V., gimęs (duomenys neskelbtini), ir B. V., gimęs (duomenys neskelbtini), taigi pareiškėjai yra pirmos eilės paveldėtojai, paveldint pagal įstatymą.

Faktinis paveldimo turto valdymas siejamas su bet kokių veiksmų atlikimu, faktiškai valdant šį turtą. Pareiškėjai nurodo, kad po palikėjos mirties, paveldėjimas į jos turtą atsirado palikimą priėmus ir faktiškai jį pradėjus valdyti kaip savo turtą (CK 5.50-5.51 str.), t. y. priėmus palikėjos turtą, tokį, kokį ji turėjo visa apimtimi. Įpėdiniai, pradėję valdyti palikimą, laikomi priėmusias palikimą (CK 5.51 str.). Palikimą priėmė po palikėjos mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą, nes po palikėjo mirties faktiškai jos turėtu turtu disponavo.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš byloje pateiktų įrodymų visumos daroma išvada, kad pareiškėjai J. V., K. V., ir B. V. po savo motinos J. V. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą. Faktinis mirusiojo palikimo priėmimas yra patvirtinamas pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pateiktais rašytiniais įrodymais, liudytojų M. K. ir O. T. parodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 str., 444 str. 2 d. 8 p., 448 str. teismas

nusprendžia:

Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 742755), mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami valdyti paveldimą turtą.

Įsiteisėjus teismo sprendimui apie nustatytą palikimo priėmimo faktą po palikėjos J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pranešti Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registrui.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.