Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. e2-598-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02248-2018-2 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18

2019 m. liepos 18 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-659-640/2019 pagal ieškovų G. M. ir R. S. ieškinį atsakovėms restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „HQ Development“, akcinei bendrovei Šiaulių bankui dėl nuosavybės teisių pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) pripažinti ieškovei R. S. nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurią sudaro butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 59,50 kv. m. bendro ploto, bei priteisti jai 2 213,85 Eur netesybas, šia suma sumažinant numatytą kainą už buto Nr. 3 statybos darbų atlikimą pagal 2014 m. lapkričio 28 d. sudarytą preliminariąją būsimo buto pirkimo-pardavimo sutartį Nr. NB[03]/2014-11/28 (su vėlesniais jos pakeitimais), pripažinti butui Nr. 3 įregistruotą hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti; 2) pripažinti ieškovui G. M. nuosavybės teisę į dalį pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kurią sudaro butas Nr. 10, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 37,03 kv. m. bendro ploto, bei buto Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,21 kv. m., priteisti 2 184 Eur netesybų, šia suma sumažinant numatytą kainą už buto Nr. 10 bei buto Nr. 2 statybos darbų atlikimą pagal 2016 m. balandžio 14 d. sudarytas preliminariąsias būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. NB[09}/2016-04/14, NŠB[10}/2016-04/14/2, bei pripažinti butams įregistruotą hipoteką pasibaigusia ir ją išregistruoti; 3) priteisti iš atsakovių, ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad prašo pripažinti jiems nuosavybės teisę į nebaigtos statybos butus, remiantis tuo, kad už atliktus statybos darbus ieškovai pagal sudarytas preliminariąsias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų Nr. 2, Nr. 3, Nr. 10 yra visiškai atsiskaitę. Ieškovų teigimu, jų kaip vartotojų, turėjusių tikslą patenkinti savo asmeninius (vartotojo) poreikius į būstą bei jau apmokėjusių faktiškai iki šios dienos atliktus statybos darbus, interesai yra neužtikrinti, nors savo prievoles jie yra tinkamai įvykdę. Ieškovai rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.401 straipsnio 5 dalies taikymu ir nuosavybės teisių pripažinimu šiuo pagrindu.

3. Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – 1) nustatyti draudimą RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkime spręsti ir priimti kreditorių nutarimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į į turtą – į dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), proporcingą viso pastato ir minėto buto plotui; 2) nustatyti draudimą RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkime spręsti ir priimti kreditorių nutarimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į šį turtą – į dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro butas Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parkavimo vieta pastato rūsyje (2014 m. gegužės 2 d. parkavimo plane pažymėta Nr. 13), butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į dalį žemės sklypo, proporcingą viso pastato ir minėtų butų plotui.

4. Nurodė, kad 2019 m. vasario 7 d. ieškovai gavo pranešimus apie šaukiamą RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkimą, kuriame bus svarstomas turto pardavimo klausimas. 2019 m. vasario 8 d. gavus planuojamo kreditorių susirinkimo medžiagą ir numatomų svarstyti sprendimų projektus, ieškovai sužinojo, jog butus Nr. 2, 3, 10, esančius (duomenys neskelbtini), ketinama parduoti UAB „AD Laisvės INV“ arba jos pasiūlytam asmeniui. Tokiu būdu RUAB „HQ Develompent“ 2019 m. vasario 13 d. kreditorių susirinkime bus svarstomas nutarimas, kuriuo ketinama trečiajam asmeniui perleisti nuosavybės teises į turtą, į kurį nuosavybės teisių pripažinimo šioje byloje siekia ieškovai. Patikslintame restruktūrizavimo plane VII.7 poskyryje numatoma, jog bus nutrauktos visos preliminariosios sutartys, sudarytos su butų pirkėjais, o pirkėjams grąžinti sumokėti avansai, tai reiškia, jog atsakovė RUAB „HQ Development“ neketina kartu su nuosavybės teisėmis perleisti ir pardavėjo – nekilnojamojo turto vystytojo prievoles pagal preliminariąsias būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis. Jei RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkimo nutarimas bus priimtas, vėliau nagrinėjamoje byloje teismui tenkinus ieškovų reikalavimus dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tokio teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomu. Taigi, yra akivaizdus būtinumas taikyti laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžiant atsakovės RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkime priimti nutarimą dėl nuosavybės teisės perleidimo į turtą, į kurį nuosavybės teisių pripažinimo ieškovai siekia.

5. Atsakovė AB Šiaulių bankas (toliau ir – bankas) su prašymu taikyti laikinąją apsaugos priemonę nesutiko. Nurodė, kad ieškovų ieškinys preliminariai yra nepagrįstas. Be to, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis viršija pareikšto materialinio teisinio reikalavimo ribas. Taikius laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeistos ne tik atsakovės teisės, bet ir apribotos jos kreditorių teisės. Ieškovai yra RUAB „HQ Development“ kreditoriai, todėl turėtų bendradarbiauti su kitais atsakovės kreditoriais, siekiant atkurti atsakovės mokumą ir galimybes atsiskaityti su kreditoriais, įkaitant ir ieškovus. Ieškovai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, teikti savo pasiūlymus ir balsuoti darbotvarkės klausimais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 13 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino –nustatė draudimą RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkime spręsti ir priimti kreditorių nutarimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į turtą – dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro butas Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei dalį žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), proporcingą viso pastato ir minėto buto plotui; bei dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), kurią sudaro butas Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), parkavimo vieta pastato rūsyje (2014 m. gegužės 2 d. parkavimo plane pažymėta Nr. 13), butas Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bei į dalį žemės sklypo, proporcingą viso pastato ir minėtų butų plotui.

7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį ir jo reikalavimus, padarė išvadą, kad preliminariai ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, jame nurodyti prašymai / reikalavimai neprieštarauja įstatymams, todėl ieškinys gali būti laikomas preliminariai pagrįstu.

8. Teismas nurodė, kad iš pateikto atsakovės RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkimo priedo Nr. 1 prie balsavimo raštu biuletenio matyti, kad atsakovė elgiasi nesąžiningai, t. y. žinodama, jog nagrinėjama civilinė dėl nuosavybės teisių, ketina parduoti butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), įskaitant ir butus Nr. 2, 3, 10, kuriuos nuosavybės teise prisiteisti siekia ieškovai. Šis ketinimas numatytas ir RUAB „HQ Develompent“ patikslinto restruktūrizavimo plano X11.5, XII.7 skyriuose. Teismas sutiko, jog kreditorių susirinkime nutarus parduoti RUAB „HQ Development“ priklausantį turtą, nagrinėjamoje byloje teismui tenkinus ieškovų ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tokio teismo spendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, todėl būtina taikyti laikinąją apsaugos priemonę, uždraudžiant atsakovės RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkime priimti nutarimą dėl nuosavybės teisės perleidimo į turtą, į kurį nuosavybės teisių pripažinimo ieškovai siekia. Teismo vertinimu, laikinosios apsaugos priemonės taikymas nelemtų akivaizdžiai neproporcingo atsakovės teisių suvaržymo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Atsakovė AB Šiaulių bankas atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia restruktūrizuojamos atsakovės ir banko interesus, kreditorių teises ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose, apriboja galimybes įgyvendinti restruktūrizavimo planą. Tokiu būdu pažeidžiamos šalių interesų pusiausvyros principas, suteikiant pranašumą ieškovams.

9.2. Dėl draudimo priimti atsakovės kreditoriams nutarimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į ginčo turtą, šis turtas praras patrauklumą potencialiems investuotojams, todėl atsakovė praras investicijas, kreditoriai gali patirti nuostolių.

10. Atsiliepime į atsakovės AB Šiaulių banko atskirąjį skundą ieškovai prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Atsakovės argumentas, kad laikinoji apsaugos priemonė apriboja galimybes įgyvendinti restruktūrizavimo planą, yra neproporcinga kitų kreditorių atžvilgiu, nepagrįstas. Pagal galiojantį restruktūrizavimo planą ieškovų ir RUAB „HQ Development“ ginčo sutartys dėl butų turi būti vykdomos, t. y. numatyta užbaigti butų statybos darbus ir įforminti nuosavybės teisių perleidimą. Ieškovai dėl kreditorių susirinkime siūlomo imperatyvioms teisės normos prieštaraujančio restruktūrizavimo plano patikslinimo, kuriuo nebenumatoma užbaigti gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), restruktūrizavimo byloje pateikė prieštaravimus.

10.2. Atsakovė AB Šiaulių bankas nėra sąžininga teigdama, kad ieškovai turėtų ginti savo interesus kreditorių susirinkimuose, nes ji yra didžiausia atsakovės kreditorė (56,13 proc. visų reikalavimų sumos) ir įkaito turėtoja.

10.3. Atsakovės argumentai dėl ginčo nekilnojamojo turto patrauklumo investuotojams praradimo nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis.

10.4. Teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju nėra akivaizdaus neproporcingo atsakovės teisių suvaržymo. Investuotojo interesas ateityje parduoti visus butus už visą jų rinkos kainą ir AB Šiaulių banko interesas kuo greičiau atgauti kreditą, užtikrintą hipoteka, neturi prioriteto ieškovų interesui tapti gyvenamojo būsto, kurio statybą jie finansavo, savininkais ir nepatirti nuostolių. Be to, dėl AB Šiaulių banko turtinių interesų pasisakytina, kad 2013 m. gruodžio 30 d. kredito sutarties įvykdymą užtikrinančių įkeistų nekilnojamųjų objektų vertė siekia 2 276 119,14 Eur, t. y. žymiai viršija banko patvirtintą restruktūrizavimo byloje finansinį reikalavimą (1 260 422,43 Eur).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, nustatęs, kad ieškinys preliminariai yra pagrįstas, o RUAB „HQ Development“ kreditorių surinkime priėmus nutarimą parduoti bendrovei priklausantį turtą, kartu ir ginčo butus Nr. 2, 3, 10, kuriuos nuosavybėn prisiteisti siekia ieškovai, nagrinėjamoje byloje teismui tenkinus ieškovų ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo, tokio teismo spendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, sprendė, jog yra pagrindas taikyti prašomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovės RUAB „HQ Development“ kreditorių susirinkime priimti nutarimą dėl nuosavybės teisės perleidimo į turtą. Atsakovė AB Šiaulių bankas nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad taikyta laikinoji apsaugos priemonė yra neproporcinga, apribojanti restruktūrizuojamos atsakovės galimybės tinkamai vykdyti restruktūrizavimo planą, kreditorių interesus ginti savo teises kreditorių susirinkimuose, suteikiamas prioritetas ieškovams, be to, dėl tokio draudimo gali būti prarastos investicijos, patiriami nuostoliai.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, pareiškėjo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra.

14. Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad atsakovė AB Šiaulių bankas iš esmės neginčija laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinųjų sąlygų (ieškinio tikėtino pagrįstumo ir grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui), tačiau akcentuoja, jog taikytos laikinosios apsaugos priemonės neproporcingos, pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą.

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turėtų netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1728/2014). Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014)

16. Nagrinėjamu atveju byloje nagrinėjamas ginčas pagal ieškovų ieškinį dėl nuosavybės teisių pripažinimo pagal su atsakove UAB „HQ Development“ 2014 m. lapkričio 28 d., 2016 m. balandžio 14 d. sudarytas preliminariąsias būsimo buto pirkimo–pardavimo sutartis, ginčo objektas – hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, t. y. butai Nr. 2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 3 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), Nr. 10 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys pastate (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, atsakovei UAB „HQ Development“ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nutartimi iškelta restruktūrizavimo byla. Iš ieškovų kartu su ieškiniu pateikto patvirtinto bendrovės restruktūrizavimo plano matyti, kad ieškovai restruktūrizavimo byloje yra įtraukti į kreditorių sąrašą (VI skyrius); ginčo butai (Nr. 2, Nr. 3, Nr. 10) yra nurodyti lentelėje prie nekilnojamojo turto, kurį numatyta parduoti (XI.5 poskyris); ketinama nutraukti preliminariąsias butų pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų Nr. 23 ir Nr. 26, kitų nutrauktinų sutarčių nėra (XI.7 poskyris). Atsižvelgiant į tai, ieškovai turėjo pagrįstą lūkestį tikėtis, kad vykdant restruktūrizavimo planą, jie įgis nuosavybės teises į ginčo butus. Taigi nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tuo atveju, jei atsakovės RUAB „HQ Development“ restruktūrizavimo byloje būtų nuspręsta parduoti ginčo turtą ne ieškovams, o tretiesiems asmenims, šioje nagrinėjamoje byloje priėmus ieškovams palankų sprendimą, jo įvykdymas būtų apsukintas arba taptų neįmanomas, kadangi nors nuosavybės teisė ir būtų pripažinta ieškovams, faktiškai turtas būtų įgytas trečiųjų asmenų.

17. Nesutiktina su atsakovės AB Šiaulių banko argumentais, jog ginčijama laikinoji apsaugos priemonė pažeidžia restruktūrizuojamos atsakovės, jos kreditorių interesus bei teises, nes draudimas spręsti ir priimti kreditorių susirinkime nutarimą dėl nuosavybės teisių perleidimo į turtą apima tik šioje byloje ginčo objektu esantį nekilnojamąjį turtą. Kreditoriams nėra visiškai apribota teisė dalyvauti ir priimti atitinkamus sprendimus kreditorių susirinkime. Be to, nors atsakovė AB Šiaulių bankas nurodo, kad dėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti prarastas investuotojų susidomėjimas ginčo turtu, kreditoriai gali patirti nuostolių, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ieškovai, tokius argumentus pagrindžiančių konkrečių duomenų atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis).

18. Taip pat pažymėtina, kad ieškovai ieškinyje kaip teisiniu pagrindu rėmėsi CK 6.401 straipsniu. Kasacinio teismo praktikoje aiškinant CK 6.401 straipsnyje reglamentuotą sutartį, kai pirkėjas – fizinis asmuo – tokią sutartį sudaro savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, tokia sutartis taip pat gali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-608/2008). Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pasisakęs, jog vartotojų teisių apsauga bankroto procese turėtų būti užtikrinama tiek, kiek galima suderinti viešuosius interesus, t. y. taip ginti vartotoją, kad verslininko nemokumo padariniai nebūtų perkelti vartotojui neproporcingai palyginti su kitais bankrutuojančios įmonės kreditoriais bei kad vartotojo gynimo priemonės neproporcingai nepažeistų kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (ypač kitų kreditorių) interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011). Nors šiuo konkrečiu atveju atsakovė yra restruktūrizuojama bendrovė, nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl vartotojo teisių apsaugos aktualūs ir nagrinėjamu atveju. Vertinant vartotojų teisių apsaugos užtikrinimą restruktūrizavimo procese taip pat turėtų būti išlaikyta šalių interesų pusiausvyra, atsižvelgiant tiek į restruktūrizavimo proceso tikslą (sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto), kreditorių statuso reikšmę dalyvaujant šiame procese, tiek ir į vartotojo teisių apsaugos specifiką. Įvertinus bylos medžiagą, byloje nustatytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo spręsti, jog atsakovės RUAB „HQ Development“, jos kreditorių interesai taikius laikinąją apsaugos priemonę būtų neproporcingai suvaržomi.

19. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir aktualią teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.