- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- eI3-583-541/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01202-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė (pirm.)
- Atsakovas
- Všį Lietuvos verslo paramos agentūra
- Pareiškėjas
- UAB "Novum constructum"
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Novum constructum“ skundą atsakovei viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Novum constructum“ (toliau – Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija, LAGK) 2020 m. vasario 28 d. sprendimą Nr. 21R-181 (AG-98/02-2020) (toliau – ir Sprendimas) atsisakyti priimti skundą; 2) įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą; 3) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškina, kad Komisija atsisakė priimti pareiškėjos skundą. Pažymi, kad Sprendime nurodoma, jog įvertinus patikslintą skundą matyti, kad nors pareiškėjai 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (98/02-20) buvo išaiškinta, kad pasirašytas skundo originalas Komisijai gali būti teikiamas tiesiogiai ar siunčiamas paštu, o elektroninėmis ryšių priemonėmis siunčiamas skundas privalo būti pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, pareiškėja, neatsižvelgdama į nurodytus skundo padavimo reikalavimus, Komisijai elektroniniu paštu persiuntė skundo kopiją, nepasirašytą saugiu elektroniniu parašu. Taip pat buvo nurodyta, kad kartu su patikslintu skundu Komisijai nebuvo pateikti skundo priedų vertimai į lietuvių kalbą bei nepateikti asmens, pasirašiusio skundą, įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Sprendime taip pat buvo pažymėta, kad Komisijos narė, vadovaudamasi gerojo administravimo principu, ir atsižvelgdama į elektroninio laiško turinį, nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 28 d. laukė originalaus patikslinto skundo bei jo priedų, tačiau Komisija jų negavo. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjos buveine yra (duomenys neskelbtini) mieste, todėl vertinama, kad 7 kalendorinių dienų laikotarpis yra pakankamas dokumentams pasiekti Komisiją. Komisijos narės manymu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja faktiškai nepašalino Komisijos narės 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. (AG-98/02-20) nustatytų trūkumų, be to, pasibaigė įstatyme numatytas trūkumų pašalinimo terminas, Komisijoje gautą pareiškėjos patikslintą skundą atsisakyta priimti nagrinėjimui.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad skundžiamas Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai taikant teisės normas, reglamentuojančias viešojo administravimo subjektų priimtų individualių aktų apskundimo tvarką, nesilaikant gerojo administravimo principo, vadovaujantis biurokratizmo principu, neatsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimu.
Pareiškėja pažymi, kad kaip matyti iš 2020 m. vasario 5 d. Komisijos narės sprendimo dėl skundo trūkumų šalinimo, priešingai nei teigiama Sprendime, jame išvardinti pirminiame pareiškėjos skunde esantys trūkumai patikslintu skundu buvo pašalinti. Nurodo, kad patikslintame skunde buvo nurodytas atsakovas – viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir Agentūra), taip pat buvo suformuluotas skundo Komisijai reikalavimas – panaikinti skundžiamą Agentūros raštą „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-02-0010 trūkumų ištaisymo“ dalyje dėl tinkamų finansuoti išlaidų sumažinimo ir gražinti projektą vertinti iš naujo, nurodė konkretų skundžiamą atsakovo priimtą sprendimą. Taip pat nurodo, kad prie skundo pareiškėja pridėjo įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Pareiškėja nurodo, kad akivaizdu, jog pašalinus pirminio skundo trūkumus, patikslintas skundas savo turiniu atitiko tokiam skundui numatytus reikalavimus.
Pareiškėja teigia, kad tai, jog skunde nebuvo nurodyta, ar Komisijos posėdyje, nagrinėjant skundą, bus reikalingas vertėjas, gali būti laikoma skundo turinio trūkumu, tačiau jokių būdu ne esminiu, trukdančiu Komisijai priimti skundą, parengti jį nagrinėjimui ir išnagrinėti. Vertėjo (ne)reikalingumo klausimas nagrinėjant skundą Komisijos posėdyje gali būti išspręstas ir pasirengimo nagrinėti skundą Komisijos posėdyje stadijoje, pareiškėjai informuojant Komisiją (jos narį) apie vertėjo dalyvavimo būtinumą.
Pažymi, kad Sprendime buvo nurodyta, jog liko nepašalintas skundo trūkumas – nepateikti asmens pasirašiusio skundą įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad ši aplinkybė nepagrįstai nurodyta kaip skundo trūkumas, užkertantis kelią Komisijai priimti skundą. Pareiškėja yra juridinis asmuo, registruotas Juridinių asmenų registre (toliau – JAR). Kaip matyti iš prie šio skundo pridedamo pareiškėjo pagrindinių duomenų išrašo iš JAR, pareiškėjos vardu veikia vadovas, pareiškėjos vadovu nurodytas skundą Komisijai pasirašęs asmuo. Taigi, pasak pareiškėjos, akivaizdu, kad toks Sprendime įvardintas skundo trūkumas nesudaro teisinio pagrindo laikyti, jog skundas neatitinka formos ir turinio reikalavimų.
Sprendime taip pat nurodoma, kad kartu su patikslintu skundu Komisijai nebuvo pateikti skundo priedų vertimai į lietuvių kalbą. Pareiškėja nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – IAGNTĮ) 11 straipsnio 1 dalies 11 punktu Komisijos narys, paskirtas byloje pranešėju, prireikus įpareigoja pareiškėją per nurodytą terminą pateikti su skundu susijusius įrodymus ir (ar) papildomus rašytinius paaiškinimus. Tuo atveju, jeigu pasirengimo nagrinėti bylą Komisijos posėdyje stadijoje, pareiškėja nepateikia tinkamai išverstų į valstybinę kalbą užsienio kalba sudarytų dokumentų, Komisija, nagrinėdama skundą, dokumentų (įrodymų), sudarytų kita kalba ir neišverstų į valstybinę kalbą, netiria ir priimdama sprendimą jų nevertina bei jais nesivadovauja, o vadovaujasi tik tais pareiškėjo pateiktais įrodymais, kurie atitinka numatytus formos ir turinio reikalavimus. Pareiškėja teigia, kad kai kurių skundo priedų trūkumas gali būti pašalintas skundo pasirengimo nagrinėti Komisijos posėdyje stadijoje, o tokių trūkumų pareiškėjui nepašalinus, nebūtų kliūtis nagrinėti skundą vadovaujantis byloje esančiais tinkamo turinio ir formos įrodymais. Todėl nurodo, kad Komisijos narė visiškai nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą, pastarajai nepateikus kartu su skundu kai kurių pridedamų dokumentų vertimo į valstybinę kalbą.
Pareiškėja teigia, kad Sprendimu taip pat atsisakyta priimti pareiškėjos skundą ir tuo pagrindu, kad patikslintas skundas Komisijai yra pateiktas elektroniniu paštu, nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu, o skundo su priedais originalas Komisijai nepateiktas. Nurodo, kad pareiškėja patikslinto skundo su priedais originalą, adresuotą Komisijai, per klaidą 2020 m. vasario 15 d. išsiuntė Komisijai ne jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), bet Ekonomikos ir inovacijų ministerijos adresu (duomenys neskelbtini). Šią klaidą lėmė žmogiškasis faktorius. Patikslintas skundas buvo parengtas išsiuntimui Komisijai ir pilnai sukomplektuoti jo priedai (duomenys neskelbtini), kur nuolat gyvena pareiškėjos vadovas. Nurodo, kad kaip tik tuo metu (duomenys neskelbtini) pas pareiškėjos vadovą buvo atvykęs verslo partneris iš Lietuvos. Pareiškėjos vadovas paprašė partnerio iš Lietuvos jam grįžus į Lietuvą išsiųsti paštu skundą su priedais. Pastarajam sutikus, patikslintas skundas su priedais buvo įdėtas į voką ir ant voko per klaidą ir skubėjimą buvo nurodytas netinkamas skundo gavėjas – Ekonomikos ir inovacijų ministerija, (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu iš Vilniuje esančio Lietuvos pašto skyriaus ir buvo išsiųstas vokas su patikslintu skundu Komisijai. Ministerija, gavusi skundą, kurio gavėju buvo nurodyta Lietuvos administracinių ginčų nagrinėjimo komisija, tačiau klaidingai nurodytas adresas ant voko, gautą pareiškėjos skundą galėjo ir turėjo persiųsti paštu Komisijai skunde nurodytų adresu. Tačiau ministerija skundo Komisijai nepersiuntė. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad pareiškėja, šalindama Komisijos narės sprendime nurodytus trūkumus, išsiuntė paštu patikslinto skundo originalą, t. y. visi pareiškėjos veiksmai rodo, kad ji siekė tinkamai pašalinti šį trūkumą, ir tik dėl objektyvaus žmogiškojo faktoriaus jai nepavyko tinkamai to padaryti. Taigi, vienintelė priežastis, dėl kurios skundo originalas Komisijai nebuvo pateiktas, yra žmogiškoji klaida išsiunčiant skundo Komisijai originalą paštu klaidingu adresu, bet ne kokie nors pareiškėjo veiksmai ar neveikimas.
Taip pat pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos vadovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis leidimo gyventi Lietuvoje, todėl jam gauti kvalifikuotą elektroninį parašą Lietuvoje yra kone neįmanoma, todėl skundas nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu.
Pažymi, kad objektyviai įvertinus aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja aiškiai išreiškė valią pateikti patikslinto skundo originalą su priedais Komisijai, ėmėsi tam aktyvių veiksmų, tačiau dėl žmogiškosios klaidos to padaryti nustatytu laiku nepavyko. Tad šiuo atveju, nesant Komisijoje skundo originalo, nebuvo pagrindo Komisijai nepriimti pareiškėjos skundo, vertinat jį kaip paduotą su trūkumais. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punkte numatyta, kad prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektams raštu galima pateikti tiesiogiai asmeniui ar jo atstovui atvykus į instituciją, atsiuntus prašymą ar skundą paštu arba elektroninėmis priemonėmis: elektroniniu būdu per specialiai tam sukurtą informacinę sistemą, faksu ar elektroniniu paštu. Taisyklių 19 punktas numato, kad prašymas raštu, atsiųstas institucijai elektroninėmis priemonėmis, turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuluotas elektroninėmis priemonėmis kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą. Nurodo, kad patikslintas skundas, išsiųstas Komisijai elektroniniu paštu, sudarytas PDF formatu, kas užtikrina teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad palaiko skundo reikalavimus, pažymėjo, kad skundas yra pagrįstas, Komisijos atsisakymas Sprendime nurodytais motyvais yra nepagrįstas, nepašalinti skundo trūkumai nurodyti Sprendime nėra esminiai. Teigė, kad paties voko, ant kurio buvo klaidingai nurodytas netinkamas skundo gavėjo adresas ir pareiškėjo skundo originalo su priedais, kuris buvo įdėtas į šį voką pateikti negali, nes šie dokumentai neišliko. Pareiškėjo įmonės registracijos adresu nedirba nei vienas darbuotojas, įmonės vadovas gyvena (duomenys neskelbtini), todėl galimai pareiškėjo skundą su voku grąžinus Bendrovės registracijos adresu, jis pasimetė.
Atsiliepimas
Atsakovė Agentūra pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą.
Atsiliepime paaiškina, kad 2019 m. spalio 1 d. Agentūroje buvo registruota Bendrovės paraiška dėl projekto „Gamtai draugiško betono, paremto antriniu žaliavų panaudojimu, prototipų vystymas“ finansavimo. Nurodė, kad siekdama tinkamai įvertinti Bendrovės paraišką, 2019 m. spalio 9 d., 2019 m. lapkričio 5 d. ir 2019 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į pareiškėją.
Įvertinusi paraiškoje ir papildomuose dokumentuose pateiktą informaciją, Agentūra 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. 2020-R4-5425 „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-01-0010 trūkumų ištaisymo“ informavo pareiškėją apie sumažintą tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir atitinkamai sumažintą finansavimo sumą bei atsižvelgusi į klausimų apimtį ir siekdama paspartinti paraiškos vertinimo trukmę Agentūra pakvietė pareiškėją į susitikimą Agentūroje, kurio metu pasiūlė aptarti klausimus, susijusius su projekto išlaidų tinkamumu, remiantis Agentūros 2019 m. gruodžio 3 d. rašte išdėstyta informacija.
Pažymi, kad 2019 m. gruodžio 9 d. Bendrovė pateikė atsakymą į paklausimą bei papildomus dokumentus, kurie turėjo būti nagrinėjami susitikimo metu. 2019 m. gruodžio 16-17 d. pareiškėja, atsakydama į 2019 m. gruodžio 3 d. paklausimą, kuriame atsakymo terminas nurodytas – 4 kalendorinės dienos, t. y. nesilaikydama Agentūros nustatytų terminų, pateikė papildomus dokumentus vertinimui DMS žinute be lydraščio.
2019 m. gruodžio 18 d. su pareiškėja įvyko susitikimas, kurio metu buvo pristatyti paraiškos vertinimo rezultatai bei išklausyti pareiškėjo argumentai. Susitikimo metu buvo parengtas protokolas Nr. VP-P2-Z04-104. Buvo nuspręsta pareiškėjui leisti iki 2019 m. gruodžio 31 d. pateikti papildomus dokumentus ir informaciją, tačiau pareiškėja informuota, kad po nustatyto termino pateikti dokumentai vertinami nebus. Pareiškėja susipažino su protokolu turiniu ir savo parašu patvirtino, kad sutinka su susitikimo metu priimtais sprendimais. 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėja 2019 m. gruodžio 30 d. raštu pateikė atsakymą į susitikimo metu užduotus klausimus bei dalį susirinkimo protokole nurodytų dokumentų, taip pat papildomus dokumentus. Tačiau Agentūra nurodo, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjos teikiamą informaciją, kad oficialiuose Lenkijos įmonių registruose yra užregistruotas faktas, jog (duomenys neskelbtini) vienintelis akcininkas yra pareiškėjos vadovas, taip pat nepateikta, nors pareiškėja 2019 m. gruodžio 31 d. atsakyme teigia, jog su šiuo atsakymu pateikia įmonės (duomenys neskelbtini) ataskaitų už 2016 m. Agentūrai peržiūrėjus pateiktą dokumentą buvo nustatyta, kad pakartotinai pateikti minėtos įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2016 m. šešis mėnesius, kurie jau buvo teikti ir anksčiau, nepateikiant jokių papildomų paaiškinimų. Pareiškėja rašte taip pat nurodė, kad pateikė dokumentus, jog minėtose įmonėse nebuvo įdarbinta darbuotojų jokia etato dalimi. Agentūrai įvertinus šią pareiškėjos nurodoma informaciją, nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakymu pateikiami tik įmonių direktorių pasirašyti raštai, jog įmonėse darbuotojų vertinamu laikotarpiu nebuvo, tačiau nepateikiami jokių šalies, kurioje įmonės yra įregistruotos ir vykdo veiklą, įgaliotų institucijų patvirtinimai, kurie patvirtintų faktą, kad šiose įmonėse 2016-2018 m. laikotarpiu nebuvo įdarbinta nei vieno darbuotojo nei pilnu, nei dalimi etato. Agentūra atsiliepime taip pat nurodo, kad 2019 m. gruodžio 31 d. atsakyme buvo nurodoma, jog finansų įmonė (duomenys neskelbtini) atnaujino savo 2018 m. metines ataskaitas, nurodydama darbuotojų skaičių, ši ataskaita pakeičia netikrus duomenis ir yra viešai prieinama finansų bendrovės (duomenys neskelbtini) tinklalapyje. Agentūra nurodo, kad patikrinus (duomenys neskelbtini) internetiniame puslapyje skelbiamą informaciją, buvo matoma, kad iš puslapio išimti 2018 m. audituotos finansinės atskaitomybės dokumentai ir audito išvada ir vietoj jų įkeltos patikslintos finansinės ataskaitos už 2018 m. be audito išvados. Atkreipia dėmesį, kad kartu su 2019 m. gruodžio 31 d. atsakymu Agentūrai daugiau nepateikta jokių paaiškinimų dėl atlikto audituotų ataskaitų ir duomenų ataskaitose tikslinimo. 2020 m. sausio 2 d., praleidus nustatytą terminą, iš pareiškėjo buvo gauti papildomi dokumentai.
Agentūra įvertinusi paraišką iki 2019 m. gruodžio 31 d. gautos informacijos pagrindu, vadovaudamasi 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ priemonės Nr. 01.2.1-LVPA-T-848 “Smart FDI“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 2, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 4-466 (toliau – Aprašas), ir Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1k-316 „Dėl projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau -Taisyklės), 15 skirsnio nuostatomis ir Taisyklių 130 punktu, nustatė didžiausią leistiną projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumą ir didžiausią leistiną projektui galimo skirti finansavimo dydį bei priėmė sprendimą sumažinti tinkamas finansuoti projekto išlaidas ir apie tai informavo pareiškėja 2020 m. sausio 9 d. raštu Nr. 2020-R4-100 „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1.LVPA-T-848-02-0010 trūkumų ištaisymo“. Agentūra pažymi, kad pareiškėjos paraiškos vertinimas atliktas pagal nustatytas procedūras, paraiškoje ir vėliau pateikta informacija bei pasitelkiant aukštos kvalifikacijos ekspertus, o šio vertinimo metu pareiškėjui buvo suteiktos visos įmanomos galimybės teikti papildomą informaciją, paaiškinimus ir dokumentus.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, jog IAGNTĮ nenumatyta pareiškėjo ginčijamo Komisijos sprendimo apskundimo teismui galimybė.
Agentūros atstovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad Komisijos Sprendimas dėl trūkumų šalinimo buvo aiškus ir nedviprasmiškas, teigia, kad pareiškėjai buvo sudarytos visos galimybės tinkamai įgyvendinti savo teises ir tinkamai kreiptis į Komisiją, bet pareiškėja jomis tinkamai nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. 21R-181(AG-98/02-2020), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros rašto „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-02-0010 trūkumų ištaisymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. spalio 1 d. pateikė Agentūrai paraišką Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-02-0010. 2020 m. sausio 6 d. pareiškėja iš Agentūros gavo sprendimą „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-02-0010 trūkumų ištaisymo“. Pareiškėja nesutikdama su Agentūros sprendimu 2020 m. vasario 5 d. Komisijai elektroniniu paštu pateikė skundą „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-02-0010 vertinimo”.
2020 m. vasario 5 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. AG-98/02-2020 „Dėl skundo trūkumų pašalinimo“, kuriuo nustatė pareiškėjai 14 dienų terminą nuo šio sprendimo gavimo dienos pašalinti sprendime nurodytus trūkumus bei pateikti Komisijai patikslintą skundą, kartu su įrodymais, patvirtinančiais grindžiamą reikalavimą, bei informaciją, numatytą IAGNTĮ 7 straipsnyje (Komisijos medžiagos l. 29-30).
Pareiškėja teigia, kad jos 2020 m. vasario 15 d. skundo su priedais originalas klaidingai buvo išsiųstas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos adresu – (duomenys neskelbtini), šiai aplinkybei patvirtinti pateikia Lietuvos pašto kvito kopiją (Komisijos medžiagos b. l. 46). 2020 m. vasario 21 d. pareiškėja iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos elektroniniu paštu gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, kad siunčiamas skundas nėra adresuotas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (Komisijos medžiagos l. 47).
2020 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu Komisijai buvo persiųstas pareiškėjos patikslintas skundas, elektroniniame laiške buvo nurodyta, kad originalas bus išsiųstas paštu. Papildomi dokumentai ir informacija buvo išsiųsti ankstesniame laiške paštu (Komisijos medžiagos l. 32). Komisija 2020 m. vasario 21 d. elektroniniu paštu pareiškėjai atsiuntė patvirtinimą, kad dokumentai Komisijoje gauti.
2020 m. vasario 28 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 21R-181 (AG-98/02-20), kuriuo atsisakė priimti pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą (Komisijos medžiagos l. 43-44).
Ginčo teisinį santykį reglamentuoja Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymas ir kiti teisės aktai.
IAGNTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK nagrinėja skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. LAGK taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jos veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus.
IAGNTĮ 10 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti šie skundo (prašymo) atsisakymo priimti nagrinėti pagrindai: 1) skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai; 2) praleistas skundo (prašymo) padavimo administracinių ginčų komisijai terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar toks prašymas atmetamas; 3) yra nagrinėjamas ar išnagrinėtas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu administracinių ginčų komisijoje, kitoje ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje ar teisme arba byla nutraukta.
IAGNTĮ 10 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys priima sprendimą nustatyti pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, jeigu: 1) skundas (prašymas) neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytų reikalavimų ir (ar) šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų; 2) prie skundo (prašymo) nepridėti šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nurodyti priedai ir (ar) nepateikta šio įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje nurodyta informacija. IAGNTĮ 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsisakęs priimti skundą (prašymą) nagrinėti ar nustatęs pareiškėjui 14 dienų terminą skundo (prašymo) trūkumams pašalinti, Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys surašo motyvuotą sprendimą. Jeigu pareiškėjas per šioje dalyje nurodytą terminą pašalina skundo (prašymo) trūkumus, laikoma, kad skundas (prašymas) paduotas pirminio jo pateikimo administracinių ginčų komisijai dieną. Nepašalinus per šioje dalyje nurodytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys sprendimu grąžina skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui.
IAGNTĮ 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Komisijai paduotas skundas (prašymas) turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 24 dalyje (išskyrus 24 straipsnio 2 dalies 9 punktą) nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu. Pagal to pačio straipsnio 3 dalį, skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) elektroninių ryšių priemonėmis šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, laikoma, kad skundas (prašymas, pareiškimas) yra pasirašytas. Kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) administracinių ginčų komisijai elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.
Pareiškėja skunde nurodo, kad Komisija jos skundą atsisakė nagrinėti dėl to, kad pareiškėja patikslintame skunde nenurodė, ar Komisijos posėdyje, nagrinėjant skundą, bus reikalingas vertėjas, Bendrovė sutinka, kad tai gali būti laikoma skundo trūkumu, tačiau jokiu būdu ne esminiu, trukdančiu Komisijai priimti skundą, parengti jį nagrinėjimui ir išnagrinėti.
Teismas pažymi, kad pagal IAGNTĮ 7 straipsnio 4 dalį skunde (prašyme) turi būti nurodyta, ar nagrinėjant skundą (prašymą) LAGK posėdyje bus reikalingas vertėjas. Teismas nurodo, kad šiuo atveju Komisija teisingai šią aplinkybę įvardino, kaip skundo trūkumą, tačiau šiuo atveju teismas vertina, jog tai nėra esminis trūkumas dėl kurio galima būtų atsisakyti priimti nagrinėti skundą.
Skundžiamame Sprendime kaip skundo trūkumu buvo įvardinta ir tai, kad nebuvo pateikti įmonės vadovo, pasirašiusio skundą, įgaliojimus patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Komisija 2020 m. vasario 28 d. Sprendime pagrįstai nustatė skundo neatitikimą ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje numatytiems reikalavimams. Tačiau teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad šis skundo trūkumas nebuvo esminis, nes pareiškėja yra Lietuvos Respublikoje registruotas juridinis asmuo, todėl įmonės duomenis, įskaitant ir duomenis apie juridinio asmens vadovą, Komisija, siekdama užtikrinti sklandų skundo nagrinėjimą, galėjo sužinoti iš juridinių asmenų registro.
IAGNTĮ 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundas (prašymas) administracinių ginčų komisijai gali būti paduodamas raštu tiesiogiai, siunčiamas paštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Paduodant skundą (prašymą) elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama pasirašant saugiu elektroniniu parašu.
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjo 2020 m. vasario 21 d. skundas „Dėl paraiškos Nr. 01.2.1-LVPA-T-848-02-0010 vertinimo“ buvo pateiktas el. paštu ir nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu. Pareiškėja skunde nurodo, kad pareiškėjos vadovas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis leidimo gyventi Lietuvoje, todėl jam gauti kvalifikuotą elektroninį parašą Lietuvoje yra kone neįmanoma.
Teismas pažymi, jog viena vertus, pareiškėjas nepagrindė jokiais įrodymais, kad pareiškėjo vadovui neįmanoma gauti elektroninį parašą. Kita vertus, Bendrovės vardu veikia jos vadovas V. B. (V. B.), todėl jam kaip įmonės vadovui yra keliami didesni rūpestingumo, atsakingumo ir profesinio atidumo reikalavimai. Taigi, šiuo atveju, pareiškėjos vadovas, siekdamas ištaisyti LAGK pateikto skundo trūkumus, turėjo užtikrinti Bendrovės tinkamai pasirašyto skundo pateikimą. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad pareiškėjas LAGK 2020 m. vasario 5 d. sprendimą dėl skundo trūkumų pašalinimo gavo ir jam buvo žinomi skundo trūkumai (LAGK medžiagos b. l. 29-30). Teismo vertinimu, LAGK sprendime nustatytas 14 dienų terminas buvo pakankamas ir protingas, kas skundo trūkumai būtų pašalinti. Dėl to, Bendrovę atstovaujantis vadovas, jam pačiam neturint saugaus elektroninio parašo, turėjo ir galėjo užtikrinti, kad Bendrovės skundą el. ryšio priemonėmis pateiktų jo įgalintas advokatas, turintis saugų elektroninį parašą.
Nustatyta, kad Komisijoje 2020 m. vasario 21 d. elektroniniu laišku gautas Bendrovės patikslintas skundas nebuvo pasirašytas saugiu elektroniniu parašu (Komisijos medžiagos l. 38-42). Teismas vertina, jog šis skundo trūkumas yra esminis ir Komisija negalėjo nagrinėti skundo, kuris yra paduotas asmens, kurio tapatybė nėra tinkamai patvirtinta. Pareiškėja taip pat nurodė, kad patikslintą skundą, sudaryta PDF formatu, išsiuntė Komisijai elektroniniu paštu, todėl tai užtikrina teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.
Teismas pažymi, kad teksto vientisumą ir nepakeičiamumą užtikrina kvalifikuotas elektroninis parašas arba dokumentai, kurie yra suformuoti elektroninėmis priemonėmis. Šiuo atveju pareiškėja skundą Komisijai padavė elektroniniu paštu ir jis nebuvo pasirašytas elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, todėl teksto vientisumas ir nepakeičiamumas nebuvo užtikrintas. Taigi, Komisija tinkamai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą.
Skunde pareiškėja taip pat teigia, kad nepašalino skundo trūkumų dėl žmogiškosios klaidos, kadangi 2020 m. vasario 15 d. patikslinto skundo originalą su priedais per klaidą išsiuntė Komisijai ne jos buveinės adresu, bet Ekonomikos ir inovacijų ministerijos adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja taip pat skunde nurodo, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija galėjo ir turėjo pareiškėjos skundą persiųsti paštu Komisijai, tačiau jo nepersiuntė. Todėl pareiškėja teigia, kad visi jos veiksmai rodo, kad ji siekė tinkamai pašalinti šį trūkumą, tačiau to padaryti jai nepavyko dėl objektyvaus žmogiškojo faktoriaus.
Iš bylos medžiagos yra matoma, kad pareiškėjai jau 2020 m. vasario 21 d. buvo žinoma, kad Komisija nėra gavusi jos skundo originalo su parašu. Taip pat ginčui aktualu tai, kad iš LAGK Sprendimo matoma, kad Komisijos narė, atsižvelgdama į pareiškėjos 2020 m. vasario 21 d. elektroninį laišką, kuriame buvo nurodyta, kad originalas bus išsiųstas paštu, laukė nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2020 m. vasario 28 d. originalaus patikslinto skundo bei jo priedų. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ir Komisijos buveinės yra (duomenys neskelbtini), teismo vertinimu, Komisija protingą ir pakankamą terminą laukė pareiškėjos originalaus patikslinto skundo bei priedų.
Įvertinus bylos medžiagą ir teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovo paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog dėjo pastangas, kad patikslinto skundo originalas su priedais ir jų vertimais į lietuvių kalbą būtų pateiktas Komisijai per kuo trumpiausią terminą nuo 2020 m. vasario 21 d., t. y. galimai tos dienos, kuomet pareiškėja galimai sužinojo, kad jos išsiųstas skundo originalas su skundo priedais per pareiškėjos klaidą pateko ne tai institucijai. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja elektroniniu paštu būtų informavusi Komisiją apie šias susiklosčiusias aplinkybes bei prašiusi pratęsti terminą skundo originalui su nustatyta tvarka išverstais į lietuvių kalbą priedais paduoti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas taip pat nurodė, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija grąžino skundo originalą su priedais pareiškėjos JAR nurodytu buveinės adresu, bet kadangi Bendrovėje yra vienas darbuotojas t. y. vadovas, jis fiziškai skundo originalo su priedais negavo.
Šiuo atveju, pareiškėjos atstovo nurodytas argumentas nėra teisiškai reikšmingas nagrinėjamam ginčui. Viena vertus, Bendrovės pareiga pasirūpinti, kad visa korespondencija Bendrovės buveinės registracijos adresu būtų gaunama. Kita vertus, šiuo atveju svarbi nustatyta aplinkybė yra ta, kad Bendrovės vadovas 2020 m. vasario 21 d. jau žinojo, kad Komisija jo originalaus skundo nėra gavusi ir nedėjo pastangų tokiam skundui pateikti, taip pat nedėjo pastangų, jog būtų pašalinti kiti skundo trūkumai. Teismas pažymi, nors šiuo atveju kitų skundo trūkumų teismas nelaikė esminiais (skundo priedų vertimai ir V. B., pasirašiusio skundą įgaliojimus patvirtinantys dokumentai), tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas neturėjo pareigos jų pašalinti.
Remiantis išdėstytais argumentais teismas konstatuoja, kad Komisijos skundžiamas Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, pagrindo jo naikinti pagal pareiškėjos nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus nėra. Todėl pareiškėjos skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Pareiškėja skunde taip pat reikalauja įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimą. Nurodytas skundo reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Komisijos Sprendimą. Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo spręsti pareiškėjos skundo ir patikslinto skundo priėmimo klausimus.
Pareiškėja skunde taip pat prašo atlyginti šioje byloje jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Teismui netenkinus pareiškėjos skundo, ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį. Todėl jos prašymas priteisti šias išlaidas atmestinas.
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Novum constructum“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.