Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-10-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-567-617/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-10-19
Bylos Nr.
A20.-567-617/2025
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Laurynas Biekša
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-567-617/2025Teisminio proceso Nr.Procesinio sprendimo kategorija: 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. spalio 19 d.Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei N. I.,užsieniečiui S. S., jo atstovui advokatui Laurynui Biekšai,vertėjai Anai Makejevai,

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl S. S. sulaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo sulaikyti Ukrainos ir Rusijos Federacijos pilietį S. S. VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre iki 2026-01-17, bet ne ilgiau nei bus priimtas bei įvykdytas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad 2025-10-16 22.25 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, buvo patikrintas maršrutinis autobusas Minskas-Vilnius, kuriuo važiavo S. S., kuris pateikė Ukrainos piliečio pasą. Tarp asmeninių užsieniečio daiktų buvo rastas Rusijos Federacijos piliečio pasas, išduotas jo vardu, karinis bilietas ir Rusijos Federacijoje išduoti dokumentai. Taip pat, užsienietis vežėsi Rusijos Federacijos vėliavą, uniformos antsiuvus, o iš surinktų duomenų užsieniečio apklausos metu įtariama, kad asmuo dalyvavo aktyviuose kariniuose veiksmuose. Paprašius užsieniečio atidaryti išmaniojo telefono nuotraukų galeriją, buvo aptiktos nuotraukos, patvirtinančios, kad asmuo dalyvavo aktyviuose karo veiksmuose Ukrainoje. 2025-10-17 užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. 2025-10-17 buvo gauta išvada iš Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento, kurioje nurodyta, kad minėto užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui. 2025-10-17 20.10 val. užsienietis buvo sulaikytas iki 48 val. bei perduotas Užsieniečių registracijos centro pareigūnams. Užsienietis neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, jo su Lietuvos Respublika nesieja jokie šeiminiai, ekonominiai, socialiniai ar giminystės ryšiai, Lietuvos Respublika nebuvo jo kelionės tikslas, užsienietis dalyvavo aktyviuose karo veiksmuose bei gali kelti grėsmę valstybės saugumui, todėl prašo teikimą patenkinti.

Užsienietis paaiškino, kad jis keliavo į Europos Sąjungą prašyti prieglobsčio. Per Lietuvos Respubliką jis planavo patekti į Vokietiją, kur gyvena jo sesuo. Lietuvos Respublikoje jis neturi nei giminaičių, nei pažįstamų, prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje jis pateikė, nes sužinojo, jog čia yra palankios sąlygos politinio prieglobsčio prašytojams. Jis nenori būti sulaikytas.

Užsieniečio atstovas paaiškino, kad, atsižvelgiant į užsieniečio poziciją, prašo skirti užsieniečiui švelnesnę sulaikymui priemonę, teismui nusprendus, jog negalima skirti alternatyvios sulaikymui priemonės – prašo skirti sulaikymą, bet trumpesniam, vieno mėnesio terminui.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad 2025-10-16 22.25 val. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Padvarionių pasienio užkardos veikimo teritorijoje, Medininkų PKP, buvo patikrintas maršrutinis autobusas Minskas-Vilnius, kuriuo važiavo S. S. (toliau – ir užsienietis). Patikrinimo metu užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamentas pateikė VSAT prie LR VRM ir Migracijos departamentui prie LR VRM išvadą, jog užsieniečio gyvenimas Lietuvoje keltų grėsmę valstybės saugumui. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyriaus 2025-10-17 sprendimu užsienietis sulaikytas iki 48 val.

Užsieniečio prieglobsčio prašymas nėra išnagrinėtas, šiuo metu jis turi prieglobsčio prašytojo statusą. Užsieniečio asmenybė nustatyta.

Pareiškėjas prašo sulaikyti užsienietį LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 1 dalies 7 punkto, 4 dalies 2, 5 punktų, 5 dalies 9 punkto pagrindais.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja aukščiu minėtas Įstatymas. Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, užsienietis buvo sulaikytas po to, kai patikrinus iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką atvykstantį keleivinį autobusą ir užsieniečiui pateikus prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, buvo gauta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad minėto užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui. Nors galutinai nėra patvirtinta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento nurodyta informacija apie užsieniečio galimą grėsmę valstybės saugumui, bet nėra ir paneigta. Esant išdėstytoms aplinkybėms yra Įstatyme numatytas pagrindas užsienietį sulaikyti (Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Kaip buvo minėta, S. S. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Kaip minėta, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalis numato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas. Sulaikymo pagrindų nustatymas savaime nereiškia, kad asmeniui turi būti taikoma griežčiausia judėjimo laisvės apribojimo priemonė, numatyta Įstatyme.

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.

Kaip minėta, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2025-10-16. 2025-10-17 jis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo ir tą pačią dieną buvo gauta Lietuvos Respublikos Valstybės saugumo departamento pažyma, kurioje nurodyta, kad minėto užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje keltų grėsmę valstybės saugumui. Ši išvada padaryta iš pirminių turimų duomenų. Byloje nėra jokių duomenų apie užsieniečio padarytus konkrečius teisei priešingus veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvos valstybę, taip pat apie jo nebendradarbiavimą su Migracijos departamento prie LR VRM ir kitų valstybės įstaigų tarnautojais. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad nėra jokių kitų ypatingų aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą užsieniečio griežčiausiam judėjimo laisvės suvaržymui, teismas mano, kad sulaikymas šiuo metu nebėra proporcinga ir būtina priemonė. Užsienietis nurodė, kad jis Lietuvos Respublikoje neturi giminaičių, pažįstamų, vyko tranzitu į Vokietiją, kur gyvena jo sesuo. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybės, teismas mano, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant judėjimo laisvės apribojimų, užsienietis, pasinaudojęs laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, taip pažeisdamas tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių migracijos ir kitus įstatymus. Tokiu būdu sutrukdys sprendimo jo prieglobsčio byloje priėmimui ir vykdymui. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas, nustatant judėjimo laisvės ribojimus, šiuo atveju, yra proporcinga priemonė siekiamiems tikslams, kadangi išlieka pakankamas pagrindas manyti, kad judėdamas laisvai užsienietis gali išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes ir pasislėpti, tuo sutrukdydama sprendimo jo prieglobsčio byloje vykdymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 112 str., 113 str. 4 d. 2, 5 p., 115 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Taikyti Ukrainos ir Rusijos Federacijos piliečiui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Alternatyvios sulaikymui priemonės terminą nustatyti iki 2026-01-17, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij