Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-247-890/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
1-247-890/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08200-2019-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
R. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-247-890/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08200-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.1.10.1; 1.2.14.6.1; 2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Borusevičieneidalyvaujant prokurorei V. T.,kaltinamajai R. D.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, teista:

1) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-19 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį dirbti 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-18 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-19 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta viešųjų darbų bausmė pakeista į 20 MGL (2600 Lt (753 Eur)) baudą;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-06-19 teismo baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-18 nutartimi, paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams ir 20 MGL (2600 Lt (753 Eur)) bauda;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas dvylikai mėnesių ir 20 MGL (753 Eur) bauda;

Žemesnės instancijos teismas

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-01-16 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams keturiems mėnesiams ir 20 MGL (753 Eur) bauda;

5) Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 64 straipsnio 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-06-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams;

6) Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-18 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams;

Žemesnės instancijos teismas

7) Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-10 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753,20 Eur) bauda;

8) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-04-28 nutartimi ir Palangos miesto apylinkės teismo 2017-05-10 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams ir 30 MGL (1129,80 Eur) bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-24 nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-06-13 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kretingos rajono apylinkės teismo 2017-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 30 MGL (1129,80 Eur) bauda;

9) Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-11-13 nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017-10-24 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams ir 30 MGL (1129,80 Eur) bauda. 2018-04-19 lygtinai paleista, 2018-09-26 išbraukta iš probuojamųjų asmenų registro;

10) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-09-04 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – areštu 15 parų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – areštas 10 parų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas - para ir paskirta galutinė bausmė – areštas 9 paroms, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs; kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. D. pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą, tai yra ji, dirbdama AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), laiškininke, ir būdama pagal 2018 lapkričio 30 d. darbo sutartį Nr. DS-17310-9 ir pagal 2019 sausio 8 d. darbo sutartį Nr. DS-18977 materialiai atsakinga už AB „(duomenys neskelbtini)“ jai patikėtas materialines vertybes – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 21 d. pasisavino jos žinioje buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, tai yra:

- 2018-12-11 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00208907, jog O. P. gavo 56 eurus ir išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00208702, jog O. D. gavo 56 eurus, tačiau O. P. ir O. D. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino;

- 2018-12-12 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00209009, jog A. Z. gavo

56 eurus ir išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00209008, jog V. T. gavo 195 eurus, tačiau A. Z. ir V. T. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino;

- 2018-12-18 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 000062298, jog J. K. gavo 116 eurų, tačiau J. K. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino;

- 2019-01-14 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00211501, jog B. N. gavo 298,67 eurus ir išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00203501, jog V. I. gavo 122 eurus, tačiau B. N. ir V. I. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino;

- 2019-01-15 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00200604, jog A. J. gavo 280 eurų, tačiau A. J. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino;

- 2019-01-16 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00200904, jog G. K. gavo 280 eurų, tačiau G. K. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino;

- 2019-01-21 iš (duomenys neskelbtini) kasos paėmė socialinės išmokos pinigus, o tyrimo metu nenustatytas asmuo pasirašė išmokų išmokėjimo kvite Nr. 00201003 M. T. gavo 280 eurų, tačiau M. T. šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino. Tokiu būdu R. D. pasisavino AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 1739,67 eurų.

Kaltinamoji R. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino ir parodė, kad nuo 2018-06-01 dirbo AB „(duomenys neskelbtini)“ paštininke. Kaltinime teisingai nurodyta, kad ji išvardintiems asmenims turėjo išmokėti išmokas. Pirmasis atvejis prasidėjo tada, kai vienas asmuo pasakė, jog negavo pašalpos, seni pašto darbuotojai žinojo, kad vienas asmuo nuomojosi butą iš žmogaus, kuris ir turėjo gauti pašalpą, nes ji nuėjo tuo adresu, bet kitas asmuo prisistatė moters vyru. Negali paaiškinti, kaip tai nutiko. Ji visiems kaltinime nurodytiems žmonėms įteikė pinigus, tik jos klaida buvo, kad neprašydavo asmens dokumentų. Ji tam tikruose rajonuose dirbdavo tik po kelis mėnesius, todėl minėti žmonės gali ir neprisiminti jos kaip paštininkės. Patys žmonės neatsimena, ar išvis pasirašė, nes tai yra vyresni žmonės. Pašalpas priimdavo ir kiti asmenys, giminaičiai, kurie būdavo tuose butuose. Ikiteisminio tyrimo metu savo duotus parodymus tvirtina. Grafoje, kur nurodyta, kas išdavė pinigus, yra jos parašas, o kas pasirašė priimant pinigus, neatsimena. Anksčiau irgi buvo dirbusi AB „(duomenys neskelbtini)“, turėtų būti ir ankstesnės darbo sutartys, buvo dirbusi per vasaros atostogas, kelis kartus buvo savo mamą išleidusi atostogų, o paskui įsidarbino ir dirbo. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Išmokas žmonėms išnešiodavo viena, kitų asmenų kartu nebūdavo. Darbo sutartis su AB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukta po šių įvykių. Į darbą ją priėmė vadovė A. L., jos mama šiuo metu toliau dirba AB „(duomenys neskelbtini)“. Ji buvo priimta kaip pakaitinė darbuotoja, nes kitus paštininkus išleisdavo atostogų. Liudytojus pažinojo. Dėl darbo praktikos, kad reikia tikrinti asmens dokumentus, nebuvo instrukcijos. Sutarčių ar pareigybių ji neskaitė. Paimant išmokos pinigus, išduodant kvitus, nebuvo nurodyta ar parašyta, kokiu būdu bus įteikiami pinigai. Ko nerasdavo namuose, pinigus grąžindavo atgal.

Liudytoja L. Ž. teisme parodė, kad atsimena, kaip sakė policijos pareigūnams, jog jos mama G. K. negavo slaugos išmokos, kurią ji pasiimdavo, nes turi įgaliojimą. Išmoką gaudavo adresu (duomenys neskelbtini), tuo adresu gyvena su savo vyru. Jos mama yra senyvo amžiaus, ji negali nei pasirašyti, nei judėti, dabar jau nebėra jos mamos. Pašalpą beveik visada atnešdavo ta pati paštininkė R., ji iš pradžių rodydavo paštininkams savo įgaliojimą. Būdavo nustatyta diena nuo einamojo mėnesio 14 d. iki 16 d. iki 13:00 val. Praėjusiais metais išmokos negavo, bet palaukė, nes kartais būna, kad gauna už du mėnesius iš karto, tačiau kai gavo tik už vieną mėnesį, tada nuėjo į paštą. Pašto viršininkė jai pasakė, kad įvyko techninė klaida, tada ji parašė pareiškimą, jai pasakė, kad paskambins po 10 dienų. Palaukė dvi savaites, paskui užėjo į paštą, tai ją iš pašto išvarė. Vėliau tą išmoką gavo, atvežė į namus pati pašto viršininkė. Turi pažįstamų radijo stotyje „(duomenys neskelbtini)“, padarė reportažą, tada kitą dieną jai paskambino pašto viršininkė ir už 15 min. atvežė 280 Eur išmoką. Be jos pačios niekas išmokų nepaimdavo, tik ji imdavo. Policijos pareigūnai parodė knygutę, kurioje buvo parašai, tas parašas nebuvo panašus nei į jos, nei į jos vyro, nei į jos mamos parašą. Pinigus atgavo. Kaltinamosios niekada nėra mačiusi, mato ją pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojos L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino (t. 1, b.l. 105-106).

Liudytojas R. T. teisme parodė, kad jo mama M. T. gaudavo pašalpą, tačiau už mamą jis paimdavo tą pašalpą, kadangi mama negalėjo judėti, gulėjo ant patalo, jis tvarkė visus finansinius reikalus. Jis susitarė su paštininke, kad ji skambintų jam, ji informuodavo, kad neša pinigėlius, ir jie prie namo susitikdavo ir taip jis pasiimdavo mamai skirtus pinigus. Adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jo mama gyveno viena, jis su žmona slaugydavo mamą, durų skambutis buvo atjungtas, kad netrukdytų mamos. Jis kasdien ateidavo pas mamą rytais eidamas į darbą. Jam paskambinusi tikroji paštininkė pranešė, kad turi nedarbingumą ir kad jam paskambins pavaduojanti paštininkė. Vėliau jam paskambino jaunas balsas, kad kitą dieną perduos pašalpą. Kitą dieną sutartu laiku ta jauna paštininkė neatėjo, jis jai bandė skambinti, bet niekas neatsakė. Po kiek laiko kreipėsi į paštą. Jam pasakė, kad kitą mėnesį gaus dvi pašalpas. Kitą mėnesį paskambino senoji paštininkė, ji davė pašalpą tik už vieną mėnesį, negavo pašalpos už praeitą mėnesį. Paštininkė jam pasakė, kad kreiptųsi į pašto viršininkę. Jis nuėjo pas pašto viršininkę, kuri jo paprašė parašyti pretenziją. Po kiek laiko jis vėl nuėjo į paštą ir nieko nesusitarė, tada paskambino į pašto skyrių Vilniuje direktoriui, po poros dienų, paskambino pašto viršininkė ir atnešė pašalpą į namus. Paštininkė niekada nėra mačiusi jo žmonos, ji nebūtų davusi tos pašalpos žmonai. Jis pasitiki žmona, ji tikrai negalėjo paimti pašalpos pinigų už jį. Kaltinamosios niekada nėra matęs, šiandien mato pirmą kartą.

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojo R. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino (t. 2, b.l. 5-7).

Liudytoja D. A. teisme parodė, kad V. I. sugyventinis leido jai su dukra gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini). V. I. buvo ten registruota. Ji tą dieną buvo atvažiavusi į tą butą pasiimti pašalpos. Ji buvo V. sodo kaimynė. Nebuvo jokių nesutarimų su V. iki to įvykio. V. sugyventinio vardas V.. V. dažnai atvažiuodavo į tą butą pasiimti laiškų.Tame bute gyveno nepilnus metus su dukra, kitų asmenų nebuvo. Per tą laiką joks paštininkas nebuvo V. atnešęs jokios pašalpos. Ji žinojo, kad V. pašalpas atsiima pašte. Tą dieną V. atvažiavo į paštą pasiimti pinigų, kitą dieną jai pasakė, kad pinigai jau paimti, kad atnešė pašalpą į namus. Bet tą dieną ir kitą dieną ji buvo darbe. Jos duktė tuo metu buvo nepilnametė, tą dieną kai įteikti pinigai, jos su dukra nebuvo namuose. V. jai rodė tą parašą, kur buvo pasirašyta už pinigų paėmimą, parašas nebuvo panašus į jos parašą. V. kaltino ją paėmus pinigus. Ji parašė pareiškimą policijoje, kad tai ji paėmė tuos pinigus. Ją išsikvietė tyrėja, ji viską paaiškino, tyrėja pasakė, kad jau yra žinoma paštininkė, kuri paėmė pinigus. Jos buvęs draugas T. niekada nėra buvęs tame bute. Kaltinamosios nėra mačiusi, šiandien mato ją pirmą kartą.

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojos D. A. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino (t. 1, b.l. 168-169).

Liudytoja A. L. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) nebedirba nuo gruodžio mėnesio. Iš dalies atsimena įvykį dėl pinigų dingimo, tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini) viršininke. Kaltinamoji pas ją dirbo pavaduojančia laiškininke. Po Naujųjų metų atėjo moteris ir pasakė, kad negavo išmokos. Kaltinamoji teigė, kad nuėjo į namus, tačiau tas žmogus pasakė, kad jis ten negyvena, tai buvo sena registracija. Tada ji pradėjo aiškintis su kaltinamąja, kaip kas buvo, ji pasakė, kad ten buvo žmogus ir ji jam atidavė išmoką, tačiau pašte yra reikalavimas patikrinti asmens dokumentą. Kaltinamoji jai pasakė, kad ji atidavė pinigus, o asmens dokumentų nepatikrino. Tada jai pradėjo kilti įtarimas, nes iki tol nebuvo tokių įvykių. Paprašė minėtos moters, kuri teigė, kad negavo pinigų, pasirašyti, parašai nesutapo. Paskui atsirado daugiau žmonių, kurie negavo pašalpų. Pradėjo tikrinti parašus, parašai neatitiko. Anksčiau niekada nebuvo, kad pašalpos būtų išmokėtos 100 procentų, nes būna, kad žmonės guli ligoninėse ir nebūna namuose. Buvo pokalbis su kaltinamąja, pirmojo tyrimo metu pašalpų negavo 7-8 žmonės, ji teigė, kad pinigus atiduodavo netikrindama dokumentų. Gruodžio mėnesį ji pavadavo kitą laiškininką ir laiškininkas pasakė, kad jo klientai taip pat negavo pinigų. Pas kitus paštininkus tokių atvejų nebuvo. Visi šie pinigų negavimo atvejai buvo tik kaltinamosios pavadavimo metu. Gavo nurodymą atleisti kaltinamąją iš darbo. Paštas priėmė sprendimą, kad paštas pats išmokės žmonėms negautas pašalpas, o paskui išsiieškos iš kaltinamosios. Pašte visada yra žmonių trūkumas, kaltinamosios mama daug metų dirbo pašte, buvo gerai charakterizuojama. Būtent kaltinamosios mama atėjo ir paprašė, kad jos dukrą priimtų į darbą. Ji kaltinamąją priėmė į darbą. Pasitaikė nesusipratimų dėl neatvykimo į darbą, bet buvo rimtas pokalbis, kaltinamoji pasitaisė ir gerai dirbo nuo pavasario iki gruodžio mėnesio. Iki tol nebuvo jokių problemų. Kai kuriems žmonėms reikia pašalpas pristatyti į namus, ant kvito nurodomas kodas iš kurio aišku, kuriam žmogui reikia pristatyti išmoką į namus. 2019 sausio mėnesį pradėjo gauti pretenzijas dėl neišmokėtų pinigų, nuo 2018-12-28 iki 2019-01-09 nebuvo mokamos jokios išmokos. Iki sausio 9 dienos nebuvo gautos jokios pretenzijos. Būna žmonių, kurie palieka savo telefono numerį, kad paštininkas paskambintų dėl išmokos – paprastai atostogų išeinantis paštininkas perduoda visą informaciją apie klientus pavaduojančiam laiškininkui. Ant išmokų gavimo kvitų nurodomos datos, tą dieną laiškininkas atneša išmoką, kuri nurodyta ant gavimo kvito. Darbe atliktas vidinis patikrinimas – sistemoje žymima išmokėta ar neišmokėta pinigų suma.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojos A. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja juos patvirtino (t. 2, b.l. 24-26).

Liudytoja V. I. teisme parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) bute ji yra tik deklaravusi gyvenamąją vietą, visada eidavo pasiimti išmokų į paštą, buvo parašiusi prašymą. Išmoką gaudavo 10-26-tomis mėnesio dienomis. Vieną mėnesį pasigedo apie 120 Eur socialinės išmokos, pašte jai atvažiavus pasakė, kad išmoka yra išmokėta, bet ji tų pinigų nepaėmė. Jai pasakė, kad buvo išmoka nuvežta į (duomenys neskelbtini), neva ji gulėjo lovoje, o kažkas už ją paėmė pinigus. Tuo adresu gyveno nuomininkė, bet ji sakė, kad pinigų nepriėmė. Parašė policijai pareiškimą. Pinigus atgavo. Gaudama pašalpą ji pašte pasirašo ant kvito, policijoje parodė kvitą su parašu, bet parašas buvo ne jos, nepanašus ir į jos artimųjų parašus. Kaltinamosios nepažįsta.

Liudytojas V. T. teisme parodė, kad gaudavo pašalpą kiekvieną mėnesio 22-23 dieną, pašalpą jam atnešdavo į namus. Atnešdavo tai vienas paštininkas, tai kitas. Atnešdavo pašalpas ir moterys. Jo bute Laukininkų gatvėje kitas suaugęs žmogus, kuris galėtų už jį gauti pašalpą, negyvena. Negavo pašalpos gruodžio mėnesio. Tą pašalpą gavo tik sausio mėnesį. Sausio mėnesį jis paskambino pašto viršininkei, nes gavo pašalpą tik už sausio mėnesį. Už 2-3 savaičių jam atvežė iš pašto moteris ir grąžino neišmokėtus pinigus. Policijoje rodė kvitą, parašas nebuvo panašus į jo parašą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojo V. T. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino (t. 1, b.l. 66-68).

Liudytojas S. P. teisme parodė, kad šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), tose pačiose pareigose, dirba laiškininku, išnešioja laiškus, laikraščius, ir socialines pašalpas. Jo rajonai yra (duomenys neskelbtini)gatvės, dirba šiuose rajonuose. 2018 m. gruodžio mėnesį atostogavo, jį pavadavo R., pavardės nežino. Dalis žmonių ateina į paštą atsiimti socialinių pašalpų, o žmonėms, kurie nejuda, pinigus pristato į namus. Pašte paimami pinigai su kvitukais, vienas lieka klientui, o kitas kvitas su kliento parašu grąžinamas į paštą, Kai atvyksta į namus, paprašo asmens dokumento ir parašo ant pinigų priėmimo kvitų. Jis pinigus įteikia tik tiems žmonėms, kuriems jie priklauso. Jeigu neranda namuose, tai grąžina pinigus ir kvitus į paštą. Kartais nešami pinigai pakartotinai. Kai kuriuos žmones jis pažįsta iš matymo, kai grįžo po atostogų, girdėjo iš žmonių, kad praeitą mėnesį negavo pinigų, pasakė apie tai savo viršininkei. Nėra tokių žmonių, kurie pamirštų, kad gavo pinigus. Klientų nusiskundimus dėl pinigų negavimo perdavė savo vadovei. Po atostogų jokio kontakto su jį pavadavusiu asmeniu nebuvo.

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojo S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino (t. 2, b.l. 33-34).

Liudytojas R. N. teisme parodė, kad (duomenys neskelbtini) dirbo 2018-2019 metais, dirbo Saugos ir prevencijos departamento vyr. specialistu. Su kaltinamąja teko susitikti darbe, prieš pusantrų metų pavadavo vieną laiškininką gruodžio mėnesį. Paštas gavo nusiskundimus iš žmonių, kad negavo savo išmokų ir pašalpų. Tiksliai detalių visų neprisiminsiu, teko kalbėtis dėl šios situacijos su kaltinamąja, bet pokalbio detalių neatsimena.

Teismui BPK 276 straipsnio 4 dalyje įtvirtintu pagrindu pagarsinus liudytojo R. N. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas juos patvirtino (t. 1, b.l. 29-30).

Kadangi liudytojos O. P. ir B. N. yra mirusios, o liudytojai A. J., J. K., M. Z., O. D., negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl svarbios priežasties - garbaus amžiaus ir itin sunkios sveikatos būklės, teismas minėtų liudytojų parodymus ištyrė BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta tvarka.

Liudytoja B. N.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji sunkiai vaikšto, iš namų beveik neišeina, todėl jai į namus atneša pensijos ir socialinės pašalpos pinigus. Atneša kiekvieno mėnesio 12 dieną. Pinigus nešė vieną kartą pašto vedėja, kitą kartą atnešė kaimynė, kuri dirba pašte, o paskui pašalpos pinigus sutvarkė, kad jai pervestų į sąskaitą. Ji pamena kaip 2019-01-12 ji negavo pinigų, vėliau juos atnešė pašto vedėja. Tai lyg tai buvo pirma jos paskirta pašalpa. Jai dabar parodė kvitą, ant kurio yra jos parašas. Ar šis parašas yra jos pasirašytas, ji nežino, ji blogai mato, jai mirguliuoja akyse, tad negali pasakyti, kieno tai parašas ( t. 1, b.l. 137-139).

Liudytoja O. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Pati nevaikšto, visada būna namie. Jos pensiją ir pašalpos pinigus atneša pašto darbuotojai. Pašalpos pinigus jai neša S.. Jis neša kiekvieno mėnesio 17-20 dienomis. Atnešęs pinigus, S. jai duoda pasirašyti ant kvito. Ji gyvena pati viena, todėl pasirašo ji pati, nes niekas kitas už ją pinigų nepaima ir niekas už ją ant kvito nepasirašo. Ji pamena, kaip 2018 m. gruodžio mėn. neatnešė pašalpos pinigų, todėl pradėjo ieškoti, kur yra jos pinigai. Ji susiskambino su Sodros darbuotojais, kurie jai pasakė, kad ji pinigus gavo, nes ant kvito yra jos parašas. Ji atsakė, kad pinigų negavo ir niekur nepasirašė. Ją nukreipė eiti į Sodrą, esančią (duomenys neskelbtini), bet ir ten nieko jai nepasakė. Po to pas ją atėjo viršininkė iš (duomenys neskelbtini) ir atnešė jos pašalpos pinigus - 56 eurus. Kodėl jai atnešė pavėluotai pinigus, ji nežino. Kas pasirašė už ją ant kvito, ji nežino. Ant kvito Nr. 00208907, ji nepasirašė (t. 1, b.l. 47-49).

Liudytoja M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). A. Z., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sutuoktinis, tačiau ji yra įgaliota atstovauti A., t.y., tvarkyti visus jo finansus. A. serga Parkinsono liga, jam labai dreba rankos ir jis ant dokumentų negali pasirašyti, todėl ji visur pasirašo už A., kaip įgaliotas atstovas. Ji ir A. gauna pensiją, kurią jiems abiem neša į namus. Pensija atnešama kiekvieno mėnesio 20 dieną. Taip pat A. gauna socialinę pašalpą, kuri į namus atnešama kiekvieno mėnesio 23 dieną. Pas juos į namus pinigus atneša paštininkas S. P. ir N., pavardės nepamena. Atnešę pinigus, tiek S., tiek N. duoda pasirašyti ant kvito. Už A. ant kvito pasirašo ji pati, nurodydama savo vardą ir pavardę. 2018-11-20 jai ir A. buvo atnešta pensija, o 2018-11-23 buvo atnešta A. socialinė išmoka 56 eurai, kurią atnešė S.. S. prasitarė, kad jam trumpam laikui liepė eiti į atostogas, kad kažkas kitas priimtas nešioti socialines pašalpas. Per daug ji S. neklausinėjo apie jo vadinamas atostogas. 2018-12-20 N. atnešė pensiją, tačiau 2018-12-23 S. pas juos neatėjo ir socialinės išmokos neatnešė. Ji susisiekė su (duomenys neskelbtini) ir paklausė, kur yra pinigai. Paštininkė, kurios vardo nežino, buvo moters jaunas balsas, vardo neklausė, pasakė, kad ji buvo atėjusi ne 23 dieną, o žymiai anksčiau ir jų nerado namie. Ji pasakė, kad socialinė pašalpa yra nešama 23 dieną ir ji visada būna namie, o jei ji atėjo anksčiau, tai ji galėjo būti poliklinikoje. Paštininkė pasiūlė ateiti į paštą pasiimti socialinės pašalpos, tačiau ji atsakė, kad dabar dar turi pinigų, tad tegul tuos 56 eurus prideda prie kito mėnesio ir sausio mėnesį jai atneša ne 56 eurus, o 112 eurų. Paštininkė sutiko. Su paštininke moterimi taip ir nebuvo susitikusi. 2019-01-23 vėl atėjo S. ir atnešė A. socialinę pašalpą, tačiau atnešė tik 56 eurus. Ji jo paklausė kur yra dar 56 eurai, kurie nebuvo atnešti 2018 m. gruodžio mėn. S. atsakė, kad jis apie tai nieko nežino, jis tuo metu buvo atostogose ir pasiūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) paštą pas vedėją. 2019-01-25 ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) paštą, kur parašė pretenziją dėl negautų 2018 m. gruodžio mėnesį A. pinigų 56 eurų. Po kažkurio laiko jai grąžino 56 eurus. Dėl neišmokėtos socialinės pašalpos jai žala nepadaryta, nes pinigus ji atgavo. Jai parodytas išmokų išmokėjimo kvitas Nr. 00209009, kuriame nurodyta, jog 2018-12-12 buvo išmokėti 56 eurai ir grafoje „Pinigus gavau“ yra ne jos parašas. Kas pasirašė ant kvito, ji nežino. Paštininkės R. D. ji niekada nematė. Jai pensiją atneša N. (jei neklysta dabar jo vardo), iki jo pensiją nešė I. Ž., socialinę pašalpą atneša S. P.. Daugiau niekas pinigų iš paštininkų pas ją į namus nenešė (t. 1, b.l. 85-88).

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja O. D.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Yra pensininkė, gyvena pati viena. Jai į namus kiekvieną mėnesį atneša socialinę išmoką - 56 eurus. Neša kažkur kiekvieno mėnesio apie 19 dieną. Pinigus neša vyriškis iš pašto, jo vardo nepamena. Atnešęs pinigus, jis jai duoda pasirašyti ant kvito, jog gavo pinigus. Pasirašo tik ji, daugiau niekas už ją nepasirašo ir niekas už ją pinigus nepaima. Pamena, kaip vieną mėnesį – gruodyje jai neatnešė socialinės išmokos. Tuo metu nešęs vyriškis pinigus atostogavo. Negavusi pinigų, ji su anūke Edita nuėjo į paštą išsiaiškinti, tačiau jiems ten pasakė, kad ji gavo pinigus, nes ant kvito yra jos parašas. Tačiau ji pinigų negavo ir nepasirašė, taip ir pasakė pašte. Ant jai parodyto kvito Nr. 00208702 yra jos parašas ar ne, ji nežino, neprimato. Vėliau jai pinigus išmokėjo. Juos atnešė į dienos centrą, kur ji lankosi. Ji dabar nepamena, kaip buvo grąžinti pinigai, ji daug ko nepamena, nes sirgo insultu ir jai pablogėjo atmintis. Moteris jai niekada nebuvo atnešusi socialinės išmokos (t. 1, b.l. 177-178).

Liudytoja J. K.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), kartu su vyru. Jai į namus atneša socialinę išmoką ir invalidumo pensiją. Ji pati visada būna namie ir pati visada pasiima jai atneštus pinigus. Socialinę išmoką jai visada atneša S., kuris duoda pasirašyti ant kvito, jog gavo pinigus. Ant kvito pasirašo ji pati, niekas už ją ant kvito nepasirašo ir pinigų už ją nepaima. Ji pamena, kai jai nebuvo atnešta socialinė išmoka. Tuo metu ji turėjo išvykti į Norvegiją. S. ji taip ir nesulaukė, kol jis atneš pinigus. Ji su vyru išskrido į Norvegiją pas dukrą į svečius. Grįžus į Lietuvą ir vis dar negavus pinigų, ji paskambino į paštą. Viršininkė atsakė, kad pinigai bus išmokėti ir po kelių dienų atėjo pati pašto viršininkė ir jai išmokėjo pašalpą 116 eurų. Ant kvito Nr. 000062298, kur nurodyta, jog 2018-12-18 gavo pinigus, yra jos parašas. Ant kvito nurodyta pavardė R. D.. Pamena, kad vieną kartą pas ją buvo atėjusi jauna mergina. Tačiau kada – nepamena. Ji jai vieną kartą buvo atnešusi pinigus. Pinigų ji negavo gruodžio mėn. Kodėl ant kvito Nr. 000062298 yra jos parašas, jog gavo pinigus 2018-12-18, nors faktiškai pinigų 2018 gruodžio mėn., negavo, pasakyti negali. Gal jai po to padavė pasirašyti, ji nežino, to paaiškinti negali. Parašas ant kvito Nr. 000062298 yra panašus į josios parašą (t. 1, b.l. 190-192).

Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyvena kartu su žmona, tačiau abu sunkiai vaikšto, negali išeiti į lauką. Jis gauna pensiją ir pašalpos išmoką, kuriuos jam atneša pašto darbuotojas. Pašalpos pinigus gauna kiekvieną mėnesį nuo 13 dienos iki 20 dienos. Pašalpos pinigus jam atneša moteris, nedidelio ūgio, apie 60 metų amžiaus. Atnešus pinigus, jam paduoda pasirašyti ant kvito. Ant kvito pasirašo jis pats ir jam į rankas būna išduodami pinigai. Jis pamena tą atvejį, kai vasario mėn. jam nebuvo atnešti pinigai už sausio mėn. Tuo metu iš Italijos buvo grįžusi anūkė, kuri nuėjo į paštą, esantį prie „Žardės“ prekybos centro ir kalbėjosi su pašto viršininke. Pati viršininkė jam paskambino ir pasitikslino, ar tikrai jis negavo pašalpos pinigų. Jis tai patvirtino ir po kelių dienų pašto viršininkė jam atvežė pinigus. Ant jam pateikto kvito Nr. 00200604 yra ne jo parašas, kas čia pasirašė, jis nežino. Jis labai sunkiai gali pasirašyti (t. 1, b.l. 123-125).

2019-02-22 AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime dėl galimai nusikalstamos veikos Nr. 3-00977 nurodyta, jog 2019 m. sausio mėnesį į AB (duomenys neskelbtini) pašto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, viršininkę A. L., pareikšdami pretenziją, jog negavo pristatomos į namus socialinės išmokos, kreipėsi šie Klaipėdos miesto gyventojai: B. N. dėl negautų 298,67 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; O. P. dėl 56 eurų už 2018 m. lapkričio mėn.; V. I. dėl negautų 122 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; V. T. dėl negautų 195 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; A. Z. įgaliota atstovė M. Z. dėl negautų 56 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; O. D. dėl negautų 56 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; J. K. dėl negautų 116 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; G. K. įgaliota atstovė L. Ž. dėl negautų 280 eurų už 2019 m. sausio mėn.; A. J. dėl negautų 280 eurų už 2018 m. gruodžio mėn. Informacijos tikrinimo metu nustatyta, kad pinigai skirti minėtiems asmenims socialinėms išmokoms išmokėti buvo išduoti akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbusiai laiškininkei R. D.. Palyginus ginčijamuose išmokų mokėjimo kvituose esančius pinigus priėmusių gavėjų parašus su pateiktose pretenzijose esančiais tikraisiais gavėjų parašais, yra pastebimi akivaizdūs parašų skirtumai, todėl tikėtina, kad piniginės lėšos nebuvo išmokėtos gavėjams, galimai pasisavintos, o parašai esantys kvituose, galimai suklastoti. Akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) aukščiau nurodytiems pretenzijas pateikusiems asmenims išmokėjo 1739, 67 Eur ir tokiu būdu patyrė turtinę žalą (1 t. b.l. 1-10).

2019-01-23 B. N. pretenzijoje nurodyta, kad ji negavo jai priklausančios soc. išmokos - 298,67 eurų, 2018 m. gruodžio mėn. (t. 1, b.l. 132). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00211501 užfiksuota, kad B. N. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. lapkričio mėn. - 298, 67 eurus 2018-01-14 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 133).

O. P. pretenzijoje nurodyta, kad ji negavo jai priklausančios soc. išmokos 56 eurų už 2018 m. lapkričio mėn. (t. 1, b.l. 42). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00208907 užfiksuota, kad O. P. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. lapkričio mėn. - 56 eurus 2018-12-11 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 43).

2019-01-24 V. I. pretenzijoje nurodyta, kad ji negavo jai priklausančios soc. išmokos 2019 m. sausio mėn. (t. 1, b.l. 146). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00203501 užfiksuota, kad V. I. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. gruodžio mėn. - 122 eurų 2019-01-14 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 149).

V. T. pretenzijoje nurodyta, kad jis negavo soc. išmokos -195 eurų 2018 m. gruodžio mėn. (t. 1, b.l. 61). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00209008 užfiksuota, kad V. T. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. lapkričio mėn. - 195 eurus 2018-12-12 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 62).

2019-01-25 M. Z. pretenzijoje nurodyta, kad negavo A. Z. priklausančios soc. išmokos - 56 eurų 2018 m. gruodžio mėn. (t. 1, b.l. 80). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00209009 užfiksuota, kad A. Z. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. lapkričio mėn. - 56 eurus 2018-12-12 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 82).

2019-01-26 O. D. pretenzijoje nurodyta, kad ji negavo jam priklausančios soc. išmokos - 56 eurų 2018 m. gruodžio mėn. (t. 1, b.l. 172). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00208702 užfiksuota, kad O. D. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. lapkričio mėn. - 56 eurus 2018-12-11 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 174).

2019-01-28 J. K. pretenzijoje nurodyta, kad ji negavo jai priklausančios soc. išmokos -116 eurų 2018 m. gruodžio mėn. (t. 1, b.l. 185). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 000062298 užfiksuota, kad J. K. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. lapkričio mėn. - 116 eurus 2018-12-18 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 187).

2019-01-31 L. Ž. pretenzijoje nurodyta, kad negavo mamai G. K. priklausančios soc. išmokos -280 eurų. Mokėjimo dieną 2019-01-16, niekas neatėjo (t. 1, b.l. 100). Išmokų mokėjimo kvite serija PS23SI2018 Nr. 00209004 užfiksuota, kad G. K. priskaičiuotą ir išskaitytą išmoką už 2018 m. gruodžio mėn. - 280 eurus 2019-01-16 išmokėjo laiškininkė R. D. (t. 1, b.l. 102).

2019-02-19 A. J. pretenzijoje nurodyta, kad negavo jam priklausančios soc. išmokos - 285 eurų už 2018 m. gruodžio mėn. Išvykęs nebuvo, išmokos niekas neatnešė (t. 1, b.l. 120).

2019-02-20 M. T. pretenzijoje nurodyta, kad negavo jai priklausančios soc. išmokos -285 eurų 2018 m. gruodžio mėn. 2019 m. sausio mėn. su pašto darbuotoja sutarė, kad ji išmoką atneš į namus. Deja, darbuotoja nepasirodė (t. 2, b.l. 1).

Iš 2018-05-28 darbo sutarties Nr. DS-17310 su 2018-07-10, 2018-07-18, 2018-07-19, 2018-08-27, 2018-09-12, 2018-10-02, 2018-11-07, 2018-11-30 pakeitimais bei 2018-07-19 susitarimu dėl papildomo darbo nustatyta, jog AB „(duomenys neskelbtini)“ su R. D. sudarė terminuotą darbo sutartį dėl laiškininkės pareigų atlikimo, kuri įsigaliojo 2018-05-30 ir R. D. nuo 2018 m. gruodžio 3 d. atliko laiškininkės pareigas laiškininko S. P. kasmetinių atostogų metu (t. 2, b.l. 46-57).

Žemesnės instancijos teismas

Iš 2018-05-28 patvirtinimo apie susipažinimą su dokumentais nustatyta, jog R. D. parašu patvirtino, jog susipažino, suprato ir įsipareigoja laikytis bei vadovautis AB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus dokumentais (t. 2, b.l. 59-60).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų aprašo 3.164 – Laiškininkas matyti, kad 2018-05-28 R. D. pasirašė apraše, kad susipažino ir sutinka. Pagrindinė funkcija – kokybiškas pašto ir kitų paslaugų teikimas fiziniams ir juridiniams klientams paskirtoje pristatymo apylinkės teritorijoje. Į R. D. pareigas įėjo: išmokų pristatymas ir išmokėjimas gyventojams pagal nustatytus reikalavimus; patikėtų pašto, materialinių ir piniginių vertybių tinkamas naudojimas ir jų saugumo užtikrinimas. R. D. atsakomybė: už pinigų ir kitų materialinių vertybių saugumą, už bendrovei padarytą materialinę žalą ir už patikėtų materialinių vertybių netikslinį naudojimą (t. 2, b.l. 59-60).

Iš AB „(duomenys neskelbtini)“ pareigų aprašo 3.164 – Laiškininkas matyti, kad 2019-01-08 R. D. pasirašė apraše, kad susipažino ir sutinka. Pagrindinė funkcija – kokybiškas pašto ir kitų paslaugų teikimas fiziniams ir juridiniams klientams paskirtoje pristatymo apylinkės teritorijoje. Į R. D. pareigas įėjo: išmokų pristatymas ir išmokėjimas gyventojams pagal nustatytus reikalavimus; patikėtų pašto, materialinių ir piniginių vertybių tinkamas naudojimas ir jų saugumo užtikrinimas. R. D. atsakomybė: už pinigų ir kitų materialinių vertybių saugumą, už bendrovei padarytą materialinę žalą ir už patikėtų materialinių vertybių netikslinį naudojimą. (t. 2, b.l. 41-42).

Iš 2019 m. sausio 8 d. darbo sutarties Nr. DS-18977 nustatyta, jog R. D. nuo 2019 m. sausio 9 d. R. D. ligos metu priimta laiškininkės pareigoms AB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b.l. 37-39).

Iš darbo sutarties Nr. DS-18977, sudarytos 2019-01-08 nutraukimo matyti, jog 2019-01-24 darbo sutartis DS-18977 su R. D. nutraukta, vadovaujantis LR DK 55 str. 1 d. (t. 2, b.l. 40).

AB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-11-25 raštu Nr. 3-2019-05917 pateikti AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) pašto pasirašyti dokumentų išdavimo registro išrašai dėl R. D. laikotarpiu nuo 2018-12-11 iki 2019-01-21 (duomenys neskelbtini) pašte išmokėtų pinigų pašalpoms mokėti (2018 m. gruodžio mėn. 11, 12, 18, 21 dienomis ir 2019 m. sausio mėn. 14, 15, 16, 21 dienomis, taip pat (duomenys neskelbtini) pašto pasirašyti kasos pajamų orderiai dėl R. D. grąžintų grynųjų pinigų (t. 2, b.l. 64-77).

Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G. S. tarnybiniame pranešime dėl AB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad laiškininkė R. D. turėjo išmokėti gyventojams tokias sumas pinigų: - 2018-12-11 R. D. buvo išduota 2211,56 eurai, o į kasą grąžino - 570 eurų, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 1641,56 eurų; - 2018-12-12 R. D. buvo išduota 2288,60 eurų, o į kasą grąžino - 563,64 eurus, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 1724,96 eurų; - 2018-12-18 R. D. buvo išduota 116 eurų, į kasą pinigai negrąžinti, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 116 eurų; - 2019-01-14 R. D. buvo išduota 3294,75 eurų, o į kasą grąžino - 176.08 eurų, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 3118,67 eurų; - 2019-01-15 R. D. buvo išduota 2028,26 eurų, o į kasą grąžino - 68,26 eurų, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 1960 eurų; - 2019-01-16 R. D. buvo išduota 1344 eurų, o į kasą grąžino - 280 eurų, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 1064 eurų; - 2019-01-21 R. D. buvo išduota 280 eurų, į kasą pinigai negrąžinti, viso turėjo R. D. išmokėti pinigų - 280 eurų (t. 2, b.l. 64-77, 78-80).

Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2019-04-05 raštu Nr. (23.16)-SP13-4672, 2019-08-05 raštu Nr. (23.16)-SP13-8880 ir 2019-08-14 valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019-08-14 raštu Nr. (11.1) DV-S-30947, pateikti išmokų išmokėjimo kvitai, iš kurių nustatyta, jog laiškininkė R. D. turėjo išmokėti socialines išmokas šiems asmenims: - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00208907, išrašytas O. P., suma 56 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2018-12-11; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00208702, išrašytas O. D., suma 56 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2018-12-11; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00209008, išrašytas V. T., suma 195 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2018-12-12; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00209009, išrašytas A. Z., suma 56 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2018-12-12; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 000062298, išrašytas J. K., suma 116 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2018-12-18; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00211501, išrašytas B. N., suma 298,67 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2019-01-14; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00203501, išrašytas V. I., suma 122 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2019-01-14; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00200604, išrašytas A. J., suma 280 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2019-01-15; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00200904, išrašytas G. K., suma 280 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2019-01-16; - Pinigų išmokėjimo kvitas Nr. 00201003, išrašytas M. T., suma 280 eurai, pinigų išmokėjimo data nurodyta 2019-01-21.

Iš viso laiškininkė R. D. turėjo išmokėti: 2018-12-11 - 112 eurų, 2018-12-12 - 251 eurų, 2018-12-18 - 116 eurų, 2019-01-14 - 420,67 eurų, 2019-01-15 - 280 eurų, 2019-01-16 - 280 eurų, 2109-01-21 - 280 eurų (t. 2, b.l. 85, 86-89 90-94,100, 113).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11K-169 (19) konstatuota, kad tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00200604 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne A. J.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00200904 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne L. Ž.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00209009 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne M. Z., tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00209008 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne V. T.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00208907 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne O. P.. Nustatyti, ar ant minėtų kvitų už minėtus asmenis pasirašė R. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima. (t. 2, b.l. 124-129).

Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto išvadose Nr. 11K-230 (19), 11K-231 (19) konstatuota, kad tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00211501 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne B. N.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00203501 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne V. I.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00208702 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne O. D.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00201003 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne R. T.; tirti pateikto išmokų išmokėjimo kvito Nr. 000062298 grafoje „Pinigus gavau“ pasirašė ne J. K.. Nustatyti, ar ant minėtų kvitų už minėtus asmenis pasirašė R. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima (t. 2, b.l. 137-141).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį kaip turto pasisavinimą, turi būti įvertintas ne tik tokių pinigų paėmimo ir panaudojimo neteisėtumas, bet ir tai, ar juos paimant bei panaudojant įmonei buvo padaryta žala. Nusikalstami padariniai yra nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-332/2014). Taip pat turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. BK 183 straipsnyje nurodyta veika padaroma tiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (esantis jo žinioje) svetimas turtas, neteisėtai disponuodamas juo, pavyzdžiui, paimdamas jį iš bendrovės kasos, nori paversti jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Taigi, pasisavinimo atveju kaltininkas savinasi jam patikėtą turtą, kurį jis turi teisę naudoti ir valdyti tik savininko interesais ir neviršijant jam suteiktų įgaliojimų. Pasisavinimas yra laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą (turtinę teisę) ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Tolimesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Atsakomybė kyla asmeniui, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Įgaliojimai turtui (turtinei teisei) kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, t. y. esant civiliniams, darbo ar kitiems teisiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-132-788/2015, Nr. 2K-75-677/2016 ir kt.). Tikslas ar motyvas nėra būtinas turto pasisavinimo sudėties požymis.

Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamoji R. D. padarė jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nors kaltinamoji R. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neigė padariusi kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, teigdama, kad visus patikėtus pinigus ji pristatė nurodytais adresais ir išmokėjo kvituose nurodytiems asmenims, tačiau suklydo netikrindama asmens tapatybės duomenų, be to, apklausti asmenys galimai ir patys klysta, neprisimindami pinigų išmokėjimo fakto, tačiau byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamoji R. D. jos žinioje buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas – 1739 eurus 67 centus, pasisavino.

Kaltinamoji R. D. minėtų pinigų neišmokėjo išmokų išmokėjimo kvituose nurodytiems asmenims - O. P. neišmokėjo 56 Eur, O. D. - 56 eurų, V. T. - 195 eurų, A. Z. -56 eurų, J. K. -116 eurų, B. N. -298,67 eurų, V. I. -122 eurų, A. J. - 280 eurų, G. K. - 280 eurų, M. T. - 280 eurų ir minėtų pinigų sumų į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino.

Kaltinamosios R. D. teiginius, jog kaltinime nurodytas socialines išmokas ji pristatė nurodytais adresais ir kaltinime nurodytiems asmenims išmokėjo, paneigia AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, jog 2019 m. sausio mėnesį į akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) pašto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), viršininkę A. L., pareikšdami pretenziją, jog negavo pristatomos į namus socialinės išmokos kreipėsi: B. N. dėl negautų 298,67 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; O. P. dėl 56,00 eurų už 2018 m. lapkričio mėn.; V. I. dėl negautų 122,00 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; V. T. dėl negautų 195,00 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; A. Z. įgaliota atstovė M. Z. dėl negautų 56,00 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; O. D. dėl negautų 56,00 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; J. K. dėl negautų 116,00 eurų už 2018 m. gruodžio mėn.; G. K. įgaliota atstovė L. Ž. dėl negautų 280,00 eurų už 2019 m. sausio mėn.; A. J. dėl negautų 280,00 eurų už 2018 m. gruodžio mėn., todėl informacijos patikrinimo metu buvo nustatyta, jog pinigai skirti minėtiems asmenims socialinėms išmokoms išmokėti buvo išduoti akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) dirbusiai laiškininkei R. D. ir, kad, palyginus ginčijamuose išmokų mokėjimo kvituose esančius pinigus priėmusių gavėjų parašus su pateiktose pretenzijose esančiais tikraisiais gavėjų parašais yra pastebimi akivaizdūs parašų skirtumai, todėl galimai piniginės lėšos nebuvo išmokėtos gavėjams, o pasisavintos.

Šias AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškime nurodytas aplinkybes teisme patvirtino liudytoja A. L., kuri kaltinime nurodytu laikotarpiu dirbo AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) viršininke. Liudytoja A. L. teisme nurodė, kad į paštą atėjusi moteris pranešė, jog negavo socialinės išmokos ir nors kaltinamoji R. D. teigė pinigus išmokėjusi asmens gyvenamosios vietos adresu, tačiau paaiškėjo, kad tas žmogus tuo adresu negyveno. Tada kaltinamoji teigė, kad bute žmogus buvo ir ji pinigus atidavė nepatikrinusi dokumentų. Kai į paštą ėmė kreiptis ir daugiau žmonių, teigiančių, jog negavo socialinių išmokų, liudytojai A. L. kilo įtarimas ir ji patikrinusi žmonių parašus kaltinamosios grąžintuose kvituose su kitais parašais, šie nesutapo. Be to, visi pinigų negavimo atvejai buvo būtent kaltinamosios R. D. darbo metu ir dėl jos teigimu išmokėtų socialinių išmokų. Liudytoja A. L. patvirtino, kad tokių atvejų, jog žmonės kreiptųsi dėl negautų socialinių išmokų ir paaiškėtų, jog jos jau išmokėtos, nepasitaikė. Liudytoja A. L. nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu laiškininke dirbusi R. D. ir turėjo išmokėti kaltinime nurodytiems asmenims socialines išmokas. Kaltinamoji pasiėmė kvitus, kuriuose nurodyti išmokos gavėjo duomenys ir adresas bei pinigus, kuriuos išmokėjusi, vieną kvito dalį turėjo palikti asmeniui, kuriam išmokėjo išmoką, o kitą dalį su parašais grąžinti į paštą. Prieš išmokėdama pinigus, kaltinamoji privalėjo pareikalauti asmens, kuriam išmokama išmoka, asmens dokumento ir išmoka išmokėti tik tam asmeniui, kuriam išmoka priklauso, ir kuris pats, ar jo įgaliotas asmuo, pasirašo kvite.

Teisme apklaustas liudytojas S. P. taip pat nurodė, kad jei kažkam nebuvo išmokėta išmoka, pinigai ir kvitas turėjo būti grąžinami į paštą ir atiduodami viršininkei. Be to, liudytojas S. P. patvirtino, kad jam O. P., V. T., A. Z., O. D., J. K. nurodė, jog būtent jo atostogų laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio mėnesio iki 2019 m. sausio mėn., kai jį turėjo pavaduoti R. D., pas juos niekas neatėjo ir neatnešė piniginių išmokų.

Nors kaltinamoji R. D. tvirtino, kad pinigus įteikė nurodytais adresais gyvenantiems asmenims, tačiau teisme apklaustų liudytojų parodymai tokią kaltinamosios versiją paneigia.

Teisme apklausti liudytojai tvirtino, kad kaltinamąją R. D. mato pirmą kartą, jos anksčiau nėra matę ir jokių išmokų ji jiems nėra išmokėjusi. Liudytoja L. Ž. teisme nurodė, kad mamos G. K. socialinę išmoką paimdavo tik ji, nes ji turi įgaliojimą tvarkyti mamos finansus, kadangi mama dėl garbaus amžiaus negali nei judėti, nei pasirašyti. Išmoką gaudavo į namus, kuriuose gyvena su vyru, išmokos niekas kitas nepaimdavo, parašas ant kvito nepanašus nei į jos nei į jos vyro, nei į mamos parašą. Liudytojas R. T. teisme taip pat tvirtino, kad už savo mamą M. T. pašalpą paimdavo jis, kadangi mama negalėjo judėti, gulėjo ant patalo, todėl jis tvarkė visus finansinius reikalus. Liudytojas R. T. teigė, kad su paštininke buvo susitaręs, kad ji skambintų jam, kai neš pašalpą ir jie prie namo susitikdavo ir taip jis pasiimdavo mamai skirtus pinigus. Mama M. T. gyveno viena, jos durų skambutis buvo atjungtas, kad netrukdytų. Pamena, kad paštininkę pavaduojanti jauno balso paštininkė jam paskambino ir su juo susitarė, kad kitą dieną perduos pašalpą, tačiau sutartu laiku ta jauna paštininkė neatėjo, į skambučius neatsakė ir pašalpos negavo. Liudytoja D. A. taip pat patvirtino, kad gyvendama išnuomotame bute, ji jokios V. I. skirtos pašalpos negavo ir už ją nepaėmė, o tą dieną, kurią ant kvito nurodyta, jog išmokėta V. I. skirta pinigų suma, ji su dukra dirbo ir jų tame bute nebuvo, jokių kitų asmenų, galėjusių paimti pašalpą, bute tą dieną nebuvo, ant parodyto kvito yra ne jos parašas. Liudytoja V. I. teisme nurodė, kad socialinės išmokos visada eidavo pati pasiimti į paštą, buvo parašiusi tokį prašymą, vieną mėnesį pasigedo apie 120 Eur socialinės išmokos, pašte jai atvažiavus pasakė, kad išmoka yra išmokėta, bet ji tų pinigų nepaėmė, policijoje jai parodė kvitą su parašu, bet parašas buvo ne jos, nepanašus ir į jos artimųjų parašus. Liudytojas V. T. teisme patvirtino, jog bute gyvena vienas, pašalpą gaudavo kiekvieną mėnesio 22-23 dieną, pašalpą jam atnešdavo į namus. Jis negavo gruodžio mėnesio pašalpos. Policijoje jam parodė kvitą, parašas nebuvo panašus į jo parašą.

Iš teisme pagarsintų liudytojos O. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji bute gyvena viena, niekas kitas už ją pašalpos paimti negalėjo, ant parodyto kvito ji nepasirašė (t. 1, b.l. 47-49). Liudytoja B. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad sunkiai vaikšto, iš namų beveik neišeina, todėl jai į namus atneša socialinės pašalpos pinigus, pamena kaip 2019-01-12 ji negavo pinigų, dėl parašo ant parodyto kvito negalėjo pasakyti, kieno tai parašas, nes blogai mato ( t. 1, b.l. 137-139). Liudytoja M. Z. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji įgaliota tvarkyti finansinius sutuoktinio A. Z. reikalus, kadangi jis sunkiais serga, pasirašyti negali, ji 2018 m. gruodį A. Z. skirtos socialinės išmokos negavo, ant išmokų išmokėjimo kvito Nr. 00209009, kuriame nurodyta, jog 2018-12-12 buvo išmokėti 56 eurai ir grafoje „Pinigus gavau“ yra ne jos parašas. Kas pasirašė ant kvito, ji nežino. Paštininkės R. D. ji niekada nematė (t. 1, b.l. 85-88).Liudytoja O. D.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena viena, socialinę išmoką gauna ir pasiima namuose, daugiau niekas už ją nepasirašo ir niekas už ją pinigų nepaima. Pamena, kaip gruodį jai neatnešė socialinės išmokos. Ant jai parodyto kvito Nr. 00208702 yra jos parašas ar ne, ji nežino, neprimato, moteris jai niekada nebuvo atnešusi socialinės išmokos (t. 1, b.l. 177-178).Liudytoja J. K.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena su vyru. Jai į namus atneša socialinę išmoką ir invalidumo pensiją. Ji pati visada būna namie ir pati visada pasiima jai atneštus pinigus. Ant kvito pasirašo ji pati, niekas už ją ant kvito nepasirašo ir pinigų už ją nepaima. Ji pamena, kai jai nebuvo atnešta socialinė išmoka. Tuo metu ji turėjo išvykti į Norvegiją. Paštininko S. ji taip ir nesulaukė, su vyru išskrido į Norvegiją. Grįžusi į Lietuvą ir vis dar negavusi pinigų, ji paskambino į paštą. Kodėl ant kvito Nr. 000062298 yra jos parašas, jog gavo pinigus 2018-12-18, nors faktiškai pinigų 2018 gruodžio mėn., negavo, pasakyti negali. Parašas ant kvito Nr. 000062298 yra panašus į josios parašą (t. 1, b.l. 190-192). Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena, su žmona, tačiau abu sunkiai vaikšto, negali išeiti į lauką. Jis gauna pensiją ir pašalpos išmoką, kuriuos jam atneša pašto darbuotojas. Atnešus pinigus, jam paduoda pasirašyti ant kvito. Ant kvito pasirašo jis pats ir jam į rankas būna išduodami pinigai. Jis pamena tą atvejį, kai vasario mėn. jam nebuvo atnešti pinigai už sausio mėn. Ant jam pateikto kvito Nr. 00200604 yra ne jo parašas, kas čia pasirašė, jis nežino(t. 1, b.l. 123-125).

Tiek iš teisme apklaustų nuoseklių liudytojų L. Ž., R. T., D. A., V. I., V. T., tiek iš teisme pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų B. N., O. P., M. Z., O. D., J. K., A. J. parodymų matyti, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu kaltinamoji R. D. pas juos į namus nebuvo atėjusi išmokėti piniginių išmokų ir jie nepasirašė išmokų išmokėjimo kvituose apie išmokų išmokėjimą bei kaltinime nurodytų socialinių išmokų negavo. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisme apklaustų liudytojų parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi teisme apklausti liudytojai tvirtino kaltinamąją R. D. matantys pirmą kartą, ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai taip pat nurodė, kad laiškininkės R. D. nepažįsta, tokia laiškininkė socialinių išmokų jiems nėra atnešusi. Be to, specialisto išvados Nr. 11K -169 (19) bei Nr. 11K- 230(19), Nr. 11K-231 (19), patvirtina, kad išmokų išmokėjimo kvituose, jog pinigus gavo minėti liudytojai tikrai nepasirašė, tačiau nustatyti, ar tirti pateiktuose kvituose pasirašė kaltinamoji R. D., ar kitas asmuo, nebuvo galima dėl menko tiriamų parašų informatyvumo.

Aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamoji R. D., dirbdama AB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) laiškininkės pareigose, būdama pasirašytinai supažindinta darbo tvarkos taisyklėmis, klientų aptarnavimo standartu, laiškininko pareigybių aprašu, bei, būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas materialines vertybes, 2018-12-11 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00208907 neišmokėjo O. P. 56 eurų bei išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00208702 neišmokėjo O. D. 56 eurų; 2018-12-12 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00209009 neišmokėjo A. Z. 56 eurų ir išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00209008 V. T. neišmokėjo 195 eurų; 2018-12-18 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 000062298 neišmokėjo J. K. 116 eurų; 2019-01-14 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00211501 neišmokėjo B. N. 298,67 eurų ir išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00203501 V. I. neišmokėjo 122 eurų; 2019-01-15 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00200604 A. J. neišmokėjo 280 eurų; 2019-01-16 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00200904 G. K. neišmokėjo 280 eurų; 2019-01-21 išmokų išmokėjimo kvitu Nr. 00201003 M. T. neišmokėjo 280 eurų, tačiau šiuose išmokų išmokėjimo kvituose R. D. patvirtino savo parašu, jog pinigus išmokėjo būtent kvituose nurodytiems asmenims ir 1739, 67 eurų negrąžino į AB “ (duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini) skyrių ir tokiu būdu minėtas jai patikėtas pinigines lėšas pasisavino.

Teismui nekyla abejonių dėl tyčinio R. D.veiksmų pobūdžio. Ji, dirbdama AB „(duomenys neskelbtini)“ laiškininke, ir būdama materialiai atsakinga už AB „(duomenys neskelbtini)“ jai patikėtas materialines vertybes – pinigines lėšas, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 11 d. iki 2019 m. sausio 21 d. pasisavino jos žinioje buvusį AB „(duomenys neskelbtini)“ turtą - pinigines lėšas, kurias turėjo išmokėti kaltinime nurodytiems asmenims. Minėtų pinigines lėšas kaltinamoji teisėtai paėmė iš (duomenys neskelbtini) kasos, tačiau kaltinime nurodytiems asmenims šių pinigų neišmokėjo ir į (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino. Akivaizdu, kad kaltinamoji R. D. suprato, kad neteisėtai, t. y. neturėdama jokio teisėto pagrindo, pažeisdama AB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, paverčia bendrovės turtą savo turtu. Darydama tokius veiksmus, ji negalėjo nenumatyti, kad įmonei bus padaryta turtinė žala.

Kaltinamosios R. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 183 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios R. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, byloje jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kaltinamoji anksčiau ne kartą teista už įvairius turtinius nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus – sukčiavimus, vagystes, naują nesunkų nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Kaltinamoji šiuo metu niekur nedirba, AB „(duomenys neskelbtini)“ padarytos turtinės žalos nėra atlyginusi.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 183 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas, savo dydžiu mažesnė, nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis.

Teismas, vertindamas kaltinamosios R. D. padarytą nusikalstamą veiką, jos asmenybę, svarsto galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Pagal teismų praktiką bausmės vykdymo atidėjimas galimas tik tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2012, 2K-108-895/2016).

Įvertinęs kaltinamosios R. D. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kitus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis – teista, tačiau bausmes atlikusi, nors šiuo metu nedirba, tačiau ketina įsidarbinti, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai R. D. dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo ir galima jai paskirtą laisvės atėmimo bausmę atidėti dvejų metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.) 2 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie užtikrintų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimą ir sulaikytų kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, t. y. įpareigoti bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo (BK 75 str. 2 d. 5 p., 8 p.).

Civilinė ieškovė AB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 1739,67 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t. b.l. 38-39, 40-41). Ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad R. D. pasisavintas pinigines lėšas, skirtas socialinėms išmokoms išmokėti, AB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo jų gavėjams, todėl kaltinamąją R. D. pripažinus kalta dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 1 dalyje, padarymo, ieškinys tenkinamas visiškai ir AB „(duomenys neskelbtini)“ iš kaltinamosios priteistina 1739,67 eurų turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai 2019-04-04 bei 2020-01-08 nutarimais paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina pradėjus vykdyti nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

R. D. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 bei 8 punktais (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. liepos 1 d.), R. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

AB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1739,67 EUR (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt devynis eurus 67 ct) patirtai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajai R. D. 2019-04-04 bei 2020-01-08 nutarimais paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė