Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Virginija Žindulienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-252-282/2009

Teisėjas Augustinas Mitkus Procesinio sprendimo kategorija 1.1.11.11., 1.2.14.1.2.4., 2.4.6.2.2.

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

2009 m. spalio 8 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Radviliškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. dėl 2008-11-04 vagystės pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. išteisintas nesant jo veikoje nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. buvo kaltinamas pagal LR BK 178 str. 2 d. tuo, kad jis 2008-11-04, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, (duomenys neskelbtini) iš nerakinto garažo pagrobė svetimą, D. K. priklausantį, turtą – 800 litų vertės automobilį VW GOLF valst. NR. (duomenys neskelbtini) ir bagažinėje buvusius daiktus – 2 garso kolonėles, bendros 100 litų vertės, bei 50 litų vertės stiprintuvą, tuo nukentėjusiajam D. K. padarydamas 950 litų turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

BK 178 str. 2 d. be kitų vagystės nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė automobilį. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad L. K. veikoje nėra vagystei būtinos subjektyvinės pusės – tiesioginės tyčios, nes, apylinkės teismo nuomone, L. K. nesiekė užvaldyti automobilio, norėjo tik pasivažinėti juo.

Ikiteisminio tyrimo metu (b. l 48-49) ir teisiamajame posėdyje (b. l. 97-98) L. K. vienodai aiškino, jog automobilį be leidimo pasiėmė, norėdamas pasivažinėti ir neketino automobilio parduoti. Konkrečiu atveju pažymėtina, kad vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės atveju nėra svarbu, ką toliau su pagrobtu turtu darys pagrobėjas – parduos, suvartos ar išmes, ar kt. L. K. be automobilio savininko leidimo pasiėmė automobilį, juo naudojosi, t. y., jį valdė savo nuožiūra, todėl jo veika atitinka LR BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo – vagystės sudėtį.

Iš esmės L. K. savo kaltę pripažino viso baudžiamojo proceso metu, jo parodymai nėra prieštaringi, tačiau, visgi, ikiteisminio tyrimo metu jis detaliau atpasakojo įvykių raidą nei teisiamajame posėdyje. L. K. parodė, kad, pamatęs savo brolio automobilyje paliktus raktelius, sėdo į automobilį ir išvažiavo. L. K. pripažino, kad teisės vairuoti transporto priemonę neturi, automobilis, kuriuo pastarasis išvažiavo, priklausė tik jo broliui D. K., o jis jokios teisės į automobilį neturėjo, taip pat neturėjo brolio leidimo naudotis automobiliu (b. l. 48-49). Iš esmės tokius L. K. parodymus patvirtina ir paskesni pastarojo veiksmai, kuomet sudaužęs brolio automobilį, jis nepasakė broliui apie savo veiksmus, o meluodamas teigė, kad ,,...kažkas pavogė automobilį“, neva nežinodamas, kur yra automobilis, kartu su broliu jo ieškojo. Tokius L. K. parodymus patvirtino ir nukentėjusysis teisiamajame posėdyje (b. l. 98) ir L. K. įstatyminė atstovė, motina, parodydama, kad L. K. brolio automobiliu nevažinėdavo (b. l. 99). Taigi, iš bylos medžiagos, aptartų L. K., nukentėjusiojo D. K. ir įstatyminės L. K. atstovės V. K. parodymų yra aišku, kad L. K. žinojo, jog jis neturi jokios tikros ar menamos teisės į automobilį, aiškiai suprato, kad paima svetimą turtą. Akivaizdu ir tai, kad tarp faktinio automobilio savininko (D. K.) ir L. K. nebuvo nusistovėjusi praktika, kad pastarajam yra leidžiama naudotis automobiliu D. K. sutikus. Pažymėtina ir tai, kad teisiamajame posėdyje L. K. sutiko su prokuroro pateiktu kaltinimu dėl automobilio vagystės, kas taip pat patvirtina, jog L. K. subjektyviai suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį.

Tokiu būdu kolegija, įvertinusi visus aptartus ir byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad L. K. 2008-11-04, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, (duomenys neskelbtini) iš nerakinto garažo pagrobė svetimą, D. K. priklausantį, turtą – 800 Lt vertės automobilį ,,VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir bagažinėje buvusius daiktus – 2 garso kolonėles, bendros 100 Lt vertės, bei 50 Lt vertės stiprintuvą, tuo nukentėjusiajam D. K. padarydamas 950 Lt turtinę žalą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad L. K. iš esmės pripažino savo kaltę, atsiprašė nukentėjusiojo, kuris pastarajam atleido ir prašė L. K. atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti (b. l. 98), akivaizdu, kad L. K. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ateityje ketina įsidarbinti ir pradėti dirbti. L. K. nusikaltimo padarymo metu buvo nepilnametis, tačiau atitiko BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo, subjektui keliamus reikalavimus (BK 13 str. 2 d.). Visgi, kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikaltimo padarymo metu L. K. buvo tik 16 metų, byloje nėra duomenų, kad ankščiau L. K. būtų teisiamas ar pažeidinėjęs kitus įstatymus (b. l. 51-52), todėl darytina išvada, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinis, įtakotas susiklosčiusios tam tikros situacijos – neužrakintoje patalpoje radus neužrakintą automobilį su jame paliktais rakteliais. Gyvenamosios vietos seniūnija L. K. atžvilgiu nusiskundimų gavusi nebuvo (b. l. 65). Kolegija, įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, mano, jog ateityje nepilnametis L. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl yra pagrindas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 93 str.), taikant elgesio apribojimą reglamentuojančią auklėjamojo poveikio priemonę (BK 82 str. 1 d. 5 p.) bei BK 82 str. 3 d. 5 p. numatytą draudimą.

Dėl to kas paminėta, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis naikintinas, L. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už įvykdytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla L. K. atžvilgiu nutrauktina (BPK 327 str. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 14 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 82 str., 1 d. 5 p., 93 str., L. K., padariusį Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, ir uždraudžiant be institucijos, kontroliuojančios jo elgesį, žinios keisti gyvenamąją vietą.

Baudžiamąją bylą L. K. atžvilgiu nutraukti.