Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Konstantino Gurino ir Virginijos Čekanauskaitės,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Baltarusijos Respublikos geležinkelio transporto ekspedijavimo unitarinės įmonės „Belintertrans – transportno – logističeskij centr“ prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą dėl skolos, delspinigių ir arbitražo rinkliavos priteisimo, suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „RM Sprendimai“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos geležinkelio transporto ekspedijavimo unitarinė įmonė „Belintertrans – transportno – logističeskij centr“ kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Arbitražo teismo sprendimas, priimtas bet kurioje valstybėje – Niujorko 1958 metų konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Niujorko konvencija) dalyvėje, Lietuvos Respublikoje yra pripažįstamas ir vykdomas pagal Niujorko konvencijos bei Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – Komercinio arbitražo įstatymas) 39 ir 40 straipsnių nuostatas. Baltarusijos Respublika yra Niujorko konvencijos dalyvė, todėl Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimo pripažinimui ir vykdymui Lietuvos Respublikoje taikytinos Niujorko konvencijos bei Komercinio arbitražo įstatymo 39 ir 40 straipsnių nuostatos.

Pagal Niujorko konvencijos IV straipsnio nuostatą, arbitražo sprendimo pripažinimui ir vykdymui gauti prašančioji pusė, paduodama dėl to prašymą, pateikia: a) reikiamai paliudytą arbitražo sprendimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą; b) II straipsnyje nurodyto susitarimo originalą arba reikiamai paliudytą jo nuorašą.

Pareiškėjas pateikė Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą (b. l. 6-23).

Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodyta, kad kiekviena susitariančioji valstybė pripažįsta rašytinį susitarimą, pagal kurį pusės pasižada perduoti arbitražui visus ar tam tikrus ginčus, kilusius arba galinčius kilti tarp jų dėl kurių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, galinčių būti arbitražo nagrinėjimo dalyku. Komercinio arbitražo įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalis, prašanti pripažinti ir vykdyti užsienio arbitražinio teismo sprendimą, turi pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui autentišką arbitražinį susitarimą arba tinkamai patvirtintą jo nuorašą. Jeigu arbitražinis susitarimas surašytas ne oficialia valstybės kalba, tai besikreipiančioji šalis turi pateikti tinkamai patvirtintą dokumento vertimą į lietuvių kalbą.

Pareiškėjas pateikė transporto ekspedicijos sutartį bei šios sutarties dalies tinkamai patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą (b.l. 37-51). Pagal minėtos sutarties 5 skyriaus 5.8 punktą, sutarties šalims neišsprendus kilusių ginčų derybų keliu, ginčai ir nesutarimai nagrinėtini Tarptautinio arbitražo teisme prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų. Taigi Niujorko konvencijos II straipsnyje nurodytas susitarimas perduoti iš šalių sutarties kylančius ginčus nagrinėti arbitraže yra inkorporuotas į sutarties nuostatas.

Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalis (Komercinio arbitražo įstatymo 40 str. 1 d.) nustato, kad arbitražo sprendimą pripažinti ar vykdyti gali būti atsisakyta kai prašo ta pusė, prieš kurią jis nukreiptas, tik tada, jei ši pusė pateikia tos vietos, kur prašoma pripažinti ir vykdyti, kompetentingoms valdžios institucijoms įrodymą, kad: a) arbitražinio susitarimo pusės pagal joms taikomą įstatymą buvo kuriuo nors mastu neveiksnios arba šis susitarimas negalioja pagal įstatymą, kuriam pusės tą susitarimą subordinavo, o nesant tokio nurodymo - pagal tos šalies, kur buvo padarytas sprendimas, įstatymą; arba b) pusei, prieš kurią padarytas sprendimas, nebuvo reikiamai pranešta apie arbitro paskyrimą ar apie arbitražo nagrinėjimą arba dėl kitų priežasčių ši pusė negalėjo pateikti savo pasiaiškinimų; arba c) nurodytasis sprendimas buvo padarytas dėl ginčo, kurio nenumato arbitražinis susitarimas arba neapima arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje sąlygos, arba tame sprendime yra nuostatų tokiais klausimais, kurių neapima arbitražinis susitarimas ar arbitražinė išlyga sutartyje; tačiau jeigu nuostatai tais klausimais, kuriuos apima arbitražinis susitarimas ar išlyga, gali būti atskirti nuo tų, kurių neapima šis susitarimas ar išlyga, tai ta arbitražo sprendimo dalis, kurioje yra nuostatai arbitražinio susitarimo ar arbitražinės išlygos sutartyje apimamais klausimais, gali būti pripažįstama ir vykdoma; arba d) arbitražo institucijos sudėtis ar arbitražo procesas neatitiko pusių susitarimo arba, nesant tokio susitarimo, neatitiko tos šalies, kurioje vyko arbitražas, įstatymų, arba e) sprendimas pusėms dar nebuvo galutinis arba jo vykdymą panaikino ar sustabdė tos šalies, kurioje jis buvo padarytas, arba tos šalies, kurios įstatymai taikomi, kompetentinga valdžios institucija. Pagal Niujorko konvencijos ir Komercinio arbitražo įstatymo taikymo praktiką aukščiau nurodytų pagrindų buvimą teismas tikrina tik ginčo šalies, prieš kurią arbitražo sprendimas yra nukreiptas, reikalavimu.

Skolininkas nepateikė į bylą įrodymų, nurodytų Niujorko konvencijos V straipsnio 1 dalyje, tiek Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje, kurie būtų pagrindas atsisakyti pripažinti arbitražo sprendimą. Be to, skolininkas nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo prašymą dėl minėto Baltarusijos Respublikos arbitražo teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti.

Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalyje bei Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad arbitražo sprendimą galima atsisakyti pripažinti ir vykdyti jei: a) ginčo objektas pagal šios šalies įstatymus negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas arba b) to sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja šios šalies viešajai tvarkai. Šių arbitražo sprendimo nepripažinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo klausimą teismas tikrina ex officio. (Niujorko konvencijos V straipsnio 2 dalies a ir b punktai).

Ginčai, kylantys iš krovinių vežimo ar ekspedijavimo sutarčių, nėra priskiriami išimtinei Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, todėl gali būti nagrinėjami arbitraže (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str.). Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, jog Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas arbitražo byloje pagal Baltarusijos Respublikos geležinkelio transporto ekspedijavimo unitarinės įmonės „Belintertrans – transportno – logističeskij centr“ ieškinį atsakovui UAB „RM Sprendimai“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo prieštarautų viešajai tvarkai, o ginčo objektas negali būti arbitražo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, numatytų 1958 metų Niujorko konvencijos dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo V straipsnyje, o taip pat Komercinio arbitražo įstatymo 40 straipsnyje, dėl kurių gali būti atsisakyta pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje pareiškėjo prašyme nurodytą Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą, nėra.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 2 d., skolininkui UAB „RM Sprendimai“ iškelta bankroto byla, o 2011 m. birželio 8 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir paskelbta likviduojama dėl bankroto. Pažymėtina, kad pareiškėjo ieškinys Tarptautinio arbitražo teisme prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų gautas 2010 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 20), t.y. iki UAB „RM Sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo. Šią dieną Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų pirmininkas priėmė nutartį priimti bylą (b.l. 20). Ieškinio nuorašai skolininkui įteikti 2010 m. rugpjūčio 24 d. (b.l. 28-29) Atsiliepimą į pareiškėjo ieškinį skolininkas pateikė 2010 m. rugsėjo 20 d. ir ieškinio dalį dėl pagrindinės skolos pripažino, prašė tik sumažinti netesybų dydį (b.l. 34). Atsiliepime prašė arbitražo teismo nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant (b.l. 36). Pranešimą apie teismo posėdžio datą ir laiką skolininkas gavo 2010 m. spalio 13 d. (b.l. 26-27). Taigi vien tik faktas, kad Tarptautinio arbitražo teismas prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. nutartį priėmė po UAB „RM Sprendimai“ bankroto bylos iškėlimo, nesudaro pagrindo teigti, kad minėto sprendimo pripažinimas ir vykdymas prieštarauja viešajai tvarkai.

Tokiu būdu, kadangi skolininkas yra bankrutavusi įmonė ir likviduojama dėl bankroto, pastarosios kreditorių, įskaitant ir pareiškėjo Baltarusijos Respublikos geležinkelio transporto ekspedijavimo unitarinės įmonės „Belintertrans – transportno – logističeskij centr“, reikalavimai negali būti vykdomi įprastinio išieškojimo per antstolį būdu, o turi būti tenkinami Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui išaiškintina, kad pareiškėjas visų pirma turi kreiptis į UAB „RM Sprendimai“ administratorių UAB „Insolvensa“ (įgaliotas asmuo – Vėjūnas Klimas, Tel. +370 5 273 4773 arba +370 698 37 116, adresas: Konstitucijos pr. 12, Vilnius) ir pateikti jam Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, kuria pripažįstamas ir leidžiamas vykdyti Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimas, bei pastarąjį sprendimą. Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 9 d. nustatyta, kad teismas turi teisę priimti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus nutartyje iškelti bankroto bylą nustatytą terminą iki kada kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis. UAB „RM Sprendimai“ bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui kreditorių Baltarusijos Respublikos geležinkelio transporto ekspedijavimo unitarinę įmonę „Belintertrans – transportno – logističeskij centr“ įtraukus į kreditorių sąrašą su Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimu priteisto dydžio kreditoriniu reikalavimu, pastarasis bus tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 810, 812, 813, 814 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Tarptautinio arbitražo teismo prie Baltarusijos Respublikos prekybos – pramonės rūmų 2011 m. balandžio 18 d. sprendimą, kuriuo priteista iš UAB „RM Sprendimai“ Baltarusijos Respublikos geležinkelio transporto ekspedijavimo unitarinės įmonės „Belintertrans – transportno – logističeskij centr“ naudai 18 687,18 JAV dolerių (aštuoniolika tūkstančių šeši šimtai aštuoniasdešimt septyni JAV doleriai ir 18 ct) pagrindinės skolos, 7 000 (septyni tūkstančiai) JAV dolerių netesybų ir 1 514,21 eurų (tūkstantis penki šimtai keturiolika eurų ir 21 ct) arbitražo rinkliavai sugrąžinti, iš viso 25 687,18 JAV dolerių (dvidešimt penki tūkstančiai šeši šimtai aštuoniasdešimt septyni JAV doleriai ir 18 ct) ir 1 514,21 eurų (tūkstantis penki šimtai keturiolika eurų ir 21 ct).

Ši nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.