- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-20
- Bylos Nr.
- 2S-161-661/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03387-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- AB „SEB lizingas“
- Atsakovas
- I. T.
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „SEB lizingas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB „SEB lizingas“ ieškinį atsakovei I. T. dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas akcinė bendrovė „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės I. T. 1559,21 Lt skolos, 280,66 Lt delspinigių, 7725,21 Lt nuostoliams atlyginti, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nes ieškinio suma atsakovei kaip fiziniam asmeniui yra didelė, atsakovė nereaguoja į ieškovo įspėjimus atlyginti nuostolius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. liepos 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškinio suma nelaikytina didele ieškovui, kaip komercine veikla besiverčiančiam juridiniam asmeniui. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog ieškovo nuostoliai iš dalies yra kompensuoti, realizavus lizingo dalyką, o atsakovė yra fizinis asmuo, vartotojas, be to ji iš dalies yra įvykdžiusi lizingo sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas nutarė, jog
Šalies argumentai
ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai ieškovo teisių pažeidimui suvaržys atsakovės turtines teises. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovės nesąžiningus veiksmus, piktybišką vengimą vykdyti prievolę.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovas AB „SEB lizingas“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį ir išspęsti klausimą iš esmės – ieškinio sumai areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, jo nesant ar nepakankant – kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas bei turtines teises. Nurodo, jog pareikšto reikalavimo dydis turi būti vertinamas atsakovo, o ne ieškovo turtinės padėties atžvilgiu. Ieškovo finansinė būklė neturi ir negali turėti jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės ir pagrįstumo. Priešingu atveju, būtų paneigta laikinųjų apsaugos priemonių esmė ir tikslas. Ieškovas pažymi, kad atskirojo skundo padavimo dienai yra žinoma, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimui užtikrinti jau yra taikomos 75 261,54 Lt mąsto laikinosios apsaugos priemonės. Apeliantas taip pat nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės neproporcingai suvaržys atsakoves teises, kadangi ieškovo nuostoliai iš dalies yra kompensuoti, ir atsakovė iš dalies yra įvykdžiusi lizingo sutartį. Pažymi, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti pakanka pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo ir prielaidų, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, yra grėsmė (pagrįstos prielaidos) teismo sprendimo neįvykdymui. Tuo tarpu spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismą nevertina ir neturi vertinti aukščiau nurodytų aplinkybių, kurios yra teisiškai nereikšmingos ir yra susijusios su ieškinio pagrįstumu, dėl kurio svarstoma nagrinėjant bylą iš esmės. Taip pat laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę ieškovas grindė papildomomis aplinkybėmis, jog atsakovė neatsiskaito su ieškovu ilgą laiką bei nerodo bendradarbiavimo bent iš dalies padengti įsiskolinimą ieškovui ir tai tik dar kart patvirtina, kad nebėra tikimybės, jog atsakovė yra pasirengusi gera valia ir sąžiningai vykdyti sutartinius įsipareigojimus ieškovui.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.
Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Be to, CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje yra nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka būsimo (galimo) teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t.y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir/arba nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina tikslui pasiekti. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis turi būti siekiama užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros principų įgyvendinimą (CPK 17, 146 str. str.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas yra lokalus įrodinėjimo dalykas, t. y. klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įrodinėjamas ir sprendžiamas atskirai nuo pačios bylos įrodinėjimo dalyko. Todėl asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo įrodyti: pirma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ir, antra, nurodyti konkrečią laikinąją apsaugos priemonę, kad teismas galėtų įvertinti jos taikymo būtinumą.
Apeliantas teigia, jog pareikšto reikalavimo dydis turi būti vertinamas atsakovo, o ne ieškovo turtinės padėties atžvilgiu. Ieškovo finansinė būklė neturi ir negali turėti jokios reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės ir pagrįstumo. Be to, nagrinėjamu atveju ieškinio suma yra didelė. Teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais ir nurodo, jog teismų praktikoje, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, laikomasi nuostatos, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai tarp šalių yra kilęs turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes didelė ieškinio reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Ecoservice“ v. UAB „Naujamiesčio būstas“, bylos Nr. 2-733/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartį, priimtą civ. byloje UAB „Miesto centro turtas“ v. UAB „Constuctus“, bylos Nr. 2-792/2008, ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 9565,08 Lt – yra pakankamai didelė, ypač turint omenyje, kad ieškinys yra reiškiamas fiziniam asmeniui, ir gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, be to, iš apelianto pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimui užtikrinti jau yra taikomos 75 261,54 Lt mąsto laikinosios apsaugos priemonės, todėl teismo manymu, atsakovės atžvilgiu būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė jai priklausantį turtą gali paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, įkeisti, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo AB ,,SEB lizingas“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkinti.
Ieškovo AB „SEB lizingo“ (į.k. 123051535, Saltoniškių g. 12, Vilnius) reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 9 565,08 Lt sumai areštuoti atsakovei I. T. (a.k. (duomenys neskelbtini) adresas: P. Basanavičiaus g. 2-11, Vilnius) priklausantį nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti.
Nesant turto ar esant jo nepakankamai, areštuoti trūkstamai sumai atsakovei I. T. priklausančias pinigines lėšas, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų atsiskaityti su ieškovu AB „SEB lizingas“.
Bendra areštuotino turto ir piniginių lėšų vertė neturi viršyti 9565,08 Lt sumos.
Nutarties vykdymą pavesti ieškovo pasirinktam antstoliui.
Nutarties nuorašą išsiųsti vykdymui viešo registro tvarkytojui, šalims.