- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-08-14
- Bylos Nr.
- A8.-2079-1034/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Pažeidėjas
- V. P., Institucijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio nusižengimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (dabar UAB „(duomenys neskelbtini)“), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ūkinės komercinės veiklos patikrinimą, Vilniaus teritorinė muitinė 2018 m. balandžio 16 d. surašė Patikrinimo ataskaitą Nr.8VM320024M, kuriame nustatė, kad nurodytose importo deklaracijose prekės deklaruotos neteisingais TARIC kodais, todėl šios prekės buvo nepagrįstai deklaruotos galutinio vartojimo procedūrai ir joms nepagrįstai taikyta sumažinta muito norma.
Importo deklaracijoje Nr. 17LTVR5000IM0053F4 (2017-01-24), prekių vertė – 18000 Eur; Nr. 17LTVG2000IM008D70 (2017-02-06), prekių vertė – 48803 Eur; Nr. 17LTVR5000IM008A19 (2017-02-03), prekių vertė – 15257 Eur; Nr. 17LTVR5000IMOOE341 (2017-02-24), prekių vertė – 18125 Eur; Nr. 17LTVR5000IM00F488 (2017-03-01), prekių vertė – 18125 Eur; Nr. 17LTVR5000IM012B68 (2017-03-14), prekių vertė – 17400 Eur; Nr. 17LTVR5000IM012E49 (2017-03-14), prekių vertė – 18850 Eur; Nr. 17LTVR5000IM0157EO (2017-03-23), prekių vertė – 18125 Eur; Nr. 17LTVR5000IM0187F1 (2017-04-03), prekių vertė – 17125 Eur; Nr. 17LTVR50001M019044 (2017-04-04), prekių vertė – 17125 Eur; Nr. 17LTVR5000IM0190C8 (2017-04-04), prekių vertė – 17125 Eur; Nr. 17LTVR5000IM0190F2 (2017-04-04), prekių vertė – 17125 Eur; Nr. 17LTVG2000IM01AD00 (2017-04-18), prekių vertė – 46975,50 Eur; Nr. 17LTVG20001M01EBD9 (2017-05-03), prekių vertė – 46107 Eur; Nr. 17LTVG2000IM02CBD7 (2017-06-23), prekių vertė – 44490,75 Eur; Nr. 17LTVG2000IM054E19 (2017-09-13), prekių vertė – 41151 Eur. Prekių TARIC kodas deklaruotas 1518 00 31 00 (nevalgomieji aliejaus mišiniai) ir prekei taikyta 3,2 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 1517 90 91 00 ir prekei turėjo būti taikyta 9,6 procento muito tarifo norma.
Importo deklaracijose Nr. 17LTVR5000IM004C42 (2017-01-21), prekių vertė – 18000 Eur; Nr. 17LTVG2000IM069154 (2017-09-25), prekių vertė – 42086,25 Eur, prekių TARIC kodas deklaruotas 1514 11 11 00 ir prekei taikyta 3,2 proc. muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 1517 90 91 00 ir prekei turėjo būti taikyta 9,6 procento muito tarifo norma.
Importo deklaracijoje Nr. 17LTVR5000IM004A70 (2017-01-20), prekių vertė – 12958 Eur, prekių TARIC kodas nurodytas 1518 00 31 00 ir prekei taikyta 3,2 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 1518 00 99 90 ir prekei turėjo būti taikyta 7,7 procento muito tarifo norma.
Importo deklaracijose: Nr. 17LTVR5000IM0063A0 (2017-01-26), prekių vertė - 15637,50 Eur, prekių TARIC kodas nurodytas 1514 91 10 00 ir prekei taikyta 3,2 procento muito tarifo norma. Patikrinimo metu nustatyta, kad turėjo būti deklaruotas prekės TARIC kodas 1517 90 91 00 ir prekei turėjo būti taikyta 9,6 procento muito tarifo norma.
Dėl nustatyto pažeidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal išvardintas importo deklaracijas papildomai apskaičiuota: 32852 Eur muito ir 6896 Eur importo PVM. UAB „(duomenys neskelbtini)“ muitinės tarpininko atstovas V. P. nurodytose importo deklaracijose pateikė neteisingus duomenis.
Taip V. P. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 56 straipsnio 1, 2 dalis, 57 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. P. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad Vilniaus teritorinė muitinė rėmėsi tik siuntėjo dokumentuose nurodyta informacija, tačiau importuotojas prekes importuodavo pagal faktinę paskirtį ir panaudojimą, dėl ko prekės kodas buvo deklaruotinas kitas nei nurodytas siuntėjo. Siuntėjas savo šalyje turėjo apribojimus dėl techninio aliejaus eksporto, todėl įvairiais būdais mėgindami vystyti prekybą, stengdavosi maišyti aliejus ir keisti jų sudėtį, kad galėtų eksportuoti, tačiau jie teikdavo tokią informaciją, su kuria galėtų tai padaryti iš savo šalies. Pagal muitinės taisyklės, ką pati pabrėžia muitinė, prekės turi būti deklaruojamos pagal faktą, pagal jų paskirtį, ko pirmiausia klausia ir muitinės laboratorija. Tuo pagrindu ir buvo deklaruotos prekės, būtent tokiais kodais. Prekių klasifikavimo principai sako, kad kombinuotoje nomenklatūroje prekės turi būti klasifikuojamos pagal medžiagą, pagal paskirtį ar atliekamą funkciją, cheminę sudėtį, kilmę ir kt. Maistinis aliejus būtų daug brangesnis, nes jam atliekama daug daugiau gamybos procesų, tad nelogiška jį naudoti techninei paskirčiai, atsižvelgiant į tai, kad jis yra brangesnis ir jo muito tarifas yra kitoks. Tas aliejus nebuvo skirtas maisto pramonei ir nebuvo praėjęs rafinavimo. Negali įvardinti įmonių, kam buvo skirtas tas aliejus. To reiktų klausti importuotojo, galbūt tai konfidenciali informacija. Kadangi siuntėjo dokumentuose buvo kitokia informacija, susisiekė su importuotoju ir pranešė apie tai. Jiems buvo paaiškinta visa situacija. Savarankiškų sprendimų dėl prekių nepriėmė, deklaravo pagal nurodytą importuotojo informaciją. Jų nurodymais ir vadovavosi deklaruodami, kadangi jie geriausiai žino, kokia tai prekė, koks jos panaudojimas, paskirtis, sudėtis ir pan. Muitinės tarpininko atstovu dirba jau apie 18 metų. Jam antrą kartą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
Teismo posėdžio metu Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovė paaiškino, kad buvo pastebėta, kad prekės turėjo būti deklaruotos kitu kodu, čia buvo dirbtinis dalykas, padaryta, kad muito norma būtų mažesnė ir būtų sumokėti mažesni mokesčiai. Nagrinėjant su deklaracijomis susijusius dokumentus matome visiškai kitas prekes ir kitus kodus. V. P. turi būti praėjęs mokymus ir turi žinoti, kaip turi būti deklaruojamos prekės. V. P. visiškai neatsižvelgė į dokumentus, pagal kuriuos pateikė importo deklaraciją. Kai prekė deklaruojama tam tikrai procedūrai, ji deklaruojama tokia, kokia yra, ir nežiūrima, kad gali būti keičiamas prekės kodas. Nebent tokiu atveju galima kreiptis į muitinę su prašymu ir pateikti tokią informaciją, kad prekė faktiškai bus pakeista ir pagal visus duomenis atitinka keičiamą kodą, tada galima nagrinėti, bet savavališkai keisti negalima. Šiuo atveju muitinės buvo išdavusi leidimus konkrečioms prekėms, sąrašas yra pateiktas, bet į šį sąrašą neįeina prekė, kuri kvalifikuojama kodu 1517 ir jai negali būti taikomas toks nepreferencinis muitas kaip 3,2 procento. Jeigu yra gabenama kitokia prekė, nereiškia kad galima kažkaip pritempti prie kitos prekės leidimą ir jį taikyti. Muitinė nepaėmus mėginio gali spręsti, kokia tai yra prekė, remdamasi dokumentais. Muitinė nėra saistoma pareigos kreiptis į laboratoriją dėl kiekvienos prekės.
Motyvuojamoji dalis
ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už deklaranto neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė viršija 100 BBND. Šis administracinis nusižengimas jį padariusiam asmeniui užtraukia baudą nuo 1400 iki 3000 Eur.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už visus toliau išvardytus atvejus: a) deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą; b) visų deklaraciją, pranešimą arba prašymą papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą; c) kai taikytina – visų pareigų, susijusių su atitinkamos muitinės procedūros įforminimu konkrečioms prekėms arba su operacijomis, kurias leista atlikti, vykdymą.
Nors V. P. kaltu ir neprisipažino, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą patvirtina ir bylos medžiaga: Vilniaus teritorinės muitinės Ūkio subjektų patikrinimų skyriaus vyriausiosios inspektorės E. F. (E. F.) surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotos esminės administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (1 t., b. l. 2-4), Vilniaus teritorinės muitinės 2018 m. balandžio 16 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo ataskaita Nr. 8VM320024M, kurioje detaliai aprašyta atlikto patikrinimo eiga, jo metu užfiksuotos aplinkybės bei nustatyti pažeidimai bei priedai prie jos (1 t., b. l. 5-39), taip pat kiti byloje esantys duomenys.
Atlikto patikrinimo metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinimui pateiktų dokumentų: prekių eksportuotojų (gamintojų): „Biorapsproduct“ Ltd., LLC „Agroproduct“, ZAO „Oblrapsagroservis“, „RapsKletsk“ Ltd. ir prekių eksportuotojo OOO „Biozira“ sąskaitų, pagal kurias prekės buvo parduotos „BioOil OU“; prekių gabenimo dokumentų (CMR ir SMGS važtaraščių); prekių kokybės pažymėjimų, nustatyta, kad šiuose dokumentuose (dokumentų Nr. ir datos nurodyti patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje) nurodyta prekė, kuri deklaruota patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelės 1- 112 eilutėse nurodytose EID, yra nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis (rapsų - sojų) aliejus. Be to, Įmonės apskaitoje šios prekės apskaitytos pavadinimu „rapsų aliejus techninis ...1000“; „BioOil OU“ sąskaitose, išrašytose UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurias prekės buvo deklaruotos, prekių pavadinimas nurodytas rapsų aliejus (rapseed oil); Tranzito deklaracijose T1, su kuriomis prekės įvežtos į Sąjungos (iki 2016 m. gegužės 1 d. – Bendrijos) muitų teritoriją bei SMGS važtaraščiuose, kurie laikomi lygiaverčiais tranzito deklaracijai, prekės deklaruotos pavadinimu nelakusis, skystas, sumaišytas augalinis aliejus, skirtas naudoti technikoje arba pramonėje, išskyrus maisto produktų gamybą ir SS kodu 1517 90, kuriuo klasifikuojami valgomieji aliejaus mišiniai.
Patikrinimo akte pažymėta, kad KN kodas 1517 90 91 nurodytas ir prekių lydimuose dokumentuose (prekių eksportuotojų: „Biorapsproduct“ Ltd., OOO „Biozira“, ZAO „Oblrapsagroservis“, „RapsKletsk“ Ltd., sąskaitose, pagal kurias prekės buvo parduotos „BioOil OU“; prekių gabenimo dokumentuose (CMR važtaraščiuose ir SMGS važtaraščiuose); prekių kokybės pažymėjimuose, išskyrus OOO „Biozira“ 2017 m. sausio 31 d. kokybės pažymėjimą Nr. b/n); patikrinimo metu pateiktose Baltarusijos eksporto deklaracijose; „BioOil OU“ 2016-01-12 sutartyje Nr. 12/01-16 su prekių eksportuotoju „Biorapsproduct“ Ltd.; pakrovimo aktuose ir „BioOil OU“ sutartyse-užsakymuose (visų šioje pastraipoje nurodytų dokumentų Nr. ir datos nurodyti patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje).
Patikrinimo metu taip pat buvo susipažinta su įmonėje esančiais Bandymų protokolais (nurodyti patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje) konkrečiai prekių partijai, kuriuos prekių gamintojams išdavė Baltarusijos Kuro, aliejų ir pašarų laboratorija. Bandymų protokolų išvadose yra nurodytas GOST 30623-98, kurio D priede yra informacija apie tai, kad aliejai yra maistiniai. Bandymų protokolai buvo išduoti gamintojams: „Biorapsproduct“ Ltd., ZAO „Oblrapsagroservis“, „RapsKletsk“ Ltd. Visuose LLC „Agroproduct“ kokybės pažymėjimuose (nurodyti patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje) yra nurodyti techniniai reglamentai Nr. 021/2011 ir Nr. 024/2011, reglamentuojantys maisto produktų saugumą. LLC „Agroproduct“ ir ZAO „Oblrapsagroservis“ kokybės pažymėjimuose nurodyti patikrinimo ataskaitos 1 priedo lentelėje) yra nurodytas sumaišytų augalinių aliejų galiojimo terminas – 3 mėn. ir nurodyta, kad jis saugomas sausose, švariose, sandariose talpose. Nei prekių deklaravimo ir patikrinimo metu pateiktuose aukščiau išvardintuose dokumentuose, nei įmonės apskaitoje, nei EID nėra duomenų apie tai, kad rapsų – sojų aliejaus mišinio sudėtyje būtų pridėta ingredientų, dėl kurių jis būtų nevalgomas. Atsižvelgiant į tai spręstina, kad gabenamos prekės buvo deklaruotos netinkamai, tokiu būdu siekiant sumokėti mažiaus mokesčių.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, kad pagal muitinės taisyklės, ką pabrėžia pati muitinė, prekės turi būti deklaruojamos pagal faktą, pagal jų paskirtį, ko pirmiausia klausia ir muitinės laboratorija. Tuo pagrindu ir buvo deklaruotos prekės, būtent tokiais kodais. Teismas su šiuo teiginiu nesutinka. Prekės klasifikuojamos pagal medžiagą, iš kurios pagaminta prekė, pagal prekės paskirtį ar atliekamą funkciją, taip pat pagal kilmę, cheminę sudėtį, ir pan., bei vadovaujantis Bendrosiomis aiškinimo (interpretavimo) taisyklėmis (BAT). Deklaruojant prekes būtina nustatyta jos paskirtį, t. y. nustatyti kokia tai prekė ir kam ji yra skirta, o ne tik tai, kas su ja bus daroma prekę pergabenus per sieną. Taigi, galimi atvejai, kai per sieną yra pervežamas maistinis (arba tinkamas žmonėms vartoti) aliejus, tačiau praktiškai jis naudojamas techniniams tikslams. Tokiu atveju prekės turi būti deklaruojamos pagal jų faktinę paskirtį, nes priešingu atveju praktikoje pristačius prekę gavėjui, pastarasis gali persigalvoti ir prekę naudoti kitoms reikmėms, tokiu būdu sumokėdamas mažiau mokesčių nei priklausytų. Teismas taip pat pažymi, kad V. P. yra muitinės tarpininko atstovas, išlaikęs muitinės tarpininko egzaminus, todėl jam yra keliami aukštesni profesionalumo bei atidumo reikalavimai. Jis, deklaruodamas minimas prekes, turėjo vadovautis dokumentas, patvirtinančiais gabenamų prekių sudėtį, kilmę ir kitas reikšmingas aplinkybes. Bylos duomenimis, nagrinėjamu atveju dėl V. P. netinkamo prekės kvalifikavimo, po atlikto patikrinimo pagal minėtas importo deklaracijas buvo papildomai apskaičiuota: 32852 Eur muito ir 6896 Eur importo PVM.
Be to, nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad V. P., nebūdamas tikras dėl tam tikros prekės klasifikavimo, arba matydamas prieštaravimus tarp gabenamų prekių dokumentų, galėjo kreiptis į muitinės tarnybą dėl privalomosios tarifinės informacijos sprendimo. Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1B-458 nustatyta Privalomosios tarifinės informacijos (toliau – ir PTI) sprendimo išdavimo tvarka. PTI dokumentas oficialiai patvirtina prekių tarifinį klasifikavimą. Juridiniai arba fiziniai asmenys gali kreiptis į Muitinės departamento Tarifų skyrių su prašymu išduoti PTI (t. y. patvirtinti jų gabenamos arba numatomos gabenti prekės klasifikavimą). Teismas pažymi, kad asmuo, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, prisiima atsakomybę už šiuose dokumentuose nurodytos informacijos tikrumą.
Atsižvengiant į tai, kas išdėstyta, teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais pripažįsta, kad V. P. savo veiksmais – pateikdamas importo deklaracijose neteisingus duomenis apie deklaruotas prekes – pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, 56 straipsnio 1, 2 dalį, 57 straipsnio 1, 3 dalis ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 4 dalyje.
Skirdamas V. P. nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – praeityje administracine tvarka baustas, taip pat ir už prekių (daiktų) deklaravimo tvarkos pažeidimą (3 t., b. l. 157-163), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, dirbantis. V. P. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į tai, jam skirtina nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas didesnis nei sankcijoje numatytas minimalus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 212 straipsnio 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. P. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 212 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18084494048 ir įmokos kodą - 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.