- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-10
- Bylos Nr.
- e2-14-228/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- L. J., R. L.
- Advokatai
- Dovydas Cvetkovas, Paulius Bružas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovėms L. J. ir R. L. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui V. K. bei atsakovei R. L. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos; taip pat civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei L. J. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo, bei pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui V. K. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. L. ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
ieškovas V. K. 2018-02-21 pateikė teismui ieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo, kuriuo prašė nustatyti jam ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu 1,7 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiu (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką pagal 2018-02-05 IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtą naudojimosi žemės sklypu planą. Vėliau ieškinį tikslino (2019-04-17, 2019-07-23, 2019-10-09 pateikė alternatyvų reikalavimą). Po minėto žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriuos atlikus, buvo suformuoti du žemės sklypai: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto, ieškovas 2019-07-23 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, taip pat prašė pakeisti žemės sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis.
Žemesnės instancijos teismas
2019-10-09 ieškovas pateikė patikslintą reikalavimą, kuriame nurodė alternatyvų ieškinio reikalavimą nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus.
Šalies argumentai
Galutiniame patikslintame ieškinyje, pateiktame 2019-07-23 bei 2019-10-09 pateiktame alternatyviame ieškinio reikalavime ieškovas prašė nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, taip pat prašė pakeisti žemės sklypų: Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis atskiruose sklypuose, 2019-10-09 pateikė alternatyvų reikalavimą nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus. Šiuos du pateiktų reikalavimų variantus ieškovas palaikė ir posėdžių metu.
Ieškovas ieškinyje ir posėdžių metu nurodė, jog atlikus buvusio vieno ieškovui ir atsakovėms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio 1,7 ha ploto žemės sklypo kadastrinius matavimus, sklypas buvo padalintas į du žemės sklypus ir šie sklypai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti taip: 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei L. J. priklauso 2536/9373 dalys, R. L. – 1930/9373, ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys žemės sklypo; 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nustatant, jog atsakovei L. J. priklauso 2069/7647 dalys, R. L. – 1575/7647, ieškovui V. K. – 4003/7647 dalys žemės sklypo.
Kadangi po kadastrinių matavimų atsakovės pasikeitė žemės sklypais tokiomis dalimis, kad pažeistų ieškovo interesus, šiame procese ieškovo interesai buvo eliminuoti. Todėl ieškovas priverstas keisti reikalavimus dėl nustatytinų naudojimosi žemės sklypais dalių, išskirdamas tik jo naudojamas žemės sklypų dalis. Ieškovas prašė nustatyti, jog žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jo pateiktą 2019-07-15 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,5495 ha, o pats ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2152 ha, o žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2615 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,1199 ha ir dalimi, pažymėta indeksu „C“, kurios plotas 0,5559 ha. Ieškovas taip prašė pakeisti žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui priklauso 2152/7647 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, ir 6758/9373 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys.
2019-10-09 teismui pateiktu alternatyviu reikalavimu ieškovas prašė nustatyti žemės sklypais tvarką pagal 2019-10-07 parengtus žemės sklypų planus: naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,7647 ha, atsakovė R. L. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „A“, kurios plotas 0,3505 ha, atsakovė L. J. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“, kurios plotas 0,0139 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „C“, kurios plotas 0,4003 ha, taip pat naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha, atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,4468 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksais „A“, kurios plotas 0,1000 ha, ir „C“, kurios plotas 0,3907 ha.
Atsakovės L. J. ir R. L. teikė atsiliepimus tiek į pirminį ieškovo ieškinį, tiek į patikslintus ieškinius, nurodydamos, jog su ieškovo pozicija nesutinka, šios nuomonės laikėsi visoje bylos dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo eigoje.
Atsiliepimas
Atsakovės atsiliepimuose ir posėdžių metu nurodė, jog nesutinka su ieškovo samprotavimais, kad jų sudarytas žemės sklypų dalių mainų sandoris kažkaip pažeidžia jo interesus, nes yra atsakovėms naudingas, kadangi jie yra nepagrįsti ir byloje teisinės reikšmės neturi. Mainų sandoris neturi jokios įtakos ieškovo teisėms ir pareigoms, atsakovės apsimainė idealiosiomis žemės sklypų dalimis, kadangi R. L. faktiškai jokia žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) nesinaudojo ir nesinaudoja, naudojasi tik žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini).
Pagal Civilinio kodekso 4.81 straipsnio 1 dalies nuostatas ir teismų suformuotą praktiką daikto naudojimosi tvarka turi kuo labiau atitikti to daikto nuosavybės teise turimas dalis. Pagal ieškovo siūlomą tvarką keičiasi nuosavybės dalys, ir priešingai atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka turimas idealiąsias nuosavybės dalis. Sprendžiant ginčus teisme dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, svarbią reikšmę turi nusistovėjusi faktinė žemės sklypu naudojimosi tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovės teigė, jog ieškovas siūlo nustatyti naudojimosi tvarką, pagal kurią aiškiai apibrėžtos tik jam tenkančios naudoti dalys, tuo tarpu likusios žemės sklypų dalys paliekamos atsakovėms naudoti bendrai.
Atsakovės taip pat nurodė, jog nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl žemės sklypų dalių pakeitimo, nes ieškovas, prašydamas jam viename sklype nustatyti didesnę žemės sklypo dalį, nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu tai gali būti padaryta, be to tai prieštarauja konstituciniam nuosavybės neliečiamumo principui.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos posėdžiuose nedalyvavo, pateikė atsiliepimą, kuriame pasisakė dėl ieškovo teismui 2019-07-23 pateikto patikslinto ieškinio. Atsiliepime nurodė, jog esant nesutarimams dėl naudojimosi tvarkos bendrai keliems savininkams priklausančiu žemės sklypu, kiekvienas bendraturtis turi teisę teikti pasiūlymus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo pagal kiekvienam tenkančias nuosavybės teisės dalis, pagrįsdamas siūlomą naudojimosi tvarką, nepažeisdamas kitų bendraturčių nuosavybės teisių, žemės sklypų dalių ir bendraturčių interesų.
Atsakovė L. J. su ieškovo V. K. ieškiniu nesutiko, be atsiliepimų pateikė priešieškinį, kurį vėliau tikslino ir 2019-06-18 pateikė galutinį patikslintą priešieškinį. Galutiniu patikslintu priešieškiniu, kurį pateikė po kadastrinių matavimų atlikimo bei mainų tarp abiejų atsakovių žemės sklypų dalimis atlikimo, ir kurį palaikė posėdžių metu, atsakovė L. J. prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypais, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtus planus bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė nurodė, jog po atliktų iki tol buvusio vieno žemės sklypo kadastrinių matavimų, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti du žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-04-29 atsakovės sudarė žemės sklypų mainų sutartį, pagal kurią apsikeitė turimomis žemės sklypų dalimis. Po mainų sutarties L. J. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi 4466/9373 dalis, R. L. šiame žemės sklype žemės nuosavybės teise nebeturi. Žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), L. J. turi 139/7647 dalis, R. L. turi 3505/7647 dalis. Ieškovui V. K. žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4907/7647 dalys žemės sklypo, žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso 4003/7647 dalis žemės sklypo.
Atsakovė L. J. nurodė, jog žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jos faktiškai naudojama dalis buvo įsiterpusi tarp ieškovo V. K. dalies ir atsakovės R. L. dalies ir toliau prašoma jai nustatyti naudotis ta dalimi, kuri yra tarp ieškovo ir atsakovės R. L. žemės dalių pagal turimą plotą. Ieškovui V. K. šiame sklype nustatytina naudojimosi tvarka, pagal kurią jis ir toliau naudotųsi pietrytine žemės sklypo dalimi, kurios dydis sudaro 4003/7647 dalis.
Atsakovė nurodė, jog po mainų sutarties sudarymo žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, jos nuosavybė sudaro 4466/9373 dalis. Šiame sklype yra ieškovei nuosavybės teise priklausantys statiniai: dalis gyvenamojo namo, ūkinis pastatas, malkinė, daržinė, tvartas, lauko tualetas, vandentiekio tinklai. Ieškovui priklauso 4907/9373 dalys, šiame sklype jam nuosavybės teise priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, daržinė, tvartas, ūkinis pastatas.
Atsakovė nurodė, jog ji siūlo du alternatyvius žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos variantus, kurie skiriasi tik nežymiai.
Pagal abu siūlomus variantus ieškovui V. K. aplink jo turimo namo dalį ir prie jo prijungtą ūkinį pastatą siūloma nustatyti 607 kv. m ploto naudotiną žemės sklypo dalį, ir 4300 kv. m pietrytinėje sklypo dalyje aplink turimus statinius – daržinę ir tvartą, kurie yra sujungti į vieną statinį.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog siūloma tvarka maksimaliai atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką. Aplink gyvenamojo namo dalį V. K. visą laiką faktiškai naudojosi tik 6 arais. Tai patvirtina tas faktas, kad L. J. dar 2015 metais įsirengė vandens gręžinį, buvo įsirengusi vaiko sūpynes, smėlio dėžę, dar iki 2015 metų buvo pasodinusi medelius. Tačiau dar iki bylos nagrinėjimo pradžios V. K. nugriovė sūpynes, smėlio dėžę, iškasė medelius ir jų vietoje savavališkai pastatė malkinę be pamatų, kuri niekur nėra registruota ir kuriai statyti bendraturčiai nedavė sutikimo. Dėl šio statinio ji kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Ieškovas V. K. nesiėmė jokių veiksmų nei dėl vaiko žaidimų aikštės įrengimo, nei dėl vandens gręžinio įrengimo, nei dėl vaismedžių sodinimo, tokiu būdu sutikdamas su faktine žemės sklypo naudojimosi tvarka, o šiuo metu teigia, jog naudojosi didesne dalimi, Tačiau niekas, išskyrus nelegaliai pastatytą malkinę, nepatvirtina, jog V. K. naudojosi ta žemės sklypo dalimi.
Šalies argumentai
Ieškovas V. K. su atsakovės priešieškiniu nesutiko, nurodė, jog atsakovės, žinodamos, kad teisme yra byla ne tik dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, bet ir dėl nuosavybės dalių kiekviename žemės sklype nustatymo, susikeitė sklypų dalimis, taip faktiškai inicijuodamos naują ginčą dėl tokios sutarties pripažinimo negaliojančia, tokie atsakovių veiksmai yra laikytini akivaizdžiu siekiu piktnaudžiauti savo tariamomis teisėmis ieškovo interesų sąskaita. Toks sandorio įforminimas pažeidžia ieškovo teises ir galimo jam palankaus teismo sprendimo įvykdymą šioje byloje, nes jis jau daugiau kaip metus laiko siekia, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka ir nuosavybės dalys kiekviename sklype, kuris anksčiau buvo vienas sklypas, pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką ir teisėtai pastatytus statinius jame. Ieškovas taip pat tvirtina, jog po kadastrinių matavimų atsakovės pasinaudojo situacija, ir pasikeitė žemės sklypais tokiomis dalimis, kad jie labiausiai pažeistų ieškovo interesus.
Ieškovas nesutinka su atsakovės L. J. siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka, kadangi priešieškinyje nurodytos aplinkybės, jog vandens gręžinio įrengimas, jo naudojimas 3 metus be ieškovo pretenzijų, vaiko žaidimų aikštelės įrengimas, medžių sodinimas patvirtina, kad ji faktiškai naudojosi ta žemės sklypo dalimi, kuri yra aplink vandens gręžinį ir toliau šiaurinės sklypo ribos. Ieškovas teigia, jog gręžinys yra įrengtas neteisėtai, negavus ieškovo sutikimo, o žodžiu jis ne kartą ragino jį pašalinti. Atsakovės siūloma naudojimosi tvarka subalansuota tik jos naudai, o ne abiejų bendraturčių naudai.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime nurodo, jog savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka idealiąją jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Nurodyto pagrindu ieškovas tvirtina, jog jo pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka yra kur kas racionalesnė ir maksimaliai atitinkanti bendraturčių realiai valdomas dalis bei nuosavybės teise turimas idealiąsias žemės sklypo dalis užtikrina bendrasavininkams priklausančių gyvenamųjų namų bei statinių naudojimąsi, o atsakovės siūlomoje tvarkoje įžvelgiamas piktnaudžiavimas susiklosčiusia padėtimi, nes ji siekia priskirti sau patogesnę ir kur kas didesnę sklypo dalį prie jiems abiems priklausančio gyvenamojo namo.
Atsakovė R. L. atsiliepime ir posėdžių metu sutiko su atsakovės L. J. priešieškiniu, nurodė, jog iš visų bendrasavininkų ji vienintelė 14 metų faktiškai gyvena dabartinio ginčo vietoje, todėl žino, kokia yra nusistovėjusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka ir faktinio naudojimosi tvarką atitinka L. J. pateiktas matininko J. D. 2018-04-03 parengtas planas. Plane nurodyta tvarka geriausiai atitinka faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri susiklostė per 15 metų laikotarpį. Tai patvirtina netgi paties V. K. elgesys dėl vandens gręžinio.
Atsakovė kaip nesąžiningą ieškovo V. K. elgesį vertina malkinės pasistatymą šalia L. J. vandens gręžinio jos naudojamo žemės sklypo dalyje, taip „pažymint“ neva savo teritoriją. Ieškovas dėl vandens šulinio nereagavo ilgą laiką, o L. J. dėl malkinės statybos kreipėsi 2018 m. sausio mėnesį į Statybos inspekciją.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos posėdyje nedalyvavo, 2018-10-05 pateikė atsiliepimą į atsakovės pirminį priešieškinį, tačiau atsakovei L. J. po kadastrinių matavimų įregistravimo ir sklypų dalių mainų sutarties sudarymo pateikus patikslintą priešiešiškinį, atsiliepime nurodytos aplinkybės nebeatitinka ieškinio aplinkybių, todėl plačiau nebeaptariamas atsiliepimas. Nors trečiasis asmuo į patikslintą priešieškinį atsiliepimo nepateikė, o bendrą poziciją dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo išdėstė 2019-08-07 gautame atsiliepime į ieškovo V. K. 2019-07-17 (teisme gautas 2019-07-23) patikslintą ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo V. K. ieškinys dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo atmestinas, atsakovės L. J. priešieškinis tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (2017-03-13 išrašas) ieškovui V. K. ir atsakovėms L. J. bei R. L. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė 1,7 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra visiems trims savininkams nuosavybės teise priklausantys statiniai.
Po šio sklypo kadastrinių matavimų buvo suformuoti du žemės sklypai: 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini). Abu šie sklypai (Nekilnojamojo turto registro 2019-08-07 duomenimis) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ieškovui V. K. bei atsakovėms L. J. ir R. L.
0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise iki mainų sutarties priklausė tokiomis dalimis: ieškovui V. K. – 4003/7647 dalys, atsakovei L. J. - 2069/7647 dalys, R. L. – 1575/7647 dalys.
0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise iki mainų sutarties priklausė tokiomis dalimis: ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys, atsakovei L. J. - 2536/9373 dalys, R. L. – 1930/9373 dalys.
Po žemės sklypų dalių mainų sutarties tarp atsakovių sudarymo 0,7647 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso: ieškovui V. K. – 4003/7647 dalys, atsakovei L. J. - 139/7647 dalys, R. L. – 3505/7647 dalys, 0,9373 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso tokiomis dalimis: ieškovui V. K. – 4907/9373 dalys, atsakovei L. J. - 4466/9373 (arba 638/1339) dalys, atsakovė R. L. šiame žemės sklype nuosavybės teise žemės nebeturi.
Tarp ieškovo V. K. ir atsakovės L. J. yra kilęs ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarkos.
Minėta, jog pagal paskutinį patikslintą ieškovo ieškinį (teisme gautas 2019-07-23) ieškovas kėlė reikalavimus nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus, taip pat prašė pakeisti žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha ploto ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha ploto bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Ieškovas prašė nustatyti, jog žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal jo pateiktą 2019-07-15 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,5495 ha, o pats ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2152 ha, o žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,2615 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios plotas 0,1199 ha ir dalimi, pažymėta indeksu „C“, kurios plotas 0,5559 ha. Ieškovas taip prašė pakeisti žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalis, nustatant, kad ieškovui priklauso 2152/7647 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys, ir 6758/9373 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys.
2019-10-09 ieškovas pateikė alternatyvų ieškinio reikalavimą nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtus naudojimosi žemės sklypais planus: naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,7647 ha, atsakovė R. L. naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „A“, kurios plotas 0,3505 ha, atsakovė L. J. – žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „B“, kurios plotas 0,0139 ha, ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimi, pažymėta plane indeksu „C“, kurios plotas 0,4003 ha, taip pat naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,9373 ha, atsakovės naudojasi žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios plotas 0,4468 ha (atsakovės dalis sudaro 0,4466/9373), ieškovas naudojasi žemės sklypo dalimis, kurios plane pažymėtos indeksais „A“, kurios plotas 0,1000 ha, ir „C“, kurios plotas 0,3907 ha. Pažymėtina, kad pagal ieškovo reikalavimą yra neteisingai (sumaišyti) nurodyti unikalūs sklypų numeriai
Bendrosios nuosavybės teise suprantama dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Įstatyme nustatyta, kad viena iš bendrosios nuosavybės rūšių yra bendroji dalinė nuosavybė, kurios pagrindinis požymis – iš anksto nustatyta kiekvieno savininko (bendraturčio) nuosavybės teisės dalies apimtis (CK 4.72 straipsnio 1 dalis, 4.73 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį kiekvienas bendraturtis turi teisę valdyti, naudoti bendraturčiams priklausantį nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Kadangi yra ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos dalies bendrojoje nuosavybėje dydžio. Tai reiškia, kad bet kokiu bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimu bendraturčiai turi susitarti. Vis dėlto, jeigu bendro susitarimo bendraturčiams pasiekti nepavyksta, tarp bendraturčių kilęs ginčas dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos gali būti išsprendžiamas teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjant bendraturčių ginčus, teismų praktikoje yra suformuotos principinės nuostatos, užtikrinančios, kad bendraturčiai visų pirma išnaudotų visas galimybes suderinti savo valią dėl nuosavybės teisės į bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą įgyvendinimo. Tai pasiekti padeda bendraturčių kooperavimasis. Ypatingas dėmesys skiriamas tam, kad vienų bendraturčių teisės nebūtų įgyvendinamos per kitų bendraturčių teisių suvaržymą. Tai atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojamą praktiką bylose dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo turto naudojimosi tvarkos nustatymo, bendraturčių ginčą sprendžiančio teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai.
Tuo atveju, jeigu faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendraturčių yra nusistovėjusi ir ilgalaikė, taip naudojantis žeme kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tarp bendraturčių iki tol teisminių ginčų nekilo, šios tvarkos keitimas gali sukelti, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, daugiau negatyvių negu pozityvių padarinių, pvz., esamos mini infrastruktūros (sodų, daržų, želdinių, tvorų, mašinų stovėjimo vietų ir kt.) keitimą. Dėl to, galiojant rungimosi ir dispozityvumo principams, šaliai, inicijuojančiai ginčą teisme, tenka pareiga pateikti tokį naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo ir (ar) pakeitimo projektą, kuris atitiktų racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turėtų įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Pagal formuojamą teismų praktiką nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais.
Nagrinėjamu atveju žemės sklypų savininkai V. K. ir L. J. nesutarė dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais dviem žemės sklypais tvarkos nustatymo. Pažymėtina, jog atsakove įtraukta ir trečioji šių sklypų bendrasavininkė R. L., kuri po mainų sutarties sudarymo savo turėtą žemės dalį sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleido L. J., jos ginčo dėl naudojimosi žemės sklypu su kitais savininkais nėra.
Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje keletą kartų keitė savo poziciją dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Kai kuriais atvejais tai buvo grynai jo subjektyvios nuomonės dėl naudojimosi tvarkos nustatymo rezultatas: vertinant konkrečius atvejus, tai buvo atsakovo nesutikimas su ieškovės ieškiniu dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir naudojimosi tvarkos buvusiame viename sklype, kurio ribos nustatytos pagal preliminarius matavimus, nustatymo, vėliau nesutinkant su mainų sutarties pagrindu atsakovių L. J. ir R. L. nuosavybės teise valdomų žemės dalių abiejuose sklypuose pasikeitimu, keliant reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ne pagal turimas dalis bei prašant pakeisti žemės nuosavybės dalis.
Minėta, jog ieškovas 2019-07-23 pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypais tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 parengtus abiejų žemės sklypų planus, pagal kurių duomenis neatitiko savininkams tenkančių dalių dydis kiekviename sklype, todėl ieškovas kėlė reikalavimą pakeisti žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalis atskiruose sklypuose, kas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam fundamentaliajm nuosavybės neliečiamumo principui, taip pat Civilinio kodekso 4.72 straipsnio 1 daliai, 4.73 straipsnio 1 daliai.
Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo V. K. reikalavimai nustatyti naudojimosi žemės sklypais tarp bendrasavininkų tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-07-15 planus bei reikalavimas pakeisti bendrasavininkų žemės sklypų bendrosios dalinės nuosavybės dalis (šį reikalavimą ieškovas palaikė bylos nagrinėjimo eigoje) atskiruose sklypuose atmestini kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys aukščiau nurodytoms Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Civilinio kodekso nuostatoms.
Taip pat minėta, jog ieškovas V. K. 2019-10-09 pateikė alternatyvius ieškinio reikalavimus dėl abiejų žemės sklypų naudojimosi tvarkos (reikalavimuose yra neteisingai nurodyti žemės sklypų unikalūs numeriai).
Pagal vieną iš pateiktų reikalavimų, būtent dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas prašė nustatyti šiuo sklypu naudojimosi tvarką pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą, kuris identiškai atitinka atsakovės L. J. pagal patikslintą ieškinį prašomą nustatyti naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarką, kuris buvo pateiktas dar 2019-06-18 (tai yra po kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypų dalių tarp atsakovių mainų sutarties sudarymo) pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtą planą, su kuriuo iš esmės ieškovas nesutiko 2019-07-23 teismui pateiktame patikslintame ieškinyje, prašydamas netgi pakeisti bendrasavininkams priklausančius nuosavybės dalis atskiruose sklypuose.
Taigi bylos nagrinėjimo eigoje nebeliko ginčo dėl 0,7647 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos, ieškovui pateikus tokį alternatyvų reikalavimą.
Teismas vertina, jog ieškovas, pateikdamas alternatyvų reikalavimą tiesiog tik sutiko su atsakovės L. J. patikslinto priešieškinio reikalavimu nustatyti naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtą šio žemės sklypo naudojimo planą, todėl tenkintinas atsakovės J. J. priešieškinio reikalavimas dėl šio žemės sklypo naudojimosi tvarkos ir nustatytina žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka pagal atsakovės L. J. pateiktą matininko J. D. 2019-05-24 parengtą šio žemės sklypo naudojimosi tvarką (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).
Didžiausi nesutarimai šioje byloje yra kilę dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos.
Minėta, kad po kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo buvo suformuoti du sklypai. Po žemės sklypų turimų dalių mainų sutarties tarp atsakovių L. J. ir R. L. sudarymo, žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,9373 ha, bendrasavininkams nuosavybės teise priklauso: ieškovui V. K. – 4907/9373 žemės sklypo dalys, atsakovei L. J. - 4466/9373 (arba 638/1339) žemės sklypo dalys, atsakovė R. L. šiame žemės sklype žemės dalies nuosavybės teise nebeturi.
Ieškovas V. K. patikslinto ieškinio 2019-10-09 pateiktu alternatyviu reikalavimu prašė nustatyti naudojimosi 0,9373 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2019-10-07 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą, pagal kurį ieškovo naudojamą žemę sudaro dvi dalys: 1000 m² dydžio žemės sklypas prie jo gyvenamojo namo dalies ir 3907 m² dydžio žemės sklypas prie ieškovo kitų statinių.
Atsakovė L. J. teikė patikslintą priešieškinį, pagal kurį prašė nustatyti naudojimosi 0,9373 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagal matininko J. D. 2019-05-24 parengtą naudojimosi šiuo žemės sklypu planą, pagal kurį ieškovo naudojamą žemę sudaro dvi dalys: 607 m² dydžio žemės sklypas prie jo gyvenamojo namo dalies ir 4300 m² dydžio žemės sklypas prie ieškovo kitų statinių. Atsakovė pateikė du naudojimosi šiuo žemės sklypu planus, kurie skiriasi tik ieškovui skirtos žemės sklypo dalies prie ūkinių pastatų išdėstymu.
Ginčas kilo dėl ieškovo žemės dalies, esančios prie gyvenamojo namo, kuris po ½ dalį nuosavybės teise priklauso V. K. ir L. J.. Ieškovas teigė, jog pagal faktinę naudojimosi tvarką jis naudojosi tokio dydžio dalimi, kokia nurodyta ir plane, tai yra apie 1000 m², atsakovė teigia, jog ieškovas visą laiką naudojosi prie gyvenamojo namo apie 600 m².
Abi šalys teigė, jog naudojimosi tvarką prašo nustatyti, remiantis suklosčiusia tarp bendrasavininkų ilgalaike faktine naudojimosi žemės sklypu tvarka.
Aplinkybes, kad tarp bendrasavininkų buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, patvirtino ir atsakovė R. L., nurodydama, jog tarp bendrasavininkų apie 15 metų yra susiklosčiusi faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka, taip pat patvirtino, jog susiklosčiusią ilgalaikę naudojimosi tvarką atitinka atsakovės L. J. planas, kadangi ieškovas faktiškai prie savo gyvenamojo namo dalies visada naudojosi ne didesne kaip 6 arų ploto žemės dalimi.
Ieškovas posėdžių metu bei 2019-11-26 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose teigė, jog pagal susitarimą tarp savininkų ieškovo naudojama dalis tokia, kokia yra jo pateiktame prašyme jam skirti naudotis žemės sklypo dalį. Ieškovas taip pat teigė, jog atsakovės siūloma tvarka pažeidžia jo galimybę naudotis malkine, kurią jis pasistatė 2016-2017 metais. Jo malkinė pastatyta faktiškai jo naudojamoje žemės dalyje, tam neprieštaravo atsakovės 2004 metais pasirašydamos notariškai patvirtintus sutikimus statyboms. Ieškovas taip pat nurodė, jog pagal atsajos kovės planą nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, jam bus užkirstas kelias patogiam ir racionaliam gyvenamojo namo dalies ir malkinės naudojimui, automobilio laikymui bei poilsio organizavimui, nes ieškovas atsidurtų nedideliame plote, kuris būtų apsuptas L. J. nustatyta naudotis žeme.
Ieškovas savo reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo grindė savo paaiškinimais žodžiu, rašytiniais paaiškinimais, malkinės statybos duomenimis, rašytiniais atsakovių sutikimais dėl statybų, liudytojų A. P. M., E. K., J. R., K. Š., A. K. ir B. K. parodymais.
Atsakovė L. J. savo reikalavimą grindė savo paaiškinimais žodžiu, rašytiniais paaiškinimais, liudytojų S. J., I. M. parodymais, nuotraukų, žemėlapių duomenimis ir kitais rašytiniais įrodymais.
Atsakovė bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, jog faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp bendrasavininkų buvo tokia, kokia nurodyta atsakovės teikiamame plane. V. K. visada naudojosi tokia dalimi žemės prie gyvenamojo namo, kokia teikiama naudojimosi žemės sklypu plane. Savo naudojamoje žemės sklypo dalyje atsakovė 2015 metais įsirengė artezinį šulinį, kurio įrengimo faktą įregistravo registruose.
Ieškovas V. K. dėl aplinkybių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui pagal jo reikalavimą teigė, jog jis savo naudojamoje dalyje 2016-2017 metais pasistatė malkinę. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtino patikimais įrodymais. Atsakovių L. J. ir R. L. pateikti įrodymai: nuotraukos ir 2017-11-20 elektroninis laiškas bendraturčiams dėl sodinuko vagystės, pateiktas atsakovių 2018-05-08 kartu priešieškiniu, nuotraukos, pateiktos atsakovių 2019-09-05, SMS žinučių išklotinė, pateikta 2019-11-27, 2018-08-06 pateiktos nuotraukos civilinėje byloje Nr. e2-3662-228/2018 (šiuo metu prijungtoje), patvirtina, jog ieškovas malkinę ginčo sklypo dalyje pasistatė 2017 metų pabaigoje, 2018 metų pradžioje. Byloje esančiais duomenimis malkinės teisinė registracija nėra atlikta.
Atsakovė L. J. aplinkybių dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymui pagal jos reikalavimą tvirtino, jog artezinį gręžinį pasistatė 2015 metais, tačiau vėliau jį įregistravo Žemės gelmių registre ir Nekilnojamojo turto registre. Iš byloje esančių Nekilnojamo turto registro duomenų matyti, jog artezinis gręžinys Žemės gelmių registre įregistruotas 2017-08-18, ką patvirtina 2018-04-12 kartu su atsakovių atsiliepimu pateikti Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos duomenys, kuriuose užfiksuota gręžinio įrengimo data - 2017-06-20. Nekilnojamojo turto registre gręžinys įregistruotas 2018-04-09, registro duomenyse nurodyta gręžinio statybos pradžia ir statybos pabaiga – 2017 metai. Nors kai kurie atsakovės L. J. pateikti įrodymai leidžia daryti prielaidą, kad gręžinio įrengimo darbai galėjo vykti 2015 metais (nuotraukos, giluminio siurblio pirkimo dokumentai), tačiau teismas vertina, jog gręžinio įrengimo darbai atlikti 2017 metais, kadangi esami Nekilnojamojo turto registro duomenys yra tokie ir jie nenuginčyti, o tokia teisinį registravimą vykdančios institucijos kompetencija užtikrina įrašytų duomenų patikimumo principą, kuris įtvirtintas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Spręsdamas klausimą dėl naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo teismas vertina, jog atsakovė L. J. visoje bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi vienodos pozicijos dėl faktinės žemės sklypo naudojimosi tvarkos, teikė tai patvirtinančius aukščiau nurodytus įrodymus. Ieškovas dėl faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos bylos nagrinėjimo eigoje keitė savo nuostatas, čia teigdamas, kad prie jo dalies gyvenamojo namo jis visada naudojosi apie 10 - 12 arų žemės sklypo dalimi, čia posėdžio metu nurodo, jog jis leido naudotis atsakovei L. J. ginčo žemės sklypo dalimi.
Minėta, jog abi šalys savo nurodytas aplinkybes įrodinėjo liudytojų parodymais. Ieškovas įrodinėjo liudytojų J. R., A. P. M., E. K., K. Š. parodymais (apklausti 2019-10-24 posėdžio metu). Taip pat ieškovas nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo sutuoktinės A. K. ir sūnaus B. K. parodymais (apklausti 2020-01-21 posėdyje). Atsakovė L. J. nurodytas aplinkybes įrodinėjo savo sutuoktinio S. J. ir motinos I. M. parodymais (apklausti 2019-10-24 posėdyje).
Ieškovo liudytojai J. R. bei A. P. M. negalėjo nurodyti, kokia buvo tarp bendrasavininkų susiklosčiusi faktinė žemės sklypo naudojimosi tvarka. Liudytojo E. K. parodymai dėl faktinės naudojimosi tvarkos dalyje prie gyvenamojo namo nebuvo labai konkretūs, liudytojas parodė, kad V. K. ten, kur eina namo linija, taip pat parodė, jog nuo 2015 metų pasikeitė naudojimosi tvarka, iki tol kiemą dalijosi bendrai, nurodė, jog iki naujos malkinės ten nebuvo nieko, ieškovas pjaudavo žolę, už naujo namelio buvo sūpynės, smėlio dėžė. Liudytojas K. Š. parodė, kad kol nebuvo sandėliuko (malkinės), ta dalimi naudojosi ieškovas, parodė, jog sūpynės buvo iki namuko statybos, nuo 2012 metų nebuvo sūpynių, dėl sodinukų nieko negalėjo pasakyti.
Nors paprastai šalys skeptiškai žiūri į sutuoktinių, giminaičių parodymus, tačiau šiuo atveju laikytina, kad šeimos nariai geriausiai žino apie faktinę žemės sklypo dalies prie gyvenamojo namo naudojimosi tvarką. Ieškovo sutuoktinė parodė, jog prie namo faktiškai naudojosi apie 12 arų, patvirtino, kad atsakovei buvo leidę naudotis dalimi žemės, pasidaryti sūpynes, smėlio dėžę, už malkinės atsakovės daržas, neprašė, bet leido naudotis, parodė, jog jų žemės riba eina per namo vidurį.
Liudytojas B. K. – ieškovo sūnus parodė, jog jų naudojama prie namo apie 12 arų, tai žino iš tėvų, taip pat parodė, jog ginčas kilo, kai atsakovė pasistatė šulinį. Taip pat liudytojas parodė, jog ten, kur dabar naujas ūkinis pastatas, buvo sūpynės, smėlio dėžė, ta žeme naudojosi L., ji šienavo ten iki malkinės statybos, ta žeme naudojosi L., ji naudojosi ta žeme ir iki sūpynių bei smėlio dėžės pastatymo.
Atsakovės liudytojai motina I. M. ir sutuoktinis S. J. I. M. parodė, kad vidinė tvarka nebuvo žymima J. R., tik kampiniai sklypų taškai, per namo vidurį ribos linija iki didelės obels yra ieškovo ir tai yra atskaitos taškas. Ieškovas atvažiuodavo prie savo namo dalies, iškraudavo krepšius, mašiną pastatydavo prie savo ūkinio pastato kitoje pusėje. Liudytojas S. J. parodė, jog giluminis gręžinys yra pastatytas jų faktiškai naudojamoje žemės dalyje, ta dalimi iki miško jie faktiškai visą laiką naudojasi, šią dalį šienaudavo, sodino medelius, įrengė vaikui smėlio dėžę, sūpynes, suarė vietą daržui, apie gręžinio įrengimą ieškovui buvo žinoma.
Teismas vertina, jog šioje byloje nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, prioritetas teiktinas susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai.
Nustatant, kokia buvo faktinė susiklosčiusi žemės sklypu naudojimosi tvarka, atsižvelgtina į ieškovo V. K. paaiškinimus, atsakovių L. J. ir R. L. paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančių fotonuotraukų duomenis, sms žinutės turinį, elektroninio laiško bendrasavininkams turinį, ieškovo ir atsakovės pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, kitus byloje esančius duomenis, sprendžia, jog ieškovas V. K. neįrodė, kad ieškovas faktiškai naudojosi tokia žemės sklypo dalimi, kokia yra nurodyta jo pateikiamame naudojimosi tvarkos plane.
Tokią išvadą teismas daro remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų S. J., I. M., taip pat ieškovo sūnaus B. K. parodymais. Visi šie duomenys yra patvirtinami kitais įrodymais, o būtent nuotraukų duomenimis, sms žinutės turiniu, elektroninio laiško turiniu. Ieškovas liudytojų duotų parodymų dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu jokiais kitais įrodymais nepatvirtino. Priešingai, paties ieškovo nurodytos aplinkybės dėl to, kad jis laikinai buvo leidęs atsakovei naudotis neva jam priklausančia žemės dalimi neatitinka jokių loginių kriterijų, kadangi bendrasavininkai nebuvo kokiu nors rašytiniu dokumentu susitarę dėl naudojimosi žeme tvarkos, todėl jis negalėjo nei leisti, nei neleisti atsakovei naudotis ta dalimi, kuri kaip ir kitos dalys yra bendroji dalinė nuosavybė, o tai, kaip bendrasavininkai faktiškai naudojasi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia žeme, ir yra vertinama kaip susiklosčiusi faktinio naudojimosi žeme tvarka. Tai, kad atsakovė su šeima buvo įsirengę sūpynes, smėlio dėžę vaikui, sodino sodinukus, rodo, kad taip jau eilę metų yra faktiškai naudojamasi žemės sklypu. Taip pat pažymėtina, jog ginčo žemės dalyje abi šalys yra pasistatę statinius: atsakovė artezinį gręžinį, kuris yra teisiškai įregistruotas, teisinė registracija nėra nuginčyta, taigi šie duomenys yra teisingi, ieškovas, išrovęs atsakovės sodinukus, nugriovęs ten buvusias sūpynes, išardęs vaiko smėlio dėžę, pasistatė malkinę, kurios teisinė registracija nėra atlikta.
Taip pat pažymėtina, jog ieškovas, teigdamas, jog laikinai leido atsakovei naudotis jo dalies žeme, kas nepatvirtinta jokiais įrodymais, bei žinodamas apie ginčo žemės sklype pastatytas sūpynes, įrengtą smėlio dėžę, apie prieš keletą metų atsakovės pasodintus vaismedžius, nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog būtų prieštaravęs tokiems atsakovės veiksmams jo faktiškai naudojamos žemės dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinęs, jog tarp šalių susiklosčiusi faktinio žemės naudojimo tvarka atitinka atsakovės pateikto žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, pagal atsakovės pateikiamą planą abiems savininkams yra sudarytos galimybės privažiuoti prie visų statinių, užtikrinta galimybė susisiekti su viešuoju keliu, todėl tenkintinas atsakovės priešieškinis ir nustatytina naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka pagal atsakovės L. J. pateiktą matininko J. D. 2019-05-24 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė du matininko J. D. 2019-05-24 parengtus naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), planus. Kadangi planai neturi jokių pavadinimų ar numerių, jie laikytini: planas Nr.1, kuriame nurodyti koordinačių taškai nuo 1 iki 30, ir planas Nr. 2, kuriame koordinačių taškai nuo 1 iki 27. Teismas vertina, jog naudojimosi žemės sklypu tvarka pagal planą Nr. 2, kurio koordinačių taškai nuo 1 iki 27, yra racionalesnė ir patogesnė, sklypų dalyse mažiau posūkio taškų bei nesusidaro tokia sklypo linijų konfigūracijų įvairovė, todėl naudojimosi 0,9373 ha ploto žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarka nustatytina pagal atsakovės L. J. pateiktą matininko J. D. 2019-05-24 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą Nr. 2, kuriame nurodyti koordinačių taškai nuo 1 iki 27.
Šioje byloje, sutinkant šalims, kartu buvo išnagrinėti ir ieškovo V. K. ieškinys atsakovei L. J. dėl statinio registracijos panaikinimo ir įpareigojimo nugriauti statinį; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Valstybinė statybos ir teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir R. L. bei ieškovės L. J. ieškinys atsakovui V. K. dėl valdymo pažeidimų pašalinimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, R. L.
Sujungus visas tris civilines, ieškovės L. J. ieškinys laikomas atsakovės L. J. priešieškiniu ieškovui V. K.
Ieškovas V. K. ieškinyje ir posėdžio metu prašė įpareigoti atsakovę L. J. pašalinti savavališkos artezinio gręžinio statybos padarinius – nugriauti minėtą statinį bei nustatyti, kad jeigu per nustatytą terminą teismo sprendimas neįvykdomas, ieškovas turi teisę įvykdyti teismo sprendimą atsakovės lėšomis, panaikinti artezinio gręžinio teisinę registraciją bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje ir posėdžio metu nurodė, jog jam, atsakovei ir trečiajam asmeniui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys iki kadastrinių matavimų). Civilinėje byloje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo atsakovė L. J. savo atsikirtimus remia jos savavališkai ieškovo naudojamoje žemės sklypo dalyje įrengtu arteziniu gręžiniu. Vėliau paaiškėjo, jog šis gręžinys buvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovas nurodė, jog pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 punkto nuostatas savavališka statyba yra statinio statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, pagal 27 straipsnio 5 dalies 4 punkto nuostatas statybą leidžiančiam dokumentui gauti turi būti pateikti žemės sklypo bendraturčių rašytiniai sutikimai, jeigu žemės sklypas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovo sutikimo atsakovė L. J. neturėjo, taigi negalėjo gauti ir leidimo tokio statinio statybai.
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatos nustato galimybę dėl pažeistų teisėtų interesų kreiptis į teismą. Teismas gali priimti sprendimą, nurodytą 14 straipsnio 9 dalyje: įpareigoti atsakovą savo lėšomis per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius arba nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę.
Ieškovas teigia, jog žemės sklypo dalyje tokio statinio statyba nėra galima (ieškovas šią žemę naudoja ir neduos sutikimo atsakovei įteisinti gręžinį), todėl teismas turi taikyti įpareigojimą nugriauti statinį.
Atsakovė L. J. su ieškovo ieškiniu nesutiko. Atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog pirmas ieškovo reikalavimas grindžiamas viena prielaida, kad artezinis gręžinys įrengtas savavališkai. Tokią prielaidą paneigė trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, savo atsiliepime, su kuriuo atsakovė pilnai sutinka. Atsakovė priešieškinyje nurodė, jog antrasis reikalavimas yra išvestinis iš pirmojo reikalavimo, todėl atmetus pirmąjį reikalavimą, išnyksta materialinis teisinis pagrindas antrojo reikalavimo tenkinimui.
Atsakovė taip pat nurodė, jog reikalavimas panaikinti artezinio gręžinio teisinę registraciją byloje nukreiptas į netinkamą atsakovą, kadangi statinių registraciją vykdo VĮ Registrų centras.
Atsakovė taip pat pažymėjo, jog prašomas nugriauti artezinis gręžinys yra registruotas ne tik Nekilnojamojo turto registre, bet ir Žemės gelmių registre.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. atsiliepime ir posėdžio metu su ieškovo ieškiniu nesutiko, nurodė, jog ji, ieškovas V. K. ir atsakovės L. J. motina dar 2001 metais žodžiu sutarė dėl sklypo naudojimosi tvarkos. 2003 metais atsakovės motina savo dalį padovanojo atsakovei L. J., kuri pagal 2001 metais sutartą žemės sklypo naudojimosi tvarką ginčo vietoje buvo įsirengusi vaikiškas sūpynes, smėlio dėžę, pasodinusi vaismedžių, 2015 metais įsirengė vandens gręžinį. Apie savo planus daryti gręžinį informavo, ji davė savo sutikimą.
V. K. nenurodė, kaip gręžiniu yra pažeidžiamos jo teisės, jis tik nurodė, kad šio statinio statyba ginčo vietoje negalima, nes šiuo metu ginčo vieta naudojasi jis, nepaisydamas dar 2001 metais sutartos ir nusistovėjusios žemės sklypo naudojimo tvarkos.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir atstovas posėdžio metu nurodė, jog pagal V. K. skundą atlikusi patikrinimą, 2018-06-13 surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Akte fiksuota, jog žemės sklypas yra kitos naudojimo paskirties, priklauso trims savininkams, sklype įrengtas ginčo objektas – artezinis gręžinys, įregistruotas Žemės gelmių registre ir Nekilnojamojo turto registre. Iš L. J. paaiškinimų nurodyta, jog gręžinys buvo pradėtas ir baigtas statyti 2015 metais, iš bendrasavininkų nebuvo gautos pretenzijos, gręžinys įregistruotas aukščiau minėtuose registruose.
Trečiasis asmuo taip pat nurodė, jog pagal statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas. 3 priedo 1.1. punktą žemės sklypas nepatenka į šiame punkte nurodytų teritorijų sąrašą, todėl statant I grupės nesudėtingus statinius, neprivaloma rengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Savininkų sutikimas nelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu, o statyba be sutikimo nelaikoma savavališka, kai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas, dėl to artezinis gręžinys nelaikomas savavališka statyba.
Atsakovė L. J. teikė priešieškinį ieškovui V. K., kuriuo prašė pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistačius malkinę, neteisėtais ir įpareigoti V. K. pašalinti atsakovės L. J. valdymo teisių pažeidimą – per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (išardyti) malkinę, už šio įpareigojimo įvykdymo kiekvieną uždelstą dieną nustatant 50 Eur baudą L. J. naudai.
Atsakovė nurodė, jog žemės sklypas, kuriame yra ginčo malkinė, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė trims asmenims.
Ieškovas V. K. malkinės statybą atliko, pažeisdamas galiojančių teisės aktų reikalavimus, tai yra neturėdamas žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo.
Ieškovas malkinę pasistatė atsakovės L. J. ilgą laiką pagal nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką naudotoje žemės sklypo dalyje, vykdydamas statybą, jis išardė atsakovei priklausiusias sūpynes, sulaužė smėlio dėžę, iškasė vaismedžių sodinukus. Kadangi V. K. veiksmai be sutikimo pasistatant malkinę L. J. naudojamoje žemės sklypo dalyje, sugadinant jos turtą, yra neteisėti, todėl ieškovas turi būti įpareigotas pašalinti savo neteisėtos statybos padarinius, perkeliant malkinę iš L. J. naudojamos žemės sklypo dalies.
Ieškovas V. K. atsiliepime ir posėdžio metu su atsakovės priešieškinyje nurodomais faktais sutiko iš dalies. Jis pripažino, kad pasistatė malkinę be jos raštiško sutikimo, tačiau nemanė, jog toks sutikimas yra būtinas. Nurodė, jog malkinė yra pastatyta jo jau ilgą laiką naudojamoje sklypo dalyje, bet ne atsakovės, todėl pažeidimas yra tik formalus. Be to atsakovė sodinukus pasodino, smėlio dėžę su sūpynėmis įsirengė taip pat nederinusi su juo. Ieškovas nurodė, jog jo statinys yra nesudėtingų statinių kategorijos statinys, jo statybai nereikėjo projekto bei statybą leidžiančio dokumento. Statydamas statinį savo naudojamoje sklypo dalyje negalvojo, kad reikia sutikimo.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. L. atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog dar 2001 metais ji, V. K. ir L. J. motina I. M. žodžiu susitarė dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Nuo tada žemės sklypą naudojo pagal tuo metu sutartą naudojimosi tvarką. Ta dalimi, kur ieškovas vykdė malkinės statybos darbus naudojosi L. J., ten įsirengdama vaikiškas sūpynes, smėlio dėžę, vandens gręžinį, toje dalyje pasodino vaismedžių. R. L. taip pat nurodė, jog jokio sutikimo ieškovui malkinės statybai ji nebuvo davusi. Posėdžio metu taip pat nurodė, jog 2004 metais sutikimas buvo duotas statiniui, kuris yra sklype prie ežero, bet ne malkinei.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepime ir posėdžio metu nurodė, jog skundo dėl ginčo objekto nėra gavusi, mano jog šalys turi pačios įrodinėti ieškinio pagrįstumą ar nepagrįstumą.
Taigi tiek ieškovas V. K., tiek atsakovė L. J. teikė negatorinius ieškinius dėl valdymo pažeidimų pašalinimo.
Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė L. J. artezinį gręžinį įsirengė 2017 metais, Žemės gelmių registre gręžinys įregistruotas 2017-08-18, Nekilnojamojo turto registre gręžinys įregistruotas 2018-04-09.
Statybos techninis reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ VI skyriaus „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas abu ginčo statiniai priklauso nesudėtingų I grupės statinių kategorijai, žemės sklypui netaikomos jokios apsaugos, todėl pagal nuo 2017-01-01 galiojančią Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies, kurioje nurodyta, jog savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, statybą leidžiantis dokumentas apibrėžtas kaip dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą, todėl artezinio gręžinio statyba nelaikytina savavališka statyba, nes nuo 2017-01-01 galiojančioje Statybos įstatymo redakcijoje bendraturčio sutikimas, kai jis reikalingas pagal teisės aktus, nebelaikomas statybą leidžiančiu dokumentu (iki 2017-01-01 redakcijos 2 straipsnio 92 dalis nustatė, jog bendraturčių rašytinis sutikimas buvo laikomas statybą leidžiančiu dokumentu), o statyba be tokio sutikimo nelaikoma savavališka tais atvejais, kai apskritai statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas.
Tačiau pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalį jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. O Civilinio kodekso 4.98 straipsnis nustato, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.
Atsakovė tvirtino, jog statydama artezinį gręžinį, ji buvo gavusi žemės sklypo bendrasavininkų žodinius sutikimus, tai patvirtino trečiasis asmuo R. L., tačiau ieškovas neigė davęs sutikimą šiai statybai, o rašytinio ieškovo sutikimo šiai statybai atsakovė nepateikė.
Ieškovas pateikė teismui negatorinį ieškinį, nurodydamas, jog atsakovė L. J. pasistatydama artezinį gręžinį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio trims savininkams žemės sklypo jo naudojamoje dalyje, nesant jo rašytinio sutikimo, pažeidė jo teises, todėl prašė teismą įpareigoti ieškovę nugriauti šį statinį ir panaikinti jo teisinę registraciją.
Pažymėtina, jog ieškovas, prašydamas taikyti priemonę – statinio nugriovimą, nenurodė jokių kitų priežasčių, kurios patvirtintų, kad artezinis gręžinys kaip nors kitaip pažeidžia jo teises, išskyrus, kad gręžinys yra naudojamoje žemės sklypo dalyje ir yra iškilęs virš žemės.
Esant nurodytam teisiniam statybų reglamentavimui, atsakovės L. J. artezinio gręžinio statyba nelaikytina savavališka, tačiau tai, kad atsakovė neturėjo žemės sklypo bendrasavininkų rašytinio sutikimo, leidžia konstatuoti, jog artezinis gręžinys įrengtas, pažeidžiant Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį. Tačiau nuo 2017-01-01 esant aukščiau nurodytam savavališkos bei neteisėtos statybos reglamentavimui, tai yra esant galimybei nebegriauti tokių statinių, o pašalinti pažeidimus kitais būdais, taip pat teismui įvertinus, jog artezinis gręžinys nėra savavališka statyba, nustačius naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tokią tvarką, pagal kurią žemės sklypo dalis, kurioje stovi atsakovės artezinis gręžinys, atiteko naudotis atsakovei, atsižvelgiant į tai, kad artezinis gręžinys kaip daiktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, taip pat įregistruotos ir atsakovės nuosavybės teisės į šį statinį, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę nugriauti statinį kaip savavališkos statybos objektą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Pažymėtina, kad ieškovas, žinodamas, jog atsakovės nuosavybės teisės į šį statinį yra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, nesikreipė nustatyta tvarka dėl statinio teisinės registracijos nuginčijimo, jo reikalavimas panaikinti gręžinio teisinę registraciją yra tik kaip pirmojo reikalavimo, tai yra neteisėtos statybos griovimo pasekmė, bet ne savarankiškas reikalavimas dėl neteisėto statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre panaikinimo. Pažymėtina, jog pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį – visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka
Todėl atmetus ieškovo reikalavimą nugriauti artezinį gręžinį, atmestinas ir reikalavimas panaikinti artezinio gręžinio teisinę registraciją.
Kartu šioje byloje buvo nagrinėjamas ir atsakovės L. J. priešieškinis ieškovui V. K. pripažinti V. K. veiksmus be bendraturčių sutikimo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pasistačius malkinę, neteisėtais ir įpareigoti V. K. pašalinti atsakovės L. J. valdymo teisių pažeidimą – per 14 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti (išardyti) malkinę, už šio įpareigojimo įvykdymo kiekvieną uždelstą dieną nustatant 50 Eur baudą L. J. naudai. Minėta, jog bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. K. malkinę ginčo sklypo dalyje pasistatė 2017 metų pabaigoje, 2018 metų pradžioje, malkinės teisinė registracija nėra atlikta. Atsakovė ieškinį grindė tuo, jog ieškovas pasistatė malkinę jos faktiškai naudojamoje žemės sklypo dalyje, prieš tai išrovęs šiame žemės sklype jos šeimos sodintus vaismedžius bei vaiskrūmius, nugriovęs sūpynes, išardęs smėlio dėžę, malkinės statybai ieškovas nėra gavęs jos kaip žemės sklypo bendrasavininkės rašytinio sutikimo, tuo buvo pažeistos jos kaip bendrasavininkės teisės.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog aukščiau minėtų teisės aktų pagrindu malkinė priklauso nesudėtingų I grupės statinių kategorijai, todėl pagal nuo 2017-01-01 galiojančią Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatas malkinės statyba taip pat nelaikytina savavališka statyba, tačiau ieškovas statydamas malkinę, nesant kitų žemės sklypo bendrasavininkų rašytinio sutikimo, kaip to reikalauja Civilinio kodekso nuostatos, bei sunaikindamas atsakovės turtą – sūpynes, smėlio dėžę, sodinukus, pažeidė įstatymą, todėl malkinės statyba laikytina neteisėta (Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas bylos nagrinėjimo eigoje laikėsi nevienodos pozicijos kai kuriais klausimais. Atsiliepime į atsakovės ieškinį (byloje laikomą priešieškiniu) jis teigė, jog malkinę pasistatė be atsakovės sutikimo, nes nežinojo, kad toks sutikimas reikalingas. Bylos nagrinėjimo eigoje, taip pat 2019-11-26 pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose jis ėmė tvirtinti, jog tokį sutikimą žemės sklypo bendrasavininkės buvo davusios dar 2004 metais. Atsakovė ir trečiasis asmuo R. L. su tuo nesutiko, nurodė, jog 2004 metais sutikimas buvo duotas statiniui, kuris yra pastatytas kitame sklype (po kadastrinių matavimų) Nekilnojamojo turto registro duomenimis V. K. vardu registruotas pastatas svirnas, kurio statybų pradžia 2004 metai, pabaiga – 2018 metai.
Pažymėtina, jog bendraturčių sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet atlikti konkrečius statybos darbus, todėl negalima sutikti su ieškovu, jog 2004 metų bendrasavininkų sutikimai statyboms galioja visoms statyboms. Pažymėtina, jog sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčio sutikimą.
Taigi pripažinus ieškovo malkinės statybą neteisėta, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo malkinė yra pastatyta žemės sklypo dalyje, kuri pagal naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo rezultatus atiteko atsakovei L. J., vertinant, jog šiuo atveju galimas tik vienas atsakovės L. J. pažeistų teisių gynimo būdas, ieškovas V. K. įpareigotinas per mėnesį (toks terminas teismo nuomone laikytinas pakankamu tokio nesudėtingo statinio nugriovimui) nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą malkinę (Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 1 dalis, 3 dalis), tokiu būdu tenkinant atsakovės priešieškinį.
Atsakovė prašė nustatyti už įpareigojimo pašalinti malkinę įvykdymo kiekvieną uždelstą dieną nustatyti 50 Eur baudą L. J. naudai.
Pagal Civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalį teismas už įpareigojimo pašalinti statybos pažeidimus nevykdymą gali nurodyti, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo.
Remiantis minėta įstatymo nuostata, nustatytina, kad už kiekvieną pradelstą neteisėtos malkinės statybos pašalinimo termino praleidimo dieną ieškovui V. K. skirtina 20 Eur dydžio bauda atsakovės L. J. naudai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268 270, 273 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo V. K. ieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo bei ieškinį dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir statinio teisinės registracijos panaikinimo atmesti.
Atsakovės L. J. priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo patenkinti ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal atsakovės pateiktą matininko J. D. parengtą naudojimosi žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), planą ir pagal atsakovės pateiktą matininko J. D. parengtą naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu (duomenys neskelbtini), planą Nr. 2, kuriame nustatyti koordinačių taškai nuo 1 iki 27.
Atsakovės L. J. priešieškinį dėl valdymo pažeidimų pašalinimo patenkinti ir įpareigoti ieškovą V. K. per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai pastatytą malkinę.
Nustatyti, kad ieškovui V. K. už kiekvieną pradelstą neteisėtos malkinės statybos pašalinimo termino praleidimo dieną yra skiriama 20 Eur dydžio bauda atsakovės L. J. naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.