Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Rusakas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S., Z. S., J. G., A. S., K. B., atstovaujamų advokatės I. G., pareiškimą dėl juridinę reikšmę palikimo priėmimo turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybinė įmonė (toliau VĮ) Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėjai tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., mirusi (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius po sutuoktinio K. S., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama valdyti paveldimą turtą priėmė visą K. S. palikimą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama, E. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas, E. S. sutuoktinis, K. S.. Palikėja ir K. S. turėjo 5 vaikus, kurių procesinė padėtis šioje byloje - pareiškėjai. Iki mirties palikėja gyveno adresu (duomenys neskelbtini), jai nuosavybės teise priklausiusiame gyvenamajame name. Palikėjos mirties dieną jos santuoka buvo pasibaigusi, nes jos sutuoktinis K. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Palikėjai nuosavybės teise palikimo atsiradimo laiku priklausė nekilnojamieji daiktai - gyvenamasis namas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), kuriuos nuosavybės teisę į šiuos daiktus palikėja įgijo 1992-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Be to, palikėja 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdė ir naudojo valstybinius žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų tėvai abu kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name. Namas buvo privatizuotas pareiškėjų motinos vardu, tačiau esant santuokoje su pareiškėjų tėvu. Todėl gyvenamasis namas laikytinas pareiškėjų tėvų bendrąja jungtine nuosavybe. Pareiškėjų tėvų tarpusavio turtiniuose santykiuose galiojo prezumpcija, jog jų turto dalys yra lygios (SŠK 23 str. 1 d.), todėl pareiškėjų tėvams priklausė po 14 dalį gyvenamojo namo, kt. pastatų, esančių tuo pačiu adresu. Pareiškėjų motina po sutuoktinio mirties per 3 mėnesių laikotarpį pradėjo jam priklausiusiu turtu rūpintis ir rūpinosi iki savo mirties kaip savu: nuo pat palikimo atsiradimo laiko mokėjo gyvenamojo namo išlaikymo išlaidas: mokėjo už vandenį, už elektrą, pagal savo finansines galimybes gerino turtą: vaikams padedant tapetais išklijavo kambarį, naudojo ir sutuoktiniui priklausiusius namų apyvokos daiktus, todėl palikėjo turtu rūpinosi kaip savu. Todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. S. priėmė K. S. palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas - teisė pareiškėjams priimti visą jų tėvams priklausiusį turtą.

2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės?

3. Iš bylos medžiagos matyti, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamas turtas - gyvenamasis namas su pastatais, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. S. 1992-07-17 pirkimo-pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat E. S. 2007-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarčių pagrindu valdė ir naudojo valstybinius žemės sklypus esančius (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartys sudarytos nuo 2007-10-04 iki 2032-10-04. Mirties liudijimo ir mirties įrašo duomenimis, pareiškėjų mama E. S. mirė (duomenys neskelbtini), o tėvas K. S. – (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio K. S. mirties E. S. liko gyventi tame pačiame name, prižiūrėjo jį, priėmė sutuoktinio palikimą faktiškai jį valdydama. Iš Šiaulių rajono 1-ojo notaro biuro liudijimo matyti, kad nėra užvestos bylos dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į 2006-06-25 mirusio K. S. palikimą. Iš Testamentų registro išrašo, kad Šiaulių rajono 1-ajame notarų biure po E. S. mirties, pareiškėjai A. S., Z. S., J. G., A. S., K. B., 2011-09-21 priėmė E. S. palikimą.

Faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

4. Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 str. 1 d.). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga - 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

5. Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė - jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 586/2007). Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001).

6. Teismas, atsižvelgdamas į prieš, tai nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjų mama E. S. priėmė po sutuoktinio K. S. mirties atsiradusį palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti, nes turtą prižiūrėjo ir juo naudojosi, ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą - per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

7. Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjai negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas sprendžia, kad kitokia tvarka, kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjams nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Nustačius, kad E. S. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 8 p.). Teismui nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S., po sutuoktinio K. S. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti, pareiškėjai turės galimybę priimti visą tėvų palikimą. Šio fakto nustatymas reikalingas papildomam paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.?

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Tenkinti pareiškėjų A. S., Z. S., J. G., A. S., K. B. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Z. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) K. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) motina E. S., mirusi ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. S. mirties ((duomenys neskelbtini)) (a. k. (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą Šiaulių rūmus.