- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-21
- Bylos Nr.
- eI3-1523-809/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05380-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Violeta Petkevičienė, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Regio“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Violetos Petkevičienės ir Eglės Žulytės-Janulionienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Regio“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Regio“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau – ir SM) 2023-04-04 atsakymą Nr. 2ZP-430 „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinių“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Susisiekimo ministeriją per 20 darbo dienų, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš naujo išnagrinėti pareikėjos UAB „Regio“ 2023-03-21 Pastabas – Pasiūlymus „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projekto sprendinių“ (toliau – ir Pastabos – Pasiūlymai).
Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,7778 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) ir jame esantys kiti nekilnojamojo turto objektai (t. y. pastatas – gamybinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))). Bendrovė registruotu paštu gavo SM 2023-01-10 raštus (Nr. 2ZP-3, 2ZP-4, 2ZP-6) (toliau – ir Raštai), kuriuose buvo nurodyta, jog yra paskelbtas supažindinimas su projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projektu (toliau – Projektas). Raštuose buvo nurodyta, kad, įgyvendinant Projektą, bus atliekami šie veiksmai, susiję su Bendrovei nuosavybės teise priklausančiu Žemės sklypu: Žemės sklypą (jo dalį) numatoma paimti visuomenės poreikiams; Žemės sklype (jo dalyje) numatoma (tikslinama) kelių / geležinkelio kelių bei jų įrenginių apsaugos zoną; Žemės sklype (jo dalyje) numatomas servitutas (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) ir numatoma inžinerinių tinklų apsaugos zona. Pareiškėja 2023-03-21 pateikė SM 2023-03-21 Pastabas – Pasiūlymus kuriomis prašė ir siūlė: Projekte visiškai nenumatyti Žemės sklypo / jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams. Projekto sprendiniai visiškai nepagrindžia poreikio paimti Žemės sklypą / jo dalį visuomenės poreikiams, o tuo labiau – paimti tokį Žemės sklypo plotą, kokį yra planuojama paimti; tokiu atveju, jeigu Žemės sklypo dalis yra reikalinga elektros tinklams nutiesti, kurie objektyviai reikalingi geležinkelio infrastruktūrai aptarnauti ir nėra įmanoma užtikrinti tinkamo infrastruktūros funkcionavimo kitais būdais arba nurodytus tinklus nutiesiant kitoje vietoje, pareiškėja galėtų duoti tokį leidimą, o tuo tarpu servitutas galėtų būti nustatomas susitarimu (sandoriu). Pareiškėja, atsižvelgdama į viešai randamą informaciją, Pastabomis taip pat prašė patikslinti šiuos duomenis (išsklaidyti neaiškumus), kadangi nuo to priklauso pareiškėjai, kaip Žemės sklypo savininkei, ketinančiai ateityje Žemės sklypą vystyti, teksiančių apribojimų mastas: kodėl Projekto sprendiniuose nėra atskirai pažymėta numatomo servituto zona; nėra aišku, ar ji sutampa su Projekte pažymėta elektros apsaugos zona, ar yra ketinama nustatyti ir geležinkelio želdinių apsaugos zoną; ar Žemės sklype bus nustatoma „Geležinkelio kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona, ar „Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona. Pareiškėja taip pat dalyvavo baigiamajame susirinkime – konferencijoje. Konferencijos metu Projektą pristatančiam asmeniui pareiškėjos atstovė uždavė klausimą, susijusį su planuojamu Žemės sklypo dalies paėmimu visuomenės poreikiams. Konferencijos metu nebuvo konkrečiai ir aiškiai nurodyta, kam bus naudojama Projekte kaip paimama visuomenės poreikiams nurodyta Žemės sklypo dalis (oranžinė teritorija). Atsakymą į Pastabas pareiškėja elektroniniu paštu gavo 2023-04-04, t. y. Pareiškėja gavo Susisiekimo ministerijos 2023-04-04 raštą Nr. 2ZP-430 „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinių“ (Raštas), kuriame Susisiekimo ministerija, atsižvelgdama į pareiškėjos Pastabose nurodytus neaiškumus, patikslino, kad numatomo servituto zona sutampa su numatoma elektros tinklų apsaugos zona, o taip pat nurodė, kad Žemės sklype yra numatoma nustatyti viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zona. Atsakyme taip pat nurodyta, jog pareiškėjos pastaba dėl Žemės sklypo dalies nepaėmimo visuomenės poreikiams ir galimų servitutų nustatymo yra atmetama. Tačiau iš Susisiekimo ministerijos Rašto taip ir liko visiškai neaišku, kam konkrečiai bus panaudojama visa numatoma paimti Žemės sklypo teritorija.
Pažymi, kad iš Web GIS internetinėje erdvėje pateikiamų Projekto sprendinių yra matoma tik tiek, kad numatomoje visuomenės poreikiams paimti Žemės sklypo dalyje (oranžinė spalva) yra numatyta tiesti elektros požeminį tinklą ir nustatyti servitutą bei apsaugos zoną (elektros tinklas – raudona linija su rodyklėmis; apsaugos zona – raudona taškinė linija; servitutas nėra pažymėtas, tačiau Rašte yra paaiškinta, kad numatomo servituto zona visiškai sutampa su numatoma elektros tinklų apsaugos zona). Pareiškėjos įsitikinimu, Raštas nėra pakankamai motyvuotas, todėl neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra naikintas, o Susisiekimo ministerija įpareigotina Pastabas išnagrinėti iš naujo ir pateikti konkretų atsakymą, jame konkretizuojant, kam numatoma panaudoti visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypo dalį (kas ir kurioje vietoje bus statoma, įrengiama ir panašiai), o taip pat pateikti motyvus, kodėl šiuo konkrečiu atveju nėra sprendžiama dėl mažiau savininko (Pareiškėjos) teises varžančio varianto situacijos sprendimo varianto, t. y. servituto Žemės sklype nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija atsiliepimo argumentais prašo pareiškėjos skundą atmesti.
Dėl pareiškėjos skundo argumentų, dėl kilusiu neaiškumų, nurodo, kad Rašte pareiškėjai buvo paaiškinta, kokia pareiškėjos sklypo dalis ir kokiems objektams reikalinga panaudoti: „žemės sklypo dalies (apie 730 m2) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), paėmimas (išpirkimas) visuomenės poreikiams yra numatytas įvertinus reikalingą teritoriją suplanuotos infrastruktūros įrengimui, t. y. elektros tinklų, 1520 mm pločio geležinkelio kelio ir naujo tilto per Nemuną bei kitos susijusios infrastruktūros (ryšių ir eismo
valdymo infrastruktūros, geležinkelio kelių kontaktinio tinklo, paviršinių ir gruntinių nuotekų surinkimo bei valymo įrenginių, aptarnavimo ir privažiuojamųjų automobilių kelių) įrengimui ir eksploatacijai.“ Taip pat buvo akcentuota sklypo dalies paėmimo svarba – Projekto dalies įgyvendinimui, bei, kad tai preliminarūs sprendiniai: „nepaėmus žemės sklypo dalies iš minėto žemės sklypo, nebus galimybės įgyvendinti IIVP plano sprendinių, tuo pačiu nebus galimybės įgyvendinti globalaus „Rail Baltica“ projekto. IIVP plane pateikti sprendiniai (geležinkelių ir automobilių kelių plotis, apjungiamųjų kelių ir gatvių plotis, planuojamos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, tuneliniai pravažiavimai, viadukai, triukšmo slopinimo priemonės, aplinkosauginės priemonės gyvūnams ir visi kiti sprendinių statiniai) yra preliminarūs ir bus tikslinami techninio projekto rengimo metu, atsižvelgiant į išduotas projektavimo sąlygas.“ Taip pat buvo paaiškinta konkrečiau, kaip ir kada bus vykdomas žemės paėmimas visuomenės
poreikiams: „IIVP plano projektu yra planuojamos teritorijos sprendinių įgyvendinimui, žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros šio projekto apimtyje nėra atliekamas. Žemės sklypų ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bus vykdomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta tvarka rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą (toliau – ŽPVP projektas). ŽPVP projekto rengimo metu bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame žemės paėmimo (išpirkimo) visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos. ŽPVP projektas bus pradėtas rengti tik Vyriausybei nutarimu patvirtinus IIVP planą (numatoma, kad IIVP planas bus patvirtintas iki 2023 m. gruodžio mėn.).“ Atsakyme taip pat buvo detaliai aptartas sekančiame etape (t.y. patvirtintus Planą) vyksiantis žemės paėmimas visuomenės poreikiams, privataus turto vertinimo tvarka ir kiti aktualūs dalykai.
Dėl servituto zonos pareiškėjai buvo paaiškinta, „kad IIVP plano sprendiniuose suplanuotos elektros tinklų apsaugos zonos sutampa su suplanuoto servituto zonos riba, žr. brėžinį „Planas su elektros tinklais, M 1:5009, 6 lapas“, kuriame pažymėtos elektros tinklų apsaugos ir servitutų zonos.“ Dėl Pasiūlymo klausimo, ar yra ketinama nustatyti geležinkelio želdinių apsaugos zoną buvo pažymėta, kad „IIVP plano sprendiniuose, žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 21 straipsnio 1 punktu yra suplanuota nustatyti 20 metrų pločio (į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių) viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną.“ Taigi, atsakyme remtasi Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo apibrėžtomis sąvokomis ir nustatytomis apsaugos zonų ribomis, ir buvo paaiškinta, ir atsakyta į pareiškėjos keliamus klausimus. Pareiškėja ginčija tik pirmojo prašymo (neimti žemės sklypo dalies visuomenės poreikiams) atsakymus. Dėl kitų atsakymų, atsakovės manymu, ginčo nėra.
Pažymi, kad skundžiamame rašte būtent trumpai ir suprantamai buvo paaiškinta, kam reikalinga dalis pareiškėjos sklypo – elektros tinklų, 1520 mm pločio geležinkelio kelio ir naujo tilto per Nemuną bei kitos susijusios infrastruktūros (ryšių ir eismo valdymo infrastruktūros, geležinkelio kelių kontaktinio tinklo, paviršinių ir gruntinių nuotekų surinkimo bei valymo įrenginių, aptarnavimo ir privažiuojamųjų automobilių kelių) įrengimui ir eksploatacijai. Pareiškėja klaidingai suprato Plano sprendinius, t. y., kad paimama sklypo dalis reikalinga tik elektros linijai įrengti. Tačiau šioje vietoje bus projektuojamas ir geležinkelio tiltas (su šlaitu šlaitas), privažiuojamieji keliai prie objektų, apsisukimo aikštelė, nuotekų valymo įrenginiai ir susijusi infrastruktūra. Plano planavimo darbų programa taip pat apibrėžė planavimo uždavinius. Nurodo, kad pastatyti planuojamą infrastruktūrą ir prie jos privažiuoti (aptarnauti) reikalinga papildoma minimalaus ploto žemės dalis, todėl ši sklypo dalis ir planuojama paimti visuomenės poreikiams. Taigi, argumentas dėl servituto nustatymo sutartimi lieka neaktualus, nes ginčo vietoje daugiau žemės reikia ir kitiems objektams statyti, kurie negali būti projektuojami ir statomi privačioje žemėje. Atkreipia dėmesį, kad šiame projekto įgyvendinimo etape preliminariai (bet kiek įmanoma tiksliau) planuojama infrastruktūra ir jai rezervuojama teritorija. O tik patvirtinus Planą, pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą planuojamoje teritorijoje bus galima projektuoti konkrečius infrastruktūros objektus, tuomet pareiškėja galės su jais susipažinti, pateikti pastabas. Taip pat, tik patvirtinus Planą lygiagrečiai projektavimui bus rengiamas žemės paėmimo projektas, kuriame jau gerokai tiksliau bus pažymėtos paimtinos pareiškėjos sklypo ribos. Šiuo atveju teoriškai gali būti, kad bus paimama mažiau žemės, nei numatyta Plane (apie 730 m2), tačiau ne daugiau, nei pažymėta Plane. Taigi, Plane nėra numatoma imti nepagrįstai daugiau žemės, nei reikia projekto „Rail Baltica“ daliai įgyvendinti. Pažymėtas
plotas yra pagrįstas realiu poreikiu statiniams ir įrenginiams projektuoti. Pažymi, kad siekiant sudaryti kuo mažiau nepatogumų privatiems savininkams, tiek racionaliai naudojant viešąsias lėšas, Valstybė pagal Konstituciją ir įstatymus turi pareigą išpirkti tik tiek, kiek reikia konkrečiam objektui statyti ir aptarnauti, bet ne daugiau. Taigi skundo teiginys, kad „abstrakčiai išvardijami įrenginiai ir statiniai, visiškai nedetalizuojant, kam konkrečiai bus panaudota visuomenės poreikiams numatyta paimti Žemės sklypo dalis, o taip pat visiškai nepateikiant motyvų dėl pareiškėjos pateikto pasiūlymo geranoriškai susitarti dėl servituto Žemės sklypo dalyje nustatymo, nenumatant visiško Žemės sklypo dalies paėmimo“ yra visiškai nepagrįstas.
Pažymi, kad pareiškėja, kuriai yra adresuotas Raštas, iš esmės suprato (galėjo ir turėjo suprasti priimto rašto faktinius ir teisinius argumentus, jo priėmimo motyvus, todėl nėra jokio pagrindo ginčijamą raštą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas keliamas dėl Susisiekimo ministerijos 2023-04-04 rašto Nr. 2ZP-430 „Dėl Projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano sprendinių“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Susisiekimo ministeriją per 20 darbo dienų, skaičiuojant šį terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iš naujo išnagrinėti pareikėjos UAB „Regio“ 2023-03-21 Pastabas – Pasiūlymus „Dėl projekto „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano projekto sprendinių“.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018-12-27 priėmė nutarimą Nr. 1397, kuriuo buvo nutarta pradėti rengti „Rail Baltica“ geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą (Planas).
Susisiekimo ministro 2019-03-13 įsakymu Nr. 3-123 buvo patvirtinta Plano planavimo darbų programa, kuria buvo nustatyti planavimo tikslai ir uždaviniai, planavimo teritorija, etapai bei kiti reikalavimai. Plano rengėjas – nustatyta tvarka atrinktas Ardanuy Ingenieria S.A., Ministerija – planavimo organizatorius.
Susisiekimo ministerija 2022-08-11 raštu Nr. 2-3471 pritarė Projekto „Rail Baltica“ geležinkelio infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano koncepcijai ir pradėjo rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadiją. Plano rengėjas parengė Plano konkretizuotus sprendinius, kurie buvo viešinami nustatyta tvarka.
Į Plano sprendinių ribas pateko pareiškėjos valdomas žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Žemės sklypas).
Susisiekimo ministerija 2022-12-19 raštu Nr. 2-5221 pritarė Plano rengimo etapo sprendinių konkretizavimo stadijai ir rengimo etapui, ir nustatė, kad rengimo etapas yra baigtas ir pradedamos baigiamojo etapo procedūros.
Susisiekimo ministerija 2023-01-10 pareiškėjai (kaip ir kitiems suinteresuotiems savininkams) išsiuntė pranešimus Nr. 2ZP-3, 2ZP-4, 2ZP-6, kuriuose pareiškėja buvo informuota, kad jos sklypas patenka į Plano ribas, ir jame numatomi tam tikri apribojimai: Žemės sklypą (jo dalį) numatoma paimti visuomenės poreikiams; Žemės sklype (jo dalyje) numatoma (tikslinama) kelių / geležinkelio kelių bei jų įrenginių apsaugos zona; Žemės sklype (jo dalyje) numatomas servitutas (teisė tiesti, aptarnauti, naudoti požemines, antžemines komunikacijas) ir numatoma inžinerinių tinklų apsaugos zona. Pranešimuose taip pat paskelbta kur galima susipažinti su Plano sprendiniais, kaip pateikti pasiūlymus, nurodyta, kad baigiamasis susirinkimas-konferencija vyks 2023-03-22.
Pareiškėja 2023-03-21 pateikė SM pasiūlymus dėl Plano sprendinių, kurie susidėjo iš šių aspektų (apibendrintai): 1) pareiškėja prašė neimti sklypo dalies visuomenės poreikiams, o prireikus žemės elektros tinklams tiesti, tam nustatyti servitutą sutartimi; 2) pareiškėja prašė paaiškinti, kodėl Projekto sprendiniuose nėra atskirai pažymėta numatomo servituto zona; pareiškėjai neaišku, ar yra ketinama nustatyti geležinkelio želdinių apsaugos zoną; neaišku, kodėl yra nurodoma, kad bus nustatoma „Geležinkelio kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona, kai, kiek yra suprantama iš Projekto sprendinių, turėtų būti nurodoma, kad bus nustatoma „Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona. Taigi, pareiškėja prašė paaiškinti servituto ribas ir viešosios geležinkelių infrastruktūros apsaugos zonų rūšis.
Susisiekimo ministerija pareiškėjai atsakė 2023-04-04 raštu Nr. 2ZP-430, kuriuo buvo atmestas prašymas neimti pareiškėjos sklypo dalies visuomenės poreikiams, bei paaiškinta dėl servituto ir planuojamų apsaugos zonų nustatymo pareiškėjos sklype (Raštas).
Pareiškėja nesutikdama su Raštu, su skundu kreipėsi į teismą.
Pareiškėja skunde teismui nurodo, kad atsakovė, priimdama Raštą, neatsakė į keliamus klausimus, dėl ko, pareiškėjos vertinimu, Raštas, kuriuo atmestos pareiškėjos pastabos ir pasiūlymai, turėtų būti pripažįstamas nepakankamai motyvuotu bei todėl neatitinkančiu įstatymo administraciniam sprendimui keliamų reikalavimų. Esant tokiam atsakymui, pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių dėl sprendimo atmesti pastabas pagrįstumo ir teisėtumo Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatų prasme. Tuo tarpu atsakovė nurodo priešingai. Kaip teigia, nors skunde ir nurodoma, kad Rašte nebuvo atsakyta į visus pareiškėjos keliamus klausimus ir pasiūlymus, tačiau, atsakovės vertinimu, į pareiškėjos Pastabas argumentai yra pateikti, Raštas visiškai atitinka Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 23 straipsnio ir VAĮ 10 straipsnio reikalavimus – pakankamai išsamiai ir suprantamai atsakyta į Pastabose-Pasiūlymuose keliamus klausimus (t. y. pasiūlymai dėl žemės paėmimo dalies motyvuotai atmesti, o dėl servituto ploto ir apsaugos zonos - paaiškinta).
TPĮ 23 straipsnio 5 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2023-04-01) nustatyta, kad pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių planavimo organizatoriui teikiami raštu arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo svarstymo (ir jo metu) ar susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir jo metu. Po viešo svarstymo ar pasibaigus susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais terminui pateikti pasiūlymai dėl valstybei svarbaus projekto teritorijų planavimo dokumento sprendinių nepriimami. Planavimo organizatorius per 10 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 15 darbo dienų) nuo viešo svarstymo dienos ar per 15 darbo dienų nuo susipažinimo su parengtais valstybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais termino pabaigos išnagrinėja visuomenės pateiktus pasiūlymus, parengia apibendrintą informaciją apie priimtus ir motyvuotai atmestus pasiūlymus ir motyvuotai raštu atsako pasiūlymus pateikusiems asmenims. Šie asmenys per 10 darbo dienų nuo atsakymo gavimo dienos, o tais atvejais, kai planavimo organizatorius per nustatytus terminus atsakymo nepateikė, – per 10 darbo dienų nuo dienos, kurią atsakymas turėjo būti pateiktas, turi teisę kreiptis su skundu į apygardos administracinį teismą dėl planavimo organizatoriaus pateikto atsakymo arba dėl to, kad atsakymas nebuvo pateiktas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normose, reglamentuojančiose pasiūlymų teikimą teritorijų planavimo dokumentams, aptariami pasiūlymai nėra privalomi planavimo organizatoriui. Tai parodo sąvokos „pasiūlymai“ lingvistinis aiškinimas bei pats šios teisės normos turinys, iš kurio matyti, kad gavęs nurodytus pasiūlymus, planavimo organizatorius turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti. Tačiau aptariamose teisės normose yra nustatytas planavimo organizatoriui bei valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai privalomo elgesio modelis – laikytis joje nustatytos pasiūlymų nagrinėjimo procedūros bei, atmetus gautus pasiūlymus, motyvuotai raštu pranešti apie tai pasiūlymus pateikusiam asmeniui. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju administraciniams teismams yra būtina patikrinti, ar buvo laikomasi nurodytų reikalavimų ir, nustačius tam tikrus šių reikalavimų pažeidimus, vertinti juos pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatatytus kriterijus, t. y. išsiaiškinti, ar nustatyti procedūriniai pažeidimai gali būti laikomi esminiais šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo prasme (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2374-442/2016; 2020 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1007-822/2020). Kitaip tariant, nors planavimo organizatorius, gavęs nurodytus pasiūlymus, turi diskreciją į juos atsižvelgti arba neatsižvelgti, visuomenės pasiūlymų dėl teritorijų planavimo dokumentų nagrinėjimo procedūra negali būti vykdoma tik formaliai ir planavimo organizatoriaus atsakymai į visuomenės pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumentų negali būti grindžiami išimtinai tik planavimo organizatoriaus diskrecijos teise tokiems pasiūlymams pritarti arba juos atmesti, visiškai nepaaiškinant atitinkamo sprendimo priėmimo motyvų. Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą pasiūlymus atmesti, atsakyme išdėstyti tokių pasiūlymų atmetimo motyvai, visų pirma, turi atliepti pasiūlymus pateikusių asmenų nurodytus argumentus (būti individualizuoti) ir turi būti pakankamai išsamūs, kad tiek šio teisinio santykio dalyviams, tiek teritorijų planavimo proceso valstybinę priežiūrą vykdantiems subjektams ar teismui (jeigu toks ginčas vėliau būtų inicijuotas) būtų aiškios atitinkamo sprendimo priėmimą lėmusios priežastys (kodėl pareiškėjų pateiktiems pasiūlymams negali būti pritarta) ir iš šio atsakymo būtų matyti, jog planavimo organizatorius realiai įvykdė pareigą išnagrinėti jam pateiktus pasiūlymus, juos apsvarstė bei įvertino (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-06-02 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-266-502/2021). Taigi, siekiant įgyvendinti teritorijų planavimo viešumo principą ir tinkamai užtikrinti suintesuotų asmenų dalyvavimą teritorijų planavimo procese, itin svarbu išsamiai motyvuoti šio proceso metu priimamus sprendimus, kad suinteresuotiems asmenims būtų aiškūs jų priėmimo motyvai.
Nustatyta, kad pareiškėja 2023-03-21 Pastabose-Pasiūlymuose atsakovės prašė ir siūlė Projekte visiškai nenumatyti Žemės sklypo / jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat prašė pateikti informaciją dėl kilusių sekančių neaiškumų: kodėl Projekto sprendiniuose nėra atskirai pažymėta numatomo servituto zona. Pareiškėjos nuomone, galima tik daryti prielaidą, bet iš sprendinių nėra visiškai aišku, ar ji sutampa su Projekte pažymėta elektros apsaugos zona; neaišku, ar yra ketinama nustatyti geležinkelio želdinių apsaugos zoną; neaišku, kodėl yra nurodoma, kad bus nustatoma „Geležinkelio kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona, kai, kiek yra suprantama iš Projekto sprendinių, turėtų būti nurodoma, kad bus nustatoma „Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona.
Atsakovė Rašte atsakydama dėl poreikio paimti Žemės sklypą/jo dalį paaiškino, kad projektas „Rail Baltica“ Lietuvos Respublikos Seimo 2011-10-11 nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ yra pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu. Žemės sklypo dalies (apie 730 m2 ) paėmimas (išpirkimas) visuomenės poreikiams buvo numatytas įvertinus reikalingą teritoriją suplanuotos infrastruktūros įrengimui, t. y. elektros tinklų, 1520 mm pločio geležinkelio kelio ir naujo tilto per Nemuną bei kitoms susijusioms infrastruktūroms (ryšių ir eismo valdymo infrastruktūros, geležinkelio kelių kontaktinio tinklo, paviršinių ir gruntinių nuotekų surinkimo bei valymo įrenginių, aptarnavimo ir privažiuojamųjų automobilių kelių) įrengimui ir eksploatacijai. Rašte paaiškino, kad nepaėmus Žemės sklypo dalies iš minėto žemės sklypo nebus galimybės įgyvendinti IIVP plano sprendinių, tuo pačiu nebus galimybės įgyvendinti globalaus „Rail Baltica“ projekto. Atsakovė Rašte taip pat atkreipė dėmesį, kad IIVP plane pateikti sprendiniai (geležinkelių ir automobilių kelių plotis, apjungiamųjų kelių ir gatvių plotis, planuojamos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, tuneliniai pravažiavimai, viadukai, triukšmo slopinimo priemonės, aplinkosauginės priemonės gyvūnams ir visi kiti sprendinių statiniai) yra tik preliminarūs ir dar bus tikslinami techninio projekto rengimo metu, atsižvelgiant į išduotas projektavimo sąlygas. Tuo tarpu šioje stadijoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros, šio projekto apimtyje, nėra atliekamos. Paaiškino, kad žemės sklypų ir statinių paėmimo visuomenės poreikiams procedūros bus vykdomos Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Įstatymas) nustatyta tvarka rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą (toliau – ŽPVP projektas). Šio projekto rengimo metu ir bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos priimtame žemės paėmimo (išpirkimo) visuomenės poreikiams akte bus nurodomas atlyginimo dydis ir nuomos ar panaudos sutarčių nutraukimo sąlygos. ŽPVP projektas bus pradėtas rengti tik Vyriausybei nutarimu patvirtinus IIVP planą (nurodė, jog numatoma, kad IIVP planas bus patvirtintas iki 2023 m. gruodžio mėn.). Pažymėjo, kad pagal šiame Įstatyme nustatytą tvarką, paimant (išperkant) žemę, taip pat paimamas ir joje esantis kitas privatus nekilnojamasis turtas, nutraukiamos valstybinės ir privačios žemės ir joje esančio kito nekilnojamojo turto nuomos ir (ar) panaudos sutartys ir panaikinamos daiktinės teisės į žemę ir joje esantį kitą nekilnojamąjį turtą. Paimant (išperkant) privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui bus teisingai atlyginama už žemę pinigais turto vertinimo metu esančia rinkos verte. Taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui bus atlyginama pinigais už paimamoje (išperkamoje) visuomenės poreikiams žemėje esančius sodinius, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti, visus kitus savininko ir (ar) kito naudotojo nuostolius, patiriamus dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo (išpirkimo) visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo (išpirkimo) turto išlaidos. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas (išperkamas) žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame (išperkamoje) visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Taip pat paaiškino turto, paimamo visuomenės poreikiams, įvertinimo tvarka.
Į pareiškėjos užduotą klausimą: „neaišku, kodėl Projekto sprendiniuose nėra atskirai pažymėta numatomo servituto zona. Galima tik daryti prielaidą, bet iš sprendinių nėra visiškai aišku, ar ji sutampa su Projekte pažymėta elektros apsaugos zona“ paaiškino, kad IIVP plano sprendiniuose suplanuotos elektros tinklų apsaugos zonos sutampa su suplanuoto servituto zonos riba, (nukreipė žr. brėžinį „Planas su elektros tinklais, M 1:5009, 6 lapas“, kuriame pažymėtos elektros tinklų apsaugos ir servitutų zonos).
Atsakydama į pareiškėjos pateiktą klausimą: „neaišku, ar yra ketinama nustatyti geležinkelio želdinių apsaugos zoną (aukščiau nurodytoje lentelėje yra nurodoma, kad tokia bus nustatyta, nors, remiantis Įstatymo 21 str. 3 d., tokia zona yra nustatoma kaimo gyvenamosiose vietovėse“ ir „neaišku, kodėl yra nurodoma, kad bus nustatoma „Geležinkelio kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona, kai, kiek yra suprantama iš Projekto sprendinių, turėtų būti nurodoma, kad bus nustatoma „Viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių“ apsaugos zona“ nurodė, kad IIVP plano sprendiniuose, žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 21 straipsnio 1 punktu yra suplanuota nustatyti 20 metrų pločio (į abi puses nuo kraštinių geležinkelio kelių ašių) viešosios geležinkelių infrastruktūros kelių ir jų įrenginių apsaugos zoną.
Išnagrinėjus ir įvertinus pareiškėjos skundo argumentus, nagrinėjamoje byloje, matyti, kad pareiškėja skunde teismui Rašto neišsamumą skundžia tuo aspektu, kad iš jo turinio nėra aišku (nekonkretizuota), kam, vis tik, numatoma panaudoti visuomenės poreikiams paimamą Žemės sklypo dalį (kas ir kurioje vietoje bus statoma, įrengiama ir panašiai), taip pat pareiškėja kelia klausimą, kodėl šiuo konkrečiu atveju nėra sprendžiama dėl mažiau savininko (pareiškėjos) teises varžančio varianto situacijos sprendimo varianto, t. y. servituto Žemės sklype nustatymo. Pareiškėja iš esmės negali suprasti bei įvertinti, ar Projekto sprendiniai toje dalyje, kurioje numatoma paimti jos nuosavybę (nuosavybės dalį), (ne)pažeidžia pareiškėjos teisių ir interesų (pareiškėja neturi galimybės įsivertinti Projekto sprendinių dalyje dėl jos turto dalies paėmimo pagrįstumo).
Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėja nesutinka su Rašte nurodytais motyvais, jų neišsamumu, nereiškia, kad atsakymas nėra motyvuotas. Kaip matyti iš Rašto turinio, atsakovė atsakė, kad Žemės sklypo dalies (apie 730 m2 ) paėmimas (išpirkimas) visuomenės poreikiams yra numatytas įvertinus reikalingą teritoriją suplanuotos infrastruktūros įrengimui, t. y. elektros tinklų, 1520 mm pločio geležinkelio kelio ir naujo tilto per Nemuną bei kitoms susijusioms infrastruktūroms (ryšių ir eismo valdymo infrastruktūros, geležinkelio kelių kontaktinio tinklo, paviršinių ir gruntinių nuotekų surinkimo bei valymo įrenginių, aptarnavimo ir privažiuojamųjų automobilių kelių) įrengimui ir eksploatacijai. Taip pat Rašte nurodyta, kad IIVP plane pateikti sprendiniai (geležinkelių ir automobilių kelių plotis, apjungiamųjų kelių ir gatvių plotis, planuojamos skirtingų lygių sankryžos, sankirtos, tuneliniai pravažiavimai, viadukai, triukšmo slopinimo priemonės, aplinkosauginės priemonės gyvūnams ir visi kiti sprendinių statiniai) yra tik preliminarūs ir bus tikslinami techninio projekto rengimo metu, atsižvelgiant į išduotas projektavimo sąlygas. IIVP plano projektu žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros šio projekto apimtyje nėra atliekamos, jos bus vykdomos Įstatyme nustatyta tvarka rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą. Būtent šio ŽPVP projekto rengimo metu ir bus formuojamas visuomenės poreikiams reikalingas valstybinis žemės sklypas, atliekamas galimų patiriamų nuostolių vertinimas ir kt. Taip pat nurodė, kad šis projektas bus pradėtas rengti tik Vyriausybei nutarimu patvirtinus IIVP planą (numatoma, kad IIVP planas bus patvirtintas iki 2023 m. gruodžio mėn.).
Teismo vertinimu, atsakovė Rašte iš esmės nors ir bendrai, tačiau detalizavo Žemės sklypo/jo dalies paėmimo visuomenės poreikiams reikalingumą. Nurodė, kad į paimamą plotą įeis suplanuotos elektros tinklų, 1520 mm pločio geležinkelio kelio ir naujo tilto per Nemuną bei kitos susijusios infrastruktūros, kaip ryšių ir eismo valdymo infrastruktūros, geležinkelio kelių kontaktinio tinklo, paviršinių ir gruntinių nuotekų surinkimo bei valymo įrenginių, aptarnavimo ir privažiuojamųjų automobilių kelių infrastruktūros. Paimamas Žemės sklypo plotas reikalingas būtent šių infrastruktūrų įrengimui ir eksploatacijai. Kaip matyti iš keliamo ginčo turinio, pareiškėjai iš esmės yra svarbu žinoti, kokia Žemės sklypo dalis bus paimta vykdant Projektą, tačiau, kaip nurodyta ir Rašte, būtent šitoje stadijoje, dėl kurios su pastabomis ir prašymu į SM kreipėsi pareiškėja, nėra galimybės aiškiai detalizuoti paimamo Žemės sklypo ploto, nes šioje Projekto vertinimo stadijoje žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nėra atliekamos. Realūs veiksmai, susiję su Žemės sklypo/jo dalies paėmimu, bus atliekami Įstatyme nustatyta tvarka rengiant žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą (ŽPVP projektas). Kaip paaiškinta ir Rašte, būtent šio projekto rengimo metu ir paaiškės Žemės sklypo/jo dalies dydis, kuris bus paimtas suplanuotoms pirmiau nurodytoms infrastruktūroms. Taigi, šioje stadijoje (Rašto priėmimo metu) atsakovė pagrįstai negalėjo nurodyti aiškaus paimamo Žemės sklypo/jo dalies ploto, nes šie duomenys paaiškės tik parengus ŽPVP projektą, kurio patvirtinimas numatytas 2023 m. gruodžio mėn. Tuo tarpu kam Žemės sklypas/jo dalis paimama atsakovė Rašte nurodė – įvertinus reikalingą teritoriją suplanuotos infrastruktūros įrengimui. Darytina išvada, kad atsakovė, pagal turimus duomenis, atsakė į pareiškėjos keliamą klausimą dėl Žemės sklypo/jo dalies paėmimo reikalingumo (infrastruktūroms įgyvendinti), tačiau pagrįstai neturėjo galimybės išsamiau detalizuoti paimamo ploto dydžio.
Dėl kitų 2023-03-21 Pastabose-Pasiūlymuose pateiktų prašymų atsakovė Rašte taip pat atsakė.
Teismas, įvertinęs Rašto turinį, daro išvadą, kad ginčijamame rašte motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, jame atsakyta į visas pareiškėjos Pastabas-Pasiūlymus. Taip pat teisėjų kolegija nenustatė, kad vertinant pastabas ar teikiant informaciją dėl pasiūlymų atmetimo, buvo padaryti kokie nors procedūriniai pažeidimai, kurie būtų pagrindas pripažinti Raštą neteisėtu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovė įvertino visas pareiškėjos pastabas, į jas buvo detaliai atsakyta, pateikti motyvuoti paaiškinimai, kodėl pastabos yra atmetamos. Pagrindų Raštą pripažinti kaip neatitinkantį VAĮ nuostatų, nenustatyta. Raštą pripažinus teisėtu, atitinkamai nėra pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo pareiškėjos 2023-03-21 Pastabas-Pasiūlymus išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Regio“ skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.