Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. eI-5020-816/2018 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03546-2018-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 8.1.2; 50.1; 55.1

2018 m. gruodžio 21 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Beatos Martišienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos E. G. (E. G.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), dalyvaujant byloje trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vildija“, dėl sprendimo neišduoti nacionalinės vizos panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti prašymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja E. G. skundu prašo: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imigracijos skyriaus 2018 m. spalio 3 d. sprendimą Nr. (15/4-2) 17I-612 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo Rusijos Federacijos pilietei E. G.“ (toliau – Sprendimas), 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. birželio 1 d. prašymą dėl nacionalinės vizos Lietuvos Respublikoje išdavimo.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2018 m. gegužės 15 d. tapo UAB „Vildija“ (toliau – ir Bendrovė) akcininke ir direktore. Tam, kad galėtų laisvai užsiimti teisėta veikla naujai įsteigtoje ir įsigytoje įmonėje, pareiškėja mano, kad privalo gauti nacionalinę vizą Lietuvos Respublikoje. Teigia, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi neaktualiais duomenimis, pasisakydamas dėl bendrovės buveinės adreso, nes 2018 m. rugpjūčio 8 d. bendrovės adresas keitėsi. Bendrovė registracijos ir buveinės adresas yra ir sprendimo priėmimo metu buvo: (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra patalpos, kuriose numatoma vykdyti bendrovės veiklą. Duomenys apie bendrovės adreso pasikeitimą Juridinių asmenų registrui buvo pateikti 2018 m. rugpjūčio 8 d. Duomenys apie pasikeitusį bendrovės adresą buvo užregistruoti viešajame registre 2018 m. rugpjūčio 17 d. Tai patvirtina valstybinės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ išplėstinio išrašo duomenys. Pareiškėjos manymu, pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad priimdamas skundžiamą sprendimą atsakovas vadovavosi neaktualiais, faktinės situacijos neatitinkančiais duomenimis, dėl ko priėjo klaidingos išvados dėl bendrovės buveinės adreso.

Pareiškėja taip pat nesutinka ir su antrąja skundžiamo sprendimo išvada, kad nebuvo pateikti jokie duomenys dėl bendrovės nuosavo kapitalo padidinimo (iki ne mažiau nei 28 000 eurų). Pareiškėjos manymu, pirma, atsakovas neginčija turėjęs VĮ „Registrų centro“ išrašą, iš kurio matėsi informacija apie bendrovės kapitalo dydį. Antra, 2018 m. birželio 4 d. atsakovui buvo pateiktas bendrovės akcininkų sąrašas, iš kurio taip pat buvo matoma, kad bendrovėje yra du akcininkai, iš kurių kiekvienam priklauso po 560 vnt. 25 Eur nominalios vertės bendrovės akcijų. Trečia, pareiškėja skunde teigia, kad dokumentų padavimo metu ji su savimi turėjo bendrovės 2018 m. gegužės 22 d. neeilinio akcininkų susirinkimo sprendimą padidinti bendrovės įstatinį kapitalą, tos pačios datos akcijų pasirašymo sutartį, kasos pajamų orderį, patvirtinantį akcijų apmokėjimą, balansą, pelno/nuostolių ataskaitą, tačiau atsakovo specialistas, priimantis pareiškėjos dokumentus, sprendė, jog pastarieji dokumentai nėra reikalingi ir grąžino juos atgal pareiškėjai, paimdamas iš pastarosios tik darbo sutartį. Pareiškėja nurodo, kad papildomai teikė banko pažymą iš kilmės šalies apie turimas lėšas, bet pastarąją atsakovo specialistas taip pat atsisakė priimti, motyvuodamas, kad pareiškėjai užtenka darbo sutarties. Vėliau, atsakovas, nagrinėjęs pareiškėjos prašymą, į ją dėl papildomų duomenų pateikimo, taip pat nesikreipė, todėl pareiškėja teigia nežinojusi ir negalėjusi žinoti, kad atsakovui trūksta kokių nors dokumentų. Jei dokumentų būtų paprašyta jie neabejotinai būtų buvę pateikti. Esant tokiai situacijai pareiškėja mano, kad visus dokumentus, pagrindžiančius, jog bendrovės nuosavo kapitalo vertė yra 28 000 eurų, iš kurių jos investuota 14 000 eurų, prideda prie skundo. Pareiškėjos nuomone, pridėti rašytiniai įrodymai aiškiai parodo, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, nepatikrino aktualių duomenų, nebendradarbiavo su pareiškėja, nevykdė šalių kooperavimosi pareigos, kas nulėmė iš esmės nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimą.

Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (elektroninės administracinės bylos, toliau vartojamas sutrumpinimas – e. b., I tomas lapas 26–29). Nurodo, kad Bendrovė Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. gegužės 8 d. Šios įmonės steigėja yra I. J., kuri nuo 2018 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. buvo Bendrovės direktorė. Nuo 2018 m. gegužės 15 d. Bendrovės direktore paskirta pareiškėja. Bendrovė registruota (duomenys neskelbtini). Migracijos departamento duomenimis, ši patalpa - tai negyvenamoji patalpa (pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio ūkio). Pažymi, kad minėtu adresu steigiamos įmonės (įsteigta daugiau nei 100 įmonių), kurių akcijos vėliau yra parduodamos taip pat ir trečiųjų šalių piliečiams. Taigi, nacionalinei vizai gauti pateiktuose dokumentuose nurodytu įmonės registracijos ir buveinės adresu esanti negyvenamoji patalpa, atsižvelgus į patalpos naudojimo paskirtį - pagalbinio ūkio - bei į tai, kad šiuo adresu yra steigiamos įmonės, negali būti laikoma tinkama patalpa įmonės veiklai vykdyti. Pripažįsta, kad atsakovo teiginys, kad pareiškėja nesikreipė dėl įmonės registracijos adreso pakeitimo, buvo sąlygotas žmogiškosios klaidos, tačiau mano, kad minėtas teiginys nesuteikia pagrindo panaikinti ginčijamą sprendimą, kadangi jis buvo vertinamas kaip papildoma aplinkybė turimų duomenų visumoje. Atsakovas taip pat paaiškina, kad pareiškėja kartu su prašymu išduoti nacionalinę vizą pateikė Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą, kuriame nurodyta, jog Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 eurų. Nurodo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis Bendrovės įstatinis kapitalas nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 24 d. buvo 2 500 eurų, o nuo 2018 m. gegužės 24 d. Bendrovės įstatinis kapitalas yra 28 000 eurų. Pažymi, kad pareiškėja nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų. Prašymo priėmimo metu 2018 m. birželio 1 d. pareiškėja pasirašė įsipareigojimą iki 2018 m. birželio 4 d. pateikti duomenis, kad Bendrovės nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų ir pateikti sutartį su įmone, teikiančia buhalterinės apskaitos paslaugas UAB „Vildija“. Minėtą sutartį pareiškėja pateikė. Pareiškėjai buvo išduotas priimtų dokumentų sąrašas, pasirašytas dokumentus priėmusio specialisto, kuriame pažymėti dokumentai, kurių ji nepateikė. Atsakovas mano, kad pareiškėjos teiginiai, jog Migracijos departamento specialistas, priėmęs dokumentus, nepaėmė iš pareiškėjos jos turimų dokumentų, nes jis neva supainiojo vizų išdavimo pagrindus, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėja nepaisė teisės normų reikalavimo, nes pats prašantis vizą išduoti asmuo privalo pateikti reikiamus, patikimus ir objektyvius įrodymus apie buvimo Lietuvoje, kaip Europos Sąjungos (toliau – ES) šalyje, tikslą, pagrindžiančius buvimo Lietuvoje, kaip ES šalyje, sąlygas, dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė.

Teismo posėdžio metu šali atstovai iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus prašymus, pateiktus paaiškinimus ir nurodytus argumentus.

Skundas netenkintinas.

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir proceso šalių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. birželio 1 d. kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti nacionalinę vizą atvykimui į Lietuvos Respubliką nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. gegužės 28 d. (e. b. l. 34–37). Prašyme nurodė, kad pagrindinis kelionės tikslas – verslas (21 punktas), kviečiantis asmuo – UAB „Vildija“, adresas (duomenys neskelbtini), kontaktinis asmuo įmonėje E. G. (pati pareiškėja) (32 punktas) ir kt. Kartu su prašymu pateikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą (e. b. l. 42–43), Bendrovės įstatus (e. b. l. 44–45). Papildomai iki skundžiamo sprendimo priėmimo 2018 m. birželio 4 d. pareiškėja pateikė papildomus dokumentus: 2018 m. birželio 4 d. sutartį Nr. 1882 dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, sudarytą su UAB „Brislita“ (e. b. l. 91–93), kelionės draudimo polisą Nr. 0010964/130/07/18 (e. b. l. 99), Rusijos Federacijos banko Sperbank pažymą apie sąskaitoje esantį lėšų likutį, su vertimu į lietuvių kalbą (e. b. l. 107–108).

Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 19 straipsnio 1 punktu, atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą, nustatęs, kad pareiškėja neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų. Norėdama gauti nacionalinę vizą, suteikiančią teisę būti ne tik Lietuvos Respublikoje nurodytą laikotarpį, bet ir kitose ES šalyse, užsienietė nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamentas (EB) Nr. 810/2009, nustatantis Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 2016/399 (OL 2016 L 77, p. 1), UTPĮ bei ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Vizų tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330, nuostatos (toliau – Vizų tvarkos aprašas).

Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.

Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma, jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; valstybių narių teritorijoje jau išbuvo tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama.

UTPĮ 19 straipsnyje įtvirtintas atsisakymo išduoti nacionalinę vizą užsieniečiui pagrindų sąrašas. Vienas tokių pagrindų yra – atvejis, kuomet užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (1 p.). Taip pat pagrindai atsisakyti išduoti nacionalinę vizą yra atvejis, kuomet, norėdamas gauti vizą, užsienietis nepateikė būtinos informacijos apie vykimo tikslą ir sąlygas, turimas pragyvenimo lėšas buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis; pateikė dokumentus, kuriuose yra klastojimo požymių; yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje gali užsiimti neteisėta veika, už kurią yra nustatyta atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir kt. (2-4 p.).

Pagal vizų tvarkos aprašo 70.10 papunktį daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Pagal to paties vizų tvarkos aprašo 78.11 papunktį daugkartinei nacionalinei vizai gauti užsienietis vizų tarnybai arba per išorės paslaugų teikėją pateikia aprašo 70.10 papunktyje nurodytu atveju – įmonės įsteigimo (dokumento apie juridinio asmens įregistravimą Juridinių asmenų registre vizų tarnybai Lietuvoje pateikti nereikia) ar įsigijimo dokumentus ir dokumentus, patvirtinančius, kad šios įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų (pavyzdžiui, įmonės tarpinė finansinė ataskaita (balansas ar nuosavo kapitalo pokyčių ataskaita), dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės dalyvis ir kad jo į įmonę investuotos lėšos ar turtas sudaro ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų, arba dokumentus, patvirtinančius, kad šis užsienietis yra tokios įmonės vadovas, ir dokumentą, patvirtinantį, kad jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.

Byloje ginčo, jog pareiškėja prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą pateikė pagal Vizų tvarkos aprašo 70.10 papunktį, nėra. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Taigi, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą ir Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y. ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo kompleksiškai įvertinti pareiškėjos pateiktus ir savo surinktus (išreikalautus) duomenis.

Kaip matyti iš byloje esančio pareiškėjos prašymo išduoti nacionalinę vizą, pareiškėja prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikė kaip UAB „Vildija“ akcininkė ir savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą siejo su siekiu užsiimti teisėta veikla Lietuvoje. Tai, jog pareiškėja yra UAB „Vildija“ akcininkė patvirtina VĮ „Registrų centras“ duomenys (e. b. l. 59–60). Remiantis bylos duomenimis UAB „Vildija“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2018 m. gegužės 8 d., Bendrovės įstatinis kapitalas iki 2018 m. gegužės 24 d. buvo 2 500 Eur, o nuo 2018 m. gegužės 24 d. tapo 28 000 Eur, pareiškėja Bendrovės akcininke tapo nuo 2018 m. gegužės 16 d. Bylos duomenimis UAB „Vildija“ veiklą vykdė nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. adresu (duomenys neskelbtini), o nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d. bendrovės buveinės adresas nurodomas (duomenys neskelbtini). Pareiškėja teismui pateikė 2018 m. gegužės 22 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo. Iš dokumento turinio matyti, jog bendrovės įstatinis kapitalo dydis yra 2 500 eurų. Bendrovės akcininkų sprendimu pareiškėjos ir A. G. (sutuoktinis) buvo nutarta padidinti bendrovės kapitalo dydį 25 500 eurų, papildomais piniginiais įnašais, išleidžiant naujas akcijas. Bendrovės įstatinio kapitalo dydis po įstatinio kapitalo padidino sudaro 28 000 eurų (e. b. l. 14). Iš pareiškėjo pateiktos 2018 m. gegužės 22 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad užsienietė įsigijo 510 vnt. Bendrovės akcijų (vienos akcijos vertė – 25 eurai). Sutartyje nurodyta, kad bendra visų akcijų įsigijimo kaina yra 25 500 eurų. Akcininkai įsipareigojo lygiomis dalimis, pareiškėjai tenkanti dalis 12 750 Eur, įnešti grynais pinigais į Bendrovės kasą iki 2018 m. gegužės 31 d. Pareiškėja pateikė 2018 m. gegužės 22 d. kasos pajamų orderį Nr. VL Nr. V01, kuriame nurodyta, kad pareiškėja įnešė 12750 Eur sumą į bendrovės kasą, kurį kaip vyr. buhalteris ir kaip priėmęs pinigus asmuo pasirašė pati pareiškėja. Pareiškėja taip pat pateikė 2018 m. gegužės 22 d. pelno (nuostolių) ataskaitą Nr. 1, kurią kaip direktorė ir kaip finansininkė pasirašė pati pareiškėja, ir 2018 m. gegužės 22 d. balansą Nr. 1, kurį taip pat pasirašė tik pati pareiškėja (e. b. l. 11–19). Neturint duomenų apie įmonės apskaitos politiką, nėra galimybių patikimai nustatyti apskaitos bendrovėje organizavimo tvarkos, patikrinti daromų ūkinių operacijų įrašų teisingumo, objektyvumo. Duomenų, kad gauti iš akcininkų grynieji pinigai būtų įnešti į įmonės banko sąskaitą, nepateikta. Uždarosios akcinės bendrovės apskaitos tvarkyti negali ūkio subjekto vadovas, tai daro buhalteriai profesionalai ar apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, kurie atsako už buhalterinių įrašų teisingumą (Buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str., 10 str. 2 d.). Taip pat įmonės kasininkas negali sutapti su įmonės vyriausiuoju buhalteriu (žr. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 179, aktualią redakciją). Įvertinus visumą aukščiau išdėstytų faktinių aplinkybių, teismas neturi pagrindo pripažinti skundžiamo sprendimo iš esmės neteisėto ar nepagrįsto, kadangi pareiškėja nepagrindė bendrovės įstatinio kapitalo realaus padidėjimo savo piniginiu įnašu. Pareiškėjos pateikti dokumentai galėtų patvirtinti šią aplinkybę, jei jie būtų pasirašyti ir patvirtinti buhalterinę apskaitą tvarkančių asmenų. Nė vienas reikšmingas šios faktinės aplinkybės nustatymui finansinės atskaitomybės dokumentas nebuvo pasirašytas ar patvirtintas kito asmens, nei pati pareiškėja, kuri registruota kaip įmonės vadovė. Sutiktina su atsakovo pozicija, kad viešo registro duomenys nustatyti realaus įstatinio kapitalo padidėjimą (ypač jo dengimą piniginiu įnašu) nėra pakankami, dėl ko pagrįstai iš pareiškėjos buvo pasirašytinai pareikalauta pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus, galinčius patvirtinti šią aplinkybę. Pareiškėjos papildomai pateikti rašytiniai dokumentai, vėlgi parengti, pasirašyti jos pačios, negali realiai patvirtinti reikšmingos jos pareiškimo teigiamam išsprendimui aplinkybės. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalis nustato, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu. Pareiškėjos pateikta kilmės šalies banko pažyma apie banko sąskaitoje esančias lėšas (e. b. l. 109-110) niekaip nepatvirtina apie Lietuvoje įsteigtos įmonės įstatinio kapitalo padidinimą piniginiu įnašu į šią įmonę. Neįrodytas pareiškėjos teiginys apie atsakovo darbuotojo klaidinančius veiksmus, ypač, kai byloje yra atsakovo pateiktas pačios pareiškėjos pasirašytas (ne)pateiktų dokumentų sąrašas (e. b. l. 113). Pareiškėjos pateiktas sprendimas didinti įmonės įstatinį kapitalą tik rodo įmonės akcininkų ketinimus ir apsisprendimą, bet nepatvirtina įstatinio kapitalo padidinimo (realaus apmokėjimo), ypač užsieniečio investicijos į įmonę. Nors darbo sutartis tarp pareiškėjos ir UAB „Vildija“ sudaryta 2018 m. gegužės 15 d. (e. b. l. 99-100), tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2018 m. spalio 3 d. duomenimis nebuvo duomenų apie UAB „Vildija“ darbuotojus (e. b. l. 58), tad byloje, įrodymų patvirtinančių, jog UAB „Vildija“ vykdo veiklą ir pareiškėjos atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, nėra. Tai, kad pati pareiškėja pagal išsilavinimą galėtų tvarkyti įmonės finansinę apskaitą, nepaneigia nei atsakovo, nei teismo išvadų apie pateiktų finansinių įmonės dokumentų, reikšmingų įstatinio kapitalo realaus padidinimui pagrįsti, vertinimo patikimo ir autentiškumo aspektais.

Šių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja, pateikdamas Migracijos valdybai prašymą dėl vizos išdavimo nepagrindė numatomo buvimo tikslo, galimai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl Migracijos departamento pareigūno išvada, kad užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, yra pagrįsta.

Teismas sutinka su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais tik tuo aspektu, kad atsakovas nepagrįstai konstatavo jos neatitikimą vizai gauti ir netinkamai įvertino bendrovės buveinės registracijos aplinkybes ir duomenis. Kaip matyti iš aukščiau aprašytų faktinių duomenų ir juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, bendrovės buveinės adresas buvo pakeistas, duomenys viešame registre įregistruoti nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., t. y. gerokai iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Aplinkybė, kad iki tol įmonė buvo įsteigta ir jos buveinė registruota kitu adresu negyvenamojoje patalpoje, kuriuo registruota dar apie 100 įmonių, visiškai nėra teisiškai reikšminga pakeitus bendrovės buveinės adresą. Tačiau nepagrįstos atsakovo išvados šituo aspektu nedaro skundžiamo sprendimo iš esmės neteisėto ir nepagrįsto, kadangi esminis ir teisiškai reikšmingiausias šiuo atveju pareiškėjos nepaneigtas atsisakymo jai išduoti nacionalinę vizą argumentas – kad ji patikimai nepagrindė įmonės nuosavo kapitalo vertės padidėjimo iki 28 000 EUR, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 EUR užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, įvertinęs teisinį reglamentavimą, nustatantį Šengeno vizos ir Lietuvos nacionalinės vizos išdavimą, byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, kad migracijos departamentas iš esmės teisingai įvertino surinktus duomenis ir pagrįstai atsisakė pareiškėjai išduoti nacionalinę vizą Sprendime nurodytais pagrindais. Konstatuotina, kad Sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos E. G. (E. G.) skundą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.