Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Loretai Ščerbakovienei, dalyvaujant ieškovui J. L. Šurmaičiui, atsakovo Rūdės g. 8 DNSB atstovui advokato padėjėjui Mykolui Romeikai, bendrijos pirmininkui G. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. Šurmaičio ieškinį atsakovui Rūdės g. 8 DNSB dėl bendrijos nutarimų pripažinimo negaliojančiu, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą ir neturtinės žalos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovas buvo priimtas dirbti bendrijos valdybos pirmininku dviejų metų laikotarpiui. Darbo sutartis įsigaliojo 2010-01-05. Pasibaigus 2 metų laikotarpiui, ieškovas nebuvo perrinktas bendrijos valdybos pirmininku. Buvo atleistas 2012-03-14. Atsakovo atstovas paaiškino, kad 2012-01-30 ieškovo atleidimo negalėjo svarstyti, nes nebuvo įtrauktas tas klausimas į darbotvarkę, kadangi buvo įtrauktas klausimas tik dėl valdybos rinkimų, todėl atleidimas įformintas tik 2012-03-14, apie tai informuojant Sodrą.

Dėl ieškinio senaties termino kreiptis į teismą. Ieškovas nurodo, kad tik 2012-04-12 atsitiktinai sužinojo, jog yra atleistas iš darbo, todėl 1 mėnesio ieškinio senaties termino kreiptis į teismą nepraleido. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovas praleido 1 mėn. ieškinio senaties terminą, tačiau nurodė, kad įrodymų apie atleidimo pranešimo išsiuntimą ar įteikimą neturi. Teismui nepateikti įrodymai, jog atsakovas ieškovą informavo apie tai, kad jis yra atleistas iš pareigų nuo 2012-03-14. Tikėtina, kad ieškovas apie atleidimą iš darbo galėjo sužinoti atsitiktinai 2012-04-12 ir sužinojęs apie tai, kreipėsi į teismą, todėl, teismo nuomone, 1 mėnesio ieškinio senaties terminas nuo 2012-03-14 nėra praleistas.

Ieškovas paaiškino, kad neginčija 2012-03-14 atleidimo, tačiau nesutinka, kad pasibaigus terminui ir atsakovui nenutraukus sutarties, jo terminuota sutartis tapo neterminuota, o nutraukti neterminuotą darbo sutartį atsakovas galėjo tik pateikus jam įspėjimą, siūlant kitą darbą. Pripažįsta, kad jam buvo siūlomas kitas darbas, bet jis nurodė, kad neturi šlavėjo kvalifikacijos ir su juo nesutiko. Byloje nustatyta, ką nurodė ir pats ieškovas, jog jis nėra bendrijos narys, jis dirbo valdybos pirmininku nuo 2010-01-05, tačiau Rūdės g. 8 patalpų nuosavybės teise nevaldo.

Dėl darbo sutarties nutraukimo. Darbo sutarties sudarymo ir jos nutraukimo metu galiojo Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste DNSBĮ) 2000-06-20 redakcija, kurios 19 straipsnis numatė, jog bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas, bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas). DNSBĮ 22 straipsnis reglamentavo, kas galėjo būti bendrijos valdybos nariu ir bendrijos valdybos pirmininku, būtent valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių, o bendrijos valdybos pirmininką iš valdybos narių renka narių susirinkimas ar jo pavedimu bendrijos valdyba. Bendrijos valdyba (pirmininkas) renkama ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, nors kadencijų skaičius neribojamas. Šios įstatymo nuostatos - imperatyvios, nustatančios valdymo organų formavimo tvarką. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo, teismas sprendžia, jog ieškovas negalėjo būti renkamas valdybos pirmininku, nes nebuvo bendrijos nariu, neturėjo nuosavybės teise patalpų, esančių Rūdės g. 8 Šiauliuose. Taip teismas sprendžia atsižvelgdamas ir į DNBĮ 3 straipsnyje numatytus bendrijos tikslus ir veiklos pagrindus – bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad darbo sutartis buvo sudaryta, o pagal Darbo kodekso 95 straipsnį darbo sutartis laikoma sudaryta nuo tada, kai šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų - darbo vietos, darbo funkcijų. Iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog ieškovas buvo priimtas bendrijos valdybos pirmininku, nustatant jam ir mokant atlyginimą, nurodytos darbo valandos, pranešta apie sutarties sudarymą Sodrai, informuotas apie tai Juridinių asmenų registras, kas leidžia teismui spręsti, jog tarp šalių susiklostę santykiai atitiko darbo santykius. Darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta 2012-03-14 (39-57 b. l.) pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį, o Sodra informuota, jog sutartis nutraukta pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog bendrijos valdybos pirmininko teisinė padėtis yra specifinė, nes valdybos pirmininko rinkimo, atšaukimo tvarką, terminus reglamentuoja DNSBĮ. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo sutarties nutraukimą, šiuo atveju netaikytinos. Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbo sutartis gali pasibaigti ne tik Darbo kodekso, bet ir kituose įstatymuose nustatytais pagrindais, o Darbo kodekso normos taikytinos tiems santykiams, kurių nereglamentuoja Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas. Pagal suformuotą teismų praktiką, tokiu atveju šalia Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punkto turi būti nurodomas DNSBĮ straipsnis. Teismas laiko nepagrįstu ieškovo argumentą, kad darbo sutartis tapo neterminuota ir turėjo jam būti įteiktas įspėjimas, nes netaikytinas Darbo kodekso 130 straipsnis, reglamentuojantis įspėjimą apie darbo sutarties nutraukimą, kadangi DNSBĮ nustato 2 metų kadencijos laikotarpį, kuriam pasibaigus be įspėjimo darbo sutartis pasibaigia ir šiuo atveju terminuota sutartis netampa neterminuota.

DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalis imperatyviai numato, kad bendrijos valdyba (pirmininkas) renkama ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui. Kadangi ieškovas buvo išrinktas (nors negalėjo būti), su juo buvo sudaryta terminuota darbo sutartis laikui, kuriam jis buvo išrinktas (DK 109 str. 3 d.). Ieškovas pradėjo dirbti 2010-01-05, taigi įstatyme įtvirtintas maksimalus dvejų metų laikotarpis pasibaigė 2012 m. sausio 5 d., o tai reiškia, kad ieškovo, kaip valdybos pirmininko, įgaliojimai taip pat turėjo pasibaigti ir ieškovas atleistas kaip neperrinktas kitai kadencijai, tai yra jo darbo sutartis baigėsi kitų įstatymų (šiuo atveju Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo) numatytu pagrindu, todėl ieškovo darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra DK 124 straipsnio 1 punktas (ją nutraukus kitų įstatymų nustatytais pagrindais).

Atsakovas paaiškino, jog manė, kad pasibaigus pirmininko kadencijai ir išrinkus naują pirmininką, valdybos pirmininkas dar nebuvo atleistas, todėl buvo sušauktas susirinkimas dėl atleidimo. Teismas pripažįsta, kad pasibaigus įgaliojimams, atleidimo iš darbo formuluotė pagal Darbo kodekso 126 straipsnio 1 ir 2 dalis, yra netinkama, tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovo nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas nėra esminis pažeidimas, kad būtų galima konstatuoti atleidimo neteisėtumą, tik konstatuotina, kad darbo sutartis pasibaigė pagal DK 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-07-01).

Ieškovas paties atleidimo neginčija. Iš pateikto 2012-03-13 susirinkimo protokolo matyti, jog bendrijos narių skaičius yra 83. Pranešimai apie susirinkimą buvo iškabinti 2012-02-27, t. y. nebuvo pažeistas DNSBĮ 21 straipsnis - informuota prieš dvi savaites. DNSBĮ 21 straipsnio 8 dalis numato, jog bendrijos narių sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu bendrijos įstatų nustatyta tvarka. Bendrijos įstatų 38-39.8 punktuose nustatyta, kad bendrijos narių sprendimai gali būti priimti balsuojant raštu. Iš bendrijos protokolo matyti, jog raštu balsavo 61 bendrijos narys, kurie pritarė ieškovo atleidimui, kas rodo, jog sprendimas priimtas nepažeidžiant įstatų ir DNSBĮ nuostatų.

Dėl teisės ginčyti bendrijos susirinkimo nutarimus. Ieškovas ginčija 2012-01-30 bendrijos susirinkimo nutarimus, motyvuodamas tuo, kad buvo pažeista balsavimo tvarka, kad susirinkimai turi būti protokoluojami ir paskelbiami tą pačią dieną. Ieškinio pagrindu nenurodė, kad balsuojant nebuvo kvorumo. Paaiškino, kad sutinka, kad yra atleistas ir to neginčija, bet tokį reikalavimą reiškia, kad bendrija ateityje žinotų, jog reikia laikytis nustatytos tvarkos. Iš pateikto protokolo matyti, kad 2012-01-30 buvo svarstomi šie klausimai: bendrijos valdybos pirmininko J. L. Š. ataskaita, revizijos komisijos ataskaita, valdybos pirmininko rinkimai, valdybos rinkimai, revizijos komisijos rinkimai ir bendrijos įmonių ir samdomų darbuotojų atlyginimų tvirtinimas. Iš susirinkimo nutarimų matyti, jog ieškovo, kaip valdybos pirmininko, nutarimas dėl atleidimo nepriimtas, tik konstatuota, jog sutartis su ieškovu nebegalioja. Protokole nurodyta, kad bendrijos narių yra 82, dalyvauja 42, kvorumas yra. Civilinio kodekso 2.82 straipsnio 4 dalis numato, kad juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais ir tokį ieškinį gali pareikšti juridinio asmens kreditoriai, juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys ir tai turi būti atliekama per 3 mėnesių ieškinio senaties terminą. Byloje nustatyta, jog ieškovas nėra bendrijos narys, patalpų, esančių Rūdės g. 8 nuosavybės teise nevaldo. Šiam reikalavimui atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 4 dalyje, kuri numato, jog sutrumpintas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Ieškovas pripažįsta, jog jis dalyvavo ir girdėjo 2012-01-30 susirinkime priimtus nutarimus, bet jų laiku neskundė, nes nebuvo gavęs susirinkimo protokolo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas 2012-01-30 dėl nutarimų pripažinimo negaliojančiais į teismą kreipėsi tik 2012-05-10, nors pats pripažino, kad protokolo ir tada nebuvo gavęs, o gavo iš teismo kartu su atsiliepimu, kas tik įrodo, kad tai nebuvo kliūtis ieškiniui pareikšti per įstatymo nustatytą terminą. Ieškovo nurodytą priežastį teismas laiko nesvarbia priežastimi, dėl kurios teismas galėtų spręsti termino atnaujinimo klausimą, o ieškinio senaties termino atnaujinti ieškovas neprašo, todėl teismas sprendžia, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir taikytina senatis, šioje dalyje ieškinį atmetant (CPK 178, 185 str., CK 1.125 str. 4 d., 1.126 str. 2 d., 1.127 str. 1 d.).

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Toks ieškovo reikalavimas atmestinas, kadangi ieškovo atleidimas yra teisėtas, o reikalavimas galėtų būti tenkinamas tik teismui pripažinus atleidimo neteisėtumą (CPK 178, 185 str., DK 297 str.).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 368,28 Lt neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą galutinio atsiskaitymo sumą. Atsakovas su tuo nesutinka, nes su ieškovu yra atsiskaityta. Iš pateiktų dokumentų teismas sprendžia, jog ieškovas nepagrįstai prašo priteisti minėtą sumą, nes pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovui atleidimo dieną yra sumokėta visa jam priskaičiuota suma bei kompensacija už nepanaudotas atostogas. Iš atsiskaitymo su darbuotoju apskaičiavimo matyti, jog ieškovui buvo priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas 423,29 Lt ir 35,25 Lt pašalpa iš darbdavio 2 d. d., iš viso sumą nurodant 458,54, tačiau atskaičius 9 proc. Sodrai, kurių suma yra 38,10 Lt, ieškovui priskaičiuota išmokėta 420,44 Lt (44 b. l.). Kad ši priskaičiuota suma išmokėta ieškovui, patvirtina pateiktas išrašas iš atsakovo banko sąskaitos (45 b. l.). Ieškovas pripažino, jog nuo 2012-01-30 į darbą nėjo, bet atlyginimą gavo, tačiau atsakovas dėl to reikalavimo nereiškė.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas pareiškė ieškinį ir prašo iš atsakovo priteisti 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Paaiškino, kad neturtinė žala jam padaryta dar iki jo atleidimo iš darbo, ne po atleidimo, padarytos neturtinės žalos nepagrindė. Kadangi ieškinys atmestinas, todėl atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, teismui konstatavus, kad atsakovo veiksmai teisėti ir pagrįsti (CPK 178, 185 str.).

Ieškovui buvo siūloma pasirūpinti jo atstovavimu, bet šia teise ieškovas nepasinaudojo (CPK 161 str., 70 b. l.). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas nelaikė, kad ieškovas negalėjo būti išrinktas valdybos pirmininku, kad būtų galima taikyti DK 139 straipsnio 1 dalį, atleido ieškovą pasibaigus kadencijai, jo neperrinkus, todėl laikytina, jog atleidimo pagrindas yra Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2012-07-01).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovas atleistas teisėtai, todėl ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.).

Civilinio proceso kodekso 93, 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už advokato ar jo padėjėjo pagalbą, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais ir yra 1210 Lt. Kadangi sprendimas priimtas atsakovo naudai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų rengimą, į tai, kad vyko keletas posėdžių bei atsižvelgiant į Teisingumo ministro rekomendacijas, atsakovui iš ieškovo priteistinos pagrįstos rašytiniais įrodymais 1210 Lt bylinėjimosi išlaidos. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo valstybei yra atleistas pagal įstatymą (Civilinio proceso kodekso 83, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260, 264-270 str. teismas

nusprendė:

ieškinį atmesti.

Nustatyti, jog ieškovas J. L. Š. iš Rūdės g. 8 Daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybos pirmininko pareigų atleistas pagal Darbo kodekso 124 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir DNSBĮ 22 straipsnio 1 dalį.

Priteisti iš ieškovo J. L. Š. atsakovui Rūdės g. 8 Daugiabučių namų savininkų bendrijai 1210 Lt (vieną tūkstantį du šimtus dešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių miesto apylinkės teismą.