Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo J. K. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 221 str. 1 d., 222 str. 1d., 223 str. 1 d., 183 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d. – 20 MGL (2500 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. – 30 MGL (3750 Lt) bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė J. K. paskirta laisvės atėmimas 2 metams su 40 MGL (5000 Lt) bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį J. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

J. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 186 str. 1 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) būdamas (duomenys neskelbtini) įmonės, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2003 m. spalio 1 d. iki 2004 m. kovo mėn. 29 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 1990-10-05 Nr. I-641, ir jo vėlesnių pakeitimų: 1998-09-29 įstatymo Nr. VIII-865, 1999-06-08 įstatymo Nr. VIII-1217, 2000 – 07-11 įstatymo Nr. VIII-1813 redakcijų, 30 str.1 d., ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 51 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepateikė Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriui deklaracijų apie įmonės pajamas: (duomenys neskelbtini) įmonės metinės pelno mokesčio deklaracijos už 2002 metus, avansinio pelno mokesčio deklaracijos už 2003 metų IV ketvirtį, po to, kai Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyrius 2004-03-23 raštu Nr. (20.2.2.) 99-676 priminė apie pareigą pateikti šias deklaracijas iki 2004-03-29 adresu, esančiu Panevėžyje, Durpyno g. 3;

2) būdamas (duomenys neskelbtini) fondo įmonės, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės vadovu 2000-2001 metais ir direktoriumi 2002-2003 metais, aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą bei įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus ir 21 straipsnio 2 dalies reikalavimus, 1996-02-22 Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, nurodančias, jog apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, nes visų rūšių įmonės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, kurie surašomi ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, kitus apskaitos dokumentus, apskaitos registrus, t. y. nesaugojo maisto prekių parduotuvės (esančios (duomenys neskelbtini) 2001 m. liepos mėn. pirminių kasos dokumentų, atskirai tvarkomos maišelių prekybos 2001 m. liepos mėn. pirminių kasos dokumentų ir kasos knygos, maisto prekių parduotuvės (esančios (duomenys neskelbtini)) 2002 metų lapkričio, gruodžio mėn. prekinių – piniginių apyskaitų kartu su prekių pirkimo dokumentais, 2002 metų sąskaitų - faktūrų už įvairias paslaugas (spausdinimo, telefoninius pokalbius ir kt.) ir ne maisto prekių pirkimo sąskaitų - faktūrų už 2002 metus, įmonės įsiskolinimų tiekėjams registrų, pirkėjų skolų registrų, realizacijos – savikainos registrų, atsargų judėjimo registrų, apyvartos žiniaraščių (didžiosios knygos) nuo 2002 m. birželio mėnesio, nenustatė dokumentų saugojimo tvarkos, užtikrinančios dokumentų saugumą ir neišsaugojo dokumentų;

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu, t. y. 2003 metų rugpjūčio - spalio mėnesiais išmokėdamas atlyginimus už liepos – rugsėjo mėnesius, kurių bendra suma 2397,05 Lt, šio išmokėjimo neužfiksavo įmonės kasos knygoje, kuri buvo vedama iki 2003-11-19;

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu ir visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, t. y. 2002-2003 metais įvykusių ūkinių operacijų – atvirukų perdavimo (duomenys neskelbtini) neužfiksavo buhalterinėje apskaitoje ir šioms operacijoms nesurašė apskaitos dokumentų;

pažeidė 1995-01-04 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 8 (2002-01-22 nutarimo Nr. 77 redakcija) patvirtinto „Apskaitai individualiose įmonėse ir ūkinėse bendrijose tvarkyti skirtų registrų aprašymo“ 22 punkto reikalavimus, pagal kuriuos ūkinių operacijų registravimo žurnalas, skirtas įmonėms, kurios yra PVM mokėtojos ir turi samdomų darbuotojų ir kuriame visos atliktos ūkinės operacijos nurodomos taikant dvejybinį įrašą, nurodant kiekvieną operaciją atskiroje eilutėje, o sumą įrašant ne mažiau kaip į dvi žurnalo skiltis, t. y. 2002 metais netvarkė ūkinių operacijų registravimo žurnalo.

Dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) įmonės veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio 2001 – 2002 metais bei iš dalies negalima nustatyti įmonės turto ir įsipareigojimų dydžio 2003 metais.

Be to, J. K. , būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), direktoriumi, nuo 2000-01-01 iki 2003-12-31, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų norminių aktų reikalavimus aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 (1998-07-02 įstatymo Nr.VIII-842 redakcija) 4 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais, t. y. 2000 metais buhalterinėje apskaitoje nefiksavo prekių už 205 Lt nurašymo ir jų sunaudojimo nepatvirtino juridinę galią turinčiais pateisinamaisiais dokumentais;

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 9 straipsnio reikalavimus, pagal kuriuos dokumentai yra įrašų apie ūkines operacijas į apskaitos registrus pagrindas, t. y. nefiksavo ūkinės operacijos – 2001 m. kovo 15 d. pagal kasos pajamų orderį SAC Nr. (duomenys neskelbtini) kasos knygoje neužpajamavo 350 Lt gautų iš UAB „Textilitė”, tuo panaudojo pinigines lėšas be apskaitos;

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio reikalavimus, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio reikalavimus, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 ir 16 punktų reikalavimus, nurodančius, jog į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros pasikeitimu ir pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną, taip pat, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, t. y. išmokėdamas atlyginimus neišrašė kasos išlaidų orderių ir atlyginimų išmokėjimo neužfiksavo kasos knygoje;

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies ir 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – į 2002 - 2003 metų apskaitą neįtraukė visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, ūkinių operacijų nepagrindė apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos metu, jai pasibaigus ar įvykus, t. y. 2002 - 2003 metais buhalterinėje apskaitoje degalų už 1818,38 Lt ir prekių už 7924,35 Lt sunaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais; 2003-12-08 fondo kasoje rasto 128393,40 Lt trūkumo nepatvirtino jokiais juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kurie turi būti surašomi ūkinės operacijos metu, jai pasibaigus ar įvykus; 2002 - 2003 metais mokyklose platinamų atviručių įsigijimo, pardavimo, grąžinimo ir pinigų gavimo nefiksavo apskaitos dokumentais (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje, kasos knygoje neužpajamavo 958,30 Lt, gautų už išplatintus loterijos (atvirutes) bilietus ir tokiu būdu be apskaitos panaudojo lėšas;

pateikęs Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 2001 metų labdaros, paramos gavimo ir paskirstymo ataskaitą apie 1000 Lt gautos paramos panaudojimą kaip premijos suteikimą laureatui, šios premijos išmokėjimo nepagrindė fondo pirminiais kasos dokumentais, t. y. tokiu būdu be apskaitos panaudojo pinigines lėšas.

Dėl šių aplinkybių negalima iš dalies nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų 2001, 2002, 2003 metais.

3) be to, J. K. , būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini) , nuo 2000-01-01 iki 2003-12-31 (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Lietuvos Respublikos įstatymų norminių aktų reikalavimus apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės buhalterinę apskaitą:

pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus – kasos išlaidų orderiuose nurodė neteisingus rekvizitus ir kasos knygoje užfiksavo neįvykusias operacijas, t. y. kasos išlaidų orderiuose: 2003-04-07 Nr. 4, 2003-06-09 ir 2003-07-09 Nr. 17 bendrai 460,75 Lt sumai įformino bendros 460,75 Lt sumos atlyginimo išmokėjimą J. G. , nors kasos išlaidų orderių skiltyje „gavėjo parašas“ pasirašė ne J. G. ir ji nurodytų pinigų negavo, kasos knygoje užfiksuodamas neįvykusias ūkines operacijas be apskaitos panaudojo pinigines lėšas, todėl iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų 2001, 2002 ir 2003 metais.

Be to, J. K. , būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2002-07-12 iki 2003-12-08 pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį ir fondui priklausantį, svetimą turtą už 6890 litų.

J. K. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini) , registruoto (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir (duomenys neskelbtini) įmonės, kurios kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės vadovu, nuo 2001-06-15 iki 2005-04-12 apgaule, t. y. sudarydamas sutartis dėl paslaugų suteikimo bei prekių pateikimo, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) plačiu mastu vykdys veiklą bei gaus komercinę naudą, be to, pabrėždamas, kad fondo rėmėjai yra žymūs Lietuvos žmonės, tokiu būdu sudarydamas patikimo kliento įvaizdį, surašydamas sutartis (duomenys neskelbtini) įmonės vardu, nurodydamas įmonės rekvizitus, tokiu būdu neinformuodamas kitos sutarties šalies, jog sutartis yra sudaroma kito ūkio subjekto vardu ir pažadėdamas atsiskaityti po to, kai bus suteiktos paslaugos bei pateiktos prekės, vengė atsiskaityti, padarydamas kitiems asmenims 24782,70 Lt turtinę žalą, o būtent:

2002-03-20 (duomenys neskelbtini) įmonės vardu pasirašius paslaugų tiekimo sutartį Nr. 03-P-3-18 ir 2002-05-30 sutartį Nr. 03-P-3-19 su UAB „Panevėžio spaustuvė“, registruota Panevėžyje, Beržų g. 52, bei pagal PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas 2002-04-17 serija GBC Nr. 2342477 dėl prekių už 9251,20 Lt, 2002-05-31 serija GBC Nr. 2342740 dėl prekių už 8420,48 Lt, gavus prekes, vengė už jas atsiskaityti ir tokiu būdu padarė UAB „Panevėžio spaustuvė“ 15769,48 Lt turtinę žalą;

2002-09-25 (duomenys neskelbtini) įmonės vardu pasirašius su UAB „Valdo leidykla“, registruota Ukmergėje, Vilniaus g. 100, prekių tiekimo sutartį Nr. 2002/08 bei pagal 2002-10-14 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą serija LEA Nr. 2627618 gavus prekių už 7965 Lt, vengė už šias gautas prekes atsiskaityti ir tokiu būdu padarė UAB „Valdo leidykla“ 6750 Lt turtinę žalą;

2001-06-15 (duomenys neskelbtini) įmonės vardu pasirašius su UAB „Merata“, registruota Vilniuje, Siesikų g. 14, prekių tiekimo sutartį Nr. P41 bei gavus prekes pagal PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas 2003-06-17 serija GEB Nr. 8984084 dėl prekių už 602,44 Lt, 2003-06-18 serija GEB Nr. 8984175 dėl prekių už 75,76 Lt, 2003-06-20 serija GEB Nr. 8984262 dėl prekių už 68,68 Lt, 2003-06-20 serija GEB Nr. 8984263 dėl prekių už 238,82 Lt, 2003-06-24 serija GEB Nr. 8984330 dėl prekių už 442,38 Lt, 2003-06-24 serija GEB Nr. 8984331 dėl prekių už 103,42 Lt, 2003-06-27 serija GEB Nr. 8984456 dėl prekių už 156,44 Lt, 2003-06-30 serija GEB Nr. 8984519 dėl prekių už 191,71 Lt, 2003-07-04 serija GEB Nr. 8984688 dėl prekių už 75,76 Lt, 2003-07-04 serija GEB Nr. 8984706 dėl prekių už 405,34 Lt, 2003-07-15 serija GEB Nr. 8985026 dėl prekių už 35,40 Lt, vengė už šias prekes atsiskaityti ir tokiu būdu padarė UAB „Merata“ 2164,22 Lt turtinę žalą.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas jam skyrė neteisingą bausmę. Teismas už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 221 str. 1 d., paskyrė 20 MGL (2500 Lt) baudą, o už apysunkį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 30 MGL (3750 Lt) baudą. Teigia, jog teismas, bendrindamas bausmes, turėjo taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas, t. y. bausmes subendrinti apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Teigia, jog teismas už nesunkius nusikaltimus (Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d., 183 str. 1 d.) nepagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmes. Apygardos teismas, skirdamas bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 1 d., nurodė, jog atsižvelgia į pasisavinto turto dydį ir pasisavinimo būdą, taip pat pažymėjo, kad pasisavinta suma yra daugiau negu keturis kartus mažesnė, už įstatymo leidėjo nurodytą didelės vertės turtą. Skunde pabrėžia, jog įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos BK 223 str. 1 d. sankcijoje numatė net penkias bausmės rūšis. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai parinko griežčiausią bausmės rūšį ir teigia, jog jam, pirmą kartą teisiamam bei turinčiam negalią, už nesunkius nusikaltimus turėjo būti skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokuroras prašė iš dalies patenkinti prokuroro skundą: pripažinti J. K. kaltu ne dėl 128393,40 Lt turto pasisavinimo, o dėl 35202 Lt, veiką perkvalifikuoti iš BK 183 str. 1 d. į BK 183 str. 2 d. ir paskirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 5 d., 2 p., paskirtą bausmę subendrinti su Panevėžio apygardos teismo 2006-08-09 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 221 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. ir galutinę subendrintą bausmę J. K. paskirti laisvės atėmimą 3 metams su 30 MGL (3750 Lt) bauda, bausmę atliekant pataisos namuose. Taip pat prokuroras prašė panaikinti BK 75 str. taikymą J. K. ir, vadovaujantis BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti 35202 Lt, o nuteistojo J. K. apeliacinį skundą prašė atmesti. Apeliaciniame skunde nurodyto prašymo nuteisti J. K. pagal BK 186 str. 1 d. prokuroras, dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo posėdyje, neprašė tenkinti.

Nuteistasis J. K. ir jo gynėjas prašė Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti.

Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuratūros skyriaus prokurorės ir nuteistojo J. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių bei neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p.).

Pirmiausia bus aptarti Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinio skundo argumentai. Atsakydama į juos, kolegija pažymi, jog apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 str. 3 d., patikrino šią baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Baudžiamojo proceso įstatyme nenumatyta galimybė apeliantams paduotus apeliacinius skundus pakeisti ar papildyti. Apeliantai skundus gali tik atšaukti. Prokuroro paduotą apeliacinį skundą taip pat gali atšaukti aukštesnysis prokuroras (BPK 316 str. 1 d., 2 d.). Lietuvos generalinės prokuratūros skyriaus prokuroras, dalyvavęs apeliacinės instancijos teismo posėdyje, Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro pareikštą apeliacinį skundą palaikė tik iš dalies ir tokiu būdu keitė apeliacinio skundo reikalavimą.

Kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. nuostatomis, patikrino priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą tokia apimtimi, kaip to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Kolegijos nuomone, nuosprendžio dalis, kuria J. K. nuteistas pagal BK 183 str. 1 d. dėl svetimo, jo žinioje buvusio (duomenys neskelbtini) turto už 6890 Lt pasisavinimo, keičiama ir, iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, pripažįstama, kad jis pasisavino (duomenys neskelbtini) turto tik už 1750 Lt, o iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamas J. K. pripažinimas kaltu nuo 2002-07-12 iki 2003-12-08 pasisavinus svetimą, jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą už 6890 Lt.

nustatė:

J. K. , būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2003-11-24 iki 2003-12-08 pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį ir fondui priklausantį, turtą už 1750 Lt.

Ikiteisminio tyrimo metu J. K. , vadovaujantis BPK 187 str., triskart buvo įteikti pranešimai apie įtarimą pagal BK 183 str. 2 d. dėl didelės vertės svetimo turto – 132 369,40 Lt pasisavinimo (t. 6, b. l. 13-14; 58-61; 62-72). 2004-12-22 ir 2005-04-15 įteikus J. K. pranešimus apie įtarimą, pasisavinto turto suma buvo sumažinta iki 128 393,40 Lt. Iš išvardintų pranešimų apie įtarimą bei kaltinamojo akto (t. 6, b. l. 118-135) matyti, kad J. K. buvo kaltinamas pasisavinęs (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigus 128 393,40 Lt laikotarpyje nuo 2003-11-24 iki 2003-12-08, t. y. per 15 dienų (t. 6, b. l. 119). Nagrinėdamas tokios apimties kaltinimą pirmosios instancijos teisme, teisiamojo posėdžio pirmininkas 2006-02-03 posėdžio metu, pabaigus tirti įrodymus, paklausė prokurorės dėl kaltinimo keitimo teisme, tačiau prokurorė pareiškė, jog kaltinimo nekeičia (t. 7, b. l. 205), o baigiamosiose kalbose nurodžiusi, kad J. K. per minėtą laikotarpį, t. y. 2003-11-24 iki 2003-12-08, pasisavino 128 393,40 Lt, prašė nuteisti jį pagal BK 183 str. 2 d., paskiriant 6 metų laisvės atėmimo bausmę.

2006-04-06 teisiamojo posėdžio metu buvo atnaujintas įrodymų tyrimas ir apklausta specialistė I. K. , atlikusi (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d. (t. 4, b. l. 7-28), o kitame posėdyje - liudytoja E. Ž. , ir, prieš baigiant įrodymų tyrimą, pirmininkas įspėjo kaltinamąjį, kad kaltinimas dėl turto pasisavinimo pagal BK 183 str. 2 d. gali keistis į kaltinimą dėl turto iššvaistymo pagal BK 184 str. 2 d. ar 184 str. 1 d., tačiau prokurorė neprašė keisti kaltinimą (t. 7, b. l. 221), o baigiamosiose kalbose paprašė J. K. dėl šios veikos pripažinti kaltu pagal BK 184 str. 2 d. ir paskirti 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Po to teisėjas, vadovaudamasis BPK 254 str. 3 d., priėmė nutartį bylą perduoti prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti, tarpe kitų nurodęs, jog byloje nėra duomenų, rodančių, kad J. K. lėšas pasisavino kaltinime nurodytu laikotarpiu nuo 2003-11-24 iki 2003-12-08 ir vietoje – (duomenys neskelbtini) (t. 7, b. l. 230-234 – nutarties 5 p.). Tačiau nurodyti trūkumai nebuvo ištaisyti, nes Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokurorė padavė apeliacinį skundą, kurį apeliacinės instancijos teismas patenkino: panaikino nutartį ir baudžiamąją bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (t. 7, b. l. 248-254). Teisme kaltinimas taip ir nebuvo pakeistas, nors posėdžio pirmininkas priminė galimą kaltinimo pakeitimą pagal skirtingas faktines aplinkybes. Baigiamosiose kalbose prokurorė prašė nuteisti J. K. pagal BK 184 str. 2 d., o teismas jį pripažino kaltu pagal BK 183 str. 1 d. laikotarpyje nuo 2002-07-12 iki 2003-12-08 pasisavinus (duomenys neskelbtini) turtą, t. y. 6890 Lt. Kaip jau aukščiau buvo nurodyta, J. K. buvo kaltinamas lėšas pasisavinęs per konkretų laikotarpį – nuo 2003-11-24 iki 2003-12-08, tačiau teismas, nepakeitęs kaltinimo, išplėtė jo apimtį aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodęs, kad lėšas nuteistasis pasisavino per 1 metus ir 5 mėn. (vietoje 15 dienų). Motyvuose parašyta: ,,Šias lėšas J. K. pasisavino tiksliai nenustatytu laiku tarp 2002-07-12 ir 2003-12-08 iki patikrinimo metu jų trūkumo nustatymo, kai (duomenys neskelbtini) lėšas ir buhalteriją tvarkė pats vienas“ (t. 8, b. l. 47).

Iš dalies tenkindama J. K. apeliacinį skundą, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl jo pripažinimo kaltu per aukščiau nurodytą laikotarpį pasisavinus 6 890 Lt fondo lėšų yra neteisėtas ir nepagrįstas ir iš nuosprendžio aprašomosios bei rezoliucinės dalių turi būti pašalintas. Nors apeliacinės instancijos teisme prokuroras palaikė tik dalį J. K. pareikšto kaltinimo, prašydamas nuteisti jį pagal BK 183 str. 2 d. dėl 35 202 Lt pasisavinimo, tačiau kolegija šalina iš kaltinimo ir likusią kaltinime nurodytos 126 643,40 Lt sumos pasisavinimą remdamasi tokiais motyvais:

Pirmosios instancijos teismas, nesant BPK 256 str. 1 d. išvardintų proceso dalyvių prašymo, nesilaikė šio straipsnio nuostatų ir savo iniciatyva pakeitė kaltinimą bei išplėtė faktines bylos aplinkybes, kurių nebuvo kaltinime, o prokurorė teisiamajame posėdyje neprašė pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pagal baudžiamąjį įstatymą ir teismų praktiką esminiu faktinių aplinkybių pakeitimu laikomi atvejai, kai iš esmės pasikeičia nusikalstamų veiksmų apimtis, nusikaltimo padarymo laikas, vieta, būdas. Šiuo konkrečiu atveju, kaip žinia, iš esmės pasikeitė nusikaltimo padarymo laikas. Kaltinimą naujomis faktinėmis aplinkybėmis teismas papildė savo iniciatyva, taip pažeisdamas apelianto J. K. teisę į gynybą. Toks kaltinimo papildymas negali būti pripažintas teisėtu ir paliktas galioti, todėl teisėti šioje veikoje lieka nustatyti jo tęstiniai veiksmai – nuo 2003-0622 iki 2003-12-01 pasisavinus 1750 Lt fondo lėšų. Kaip tik šie jo objektyvieji veiksmai buvo atlikti kaltinime nurodytu laikotarpiu 2003-11-24 – 2003-12-08.

BPK 255 str. yra apibrėžtos nagrinėjimo teisme ribos. Baudžiamasis įstatymas neleidžia teismui išnagrinėti bylos ir priimti nuosprendžio bei pripažinti asmenį kaltu dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios jis neperduotas teismui. Kaip žinia, J. K. buvo perduotas teismui pagal BK 183 str. 2 d. dėl turto – 128 393,40 Lt pasisavinimo per labai trumpą laikotarpį – 15 dienų – nuo 2003-11-24 iki 2003-12-08, o nuteistas už tai, kad turtą pasisavino per žymiai didesnį laiką – nuo 2002 m. liepos 12 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d. Šios pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos, negu nurodytos kaltinamajame akte, nes yra išplėstos kaltinimo ribos – t. y. nusikalstamų veikų padarymo laikas.

Pirmosios instancijos teismas pakeitęs kaltinime išdėstytas faktines bylos aplinkybes iš esmės skirtingomis, jas išplėtė ir nepagrįstai nuteisė J. K. nesant BPK 256 str. 1 d. išvardintų proceso dalyvių prašymo ir taip pažeidė šio straipsnio nuostatas. J. K. negalėjo būti nuteistas dėl turto pasisavinimo per laikotarpį, kuris nenurodytas kaltinamajame akte. Šiuo konkrečiu atveju buvo pažeistos ne tik BPK 255 str., 256 str. nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. asmeniui garantuoja vieną svarbiausių jo procesinių teisių – teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą, kurios veiksmingas įgyvendinimas neįmanomas be kitų baudžiamojo proceso įstatymo garantuotų teisių – teisės žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas – BPK 22 str. 3 d., ir teisės pasirengti gynybai – BPK 44 str. 7 d.

Konvencijos 6 str. 3 d. a punkte yra įtvirtinta kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pobūdį bei pagrindą.

Kolegija pripažįsta, kad šioje byloje buvo pažeistos J. K. teisės į gynybą, nes jam nebuvo pranešta apie naują kaltinimą ir faktinių bylos aplinkybių pasikeitimą iš esmės, todėl pažymima, kad jo teisės, garantuotos Konvencijos 6 str. 3 d. a ir b punktuose, taip pat buvo pažeistos.

Aukščiausiasis Teismas ir kiti Respublikos teismai vadovaujasi tokia praktika, jog kaltinimas teisme gali būti keičiamas tik BPK 256 str. 1 d. nurodytų proceso dalyvių iniciatyva ir laikantis šioje normoje nustatytų reikalavimų. Nors įstatyme nenumatytas kaltinimo pakeitimas apeliacinės instancijos teisme, tačiau jis yra galimas ir taikomas teismų praktikoje, bet tam yra būtinos trys sąlygos: apeliacinis skundas turi būti paduotas bloginančiais pagrindais, prokuroras turi prašyti atlikti įrodymų tyrimą teisme ir turi būti gautas prokuroro prašymas pakeisti kaltinimą. Šiuo konkrečiu atveju pirmos dvi sąlygos yra, tačiau prokurorė apeliaciniame skunde neprašė pakeisti kaltinimo. Kaip aukščiau jau buvo paminėta, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Ši įstatymo nuostata ne tik apibrėžia apeliacinio skundo ribas, tačiau nustato ir apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir pateikti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismui prokuroras negali pateikti prašymo pakeisti kaltinimo, nes tai jau būtų prokurorės apeliacinio skundo papildymas, o BPK normos to nenumato.

Apeliantas J. K. , prašydamas išteisinti dėl 6890 Lt pasisavinimo, nurodo, kad automobilį „Audi 80“ fondas įsigijo 2003 m. ir už jį sumokėjo, nors jo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2004-03-23. Neigia pasisavinęs 800 Lt – už šią sumą buvo nupirkta satelitinė antena T. S., 150 Lt išleido Panevėžio rusų draugijos centrui, 400 Lt – už vėliavą buvusio Lenkijos Respublikos Prezidento A. Kvasnevskio apdovanojimo ceremonijos metu ir 150 Lt rašinių konkurso žiuri vaišinimui. Nuosprendyje nurodyti motyvai, kuriais remiantis J. K. buvo pripažintas kaltu pasisavinęs nurodytą sumą, kurią sudaro išlaidos, nurodytos šiose sąmatose – automašinos „Audi 80“ apmokėjimas – 550 Lt sąmata yra be datos (t. 4, b. l. 40), o iš J. K. parodymų, kitų bylos duomenų nenustatyta tiksli šios sąmatos surašymo data. J. K. paaiškino, kad už automobilį sumokėjo per kelis kartus 2003 m. (t. 7, b. l. 156-157), tuo tarpu iš 2004-06-15 UAB ,,Automera“ rašto matyti, kad (duomenys neskelbtini), atstovaujamas J. K., 2004-03-23 iš šios bendrovės nupirko automobilį „Audi 80“, 1997 m. gamybos, pagal pažymą-sąskaitą Nr. 2F 117219 užmokėta grynais pinigais (t. 2, b.l. 49-50). Sąmatoje, antrašte ,,Labdara“, nurodyta, jog fondas paskyrė 150 Lt Panevėžio rusų draugijos centrui, o už 800 Lt nupirko satelitinę anteną T. S. (t. 4, b. l. 41). Sąmata surašyta 2003 m. Liudytojos L. V. parodymais nustatyta, kad J. K. suorganizuota kelionė į Baltarusiją įvyko 2002 metais per lapkričio mėn. šventes, iš J. K. 150 Lt draugija negavo, jis išleido tik 20 Lt, vaišėms nupirkdamas 2-3 dėžutes saldainių, sausainių (t. 7, b. l. 163-166), o, kuriais metais buvo nupirkti saldumynai ir kurie perduoti Panevėžio rusų draugijos centrui, nenustatyta. Šios aplinkybės negalėjo paaiškinti ir J. K. (t. 7, b. l. 159-160). Nuteistasis teisme taip pat negalėjo nurodyti datos, kada fondas nupirko satelitinę anteną T. S. ( t. 7, b. l. 160), o iš byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) ir pavedimo matyti, kad palydovinį TV komplektą FTA pirko iš įmonės ,,Erksa“ ne (duomenys neskelbtini) fondas, o (duomenys neskelbtini) įmonė 2002-04-19 (t. 4, b. l. 70-71).

Be to, į teismo pripažintą pinigų pasisavintą 6890 Lt sumą įėjo pagal 2002-12-10 sąmatą nurodytos išlaidos – 400 Lt už santarvės vėliavos pagaminimą, kuri turėjo būti įteikta A. Kvasnevskiui (t. 4, b. l. 33, 155) bei 150 Lt rašinių konkurso, įvykusio 2003-11-21 Plungėje, žiuri maitinimui (sąmatoje nurodyta ne 150 Lt, o tik 75 Lt).

Tačiau iš aptartų įrodymų matyti, kad minėta 6890 Lt suma, dėl kurios pasisavinimo J. K. pripažintas kaltu, neįeina į J. K. pateikto kaltinimo laikotarpį – sąmatos apie panaudotas fondo lėšas įvairiems renginiams buvo sudarytos arba iki 2003 m. lapkričio 24 d., arba po 2003 m. gruodžio 8 d., t. y. 2004 metais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – liudytojų parodymai, specialistės išvada (t. 4, b. l. 7-28) ir prie jos esantys priedai (t. 4, b. l. 29-53), įvairių įstaigų ir organizacijų raštai, atsakymai į užklausimus nepatvirtina pateikto kaltinimo dėl turto pasisavinimo per jame nurodytą laikotarpį – nuo 2003 m. lapkričio 24 d. iki 2003 m. gruodžio 8 d.

Kolegija, atsakydama į nuteistojo J. K. skundo argumentus dėl jo nepagrįsto nuteisimo už 6890 Lt pasisavinimą, neanalizuos įrodymų, ar jis buvo pagrįstai pripažintas kaltu dėl minėto dydžio svetimo turto pasisavinimo, nes kaip jau aukščiau buvo pažymėta, sąmatose nurodyta suma – 6890 Lt neįeina į pateikto kaltinimo laikotarpį, todėl nebus svarstomas šių išlaidų pagrįstumas. Taip pat nebus analizuojama likusios kaltinime nurodytos sumos – 126 643,40 Lt pasisavinimo pagrįstumas, nes nepasitvirtino, kad šios lėšos buvo panaudotos kaltinime nurodytu laikotarpiu, todėl negali būti svarstymo objektu.

Pareikštas kaltinimas yra pagrįstas tik vienintele sąmata dėl 1750 Lt panaudojimo paruošiamiesiems darbams įteikiant Santarvės ordiną Sankt-Peterburgo miestui (t. 4, b. l. 33). Iš minėtos sąmatos matyti, kad ją sudarė (duomenys neskelbtini) steigėjas ir direktorius J. K. , nurodydamas, jog paruošiamieji darbai vyko nuo 2003-06-22 iki 2003-12-01 ir jiems išleista 1750 Lt. Iš vyriausiosios specialistės I. K. , kuri atliko (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos tyrimą laikotarpiu nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gruodžio 31 d., išvados (t. 4, b. l. 7-28) ir jos paaiškinimų apeliacinės instancijos teismo posėdyje (t. 8, b. l. 81-84) matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu J. K. pateiktos sąmatos neturi juridinės galios, nes jose nenurodyti 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnyje nustatyti privalomi rekvizitai ir pagal Įstatymo 12 straipsnį ūkinės operacijos nepagrįstos apskaitos dokumentais (pirkimo sąskaitomis-faktūromis, kasos aparatų čekiais bei kitais pateisinamais dokumentais). Sąmatos yra tik rengimo išlaidų suvestinės, kurių kiekviena pozicija turi būti patvirtinta apskaitos dokumentu, o jų nuteistasis nepateikė ir negali pateikti, nes, kaip pripažino ir apeliacinės instancijos teisme, jų neturi. Vadinasi, tyrimui pateiktos sąmatos nepateisina grynųjų pinigų išlaidų.

J. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b. l. 15-16, 62-64, 73-76) ir teisme (t. 7, b. l. 135-136, 138-140, 142-163, 177-179; t. 8, b. l. 9-12) parodė, jog jis (duomenys neskelbtini) lėšų nepasisavino. Visos lėšos buvo panaudotos vykdant fondo veiklą ir organizuojant įvairius renginius, o taip pat suteikiant labdarą. 2004 m. balandžio mėnesį jis dalyvavo Sankt-Peterburgo miesto jubiliejinėje šventėje, įteikė gubernatoriui ordiną, o kitas išlaidas sudarė susirašinėjimas, apmokėjimai už telefoninius pokalbius, vertimus. Iš J. K. parodymų teisme matyti, kad renginys vyko 2004 metų balandžio mėnesį, todėl į 2003 m. sąmatą nepagrįstai įrašytos 1750 Lt turėtos išlaidos, nes akivaizdu, kad kokią tai sumą pinigų (duomenys neskelbtini) galėjo išleisti tik 2004 metais, kuomet ir vyko šventė. Vadinasi, 1750 Lt buvo išleista jau po trūkumo nustatymo, o J. K. nurodė, kad tai per tikrinimo laikotarpį (2000-07-01 – 2003-12- 31) turėtos išlaidos. Reikia pažymėti ir tai, kad J. K. nepateikė nei tyrėjai, nei teismui nė vieno apskaitos dokumento, patvirtinančio kvietimų, vokų, diplomo pirkimą, vėliavos gaminimą, bei kitas turėtas išlaidas (susirašinėjimus, vertimus, pašto išlaidas). Sąmatoje nurodytas 1750 Lt panaudojimas nepagrįstas jokiais juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais – sąskaitomis faktūromis, kasos aparatų čekiais, kvitais ir kitais pateisinamais dokumentais, todėl kolegija daro išvadą, kad J. K. pasisavino nurodytą pinigų sumą. Jo kaltė pasisavinus 1750 Lt (duomenys neskelbtini) lėšų grindžiama specialisto išvada, vyr. specialistės I. K. paaiškinimais teismo posėdyje (t. 8, b. l. 81-84), iš kurių matyti, jog byloje esančios sąmatos nepateisina piniginių išlaidų, turi būti pateikti čekiai, sąskaitos, pirkimo-pardavimo sutartys ir kiti buhalterinės apskaitos dokumentai, patvirtinantys nurodytas išlaidas. Nors apeliantas skunde ir pabrėžia, kad pateiktose sąmatose neatsispindi fondo biuro išlaikymo išlaidos, t. y. išlaidos už komunalines paslaugas, telefoną, internetą, automobilių techninę priežiūrą ir remontą, tačiau šios nurodytos aplinkybės negali niekaip įtakoti, kad J. K. nepagrįstai pasisavino 1750 Lt, kuriuos neva išleido rengiantis pasveikinti jubiliejaus proga Sankt-Peterburgo miestą.

Pažymėtina ir tai, kad atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, kolegija 2007-01-19 nutartimi, vadovaudamasi BPK 324 str. 7 d., priėmė nutartį ir pavedė Panevėžio apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui organizuoti šioje byloje papildomų aplinkybių ištyrimą pagal J. K. pateiktas sąmatas apie (duomenys neskelbtini) panaudotus pinigus įvairių renginių organizavimui atskirai pagal kiekvieną sąmatoje nurodytą poziciją. Papildomai gauta medžiaga taip pat nepatvirtino, kad (duomenys neskelbtini) dalyvavo ir pats ruošė renginius kaltinime nurodytu laikotarpiu – 2003-11-24 – 2003-12-08, priešingai, iš visų atsakymų į užklausimus matyti, kad įvairūs renginiai įvyko 2002 – 2003 m., tačiau iki kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pradžios, t. y. iki 2003 m. lapkričio mėnesio. Kolegija, vadovaudamasi BPK 1 str. įtvirtinta nuostata, ėmėsi visų priemonių, siekdama ištirti visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas. Kolegija pažymi, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo imtasi visų įmanomų priemonių, kad byla būtų išnagrinėta objektyviai, visapusiškai ir nešališkai, tačiau ir ėmusis papildomų priemonių, prokuroras nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių kaltinimą J. K. pasisavinus pinigines lėšas nuo 2003-11-24 iki 2003-12-08.

Kolegija, netenkindama prokurorės skundo dėl didelės vertės (duomenys neskelbtini) lėšų pasisavinimo, neaptars skunde analizuojamų liudytojų J. J. , G. V. , R. Ž. , R. K. , V. U. , L. V. , L. K. , R. G. parodymų, kadangi kolegija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais motyvais, pašalina ne tik nuosprendyje nurodytą 6890 Lt fondo lėšų pasisavinimą, dėl kurios J. K. buvo pripažintas kaltu, bet ir likusią kaltinime nurodytą pinigų sumą – 126 643,40 Lt.

Prokurorės apeliaciniame skunde buvo ginčijamas J. K. išteisinimas pagal BK 186 str. 1 d. dėl apgaulės būdu padarytos žalos UAB ,,Panevėžio spaustuvė, UAB ,,Valdo leidykla“ ir UAB ,,Merata“, tačiau prokuroras teismo posėdyje nuo šios apeliacinio skundo dalies patenkinimo atsisakė. Kolegija, sutikdama su šia nuosprendžio dalimi, pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo surinkta pakankamai objektyvių įrodymų, kad J. K. , (duomenys neskelbtini) įmonės ir (duomenys neskelbtini) vardu sudarydamas sutartis su išvardintomis bendrovėmis dėl atvirukų pagaminimo, žetonų atspausdinimo, o po to gavęs pagamintas prekes, vengė atsiskaityti už jas ir taip apgaulės būdu padarė nukentėjusiesiems turtinę žalą. Apeliacinio skundo motyvas, jog teismas netinkamai įvertino liudytojų S. S. ir R. P. parodymus, yra nepagrįstas. Iš nuosprendyje išanalizuotų ir aptartų liudytojo S. S. parodymų matyti, kad J. K. iš pradžių laiku atsiskaitė su UAB ,,Merata“, kuri teikė prekes į J. K. įmonei priklausančias parduotuves, tačiau vėliau atsiskaitymai ėmė vėluoti, tačiau bendrovės direktorius A. B. liepdavo prekes į parduotuves vis tiek vežti. Liudytojo A. B. parodymais nustatyta, kad J. K. jo bendrovės neapgavo ir apgaule žalos nepadarė. Kolegija, įvertinusi nuosprendyje išanalizuotų įrodymų visetą, pripažįsta, jog tarp nurodytų bendrovių ir J. K. , atstovaujamo įmonei ir (duomenys neskelbtini) fondui, egzistavo civiliniai teisiniai santykiai, kilę sudarius sutartis dėl paslaugų suteikimo bei prekių pateikimo, kurios buvo įvykdytos netinkamai. Sprendžiant apie J. K. atliktus objektyviuosius veiksmus vykdant nurodytas sutartis, kolegija pažymi, kad nebuvo nustatyta, jog J. K. būtų apgavęs bendroves bei apgaulės būdu padaręs joms žalą. Iš prokurorės apeliacinio skundo motyvų matyti, jog ir, jos nuomone, tarp bendrovių ir J. K. egzistavo civiliniai santykiai, vėliau peraugę į baudžiamuosius. Kadangi neįrodyta, kad sutarčių įvykdymas buvo apsunkintas dėl J. K. nusikalstamų veiksmų, jis dėl nusikaltimo, numatyto BK 186 str. 1 d., išteisintas pagrįstai.

Kolegija negali sutikti su prokurorės skundo argumentu, kad J. K. veiksmuose, sudarant sutartis su bendrovėmis, yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 19 ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ 3-iame punkte nurodyti veiksmai: nenustatyta, kad sudarant sutartis J. K. suklaidino, apgavo ar nutylėjo kitas reikšmingas aplinkybes.

Atsakydama į prokurorės skundo argumentą dėl 128393,40 Lt konfiskavimo, kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė sumažinti iš J. K. konfiskuotiną pinigų sumą iki 35202 Lt, tačiau negalima sutikti ir su šia suma, kadangi, kolegijos nuomone, nuteistasis yra kaltas tik dėl 1750 Lt, todėl tokio dydžio pinigų suma ir turi būti konfiskuota iš J. K. .

Baudžiamasis kodeksas numato turto konfiskavimą kaip baudžiamojo poveikio priemonę, kuri gali būti skiriama kartu su bausme remiantis BK 72 str. Paminėto straipsnio 2 d. 3 p. nurodyta, kad teismas privalo konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialinę vertę turinčius daiktus. Kadangi ši norma yra imperatyvi, todėl BK 72 str. 2 d. numatyto turto konfiskavimas yra teismo pareiga.

Apelianto J. K. skundo motyvas, jog jis yra nepagrįstai nuteistas pagal BK 221 str. dėl deklaracijų nepateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, Panevėžio skyriui, atmetamas, kadangi byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių jo kaltę. Nors J. K. ir teigia, kad jis nepateikė deklaracijų todėl, kad nuolat buvo tikrinami fondo įmonės buhalteriniai dokumentai, kurie buvo reikalingi pildant deklaracijas, tačiau kolegija su šiuo teiginiu nesutinka. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2003-03-23 nuteistajam buvo įteiktas priminimas pateikti reikalaujamas deklaracijas iki 2004-03-29, tačiau jis to nepadarė ir priminime nurodytas deklaracijas pateikė tik 2004-05-17 (t. 5, b. l. 88, 93-98). Tuo metu, kai J. K. privalėjo pateikti deklaracijas, reikiami buhalteriniai dokumentai buvo pas jį, o inspekcijos po priminimo duotas 6-ių dienų terminas buvo pakankamas joms pateikti. Kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismo padaryta išvada, kad Sodra bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, atlikusios (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) įmonės patikrinimus, buhalterinius dokumentus buvo savalaikiai sugrąžinusios J. K. , todėl nenustatyta, kad jis dėl objektyvių priežasčių negalėjo laiku pateikti deklaracijų nuosprendyje nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka.

Be to, apeliantas ginčija ir nuteisimą pagal BK 222 str. 1 d. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, tačiau šis skundo motyvas atmetamas, nes nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas už minėtą nusikalstamą veiką jį nuteisė pagrįstai. Tą aplinkybę, kad jis pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus, patvirtina specialisto išvada (t. 4, b. l. 7-28), ją atlikusios specialistės I. K. paaiškinimai teisme, liudytojos J. G. parodymai, iš dalies ir paties J. K. paaiškinimai apie tai, kad kasos išlaidų orderių skiltyje apie atlyginimo išmokėjimą J. G. pasirašė tikrai ne J. G. . Trijuose kasos išlaidų orderiuose, išrašytuose 2003 m. balandžio 7 d., birželio 9 d. ir liepos 9 d., pasirašė ne J. G. , o kitas asmuo, vadinasi, J. K. trijuose kasos išlaidų orderiuose nurodė neteisingus rekvizitus ir kasos knygoje užfiksavo neįvykusias ūkines operacijas, taip nepagrįstai iš kasos nurašydamas 460,75 Lt.

Nors apeliantas ir nesutinka, kad nusikaltimą padarė tyčia, tačiau jo atlikti objektyvieji veiksmai rodo, kad jis veikė tyčia ir sąmoningai: pats tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir žinodamas, kad kasos išlaidų orderiuose dėl atlyginimo 460,75 Lt įmokėjimo vietoje J. G. pasirašė kitas darbuotojas, vis dėlto orderiuose nurodė neteisingus rekvizitus, o kasos knygoje užfiksavo operacijas, kurios neįvyko. Iš J. K. paaiškinimų matyti, jog vieną kartą J. G. surasti nepavyko, todėl dar kartą nuvykti į Vilnių ir išmokėti jai atlyginimą neapsimokėjo dėl brangių kelionės išlaidų, todėl už ją ir pasirašė kitas darbuotojas. Nurodytą įstatymą apeliantas pažeidė sąmoningai, o, kur buvo panaudoti minėti pinigai, nebuvo galima nustatyti.

Tenkinamas J. K. apeliacinio skundo motyvas, jog apgaulingas apskaitos tvarkymas 2003 metais jokios įtakos (duomenys neskelbtini) veiklos ir turto nustatymui už 2001 ir 2002 metus neturėjo todėl iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinamas teiginys, kad dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo iš dalies negalima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų 2001, 2002 metais. Išties, apgaulingai tvarkoma apskaita 2003 metais niekaip negalėjo įtakoti fondo veiklos rezultatų už 2001-2002 metus.

Pripažinus J. K. kaltu pagal BK 183 str. 1 d. dėl 1750 Lt pasisavinimo, skiriama bausmė, atsižvelgiant į nuosprendyje nurodytus jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad padarė nesunkų nusikaltimą ir pasisavino nedidelį turtą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatymą, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarinius, todėl tikslinga apeliantą nuteisti bauda, o jos dydis nustatomas, vadovaujantis BK 47 str. 3 d. 2 p. nuostatomis. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad J. K. pasisavino labdarai skirtus pinigus, jam skirtina bauda, artimesnė nurodytam maksimumui. Skiriant baudą, jos dydis taikomas pagal veikos metu galiojusį MGL, t. y. 1 MGL = 125 Lt.

Apeliantas skunde teigia, jog jam paskirta neteisinga bausmė ir nurodo, kad tiek už baudžiamąjį nusižengimą, tiek už apysunkį nusikaltimą yra paskirtos baudos, tačiau apeliaciniame skunde nenurodyti motyvai, kodėl, apelianto nuomone, už nusikaltimus, numatytus BK 221 str. 1 d. bei 222 str. 1 d., bausmės yra neteisingos, Kolegija sutinka su nuosprendyje nurodytais bausmių, paskirtų už aukščiau nurodytus nusikaltimus, motyvais ir pažymi, kad jų negalima laikyti neteisingomis.

Kolegija sutinka su J. K. skunde nurodytu teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas aukščiau nurodytas bausmes, turėjo taikyti BK 63 str. 5 d. 2 p. nuostatas ir bausmes subendrinti jas apimant, kadangi padarytos nusikalstamos veikos (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas) labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 10 str., 11 str.).

Kolegija atmeta kaip nepagrįstą skundo teiginį, jog jam paskirta per griežta bausmė už nusikaltimą, numatytą BK 223 str. 1 d. Nors šis nusikaltimas yra priskirtas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), tačiau kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl griežčiausios bausmės rūšies po laisvės atėmimo, numatytos sankcijoje, paskyrimo nuteistajam. Iš nuosprendyje nurodytų motyvų matyti, kodėl žemesnės instancijos teismas apeliantui parinko tokią bausmės rūšį – buvo atsižvelgta į padarytų veikų apimtį, grubius teisės aktų, tvarkant buhalterinę apskaitą, pažeidimus, kuriuos darė ilgą laiko tarpą – net kelis metus ir apskaitant didesnes pinigų sumas dviejose įmonėse. Šie J. K. atlikti nusikalstami veiksmai rodo didesnį veikos pavojingumą visuomenei. Nors apeliantas ir prašo atsižvelgti į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą ir turi negalią, tačiau šias aplinkybes jau įvertino žemesnės instancijos teismas skirdamas jam bausmę, todėl dar kartą į tai atsižvelgti kolegija neturi jokio pagrindo. Paskiriant J. K. bausmę vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 str.

Įvertinus šiuos J. K. charakterizuojančius duomenis, kad jo padaryti nusikaltimai nepriskirti sunkiems bei tą aplinkybę, kad jis šiuo nuosprendžiu pripažįstamas kaltu pasisavinęs tik 1750 litus, t. y. svetimą – (duomenys neskelbtini) turtą, kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą ir taikant BK 75 str. 1 d. ir 2 d. 7 p. nuostatas.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių atmetamas prokuroro prašymas panaikinti J. K. BK 75 str. taikymą ir bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str., 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p., 3 p.,

nusprendžia:

Pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendį:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., dėl (duomenys neskelbtini) turto, t. y. 1750 litų, pasisavinimo ir nuteisti 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda.

Pašalinti iš nuosprendžio: aprašomosios dalies, jog ,,J. K. , būdamas (duomenys neskelbtini), kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi nuo 2002-07-12 iki 2003-12-08 pasisavino svetimą, jo žinioje buvusį ir fondui priklausantį turtą už 6890 litų“, o iš rezoliucinės dalies J. K. pripažinimą kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d. ir nubaudimą pagal šį straipsnį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 63 str. 1 d., 4 d. taikymo ir bausmių subendrinimo.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. taikymo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d 2 p., 6 d., Panevėžio apygardos teismo 2006 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 221 str. 1 d., 222 str. 1 d., 223 str. 1 d. bei šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 183 str. 1 d. subendrinti bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę J. K. paskirti laisvės atėmimą 9 mėnesiams su 96 MGL (12000 Lt) dydžio bauda.

Pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant J. K. be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Pritaikius BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuoti iš J. K. 1750 Lt valstybei.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies teiginį, jog dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo 2003 metais iš dalies nebuvo galima nustatyti (duomenys neskelbtini) veiklos, turto ir įsipareigojimų 2001, 2002 metais.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.