- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-19
- Bylos Nr.
- 2-762/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Dalia Vasarienė, Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- Mariaus
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Dalios Vasarienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Mariaus Steponėno ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltic express“ ir R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas M. Steponėnas prašo pripažinti 2010 m. vasario 9 d. sudarytą sandorį, kuriuo atsakovas UAB „Baltic express“ (toliau – ir bendrovė) už 3 902,08 Lt pardavė jam priklausančias 40 procentų SIA „Baltic express LV“ akcijų atsakovui R. B. negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana) ir taikyti restituciją, o nesant galimybės jos taikyti – priteisti iš atsakovo R. B. 790 978 Lt sumą. Ieškovo teigimu, ginčijamas sandoris prieštaravo bendrovės veiklos tikslams ir pažeidė jos kreditorių teises, nes akcijos buvo perleistos už mažesnę kainą nei yra vertos; skirtumas tarp parduotų akcijų vertės ir sumokėtos kainos sudarė 790 798 Lt.
Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui R. B. parduotas akcijas, o jų šiam asmeniui nebeturint nuosavybės teise, – kitą atsakovo turtą. Ieškovas prašymą grindė atsakovų nesąžiningumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas areštavo atsakovui R. B. ginčijamo sandorio pagrindu priklausančias 800 SIA „Baltic express LV“ akcijų, o nesant galimybės to padaryti, – kitą atsakovui priklausantį 790 978 Lt vertės turtą.
Teismas nurodė, kad atsakovui R. B. perleidus ginčo akcijas kitiems asmenims, ieškovui palankaus sprendimo atveju sprendimo dėl restitucijos natūra įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškinio suma – 790 798 Lt – atsakovui R. B. , kaip fiziniam asmeniui, objektyviai vertinant, yra didelė. Didelė reikalavimo suma savaime padidina riziką, kad atsakovas gali imtis nesąžiningų veiksmų siekdamas paslėpti ne tik ginčijamu sandorių įgytas akcijas, bet ir kitą turtą, tokiu būdu tikėdamasis išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliantas R. B. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o šio prašymo netenkinus, – pareikalauti iš ieškovo pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimo užtikrinimą 790 978 Lt sumai.
Apelianto teigimu, ieškinys yra visiškai nepagrįstas, todėl nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Ieškinyje nenurodyta, kad, sudarant ginčijamą sandorį, bendrovę atstovavo pats ieškovas, veikęs kaip jos vadovas. Tuo tarpu priešingai nei teigiama ieškinyje, bendrovė ir apeliantas nėra susiję asmenys. Ieškovas, sudaręs ginčijamą sandorį kaip bendrovės vadovas, vėliau reiškia ieškinį, teigdamas, kad apeliantas buvo nesąžiningas ir esą turėjo suprasti, jog akcijas perka pernelyg pigiai, tačiau visiškai neaišku, dėl kokių priežasčių ieškovas pats sudarė sandorį, kuris, jo įsitikinimu, neatitinka bendrovės interesų. Manytina, kad tokiu būdu ieškovas siekia, jog būtų patenkintas jo bendrovės bankroto byloje patvirtintas kreditorinis reikalavimas, bei išvengti galbūt galinčios kilti atsakomybės už netinkamą bendrovės vadovo pareigų vykdymą. Taigi ieškovas nepagrindžia ieškinio reikalavimų pakankamai, kad galėtų būti taikomas tokios didelės vertės turto areštas. Be to, teismas nevertino ieškinio sumos dydžio būtent apeliantui. Apeliantui teigimo, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, apsunkinama jo veikla ir dėl to patiriami nuostoliai.
Ieškovas M. Steponėnas prašo atmesti atskirąjį skundą.
Ieškovo nuomone, teismas pagal ieškinio argumentus ir pateiktus įrodymus turėjo pagrindą manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinį. Ieškiniu siekiama apginti ne tik ieškovo, bet ir kitų bendrovės kreditorių teises. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad ieškinio suma jam būtų nedidelė. Prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo visiškai nepagrįstas.
Atsakovas BUAB „Baltic express“ prašo spręsti atskirąjį skundą teismo nuožiūra.
Apeliantas R. B. pateikė papildomus dokumentus, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad ginčijamu sandoriu negalėjo būti perleista daugiau nei 80 SIA „Baltic express LV“ akcijų, nes tik tiek priklausė bendrovei, be to, SIA „Baltic express LV“ yra išleidusi tik 200 akcijų. Dėl šios priežasties, netenkinus atskirojo skundo, skundžiama nutartis turėtų būti pakeista, nurodant, kad areštuojama 80 apeliantui priklausančių SIA „Baltic express LV“ akcijų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas. Nors apeliantas ir įrodinėja, kad ieškinys yra aiškiai nepagrįstas ir dėl to nebuvo pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kolegijos nuomone, šį teiginį grindžiantys apelianto argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškinys negalėtų būti tenkinamas. Pastebėtina, kad, priešingai nei vertina apeliantas, tenkinus ieškinį, gautas turtas būtų panaudotas proporcingai tenkinant visų bendrovės kreditorių finansinius reikalavimus.
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie ieškinio sumos dydžio keliamą objektyvią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nevertino jo turtinės padėties, tačiau kartu su skundu nepateikia jokią šią padėtį patvirtinančių įrodymų (CPK 178 str.). Dėl to naikinti ar keisti skundžiamą nutartį dėl esą geros apelianto turtinės padėties nėra pagrindo.
Apeliantas taip pat prašo pareikalauti iš ieškovo pateikti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad toks prašymas pirmosios instancijos teisme nebuvo pareikštas ir dėl jo teismas nepasisakė, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti šio prašymo pagrįstumo klausimą (CPK 147 str. 2 d., 301 str. 1 d., 338 str.). Apeliantas aptariamą prašymą turėtų pateikti bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
Apeliantas, prašydamas patikslinti skundžiamą nutartį dėl areštuotų akcijų skaičiaus, iš esmės kelia klausimą, kuris turėtų būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės. Apelianto pateikti duomenys (b. l. 43-48) neleidžia padaryti vienareikšmės išvados apie galėtą perleisti tikrąjį akcijų skaičių, nes jis įvairiais laikotarpiais nebuvo vienodas. Be to, sprendžiant tokį prašymą, būtiną išklausti kitų byloje dalyvaujančių asmenų poziciją. Dėl šių priežasčių aptariamas klausimas taip pat turėtų būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme.
Remiantis išdėstytu, pagrindo naikinti skundžiamą nutartį nėra.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.