- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-10
- Bylos Nr.
- ATP-136-309/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00055-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK) apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo Ž. V. nubaustas:
pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį 28 Eur bauda,
pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 868 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, už abu administracinius teisės pažeidimus paskirtos nuobaudos subendrintos ir galutinė nuobauda Ž. V. paskirta 868 Eur bauda be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. V. nubaustas už tai, kad 2015 m. gruodžio 14 d. 15.43 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiuodamas iš stovėjimo vietos nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė automobilio dešinį šoną. Transporto priemonė „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais Ž. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo Ž. V. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Apelianto nuomone, teismas netinkamai vadovavosi ATPK straipsnyje numatytais teisingumo ir protingumo kriterijais ir neteisingai įvertino padaryto pažeidimo aplinkybes. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (pvz. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-1560/2010), nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, jog administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tokių aplinkybių, apelianto įsitikinimu, byloje nėra. Akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimu.
Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog „pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra pats šiurkščiausias Kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pasitraukimas iš eismo įvykio vietos apsunkina jo aplinkybių ištyrimą, sudaro prielaidas neteisingai nurodyti įvykio mechanizmą, tampa neįmanoma nustatyti ar vairuotojas įvykio metu buvo blaivus“ (nutartis Nr. N-261-33/2010).
Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK nuomone, ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga visuomenei ir už jos padarymą turi būti baudžiama adekvačiai, kaip numatyta straipsnio dalies sankcijoje. Mano, kad kitu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai ir bus kuriama nebaudžiamumo už atliktą neteisėtą veiką iliuzija.
Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad jame kaltės dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų klausimas nekeliamas, keliamas tik nuobaudos individualizavimo klausimas – prašoma netaikyti Ž. V. ATPK straipsnio ir skirti jam už pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, o už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, skirti baudą arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Pažymima, kad administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014).
Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti, numato ATPK straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Vadovaujantis ATPK straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, šiuo atveju tokių aplinkybių byloje yra. Iš bylos matyti, kad Ž. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, nurodė, kad užkliudęs kitą automobilį nesustojo, važiavo namo dėl to, jog blogai jautėsi, buvo labai išsigandęs, bijojo, kad neištiktų koma, nes serga cukralige. Tai, kad Ž. V. turi sveikatos problemų, yra neįgalus, jam nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, patvirtina neįgaliojo pažymėjimo kopija (33 b. l.). Kadangi Ž. V. nuoširdžiai gailėjosi padaręs administracinius teisės pažeidimus, teismas šią aplinkybę pripažino pastarojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), Ž. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš byloje surinktų duomenų taip pat matyti, kad nukentėjusiosios automobilis buvo apgadintas nežymiai, ji savo paaiškinime nurodė, jog „braukimo“ per jos automobilį garso negirdėjo, kad jos automobilis apgadintas, pastebėjo tik grįžusi į namus (7, 10–12 b. l.). Be to, bylos duomenimis, Ž. V. yra dviejų parapijų, kurias skiria apie 20 km atstumas, klebonas, esant reikalui, jis patarnauja dar dviejų parapijų tikintiesiems, taigi jam vairuotojo pažymėjimas reikalingas nuvykimui atlikti kunigo pareigas į aptarnaujamas parapijas, taip pat nenumatytų skubių iškvietimų pas sergančius ligonius atvejais (29 b. l.). Atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. V. vairuotojo pažymėjimą įgijo daugiau kaip prieš 31 metus (22 b. l.), laikotarpiu nuo 2002 m. liepos 2 d. iki pažeidimų, už kuriuos yra nubaustas skundžiamu nutarimu, padarymo administracine tvarka buvo baustas keturis kartus, už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles anksčiau nebuvo baustas, naujų pažeidimų padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (23–25 b. l.), charakterizuojamas teigiamai (29 b. l.). Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime padarė pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK straipsnį ir skirti Ž. V. švelnesnę, negu ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, nuobaudą, – minimalią baudą, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – minimalią sankcijoje numatytą baudą.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamas Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimą nepakeistą ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.