Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Lina Nainienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal mažametės J. M. atstovės pagal įstatymą A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriuje 2023 m. rugsėjo 24 d. gautas A. M. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad, 2023 m. rugsėjo 24 d., apie 16.30 val., jos dukrai J. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), važiuojant paspirtuku Šilutės dvaro sodybos parke, į ją atsitrenkė dviračiu važiuojanti nepažįstama moteris ir jos dukrą sužalojo. Taip pat nurodė, kad J. M. medikai nustatė veido dešinės pusės sumušimą, apatinės lūpos sumušimą, nubrozdinimą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas 2023 m. spalio 4 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, konstatuodamas, kad techniniu požiūriu tiesioginiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykio įvykimu buvo susiję mažametės J. M. veiksmai ir nėra nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį požymių. Nutarime nurodė, kad mažametė J.M., važiuodama pėsčiųjų-dviračių taku, pati pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 62 ir 155 punktų reikalavimus ir tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 428 straipsnio 5 dalyje, tačiau atsižvelgus į tai, kad ji pavojingą teisei veiką padarė būdama jaunesnė negu šešiolikos metų ((duomenys neskelbtini)), nutarta administracinės teisenos nepradėti. Šį nutarimą mažametės J. M. atstovė pagal įstatymą A. M. apskundė prokurorei.

2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Šilutė) prokurorė 2023 m. spalio 16 d. nutarimu panaikino vyriausiojo tyrėjo 2023 m. spalio 4 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pavedė atlikti išsamų pareiškimo tyrimą, t. y. nustatyti dviračiu važiavusią moterį, mažametės sužalojimo mastą, eismo įvykio kilimo mechanizmą ir atlikti kitus reikalingus veiksmus. Atlikus įvykio aplinkybių tikslinimą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja 2023 m. spalio 26 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, motyvuodama tuo, kad mažametė J.M. vairuodama elektrinį paspirtuką pažeidė KET 56 ir 115 punktų reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu ji pati buvo sužalota. Tokiais savo veiksmais mažametė J.M. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 428 straipsnio l dalyje, 417 straipsnio 3 dalyje, tačiau atsižvelgus į tai, kad ji pavojingą teisei veiką padarė būdama jaunesnė negu šešiolikos metų ((duomenys neskelbtini)), įsiteisėjus nutarimui atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nutarta priimti nutarimą administracinio nusižengimo teisenos nepradėti ir, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, atlikus tyrimą, informaciją apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį (mažametį) perduoti savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba).

3. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – institucija) 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 2 punktu, nutarta mažametei J. M. nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 428 straipsnio l dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nes ji priešingą teisei veiką padarė būdama jaunesnė negu šešiolikos metų, t. y. veikos padarymo metu jai buvo (duomenys neskelbtini), ir, vadovaujantis ANK 6 straipsnio 2 dalimi, priimtas sprendimas perduoti bylos medžiagą Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui toliau nagrinėti. Nesutikdama su institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimu, mažametės atstovė pagal įstatymą pateikė skundą teismui, juo prašė panaikinti skundžiamą nutarimą, bylą grąžinti institucijai ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. J. atžvilgiu.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

6. Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti apylinkės teismo nutartį. Nurodo, kad pagal KET 3.7 punktą pėsčiųjų ir dviračių takai yra priskiriami keliams, o dviračių vairuotojų tvarka atskirai nėra aptarta, todėl vadovaujamasi bendraisiais KET VIII skyriuje nustatytais reikalavimais – važiavimo pradžia ir manevravimas, t. y. KET 115 punktu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Teismo ar institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei jų visumą. Skundžiama nutartis yra tikrinama teisingumo ir teisėtumo aspektais, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimamą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, kadangi teismas skundą vertina iš esmės visų duomenų kontekste.

8. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nagrinėjamu atveju mažametės atstovė pagal įstatymą nesutinka su administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo pagrindu, numatytu ANK 565¹ straipsnio 2 punkte (priešingą teisei veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo), ir prašo jį pakeisti į ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių). Taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo išvada, kad techniniu požiūriu su eismo įvykiu tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susiję mažametės J. M. veiksmai, ir prašo bylą perduoti institucijai pradėti administracinio nusižengimo teiseną V. J.. Šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.

9. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

10. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas galioti institucijos nutarimą, kuriuo mažametei J. M. nepradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 428 straipsnio l dalį, 417 straipsnio 3 dalį, nes ji priešingą teisei veiką padarė būdama jaunesnė negu šešiolikos metų, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Nagrinėjamu atveju iš dalies galima būtų sutikti su skundo argumentais, kad skundžiama nutartis nėra pakankamai išsamiai motyvuota, vis dėlto ši aplinkybė, apygardos teismo įsitikinimu, savaime nėra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje pasisakyta dėl esminių skundo argumentų. Be to, argumentų, kurie pagrįstų apeliantės teiginius, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, apeliantė skunde nenurodė. Taip pat nenurodė naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo.

11. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta atsakomybė vairuotojams už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Šiuo atveju mažametei J. M. inkriminuoti KET 56 ir 115 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai. KET 56 punktas numato reikalavimus dviračių vairuotojams. KET 115 punkte vienareikšmiškai numatyta, jog kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.

12. ANK 428 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta administracinė atsakomybė dviračių, motorinių dviračių vairuotojams ir (ar) keleiviams, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams už reikalavimo naudoti šalmą nesilaikymą. ANK 428 straipsnio 1 dalyje, inter alia, įtvirtinta administracinė atsakomybė už elektrines mikrojudumo priemones vairuojančių asmenų ir kitų eismo dalyvių padarytus KET pažeidimus. KET 56 ir 66.2 punktai įpareigoja dviračio vairuotojus (keleivius) iki 18 metų ir jaunesnius kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, važiuojančius keliu, būti užsidėjus ir užsisegus dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą.

13. Nagrinėjamu atveju remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad tikslinant visas įvykio aplinkybes buvo peržiūrėti vaizdo apsaugos kamerų, esančių Parko g., Šilutėje, įrašai. Šios vaizdo kameros fiksuoja pėsčiųjų ir dviračių takų sankirtą. Vaizdo įraše matyti, kad 2023 m. rugsėjo 24 d., 16.23 val., pėsčiųjų ir dviračių taku nuo H. Šojaus dvaro pusės paspirtuku važiuoja mergaitė. Ji važiuoja pėsčiųjų tako dalimi kairiąja puse, labiau tako viduriu. Mergaitė važiuoja ne dviračiams skirta tako dalimi. Tuo metu per pėsčiųjų tiltą nuo Šilutės ligoninės pusės dviračiu atvažiuoja moteris. Sankryžoje ji suka į kairę pusę link H. Šojaus dvaro ir susiduria su paspirtuku važiuojančia mergaite. Vaizdo įraše matyti, kad susidūrimo metu nuo mergaitės galvos nukrenta ausinukas. Po susidūrimo moteris ir mergaitė trumpai pasikalba, po to dviračio vairuotoja nuvažiuoja dvaro kryptimi, o mergaitė nuvažiuoja link Liepų gatvės.

14. Kaip teisingai nurodė vyresnioji tyrėja 2023 m. spalio 26 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad tiek elektrinio paspirtuko vairuotoja, tiek dviračio vairuotoja važiavo keliu. Nors apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu dėl KET 115 punkto taikymo, t. y. kad pėsčiųjų ir dviračių takas yra priskiriamas keliams ir važiavimas tokiu keliu nėra atskirai aptartas, kadangi KET aiškiai yra reglamentuojama, kaip turi būti važiuojama dviračiams ir pėstiesiems skirtu taku, tačiau tokia KET 115 punkto subjektyvi apeliantės interpretacija neatitinka KET 3.7 punkte įtvirtintos „kelio“ sąvokos. Pažymėtina, kad, vadovaujantis KET 3.7 punktu, kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį (toliau – važiuojamoji dalis), sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Taigi, atsižvelgus į tai, kad pėsčiųjų ir dviračių takai taip pat yra viena iš kelio sudedamųjų dalių ir yra priskiriami keliui, nėra pagrindo sutikti su apeliantės interpretacija, kad kelyje, kuriame įvyko eismo įvykis, dviračiams ir paspirtukams nėra taikoma dešiniosios rankos taisyklė. Sutiktina, kad KET yra nustatyti reikalavimai dviračių vairuotojams, tačiau taip pat yra nustatyta, kad dviračiams bei paspirtukams, kaip ir kitoms transporto priemonėms, galioja dešiniosios rankos taisyklė – kai nėra pirmumo ženklų, jie privalo praleisti iš dešinės pusės judančius eismo dalyvius ir, nors KET yra vadovaujamasi reikalavimais dviračių vairuotojams, tačiau šie KET nustatyti reikalavimai taip pat nukreipia ir į visas kelių eismo taisykles, nes dviratininkai yra eismo dalyviai ir turi vadovautis ne tik jiems skirtais reikalavimais. Kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, pagal KET 66.1 punktą elektrine mikrojudumo priemone leidžiama važiuoti dviračių takais, dviračių juostomis, kelkraščiu, važiuojamąja dalimi gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą. Taigi elektriniams paspirtukams taikomi KET numatyti reikalavimai, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai vadovaujamasi bendraisiais KET VIII skyriuje nustatytais reikalavimais „Važiavimo pradžia ir manevravimas“, t. y. 115 punktu.

15. Apeliantė nurodo, kad eismo įvykis įvyko net ne sankryžoje, todėl net nebuvo galima taikyti dešiniosios rankos taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais, kadangi dešiniosios rankos taisyklė galioja ne tik sankryžose. Pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad važiuodama keliu J.M. privalėjo duoti kelią jai iš dešinės pusės artėjančiai dviračio vairuotojai. Tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vyresniosios tyrėjos 2023 m. spalio 26 d. nutarime, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, ir skundžiamoje nutartyje teisingai pažymėta nuoroda į KET 115 punktą, o ne į KET 155 punktą. Apeliantės teiginiai apie tai, kad pėsčiųjų takas (tiltelis) ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtas pėsčiųjų ir dviračių takas niekaip negali būti laikomi lygiaverčiais keliais KET 155 punkto prasme, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi, kaip jau minėta, procesiniuose sprendimuose nuorodos į KET 155 punktą nėra.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties išvadas grindė byloje pateiktu vaizdo įrašu, fotolentelėmis, eismo įvykio vietos schema, liudytojų parodymais, kurie neginčijamai patvirtina, kad įvykusio eismo įvykio metu J.M. nebuvo atsargi ir nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitiems eismo dalyviams, važiuodama paspirtuku pėsčiųjų ir dviratininku taku ji nedėvėjo apsaugos šalmo, naudojosi mobiliuoju telefonu ir ausinukais, nebuvo dėmesinga kelyje, dėl to įvyko eismo įvykis. Kaip liudytoja apklausta dviračio vairuotoja V. J. tiek atliekant įvykio tikslinimo veiksmus, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad įvykio metu važiavo takeliu, priešais ją dideliu greičiu atvažiavo mergaitė su paspirtuku žiūrėdama į telefoną (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad mergaitė važiavo galimai žiūrėdama į mobilųjį telefoną, nes mergaitės galva buvo nuleista žemyn). Norėdama išvengti susidūrimo ji jai šaukė „alio, alio“, tačiau mergaitė trenkėsi į dviratį. Mergaitė buvo su ausinėmis, todėl jos negirdėjo. Apylinkės teisme apklausta liudytoja tyrėja (duomenys neskelbtini) nurodė, kad dviratininkė tiek atliekant įvykio tikslinimo veiksmus, tiek teisme nurodė, jog ji matė paspirtukininkę ir žodžiu pasakė „alio, alio“ tam, kad mergaitė į ją atkreiptų dėmesį, tačiau pagal tyrimo medžiagą nustatyta, jog mergaitė buvo su ausinėmis ir galimai negirdėjo dviratininkės perspėjimo. Pagal KET būtent mergaitė privalėjo praleisti jai esančią kliūtį iš dešinės. Taip pat privalėjo dėvėti šalmą, kadangi pagal KET iki 18 metų šalmą dėvėti yra privaloma. Šie liudytojų parodymai patvirtina, kad mažametė J.M., vairuodama elektrinį paspirtuką, pažeidė nurodytus KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu ji pati buvo sužalota. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad mergaitė nebuvo užsisegusi dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmo. Akivaizdu, kad šalmas mergaitę būtų apsaugojęs nuo patirtų sužalojimų, kadangi esant šalmui galimai būtų susidaręs atstumas tarp paviršių, t. y. mergaitė nebūtų veidu tiesiogiai kontaktavusi su vairuotojos kairės pusės pečiu.

17. Skundo argumentai, kad mažametė susidūrimo metu buvo pėsčiųjų take ir neprivalėjo praleisti dviračiu į pėsčiųjų taką įvažiuojančios dviratininkės, kurios pareiga duoti kelią pėstiesiems (KET 57 punktas), atmestini kaip nepagrįsti. KET 66.7 punkte nustatyta, kad, važiuodami dviračių taku, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti kuo arčiau šio tako (jiems skirtos tako dalies) dešiniojo krašto. Jeigu pėsčiųjų ir dviračių take ar šaligatvyje ženklinimo linijomis (baltu dviračio simboliu) yra paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalo važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto. Iš vaizdo įrašo matyti, kad J.M. važiavo pėsčiųjų tako dalimi kairiąja puse, labiau tako viduriu, o ne dviračiams skirta tako dalimi. Be to, nagrinėjamu atveju J.M. buvo elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotoja, o ne pėsčioji. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad dviračio vairuotoja, galimai bandydama apvažiuoti mergaitę, t. y. išvengti susidūrimo, įvažiavo į pėsčiųjų tako dalį, kadangi, kaip jau minėta, mergaitė važiavo pėsčiųjų tako dalimi kairiąja puse, labiau tako viduriu ir galėjo pakeisti savo judėjimo trajektoriją į dviračių tako pusę, nes ji nematė dviračio vairuotojos ir negirdėjo jos kreipimosi į ją, kadangi buvo su ausinėmis ir galimai naudojosi mobiliuoju telefonu.

18. Apeliaciniame skunde pažymima, jog institucijos 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas surašytas nemotyvuotai, pažeidžiant ANK 618 straipsnio reikalavimus. Kaip matyti iš ne teismo tvarka priimto nutarimo, jame nėra nurodyta, kada įvyko eismo įvykis, vieta, taip pat nenurodyti duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis, kaip ir nenurodyti ANK straipsniai, straipsnių dalys, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytus administracinius nusižengimus, nenurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinis procesas yra vientisas, pareigūnų padarytus trūkumus ištaiso nagrinėjantis skundą apylinkės teismas, o šio teismo pažeidimus – nagrinėjantis apeliacinį skundą apygardos teismas. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teisme skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, posėdyje dalyvavo pati mažametės atstovė pagal įstatymą, atliktas įrodymų tyrimas, pati apeliantė davė teismui paaiškinimus, uždavė klausimus liudytojoms, išnagrinėjus skundą buvo priimta motyvuota nutartis, su kuria nesutikdama A. M. padavė apeliacinį skundą. Taigi ne teismo tvarka priimto nutarimo trūkumai buvo pašalinti apylinkės teisme. Svarbu pažymėti tai, kad 2023 m. lapkričio 8 d. nutarimas, kuriuo nepradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, buvo priimtas įsiteisėjus 2023 m. spalio 26 d. nutarimui, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kuriame nurodytos visos įvykio aplinkybės, kada įvyko eismo įvykis, vieta, taip pat nurodyti duomenys apie dviračio vairuotoją, ANK straipsniai, straipsnių dalys, kuriuose nustatyta atsakomybė už mažametės J. M. administracinius nusižengimus, taip pat nurodytas kitas teisės aktas, kurio reikalavimus ji pažeidė.

19. Taigi, tik mažametės J. M. padaryti KET 56, 115 punktuose nustatytų reikalavimų pažeidimai, apygardos teismo vertinimu, buvo pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga ir buvo būtinuoju priežastiniu ryšiu susiję su kilusias padariniais – ji pati buvo sužalota. Tarp J. M. dėl neatsargumo padarytų minėtų KET reikalavimų pažeidimo ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, o kilę padariniai neatsitiktiniai. Jeigu J.M. nebūtų pažeidusi KET nustatytų reikalavimų, t. y. važiuodama keliu būtų davusi kelią jai iš dešinės pusės artėjančiai dviračio vairuotojai, ji būtų išvengusi susidūrimo su dviračio vairuotoja ir eismo įvykis kartu su kilusiais padariniais nebūtų įvykęs. Šiuo atveju, jeigu J.M. būtų užsidėjusi šalmą, kas buvo privaloma, galimai ji pati net nebūtų buvusi sužalota. Mažametės J. M. veika dėl eismo įvykio kilimo, kurio metu kilo minėti padariniai, buvo būtinoji sąlyga ir priežastis.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju, nagrinėdamas mažametės atstovės pagal įstatymą A. M. skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, apylinkės teismas įvertino ištirtus įrodymus, išvadas motyvavo, nutartyje jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantė nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, panaikinti apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2024 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą ir mažametės J. M. atstovės pagal įstatymą A. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.