Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus viešasis transportas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, atleidimo iš darbo datos perkėlimo, su darbo teisiniais santykiais susijusių išmokų priteisimo ir pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ priešieškinį ieškovui G. M. dėl darbo sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis, tretieji asmenys byloje: Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir A. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinio reikalavimus, jame išdėstytais motyvais prašė juos tenkinti.

Atsakovo nuomone, ginčo darbo sutarties sąlygos, tiek, kiek jos nenustatytos bendrovės valdybos, yra neteisėtos, iš esmės nesąžiningos, ir į darbo sutartį įrašytos viršijant įgaliojimus. Reikalavimus dėl minėtų darbo sutarties nuostatų pripažinimo negaliojančiomis atsakovas grindžia aplinkybėmis, kad valdybos primininkas A. Š. ir G. M., pasirašydami darbo sutartį ir įrašydami joje valdybos nenustatytas darbo sąlygas, apsunkino UAB „Vilniaus viešasis transportas“, kaip Vilniaus miesto savivaldybės kontroliuojamos įmonės, padėtį, nes vien mokėtinos išeitinės išmokos G. M. suma sudarytų net 55 000 Eur.

Atsakovas (ieškovas pagal priešieškinį) pabrėžė, kad šalių sudarytos darbo sutarties 9 punkto 9.1 ir 9.2. papunkčiuose ir 11 punkte išdėstyti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ prisiimti įsipareigojimai G. M. yra priešingi UAB „Vilniaus viešasis transportas“ interesams, nes dabar ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) šių neteisėtų darbo sutarties sąlygų pagrindu reikalauja iš atsakovo sumokėti apie 55 000 Eur, kas būtų ne tik ženkli našta bendrovei, tačiau ir neadekvati išmoka asmeniui, bendrovėje dirbusiam kiek daugiau nei metus. Be to, dėl tokios sudarytos darbo sutarties kenčia UAB „Vilniaus viešasis transportas“ reputacija, nes apie ją pranešta spaudoje. Atsakovo (ieškovo pagal priešieškinį) teigimu, A. Š., veikdamas kaip bendrovės atstovas darbo santykiuose su G. M., sudarydamas minėtą sandorį, viršijo jam 2016-04-14 valdyboje ir Akcinių bendrovių įstatyme suteiktus įgaliojimus. Atsakovo teigimu, valdybos nariu tebebuvęs G. M. žinojo, kad darbo sutarties sąlygų nustatymas yra ne A. Š., o bendrovės valdybos kompetencija, nes pats dalyvavo minėtame valdybos posėdyje, kuriame buvo nustatomos darbo sutarties sąlygos, ir tarp jų nebuvo vėliau į darbo sutartį paties ieškovo iniciatyva įrašytų nuostatų. Be to, G. M. yra UAB „Vilniaus vandenys“ valdybos narys ir analogiškas darbo sutarties sąlygas, dalyvaudamas UAB „Vilnimis vandenys“ valdyboje, kartu su valdyba nustatė UAB „Vilniaus vandenys“ vadovui, t.y. ieškovas (atsakovas pagal priešieškinį) žinojo, kad darbo sąlygas akcinės bendrovės vadovui nustato tik valdyba, tačiau veikdamas priešingai teisei ir bendrovės interesams, nesąžiningai pasiekė, kad tokios sąlygos, kurių valdyba UAB „Vilniaus viešasis transportas“ direktoriui nenustatė ir nebūtų nustačiusi, būtų įrašytos ginčo darbo sutartyje, kurią pasirašė A. Š..

Dėl priešieškinio reikalavimų trečiasis asmuo nurodė, kad nesutinka su priešieškinio reikalavimais ta apimtimi, kiek tai susiję su trečiojo asmens, kaip tuometinio valdybos pirmininko, įgaliojimų viršijimu. Teigia, kad atsakovo pozicija šiuo klausimu yra nelogiška ir prieštarauja įprastai darbo sutarčių su įmonių vadovais sudarymo praktikai. Neigdamas atsakovo pareikštu priešieškiniu ginčijamų 3 su ieškovu sudarytų darbo sutarties sąlygų ydingumą bendrovės interesams, A. Š. nurodė, kad visos šios sąlygos atitinka įprastą praktiką sudarant tokio pobūdžio sutartis. Jo teigimu, 9.1 p. sąlyga nesuteikia ieškovui jokių naujų ar papildomų teisių, nes ieškovas turėjo teisę naudotis bendrovės automobiliu darbo funkcijoms atlikti pagal ABĮ 37 str. 10 d. nuostatas, t.y. ir be šios sąlygos nurodymo darbo sutartyje. Trečiasis asmuo nurodė, kad 9.2 p. sąlyga dėl 6 VDU dydžio išeitinės išmokos buvo įtraukta į darbo sutartį todėl, kad ieškovas į bendrovės vadovus buvo išrinktas dėl itin aukštos profesinės kvalifikacijos ir aukščiausio lygio vadovavimo patirties, o išeitinių išmokų nustatymas darbo sutartyse su tokio lygio vadovais yra įprastinė Lietuvos rinkos praktika. Darbo sutarties 11 p. sąlygos dėl įspėjimo termino nustatymo yra įprastinė atsakovui sudarant darbo sutartis su vadovais. A. Š. teigimu, identiška sąlyga buvo ir darbo sutartyje su prieš ieškovą buvusiu vadovu, su ieškovu dėl šios sąlygos nebuvo atskirai derėtasi, ji tiesios buvo naudojama anksčiau sudarytose sutartyse (ji yra šabloninė), ką pripažįsta pats ieškovas (el. b. t. 1 psl. 177-180).

Trečiasis asmuo pagal priešieškinį Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė) palaikė atsakovo priešieškinyje išdėstytą pozicija, prašė priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad Akcinių bendrovių įstatyme aiškiai reglamentuota, jog visas bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygas nustato bendrovės valdyba, tačiau ginčijamų darbo sutarties sąlygų bendrovės valdyba nenustatė, nors niekas kitas, išskyrus valdybą, jokių papildomų sąlygų nustatyti nei vienasmeniškai, nei šalių susitarimu su skiriamu bendrovės vadovu negalėjo. Trečiasis asmuo pastebėjo, kad G. M. ginčo darbo sutarties sudarymo metu buvo ne tik atsakovo, bet ir UAB ,,Vilniaus vandenys“ valdybos nariu, pastarojoje bendrovėje kartu su kitais valdybos nariais nustatinėjo darbo sutarties sąlygas generaliniam direktoriui, todėl minėta Akcinių bendrovių įstatymo nuostata bei valdybos kompetencija darbo sutarties nustatymo srityje jam buvo puikiai žinoma. Neneigdamas ieškovo argumentų, jog įstatymai tiesiogiai nedraudžia valdybos nariui tapti bendrovės generaliniu direktoriumi, trečiasis asmuo pažymėjo, kad tokiam asmeniui, nors ir tapus generaliniu direktoriumi, visą buvimo valdybos nariu laiką privalu laikytis CK 2.87 straipsnyje nustatytų bendrovės valdybos nario pareigų. Tačiau tiek valdybos pirmininkas A. Š., tiek valdybos narys G. M. šias pareigas pažeidė, nes tarpusavyje susitarė dėl bendrovės vadovo darbo sutarties sąlygų, kurių valdyba nenustatė. Savivaldybė iš esmės pritarė atsakovo teiginiams, kad bendrovės valdybos narių veiksmų, įtraukiant į darbo sutartį valdybos nenustatytas ir dargi finansiškai nenaudingas bendrovei sąlygas negalima laikyti atitinkančiomis protingo ir sąžiningo elgesio bendrovės atžvilgiu standartą. Savivaldybė pažymėjo, kad jai, kaip UAB „Vilniaus viešasis transportas“ vienintelei akcininkei, yra itin svarbu, kad bendrovė, savo veikloje tenkinanti visuomenės poreikius ir viešąjį interesą, būtų valdoma skaidriai ir teisėtai, kad bendrovės lėšos būtų naudojamos racionaliai ir pagrįstai. Šiuo atveju bendrovės valdybos pirmininko ir paskirto bendrovės vadovo susitarimas ir nustatymas ginčijamų darbo sutarties sąlygų, trečiojo asmens manymu, yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, kadangi buvo pasinaudota šių asmenų užimama padėtimi bendrovėje bei turima informacija ir darbo sutartyje įtvirtintos išimtinai G. M. naudingos sąlygos, kurios bendrovei sudaro ženklią ir visiškai nepagrįstą finansinę naštą – 6 VDU dydžio kompensacijos išmokėjimą (el. b. t. 1 psl. 155-158).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovo paskyrimo ir atšaukimo iš atsakovo bendrovės vadovo pareigų metu atsakovo bendrovės valdybos nariu buvęs D. I. nurodė, kad jis buvo atsakovo valdybos nariu apie du metus. Apie ieškovo išrinkimą generaliniu direktoriumi liudytojas papasakojo, kad pradžioje buvo diskusija dėl kelių kandidatų, vėliau jie apsisprendė dėl G. M.. Po to iškilo klausimas dėl ieškovo darbo sutarties sąlygų (atlyginimo), nes iš karto buvo aišku, kad norima atlyginimo didesnio, nei Savivaldybės administracijos patvirtintos viršutinės ribos. Kitos darbo sutarties sąlygos nebuvo detalizuojamos, nes nebuvo aišku, koks yra poreikis. Su ieškovu diskusijos tuo klausimu nebuvo. Liudytojas nurodė, kad jam žinoma, jog vyko neformalios diskusijos dėl ieškovo iškeltų papildomų sąlygų, tačiau valdybos posėdyje tai svarstoma nebuvo. Teigė, kad prisimena bendro pobūdžio kalbas apie kažkokį automobilį, tačiau šiuo klausimu valdybos narių nuomonės buvo skirtingos, todėl derėtis su ieškovu dėl jo iškeltų sąlygų turėjo A. Š.. Liudytojo teigimu, A. Š. ieškovo iškeltų sąlygų valdybai nepristatinėjo ir tai nebuvo valdybos aptarimo objektu. Liudytojas nurodė, kad jo nuomone, valdyba turėtų tvirtinti visą darbo sutartį tuo atveju, jei jos sąlygos nėra standartinės. Liudytojas patvirtino, kad šiuo atveju sutarties tekstas nebuvo valdyboje tvirtinamas, teigė pats darbo sutarties nematęs ir į jos turinį nesigilinęs. Paklaustas apie ieškovo atšaukimo iš pareigų aplinkybes, liudytojas nurodė, kad A. Š. nepasitikėjimo ieškovu klausimo valdybai nekėlė. Ieškovui 2 VDU dydžio išeitinė išmoka nustatyta todėl, kad įmonės teisininkai nurodė, jog ieškovui tokio dydžio išmoka priklausytų pagal DK nuostatas. Liudytojo teigimu, tik atšaukimo svarstymo metu paaiškėjo, kad su ieškovu sudarytoje darbo sutartyje numatyta kitokio dydžio išeitinė išmoka, tačiau, jų nuomone, mokėti tokio dydžio išmoką būtų nelogiška ir nuostolinga įmonei, todėl sulygo dėl dviejų. Apie įspėjimo terminą, liudytojo teigimu, valdyboje taip pat diskutavo ir nutarė, kad įspėti nelogiška, nes atšaukiamas direktorius negali toliau dirbti įmonėje, juk įmonei per įspėjimo laiką jis gali padaryti nepataisomą žalą. Liudytojo teigimu, pagrindinis birželio 9 d. valdybos posėdžio leitmotyvas buvo tas, kad ieškovas turėtų išeiti iš darbo. Diskusijose dalyvavo akcininko atstovė A. V., ji įtikinėjo, kad gal ieškovas išeitų savo noru, tačiau posėdyje ji nedalyvavo. Diskusijos su ieškovu truko apie 3 valandas. Liudytojo teigimu, jo balsavimo už ieškovo atšaukimą iš pareigų motyvas buvo toks, kad ieškovas nesugeba dirbti su A. V. ir jos komanda, su juo nesusikalbama. Apie netinkamą ieškovo bendravimą su akcininko atstovais liudytojas teigia girdėjęs ir apie tai užsiminė ieškovui, apie tai kalbėjo ir kiti politikai. Liudytojo nuomone, ieškovas gerai atliko darbus, problema buvo tik negebėjime bendrauti su akcininku, dėl to ir atšaukė. Kitų valdybos narių balsavimo motyvai liudytojui nežinomi. Liudytojas nurodė, kad jis apie ginčijamas darbo sutarties sąlygas sužinojo tik birželio 9 d., kuomet buvo svarstomas atšaukimas. Liudytojas iš pradžių teigė nepamenantis, kad valdyba valdybos pirmininkui būtų pavedusi susiderėti su ieškovu dėl papildomų darbo sutarties sąlygų, vėliau patikslino, kad to tikrai nebuvo (el. b. t. 2 psl. 77-78).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovo paskyrimo ir atšaukimo iš atsakovo bendrovės vadovo pareigų metu atsakovo bendrovės valdybos nariu buvęs A. D. nurodė, kad buvo atsakovo valdybos nariu nuo 2015 m., atsistatydino – 2017-10-11. Liudytojo teigimu, A. Š. jam pasakė, kad kalbėjosi su G. M., ir šis nurodė, kad norėtų 5500 Eur atlyginimo, kuris, liudytojo manymu, yra aiškiai per didelis. A. Š. žadėjo dar pasikalbėti su ieškovu, gal sutiks už mažiau. Daugiau jokios kitos papildomos įdarbinimo sąlygos nebuvo svarstomos. Liudytojo teigimu, apie su ieškovu sudarytos darbo sutarties papildomas sąlygas jis sužinojo 2016-06-09 likus 2 val. iki posėdžio dėl ieškovo atšaukimo iš vadovo pareigų. Liudytojas teigė pasijutęs apgautas. Paaiškino, kad jam teko dalyvauti ne vienos savivaldybės įmonės valdyboje, todėl jis gali spręsti, kad tokios darbo sąlygos, kokios nustatytos ieškovo darbo sutartyje, yra netoleruotinos, o toks ieškovo ir valdybos pirmininko susitarimas yra ydingas. Teigė, kad valdybos pirmininkas A. Š. atsistatydino iš savo pareigų anksčiau, nei buvo atšauktas iš pareigų ieškovas. Todėl, sužinoję apie minėtas ginčo darbo sutarties sąlygas, visi likę 4 valdybos nariai suformavo paklausimą A. Š., prašydami paaiškinti, kaip atsirado darbo sutartis su tokiomis papildomomis valdybos nariams nežinomomis sąlygomis, ir jį išsiuntė jam el. paštu. Aatsakymo jie negavo. Paklaustas dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų priežasčių, liudytojas nurodė, jog, jo manymu, buvusias kelias priežastis, pagrįstas konkrečiais pavyzdžiais. Nurodė, kad, pavyzdžiui, ieškovui pristatant koalicijai visą paketą ruošiamų 150 autobusų pirkimams sąlygų, visada buvo daromos elementarios gramatinės ar matematinės klaidos. Be to, kai buvo vykdomas pervežamųjų maršrutų konkursas, buvo likę 2 kandidatai, su kuriais turėjo vykti tiesioginės derybos, tačiau ieškovas tuo metu išvyko į komandiruotę, niekam nepalikęs sprendimo priėmimo teisės. Taip pat liudytojas paminėjo atvejus apie viešojo transporto avarijas, susijusias su žmonių sveikata ir gyvybe, apie kurias, jo teigimu, ieškovas sužinodavo tik iš viešojo informavimo priemonių. Liudytojo teigimu, nurodyti faktai byloja apie ieškovo neatsakingumą darbui, negebėjimą įvertinti rizikas, nors ieškovo turėtas atlyginimas buvo vienas iš didžiausių savivaldybės įmonių vadovų atlyginimų. Gaudamas tokį atlyginimą, asmuo negebėjo vadovauti, jo vadovavimo metu buvo taikomi nepagrįsti atleidimai iš darbo, žmonės kreipėsi į teismą. Todėl jis pats balsavo dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo ieškovu. Jo teigimu, A. Š. prieš atsistatydinimą pats sakė, kad reikia spręsti klausimą dėl nepasitikėjimo ieškovu. Liudytojo teigimu, ieškovui buvo siūloma išmokėti 4 VDU dydžio išeitinę išmoką, bet pastarasis nesutiko, nurodydamas, kad jam pagal sutartį priklauso ženkliais didesnė VDU išmoka (el. b. t. 2 psl. 77-78).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovo paskyrimo ir atšaukimo iš atsakovo bendrovės vadovo pareigų metu atsakovo bendrovės valdybos nariu buvęs L. V. K. nurodė, kad buvo atsakovo valdybos nariu nuo 206 m. iki 2017 m. rudens. Papasakojo, kad į generalinio direktoriaus pareigas vyko oficialus konkursas, aptariami kandidatai, ieškovas buvo pripažintas tinkamiausiu. Ieškovo paskyrimo posėdžio metu buvo svarstoma pagrindinė darbo sutarties sąlyga – jo, kaip vadovo, atlyginimas, jis patvirtintas valdybos pritarimu. Jokių kitų darbo sutarties sąlygų nebuvo svarstoma ir aptariama, jų nebuvo nurodyta. Liudytojas teigė, kad ieškovo atleidimo iš pareigų metu jie suprato, kad darbo sutartis buvo netipinė, tai jam ir kitiems pasirodė keista, nes valdybos pirmininkas nebuvo įgaliotas taip suformuluoti ieškovo darbo sutarties sąlygų, jis buvo įgaliotas tik pasirašyti darbo sutartį su aptarta alga. Anot liudytojo, tipinėje darbo sutartyje nurodoma dėl pareigų ir dėl algos, šiuos klausimus valdyba svarstė, o kitų sąlygų nesvarstė ir, jo teigimu, nebūna svarstoma. Dėl paskyrimo termino nebuvo svarstoma, sutartis yra neterminuota. Diskusijos apie tai, kokios buvo pasirašytos sutartys su ankstesniais vadovais, nebuvo. Paklaustas, ar posėdyje dalyvavo A. V., teigė, kad neprisimena. Pamena, kad kažkuriame buvo, bet neprisimena, kuriame. Liudytojo teigimu, svarstant ieškovo atšaukimo iš pareigų sąlygas, jis nesirėmė su ieškovu sudaryta darbo sutartimi. A. Š. tuo metu valdyboje jau nebuvo, o ieškovo pretenzijos valdybos nariai dar nebuvo gavę. Kai gavo pretenziją, tai suformavo paklausimą A. Š., nes norėjo sužinoti jo poziciją, kodėl buvo nustatytos tokios darbo sutarties sąlygos, tačiau atsakymo negavo. Liudytojas tvirtino, kad jokio spaudimo dėl ieškovo atšaukimo iš pareigų nebuvo. Teigė girdėjęs, kad akcininkas ieškovu buvo nepatenkintas, kadangi jiems nepavyko užmegzti dialogo (el. b. t. 2, psl. 77-79).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas G. M. nuo 2016-02-24 iki 2016-07-25 (įgaliojimų pabaigos data – 2016-05-19) buvo atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos narys (el. b. t. 1 psl. 126). 2016-02-28 įvyko UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos posėdis, kurio metu byloje trečiuoju asmeniu pagal priešieškinį esantis A. Š. buvo išrinktas valdybos pirmininku, be to, buvo nuspręsta dėl šios bendrovės generalinio direktoriaus paieškos procedūros (el. b. t. 1 psl. 70-73). 2016-03-03 posėdžio metu buvo nuspręsta dėl generalinio direktoriaus atrankos proceso (el. b. t. 1 psl. 80-81). 2014-04-14 valdybos posėdžio metu, be kitų klausimu, buvo svarstytas UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus paskyrimo klausimas ir nuspręsta generaliniu direktoriumi paskirti ieškovą, valdybos pirmininkui A. Š. pavesta sudaryti su ieškovu darbo sutartį (el. b. t. 1 psl. 8-11). Ieškovas su atsakovu, atstovaujamu pirmininko A. Š., 2016-05-02 sudarė darbo sutartį Nr. 26, kurios pagrindu ieškovas pradėjo dirbti generaliniu direktoriumi (el. b. t. 1 psl. 12-13). 2016-05-19 ieškovas pateikė pareiškimą dėl atsistatydinimo iš valdybos narių (el. b. t. 1 psl. 60). Šis atsistatydinimas buvo priimtas 2016-05-19 vykusiame valdybos posėdyje (el. b. t. 1 psl. 67). 2017-06-09 įvyko valdybos posėdis, kuriuo metu buvo nuspręsta atšaukti ieškovą iš generalinio direktoriaus pareigų ir įpareigoti bendrovės administraciją išmokėti ieškovui jo dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (el. b. t. 1 psl. 14). Ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys nenurodytos. Ieškovas neneigia, kad virš minėtos su darbo santykiais susijusios išmokos, dėl kurių valdyba pasisakė, jam buvo sumokėtos, t.y. ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Kaip minėta, 2016-04-14 UAB „Vilniaus viešasis transportas“ valdybos posėdžio metu buvo nutarta išrinkti ieškovą UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generaliniu direktoriumi. Valdybos posėdžio protokole nurodyta, jog šio posėdžio metu nuspręsta: „1.1. UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generaliniu direktoriumi išrinkti G. M.; 1.2. nustatyti, kad G. M. generalinio direktoriaus pareigas pradeda eiti nuo 2016 m. gegužės 2 d.; 1.3. nustatyti UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generaliniam direktoriui 5500 Eur mėnesinį atlyginimą; 2.1. Įgalioti valdybos pirmininką A. Š.: 2.1.1. pasirašyti darbo sutartį su naujai išrinktu generaliniu direktoriumi G. M.; 2.1.2.pasirašytinai supažindinti išrinktą generalinį direktorių G. M. su UAB „Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus pareiginiais nuostatais <...>.“ (el. b. t. 1 psl. 8-11).

Šioje byloje ieškovas neginčija jo atšaukimo iš pareigų pagrįstumo, tačiau teigia, kad darbdavys, atšaukdamas jį iš pareigų, nepagrįstai nesivadovavo 2016-05-02 šalių sudarytos darbo sutarties 9.2 p. ir 11 p. nuostatomis ir netaikė jam įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimo terminą bei išmokėjo trigubai mažesnę, nei sulygta darbo sutartyje, išeitinę išmoką ir prašo dar papildomų keturių jam priklausančių VDU. Atsakovas priešieškiniu prašo šalių sudarytos darbo sutarties 9.1, 9.2 ir 11 punktų sąlygas pripažinti negaliojančiomis nuo jų pasirašymo momento, teigdamas, jog tam nebuvo būtino valdybos išreikšto pritarimo tokioms sąlygoms, o valdybos pirmininkas, pasirašydamas darbo sutartį valdybos narių neaptartomis, neaprobuotomis sąlygomis, viršijo savo kompetenciją ir suteiktus įgalinimus.

Su tokiais atsakovo teiginiais sutiktina dėl žemiau išdėstyto.

Atsakovas yra privatus juridinis asmuo, kurio teisinė forma – uždaroji akcinė bendrovė. Šios bendrovės vienintelis akcininkas yra Vilniaus miesto savivaldybė (el. b. t 1 psl. 129). Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas, ABĮ) darbo sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos 34 str. 2 d. numatyta, kad valdyba renka ir atšaukia bendrovės vadovą, nustato jo atlyginimą, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Ši nuostata atkartojama Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014-03-05 sprendimu Nr. 1-1701 patvirtintų UAB „Vilniaus viešasis transportas“ įstatų 68 bei 79 punktuose (el. b. t. 2 psl. 8-10).

2016-04-14 bendrovės valdybos posėdžio protokolas Nr. 5 patvirtina, kad šiame posėdyje, be kitų klausimų, buvo nutarta dėl UAB ,,Vilniaus viešasis transportas“ generalinio direktoriaus paskyrimo ir jo darbo sąlygų nustatymo (el. b. t. 1 psl. 8-11). Šiame posėdyje valdybos buvo nustatytos 3 darbo sutarties sąlygos – dėl ieškovo paskyrimo generaliniu direktoriumi, jo darbo pradžios ir nustatytas 5 500 Eur kas mėnesį mokamas darbo užmokestis.

Taigi iš šio atsakovo bendrovės valdybos posėdžio metu priimto sprendimo turinio pakankamai akivaizdu, kad buvo aptartas ieškovui mokėtino atlyginimo dydis ir išreikštas pavedimas valdybos pirmininkui pasirašyti su juo darbo sutartį, t. y. deleguota darbo sutarties pasirašymo teisė, jokio nurodymo derinti atskiras ar papildomas kitas darbo sutarties sąlygas ir pan. valdybos pirmininkui nebuvo, tokia teisė jam kitų valdybos narių nebuvo deleguota ir nebuvo aptariama. Tą vienareikšmiškai patvirtino posėdyje dalyvavę asmenys: A. D., D. I., L. V. K., kurių paaiškinimais netikėti teismas jokio pagrindo neturi (CPK 175 str., 185 str.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės ir jos vadovo darbo sutarties pagrindu atsiradusius santykius darbo teisės normos reglamentuoja tiek, kiek tai susiję su bendrovės vadovo teise pasinaudoti socialinėmis garantijomis, darbų saugos ir apmokėjimo už darbą tvarkos nustatymu, darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimo, darbo sutarties nutraukimo ir atleidimo iš pareigų įforminimo bei atsiskaitymo tvarkos reglamentavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Vitės valdos“, bylos Nr. 3K-3-397/2007; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Neneigiant šalių galimybės susitarti dėl bet kokių papildomų darbo sutarties sąlygų, kurios neblogina darbuotojo (šiuo atveju – generalinio direktoriaus) padėties, palyginus su ta, kuri jam nustatyta darbo kodekso ir kitų teisės aktų šiuos darbo santykius reglamentuojančiomis teisės normomis (DK 94 str. 2 d.), svarbu pažymėti, kad dėl tokių sąlygų nustatymo pagal ABĮ 34 str. 2 d. ir atsakovo nuostatų 68 p. reikalavimus turi būti nutarta valdybos, nes, kaip minėta, darbo sutarties su įmonės vadovu sąlygų nustatymas priskirtinas valdybos, o ne jos pirmininko kompetencijai. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo atveju valdybos pritarimo atsakovo ginčijamoms darbo sutarties sąlygoms nebuvo.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.). Duomenų ir įrodymų apie tai, kad valdybos pirmininkui buvo suteikti platesni įgalinimai, nei nustatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 4 d. ir Bendrovės įstatų 79 p. (el. b. t. 2 psl. 9), teismui nepateikta. Apie tokių įgalinimų nebuvimą patvirtino visi teismo posėdžio metu apklausti liudytojai. Taigi, valdybos pirmininkas privalėjo veikti tik jam minėtų teisės aktų suteiktų įgaliojimų sudaryti su ieškovu darbo sutartį ribose, prieš tai papildomas darbo sutarties sąlygas pateikdamas svarstyti valdybai. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad jis, nesupažindinęs su sudaromos darbo sutarties sąlygomis nei valdybos narių nei akcininko, šią sutartį su ieškovu pasirašė, tuo pačiu valdybos nepatvirtintomis sąlygomis primesdamas bendrovei papildomus įsipareigojimus, naudingus tik ieškovui. Bylos duomenys suteikia pagrindo manyti buvus ieškovo ir valdybos pirmininko susitarimui, kurio valdybos pirmininkas negalėjo patvirtinti, nes neturėjo tam įgaliojimų, o įgaliotojas šio jo vardu sudaryto susitarimo vėliau nepavirtino (CK 1.92 str.). Todėl toks sandoris negali būti laikomas galiojančiu.

Atsakovo priešieškiniu ginčijamos darbo sutarties 9.2 p. ir 11 p. sąlygos, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio reikalavimus, ieškovo atžvilgiu galėtų būti taikomos tik tuo atveju, kai dėl atšaukimo iš pareigų nebūtų ieškovo kaltės. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas bendrovės vadovą išrinkusio organo teisė jį atšaukti yra absoliutaus pobūdžio, t. y. bendrovės vadovas gali būti atšaukiamas bet kada, nepriklausomai nuo jo kaltės ar kitų aplinkybių buvimo ar nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. Lietuvos kooperatyvų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-123/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB „Izabelita“, bylos Nr. 3K-3-260/2007; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.). Kaip minėta, ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys nei posėdžio protokole, nei darbo sutartyje nėra nurodytos. Nagrinėjamos bylos kontekste pagal atsakovo pateiktus argumentus procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžiuose, o taip pat liudytojų parodymuose nurodytos ieškovo atšaukimo iš pareigų priežastys neleidžia padaryti neginčytinos išvados, ar ieškovas valdymo organo atleistas esant jo kaltei ar be kaltės. Pažymėtina, kad liudytojų parodymai šiuo aspektu yra labai prieštaringi. Antai, liudytojas D. I. teigė, kad balsavo už ieškovo atsaukimą iš pareigų dėl jo negebėjimų „susišnekėti“ su akcininku, t.y. iš esmės dėl ieškovo asmeninių savybių. Tvirtino, kad dėl darbo funkcijų atlikimo ieškovui priekaištų nebuvo, tik dėl bendravimo su akcininku. Liudytojas A. D. priešingai teigė, kad balsavo už ieškovo atšaukimą iš pareigų dėl ieškovo neatsakingo požiūrio į darbą, negebėjimo valdyti situacijų ir įvertinti rizikas dėl viešojo transporto avarijų, susijusių su žmonių sveikata ir gyvybe. Teismo manymu, šioje ginčo situacijoje paties ieškovo kaltės buvimas ar nebuvimas dėl jo atšaukimo iš pareigų neturi lemiamos reikšmės, nes darbo sutarties sąlygos, iš kurių ieškovas kildina savo ieškinio reikalavimus atsakovui, kaip minėta, buvo nustatytos ir patvirtintos neįgalioto šį klausimą spręsti asmens, o atsakovas priešieškiniu ginčija šių darbo sutarties nuostatų legitimumą.

Šios bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog bendrovėje būtų patvirtintos standartinės ar tipinės su bendrovės vadovais sudaromų darbo sutarčių sąlygos. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2003 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 115 patvirtino darbo sutarties pavyzdinę formą (su vėlesniais pakeitimais), kuria paprastai naudojasi darbo sutartis sudarantys asmenys. Šios pavyzdinės darbo sutarties formos 11 punktas išdėstytas taip: “Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas“. Tokio pat turinio nuostata yra numatyta ir 11 punkte šalių sudarytos darbo sutarties, kuri, bylos duomenimis, buvo pildyta pasinaudojant su ankstesniu bendrovės vadovu G. N. sudaryta darbo sutartimi (kuri ir iš esmės atitinka minėta pavyzdine forma), Juridinio skyriaus vadovės el. laiške A. Š. pavadinta „tipine“ (el. b. t. 1 psl. 85-88). Pažymėtina, kad kadangi minėta forma yra tik pavyzdinė, tai visų jos punktų buvimas darbo sutartyje nėra privalomas ir kiekvienu konkrečiu atveju ši pavyzdinė forma gali būti pakoreguota pagal šalių poreikius, nurodant joje papildomas darbo sutarties sąlygas, arba priešingai, panaikinant netaikytinas sąlygas ir jų nenurodant, arba nurodant, kad šios sąlygos įmonėje netaikomos. Ginčo atveju svarbi ta aplinkybė, kad tiek ieškovas, tiek trečiasis asmuo A. Š. tvirtina, kad šios darbo sutarties sąlygos neaptarinėjo ir dėl jos nesiderėjo. Šios aptartos aplinkybės suteikia pagrindą išvadai, kad valdybos pirmininkas savavališkai paliko parengtos darbo sutarties tekste šalių neaptartą sąlygą, kurios taip pat, kaip ir ieškovo pasiūlytų 9.1 ir 9.2 punktų sąlygų, nepateikė valdybai svarstyti ir tvirtinti.

Pažymėtina, kad visos atsakovo ginčijamos papildomos darbo sutarties sąlygos iš esmės yra piniginio pobūdžio, apsprendžiančios jų taikymo atveju papildomų išlaidų bendrovei buvimą. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir minėta 11 p. sąlyga dėl įspėjimo terminų galimo taikymo atšaukiant įmonės vadovą iš pareigų, ne tik suteikia vadovui papildomą socialinę apsaugą termino susirasti kitą darbą prasme, bet, iš esmės, reiškia, kad šiam asmeniui, nepaisant valdybos sprendimo toliau nebepalikti jo įmonės vadovu, turi būti dar kelis mėnesius (ieškovo atveju – 4) mokamas jo darbo užmokestis už veiklą, kuri valdybos dėl įvairių priežasčių netenkina ir kurios pasekoje bendrovei gali atsirasti neigiamų padarinių ar finansinių praradimų. Manytina, kad tokio turinio susitarimo galimų neigiamų pasekmių atsiradimo rizika turi būti įvertinta valdybos ir tik ji gali nustatyti tokios sąlygos buvimo reikalingumą su įmonės vadovu sudaromoje darbo sutartyje. Šiuo atveju, minėta, taip nebuvo, nes valdybos pirmininkas, šį klausimą išsprendęs vienasmeniškai, valdybai tokios galimybės nesuteikė.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas ginčo darbo sutarties sudarymo metu buvo ne tik generalinis direktorius, bet ir bendrovės valdybos narys. Atsakovas paaiškino teismui, kad su visais išrinktais valdybos nariais, tarp jų ir su G. M., buvo sudarytos sutartys dėl uždarosios akcinės bendrovės valdybos nario veiklos (toliau - Valdybos nario sutartis), kurios 3.4. p. numatyta, kad „Valdybos narys aiškiai supranta Savivaldybės kontroliuojamos įmonės veiklos reikšmingumą viešajam interesui, visuomenės, įskaitant socialiai pažeidžiamiausius asmenis, poreikiams kuo geriau tenkinti ir įsipareigoja vadovautis aukščiausiais moralės standartais ir visada veikti Bendrovės interesais bei visais įmanomais būdais vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto. Kilus konfliktui tarp Bendrovės ir privačių valdybos nario interesų, valdybos narys konkrečioje situacijoje įsipareigoja veikti išimtinai tik Bendrovės interesais, taip pat privalo nedelsiant informuoti kitus valdybos narius ir Bendrovės Stebėtojų tarybą apie tokį interesų konfliktą.“ (el. b. t. 1 psl. 99). Minėta Valdybos nario sutarties nuostata iš esmės atkartoja CK 2.87 straipsnyje apibrėžtas juridinio asmens organų narių fiduciarines pareigas: veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis) ir būti lojaliems (laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis), vengti interesų konflikto (CK 2.87 straipsnio 3, 5 dalys), savo turto nepainioti su juridinio asmens turtu, nesinaudoti bendrovės galimybėmis (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), informuoti apie sandorių sudarymą su juridiniu asmeniu, kurio vadovas jis yra (CK 2.87 straipsnio 6 dalis), pranešti apie interesų konfliktą. Šiuo atveju, ieškovui tapus bendrovės vadovu, kilo jo interesų, kaip bendrovės valdymo organo nario, ir jo, kaip samdomo darbuotojo, su kuriuo sudaroma darbo sutartis, konfliktas. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju G. M., nes žinodamas apie valdybos nustatytas 3 darbo sutarties sąlygas ir žinodamas, kad kitos darbo sutarties sąlygos taip pat turi būti nustatytos valdybos, pasirašė darbo sutartį su jam ypatingai palankiomis, o bendrovei nuostolingomis, darbo sutarties sąlygomis, kurios nebuvo valdybos nariams žinomos ir valdyboje svarstytos, todėl veikė nesąžiningai, nebuvo lojalus bendrovei, neišvengė interesų konflikto, o taip pat neinformavo nei akcininko, nei valdybos narių apie interesų konfliktą bei su juo sudarytos darbo sutarties sąlygas (CK 2.87 straipsnio 1-5 dalys).

Šios bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojais buvę valdybos nariai teigė, kad jiems šios papildomos darbo sutarties sąlygos buvo siurprizinės, paaiškėjusios tik prieš 2017-06-09 valdybos posėdį, kuriame turėjo būti sprendžiamas ieškovo atšaukimo iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų klausimas. Aplinkybių, suteikiančiu pagrindą manyti, jog buvo priešingai, šalys teismui taip pat nenurodė. Liudytojo A. D. ir L. V. K. teigimu, gavę ieškovo raštą dėl nesutikimo su valdybos nustatytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis, neatitinkančiomis darbo sutarties 9.2 ir 11 punktų nuostatų (el. b. t. 1 psl. 15), valdybos nariai suformavo paklausimą tuo metu jau nesančiam valdybos pirmininku A. Š., kad pastarasis paaiškintų tokių sąlygų darbo sutartyje atsiradimą, ir jį išsiuntė el. paštu, tačiau pastarasis neatsiliepė, taigi, kodėl buvo patvirtinta darbo sutartis tokiomis sąlygomis nesant valdybos patvirtinimui, valdybos nariai nesužinojo.

Taigi, CPK 177 straipsnyje numatytomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodyta, kad dėl atsakovo ginčijamų darbo sutarties sąlygų būtų nusprendusi bendrovės valdyba arba ji dėl šių sąlygų nustatymo valdybos pirmininkui būtų pritarusi. Atsižvelgiant į nurodytą, akivaizdu, jog priešieškiniu ginčijamos darbo sutarties sąlygos negalėjo būti su G. M. sudaromoje darbo sutartyje nustatytos, todėl pripažintinos negaliojančiomis nuo darbo sutarties sudarymo momento.

Kadangi ieškovas ieškinio reikalavimus kildina iš atsakovo minėtų darbo sutarties sąlygų nevykdymo, tai šias sąlygas priešieškinio tenkinimu pripažinus negaliojančiomis, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus.

Dėl kitų bylos nagrinėjimo metu išsakytų šalių argumentų, pateiktų vertinimų ir ginčo nagrinėjimo kontekste pateiktų rašytinių duomenų teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog tai nėra teisiškai reikšminga šios bylos nagrinėjimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1d. 6p.).

Šioje byloje ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovas už priešieškinį sumokėjo 729 Eur žyminį mokestį (el. b. t. 1 psl. 107). Atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, iš atleisto nuo žyminio mokesčio mokėjimo ieškovo žyminis mokestis atsakovo naudai nepriteistinas (CPK 83 str. 1 d. 1p., 2 d., 96 str. 2 d.).

Duomenų, jog ieškovas būtų atleistas nuo kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, byloje nėra.

Ieškovas šioje byloje turėjo 3221,63 Eur teisinės pagalbos išlaidų (el. b. t. 1 psl. 17-18, 166-172, t. 2 psl. 58-65), trečiasis asmuo A. Š. – 1 052,70 Eur (el. b. t. 1 psl. 173-175), atsakovas teisinės pagalbos išlaidų nepatyrė, kadangi buvo atstovaujamas įmonės darbuotojų – teisininkų.

Atmetus ieškinį, ieškovui teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, o kadangi šioje byloje pagal atsakovo priešieškinį A. Š. yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pagal priešieškinį pusėje, tai patenkinus priešieškinį, jam teisinės pagalbos išlaidos taip pat nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Šioje byloje susidarė viso 15,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra nemažesnė, nei 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakymu Nr.1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur), tai atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.) .

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259- 260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priešieškinį patenkinti.

Pripažinti negaliojančiomis nuo darbo sutarties pasirašymo momento tarp ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“, j.a.k. 302683277, 2016-05-02 sudarytos darbo sutarties Nr. 26 nuostatas:

1) ,,9.1. Darbdavys įsipareigoja Sutarties galiojimo metu suteikti Darbuotojui tarnybinį automobilį bei padengti visas automobilio naudojimo, eksploatavimo (draudimo, techninės priežiūros, remonto ir pan.) ir kuro išlaidas arba, Darbuotojo pasirinkimu, sudaryti su Darbuotoju automobilio nuomos (subnuomos) sutartį, vadovaujantis kuria Darbdavys mokėtų Darbuotojui 400 (keturių šimtų) eurų automobilio nuomos mokestį (atskaičius gyventojų pajamų mokestį), apmokėtų ar kompensuotų Darbuotojui visas automobilio naudojimo ir eksploatavimo (draudimo, techninės priežiūros, remonto ir pan.) išlaidas bei apmokėtų ar kompensuotų Darbuotojui už sunaudotą kurą, bet ne daugiau kaip už 200 litrų kuro per mėnesį.

2) 9.2. Nutraukus šią Sutartį ar jai pasibaigus kitais įstatymuose numatytais pagrindais, išskyrus atvejį, kai Darbdavys nutraukia šią Sutartį dėl Darbuotojo kaltės, Darbdavys įsipareigoja sumokėti Darbuotojui 6 (šešių) Darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją.

3) 11. Įspėjimo terminai, kai ši darbo sutartis gali būti nutraukiama darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, nustatomi pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 130 straipsnio nuostatas“.

Priteisti iš ieškovo G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 15,64 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.