Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimo V. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimas į skundą nepateiktas.

V. B. skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu V. B. nubaustas už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą. Ginčo dėl pažeidimo padarymo nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, jame administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, t. y. prašo skirti švelnesnę nuobaudą. Byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt šešių iki dviejų šimtų šešiasdešimties eurų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų. Taigi matyti, jog šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos rūšys – piniginė bauda arba administracinis areštas. Nors įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, kai už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija, tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį, turi būti įvertinta, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos tikslų – nubausti ir auklėti administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį bei sulaikyti jį nuo naujų pažeidimų padarymo. Be to, turi būti atsižvelgiama ir į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 str.

Šiuo atveju iš skundžiamo nutarimo matyti, jog V. B. buvo paskirta griežtesnė iš numatytų alternatyvių sankcijų – administracinis areštas ir apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokia apylinkės teismo parinktos nuobaudos rūšimi, kuri parinkta įvertinus visas būtinas ir svarbias nuobaudos skyrimo aplinkybes. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad parinkdamas nuobaudos rūšį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padaryto teisės pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis už tos pačios rūšies pažeidimus administracine tvarka baustas jau ne pirmą kartą. Iš ankstesnių baustumų matyti, kad V. B. buvo skirtos švelnesnės administracinės nuobaudos – piniginės baudos, tačiau pažeidėjas paskirtų baudų nemoka, išvadų iš baustumų nedaro. Priešingai, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad V. B. toliau daro analogiško pobūdžio administracinius teisės pažeidimus. Visos šios aplinkybės apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos švelnesnės rūšies, nei administracinis areštas, poveikio priemonės nėra efektyvios, kad jis ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, pažeidinėja įstatymus. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. B. dirbtų ar gautų kitų nuolatinių teisėtų pajamų, taip pat nėra jokių jį teigiamai charakterizuojančių duomenų. Teismas atsižvelgė, kad byloje nenustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies pažeidimą, už kurį jam jau yra paskirta nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) ir pažeidimą padarė pirmiau padaręs nusikaltimą (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.). Taigi, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas V. B. už padarytą administracinį teisės pažeidimą pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį – administracinį areštą, kurio dydį nustatė atitinkantį straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį – 15 parų. Paskirtosios nuobaudos vertinti kaip aiškiai neteisingos ar neproporcingos, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

Akivaizdu, jog apelianto skunde deklaruojamas noras padėti gyvenimo draugei, kuri šiuo metu laukiasi nesulaikė jo nuo administracinių teisės pažeidimų darymo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. B. sistemingai daro administracinius teisės pažeidimus, nuolat vagiliauja, nereaguodamas į jam skiriamas švelnesnes administracines nuobaudas. Atsižvelgiant į tai, vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Be to, pažymėtina ir tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra ATPK 29 str. 3 d. numatytų aplinkybių, dėl kurių nebūtų galima V. B. skirti administracinės nuobaudos – administracinio arešto.

Kaip jau minėta, ATPK 50 str. sankcijoje numatytos dvi alternatyvios nuobaudos – bauda ir administracinis areštas. Galimybės už ATPK 50 str. numatyto pažeidimo padarymą skirti viešuosius darbus įstatymas nenumato. Pagal ATPK 21 str. 4 d., 313 str. 4 d. tik skiriant baudą, galima ją tuo pačiu nutarimu pakeisti viešaisiais darbais, tačiau šiuo atveju, apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog nėra pagrindo manyti, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus V. B. švelnesnę nuobaudos rūšį – piniginę baudą. Tuo tarpu ATPK 338¹ str. numato, kad viešieji darbai gali būti skiriami tik tuomet, kai teismas nusprendžia taikyti sąlyginį arešto vykdymo atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėto straipsnio nuostatas klausimas dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo turi būti išsprendžiamas tuo pačiu nutarimu, kuriuo paskiriama administracinė nuobauda, kadangi šio prašymo išsprendimas po nutarimo priėmimo, nebūtų suderinamas su nutarimo, kuriuo paskirtas administracinis areštas, vykdymu. Atsižvelgiant į tai, kad V. B. atžvilgiu nutarimas jau yra priimtas, pastarasis teismo posėdyje nedalyvavo, nuomonės dėl sąlyginio administracinio arešto vykdymo atidėjimo nepareiškė, todėl ATPK 338¹ str. nuostatos V. B. atžvilgiu negali būti taikomos.

Taigi V. B. paskirta administracinė nuobauda, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apibūdinančias pažeidėjo asmenybę, negali būti vertinama kaip per griežta ar neproporcinga padarytam pažeidimui, ji buvo tinkamai individualizuota, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 4 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.