- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 2YT-203-761/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00705-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Osvaldas Briedis
- Pareiškėjas
- V. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- E. M., A. P., D. G., V. K.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. Z. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. M., A. P., D. G., V. K., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja V. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos M. A. K. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, tai yra 27/62 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdo, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvenamasis namas yra nenaudojamas jau apie 20 metų, tai yra nuo to momento, kai mama išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) pas jos seserį. Kadangi ji gyvena netoli tėviškės, tai yra apie 500 metrų atstumu todėl ir prižiūri likusį turtą, tai yra naudojasi daržine, o tvartu leido naudotis namo bendrasavininkui B. K.. Be to su broliu ir seserimis sutarė dėl turto pasidalijimo ir priežiūros, tai yra, kad sodyba tėviškėje su pastatais ir žemės sklypu atitenka jai. Šią sodybą ji prižiūrėjo ir dar esant gyvai mamai, tai yra mokėjo žemės mokesčius naudojosi pastatais. Kitą turėtą turtą, o taip pat ir pinigus jos mama padalijo vaikams ir vaikaičiams dar būdama gyva.
Suinteresuoti asmenys A. P. ir V. K. bei jo atstovas advokatas A. D. pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys E. M. ir D. G. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko apie neatvykimo priežastis teismui nepranešė. Todėl teismas laiko, kad suinteresuoti asmenys su pareiškimu sutinka. Kadangi apie posėdžio vietą ir laiką suinteresuotiems asmenims pranešta tinkamai byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
Iš pareiškėjos V. Z., paaiškinimo, rašytinės civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos mama M. A. K.. Po jos mirties liko palikimas 27/62 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Šį turtą po mamos mirties prižiūri rūpinasi naudoja jį pareiškėja, tai yra ji naudojasi daržine, leidžia naudotis tvartu gyvenamojo namo bendrasavininkui B. K..
Aplinkybes, kad mirusiajai M. A. K. priklauasančiu nekilnojamuoju turtu, (duomenys neskelbtini), nuolat rūpinasi prižiūri ir tvarko V. Z. patvirtina ir Šilalės rajono savivaldybės administracijos 2019-07-03 Nr. D5-37-(3.9.) pažyma (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
Aukščiau išdėstyta įrodo, jog pareiškėja iš karto po mamos mirties priėmė ir valdė mamai M. A. K. priklausiusį ir pareiškime nurodytą turtą, juo rūpinosi kaip savo turtu, tai yra naudojosi rūpinosi pastatais, namų valdos žemės sklypu. Atsižvelgiant į pareiškėjos pareiškime išdėstytas aplinkybes bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad V. Z. po mamos M. A. K. mirties 2018 m. balandžio 6 d. jos palikimą, priėmė ir valdo, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Todėl pareiškimas tenkintinas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl pareiškime nurodyto M. A. K. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po mamos M. A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą, tai yra : 27/62 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdo, V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl M. A. K. turto paveldėjimo ir teisinės registracijos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.