- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-14
- Bylos Nr.
- e2-849-642/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00307-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- A. R.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios A. R. individualios įmonės (toliau - BIĮ), atstovaujamos nemokumo administratoriaus V. G. ieškinį atsakovui A. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus V. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 66723, 64 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Nemokumo administratorius nurodo, kad 2022 m. birželio 20 d. Klaipėdos apygardos teismas A. R. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskyrė V. G.. Minėtoje nutartyje teismas įpareigojo BIĮ vadovą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą. Pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą atsakovas buvo paskutinis A. R. individualios įmonės vadovas. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. patvirtino A. R. individualios įmonės kreditorių sąrašą 312251,24 Eur sumai. Pagal perduotus BIĮ dokumentus nustatyta, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 7 d. iš įmonės kasos paėmė 66723, 64 Eur, tačiau šių pinigų neišleido įmonės reikmėms. Šiai dienai BIĮ kasoje esančios lėšos dar nėra perduotos nemokumo administratoriui, todėl BIĮ kreditorių reikalavimai negali būti patenkinti 66723,64 Eur.
3. Nemokumo administratorius aiškina, kad įmonės vadovų civilinė atsakomybė atsiranda tik esant visoms Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytoms civilinės atsakomybės sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams; 2) žalai (nuostoliams); 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos; 4) už žalą atsakingo asmens kaltei. Pažymi, kad atsakovo atžvilgiu yra visos aukščiau išdėstytos civilinės atsakomybės sąlygos.
4. Nemokumo administratorius teigia, kad pirmoji civilinės atsakomybės sąlyga numato, kad atsakomybė asmeniui gali kilti tik esant jo neteisėtiems veiksmams, t. y. neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, atsakovui neperdavus BIĮ, t.y. įmonės lėšų ieškovei. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė neveikimu, t.y. nevykdant Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto bei Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankrutuojančios įmonės turtą, t.y. atsakovo žinioje esančius A. R. individualios įmonės grynuosius pinigus. Iš išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas netinkamai vykdė įstatymuose numatytas pareigas, neveikė įmonės interesams, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ne tik A. R. individualiai įmonei, bet ir jos kreditoriams.
5. Nemokumo administratorius pažymi, kad antroji sąlyga civilinei atsakomybei atsirasti yra žala. Pagal CK 6.249 straipsnį, žala apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nagrinėjamu atveju žalą ieškovė patyrė dėl to, kad atsakovas neperdavė nemokumo administratoriui turto, t.y. atsakovo žinioje esančių piniginių lėšų 66723,64 Eur. Akcentuoja. Kad trečioji sąlyga reikalauja, kad vadovų neteisėti veiksmai būtų susiję priežastiniu ryšiu su atsiradusia žala. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neperdavus nemokumo administratoriui atsakovo žinioje esančių ieškovės lėšų), kreditorių reikalavimai negali būti tenkinami 66723,64 Eur sumoje.
6. Nemokumo administratorius pastebi, kad kaltės samprata pateikiama CK 6.248 straipsnio 3 dalyje, kurioje nurodyta, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Minėto straipsnio 1 dalyje įtvirtinta skolininko kaltės prezumpcija. Vadovaujantis tuo, kad atsakovo kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, preziumuojama, todėl ieškovė šios sąlygos papildomai neįrodinėja.
Šalies argumentai
7. Atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinio pripažinimo. Informuoja teismą, kad atsakovas pasinaudoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio l dalyje suteikta teise ir pripažįsta ieškovės ieškinį dėl 66723, 64 Eur žalos atlyginimo. Patvirtina, kad jam yra žinoma, jog pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis CPK 140 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovui taip pat yra žinoma, kad teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.
8. 2022 m. lapkričio 14 d. nemokumo administratorius pateikė nuomonę, kurioje nurodė, kad teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas ko nstatuoja:
Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių ieškinio pripažinimą, aiškinimo ir taikymo
9. Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Rungimosi principas išreiškia pačią civilinio proceso esmę, visą bylos nagrinėjimą laikydamas lygiateisių ginčo šalių dvikova teisme, kuriame kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ( CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).
10. Dispozityvumo principas lemia proceso šalies – atsakovo teisę pripažinti ieškinį (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas yra ieškovo reikalavimo pagrįstumo besąlygiškas pripažinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2003). Ieškovui pripažinus ieškinį, tarp bylos šalių nebelieka ginčo, kurio nagrinėjimui yra skirtos rungimosi principu pagrįstos ieškinio teisenos taisyklės. Dėl šios priežasties, kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis) ir surašyti sutrumpintus teismo sprendimo motyvus, nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai ieškinys pripažįstamas žodžiu, teismas gali duoti atsakovui pasirašyti standartinę ieškinio pripažinimo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Rašytinis atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Kai atsakovas pripažįsta ieškinį, jeigu nėra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.
12. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio pripažinimas reiškia, jog teismas gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės ir esant tam tikroms sąlygoms priimti teismo sprendimą, t.y. teismui atsakovo ieškinio pripažinimas nėra besąlygiškai įpareigojantis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2011). Baigti bylos nagrinėjimą iš esmės teismui leidžiama, jei yra abi aplinkybės: atsakovo ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis) ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys su tuo sutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81-219/2015).
13. Atsakovas visiškai pripažino ieškinį, ieškovė nurodė, jog su atsakovės nuomone sutinka.
14. Atsižvelgiant į nemokumo administratoriaus pateiktus įrodymus ir nurodytus argumentus, atsakovo ieškinio pripažinimą, ieškovės ieškinys visiškai tenkintinas (CPK 42, 140, 270 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
16. Ieškovė atleista nuo 1226 Eur žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
17. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 1226 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
ieškovės ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo A. R. ieškovei bankrutuojančiai A. R. individualiai įmonei 66723, 64 Eur (šešiasdešimt šešis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt tris eurus šešiasdešimt keturis centus) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 66723, 64 Eur (šešiasdešimt šešių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt trijų eurų šešiasdešimt keturių centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. spalio 12 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo A. R. 1226 Eur (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt šešis eurus) valstybei žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.