- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-28
- Bylos Nr.
- ATP-137-193/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01460-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus (toliau – VDI) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimo, kuriuo R. T. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimu R. T. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties.
R. T. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas dėl to, kad jis 2011 m. gegužės 12 d. apie 9.30 val. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio sk. vyriausiajai darbo inspektorei darbo teisei E. Č. ir vyr. darbo inspektorei D. K. atliekant patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini) gamybinės-ūkinės paskirties patalpose buvo rastas dirbantis be darbo sutarties M. T., kuris nepateikė darbuotojo pažymėjimo, žodžiu ir raštu paaiškino, kad jis darbo sutarties neturi, padeda savo dėdei R. T., t.y. šveičia automobilio detales ir jas dažo savo dėdės R. T. naudai, dirba nuo 2011 m. gegužės 10 d., kad dėl darbo tarėsi su R. T., kuris žadėjo mokėti apie 40 Lt už dieną, darbo užmokestis dar nebuvo mokėtas, dirba nuo 8 iki 17 val. Atliekant tyrimą nustatyta, kad M. T. 2011 m. gegužės 10-12 d. dirbo R. T. naudai, t.y. šveitė ir dažė automobilio detales; rašytinė darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, sutartis nebuvo įregistruota darbo sutarčių registravimo žurnale, jam nebuvo išduotas darbo sutarties vienas egzempliorius, nebuvo įteiktas darbuotojo tapatybę patvirtinantis dokumentas – darbo pažymėjimas, kaip tai numato DK 99 str. 2 d., apie įdarbinimą nustatyta tvarka nebuvo pranešta VSDFV Panevėžio skyriui.
Šalies argumentai
Valstybinė darbo inspekcija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Teigia, kad ši byla nebuvo išnagrinėta iš esmės, nebuvo tinkamai įvertinti visi byloje surinkti įrodymai. Mano, kad konkrečiu atveju buvo DK 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai ir nesutinka su teismo išvada, kad nėra neabejotinų duomenų apie M. T. ir R. T. susitarimą dėl darbo, kurie leistų konstatuoti nelegalaus darbo faktą. Nurodo, kad „padėjimas dirbti“ kitam asmeniui yra darbas. M. T. be susitarimo su R. T. nebūtų atsiradęs ir dirbęs R. T. jo automobilio parkavimo patalpose, esančiose visai kitoje vietovėje, negu gyvena, nebūtų vykdęs mašinos, priklausančios R. T., remonto darbų. M. T. dirbo vadovaujamas R. T., ne pats nuspręsdavo dirbti vieną ar kitą darbą, t.y. ar šveisti detales ar jas dažyti, o nurodydavo R. T., organizuojantis mašinos remontą. Mašinos detalių šveitimas bei dažymas turėjo tęstinį darbo pobūdį. Visa tai rodo ne civilinių santykių, o darbo sutarties požymius. Apelianto manymu, svarbiausi yra pirminiai M. T. paaiškinime užfiksuoti aiškūs ir tikslūs parodymai, o vėliau R. T. ir M. T. parodymai buvo iškraipomi, bandant suteikti jiems kitą prasmę – jie buvo suderinti, išvedžiojami ir jau dalinai prieštaravo pirminiams M. T. parodymams. R. T. tarimasis su M. T. dėl darbo užmokesčio įrodo darbo atlygintinumo faktą ir jo dydis šiuo atveju neturi esminės reikšmės, o mokėjimas už darbo dieną, o ne už atskirų darbų padarymą rodo darbo sutarties požymių buvimą. Apelianto nuomone, tarp šalių esantys giminystės ryšiai leido M. T. laisviau disponuoti darbo laiku, į tai turėtų būti atsižvelgta vertinant jam darbo laiko, darbo tvarkos nustatymą.
Atsiliepimas
R. T. atsiliepimu į VDI apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimą palikti nepakeistą. Teigia, kad jis niekada jokios individualios veiklos nevykdė, visada pats dirbo ir dirba samdomu darbuotoju. Nurodo, kad jo santykiai su sūnėnu nebuvo grindžiami komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, jie remiasi telktiniu darbu, nemokama tarpusavio pagalba, pagelbėjimu. Pažymi, kad jis jokios darbo tvarkos nenustatinėjo, apie darbo užmokestį su M. T. nekalbėjo. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad M. T. dirbo jo vadovaujamas, ir kad mašinos detalių šveitimas ir dažymas turėjo tęstinį darbo pobūdį. T. T. mano, kad VDI specialistų bendravimo su M. T. taikyti būdai ir priemonės buvo tokie, kad išgauti tikrovės neatitinkančius ir kažkam naudingus parodymus, nes po tokio bendravimo buvo matyti, kad sūnėnas patyrė stresą, psichologinį spaudimą. Taip pat pažymi, kad inspektoriai į privačią teritoriją pateko pažeisdami CK 2.23 str., be to, pažeidė ir kitus su patikrinimų darymo tvarka susijusius teisės aktus. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys į tai, kad darbo inspektoriai užuot perspėję, davę patarimą, iškart traukė jį atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Kaip matyti iš skundo, apeliantas nesutinka su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimu, kuriuo R. T. nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d., nesant šio pažeidimo sudėties. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, atsiliepimą į jį, skundžiamą teismo nutarimą bei administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatuoja, kad skundžiamu 2011-06-13 nutarimu teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė surinktais įrodymais pagrįstas išvadas, kurių teisingumu nėra pagrindo abejoti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., bylą R. T. atžvilgiu, nesant jo veikoje pastarojo administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Priimdamas sprendimą dėl minėto pažeidimo teisenos nutraukimo apylinkės teismas ATPK 248 str. nuostatų nepažeidė.
ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Teismų praktikoje yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Pirmosios instancijos teismas savo nutarime pažymėjo, kad ištyrus visus įrodymus nagrinėjamoje byloje nelegalaus darbo faktą įrodančių duomenų, siekiant pripažinti, kad M. T. pas R. T. dirbo nelegaliai, nepakanka. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė pakankamai dėmesio ATPK 41³ str. 1 d. įtvirtinto nusižengimo – nelegalaus darbo – sudėties R. T. veiksmuose tyrimui ir visų surinktų duomenų kontekste, įskaitant R. T. parodymus ir M. T. paaiškinimą bei vėlesnius jo parodymus, padarė pagrįstą išvadą dėl ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo R. T. veiksmuose. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu vertinimu visiškai sutinka. Taip pat pažymėtina, kad apeliaciniame skunde keliami klausimai apylinkės teismo yra detaliai išanalizuoti, juos tinkamai įvertinant.
Kadangi sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, apylinkės teismas teisingai, vadovaudamasis nurodytu teisės principu, visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo R. T. naudai ir pagrįstai nutarė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl ATPK 41³ str. 1 d. jo atžvilgiu nutraukti.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas daro išvadą, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti, keisti jį ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ str., 302 ¹² str. 1 d. 1 p., teismas,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011-06-13 nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.