Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Šiukštos ir Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas trims mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 1 dalį (2006 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. X-711 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 266 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, BK 199 straipsnio 2 dalį, BK 7 straipsnio 12 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį tuo, kad 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos ir Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitarė su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 metų iki 2014 metų buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą kitus asmenis, nurodytus kaltinamajame akte, pasitelkė bendrai nusikalstamai veiklai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius asmenis, nurodytus kaltinamajame akte. Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R., neturėdamas leidimo, įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose.N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 l – kiekiu pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako BMK, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną.Taip pat N. T. neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg – kiekiu kokaino, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje.Taip pat N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 l –kiekį BMK, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje.Taip pat N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,10 l – kiekį BMK, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą realizuoti Nyderlandų Karalystėje.Taip pat N. T. neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 l BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje.Taip pat, N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg – kiekį kokaino, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją, neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje ir Rusijos Federacijoje.Taip pat N. T. neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg – kiekį kokaino Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš Pietų Amerikos į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje, turėdamas tikslą neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka N. T. buvo laikinai sulaikytas 2013 m. sausio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartimi N. T. kardomoji priemonė – suėmimas – buvo pakeista į švelnesnes kardomąsias priemones, t. y. 30 000,00 Eur užstatą, dokumentų paėmimą, intensyvią priežiūrą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikino ir N. T. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą – trims mėnesiams, kurio terminas vėlesnėmis teismų nutartimis buvo tęsiamas.Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam N. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. lapkričio 5 d. Apygardos teismas nurodė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis N. T. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujus nusikaltimus, nustatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Kaltinamojo N. T. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį ir taikyti kaltinamajam švelnesnes kardomąsias priemones – 30 000 Eur užstatą, kuris yra įmokėtas į Klaipėdos apygardos teismo depozitinę sąskaitą, ir intensyvią priežiūrą, įpareigojant N. T. visą laiką būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus laiką, reikalingą dalyvauti teismo posėdžiuose, nuvykti į gydymo įstaigą ir vykdyti darbines funkcijas.Gynėja nurodo, kad skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, kaip ir visos ankstesnės nutartys, grindžiamos ne objektyviais faktiniais duomenimis, o identiškais argumentais, nurodytais Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugpjūčio 5 d. nutartyje, kuria kaltinamajam N. T. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.Gynėja pažymi, kad kaltinamojo suėmimas tęsiasi jau 4 metus 9 mėnesius, todėl nors suėmimas turėtų atlikti kardomąją funkciją, tačiau šiuo atveju yra neleistinai įgijęs baudžiamąjį pobūdį. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką suėmimas turėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, o nagrinėjamu atveju nėra nustatyta jokių išimtinių sąlygų ir aplinkybių, kurios pateisintų ilgalaikį N. T. izoliavimą nuo visuomenės ir šeimos. Skunde gynėja taip pat cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką ir nurodo, kad žemesnės instancijos teismas nesivadovavo teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad labai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone.Gynėja taip pat nurodo, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimu sprendime Lisovskij prieš Lietuvą, kompetentingos nacionalinės institucijos baudžiamajame procese suimtojo kaltinamojo asmens atžvilgiu turi dirbti su „deramu stropumu“ ir atsižvelgti į proceso sudėtingumą bei tai, ar buvo nepagrįsto vėlavimo atvejų, ar institucijos ėmėsi priemonių procesui paspartinti, kad būtų galima suėmimo trukmę apskritai vertinti kaip pagrįstą. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš bylos nagrinėjimo atidėjimo atvejų nebuvo susijęs su kaltinamuoju N. T..

5. Teismo posėdyje prokuroras prašo kaltinamojo N. T. gynėjos Ingridos Botyrienės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundas atmetamas.

7. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, priimta nepažeidžiant BPK ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, kuriomis nustatoma, kad niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokie nustatyti įstatyme.

8. Skunde pateikti argumentai jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d., 2017 m. birželio 12 d., 2017 m. kovo 3 d. ir ankstesnėse nutartyse. Kaltinamojo N. T. gynėja advokatė Ingrida Botyrienė iš esmės naujų argumentų dėl kardomosios priemonės – suėmimo panaikinimo skunde nenurodo. Iš Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos matyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, daiktų apžiūros protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, specialistų išvadose, kratų protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse, užsienio valstybių teisėsaugos institucijų pateiktoje informacijoje ir kituose procesiniuose dokumentuose. Svarstant dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, suimtojo kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Teismas negali pateikti išankstinio įrodymų vertinimo. Tai gali ir turi padaryti tik pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą iš esmės. Priešingu atveju, būtų pažeisti teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principai.

9. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (pratęsiamas terminas) tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, nurodytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. BPK nustatyti suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.

10. Iš skundžiamosios nutarties matyti, kad kaltinamajam N. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais. Šio kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teoriniai pagrindai buvo išanalizuoti pirmiau minėtose Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, todėl nekartojami.

11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą. Byloje nustatyta, kad N. T. kaltinamas padaręs sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtas laisvės atėmimo bausmes, taip pat ir laisvės atėmimą iki gyvos galvos (BK 249 straipsnio 3 dalis). Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Pateiktos baudžiamosios bylos duomenimis, N. T. yra ne kartą teistas, iki sulaikymo nedirbo. Nors kaltinamasis turi šeimą, tačiau ši aplinkybė šiuo atveju nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės, kuriai užtikrinti ir taikoma tokia griežta kardomoji priemonė. Be to, svarbu pažymėti, kad N. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos galimai padarytos ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Rusijos Federacijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ukrainos Respublikoje, Nyderlandų Karalystėje, Brazilijos Federacinėje Respublikoje ir Ispanijos Karalystėje. Inkriminuotų nusikalstamų veikų tarptautinis pobūdis leidžia teigti, kad suimtasis turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas galėtų bandyti bėgti ar slėptis nuo teismo. Atsižvelgiant į tai, šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas nustatė pagrįstai, ir jis nėra išnykęs.

10. Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriamas arba pratęsiamas, jeigu asmuo įtariamas (kaltinamas) padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. N. T. kaltinamas padaręs labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, patenkančius į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pažymėtina, kad kaltinamojo galimai padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o gerai organizuotos, padarytos veikiant pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstame susivienijime, ginkluotame šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, kurių padarymo teritorija neapsiribojo vien Lietuvos Respublika. Kaltinamasis iki sulaikymo nedirbo, todėl įvertinus galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, galima teigti, kad pragyvenimo lėšų galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Be to, kaip minėta aukščiau, kaltinamasis N. T. praeityje teistas. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė apibūdina suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti, todėl sprendžia, kad apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog N. T. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į tai, BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas suėmimo taikymo pagrindas skundžiamoje nutartyje nurodytas teisingai.

11. Kaltinamojo gynėja skunde pagrįstai tvirtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra nurodęs, jog ilgai suėmimo trukmei pateisinti paprastai turi būti nustatytos išimtinės aplinkybės. Tačiau negalima sutikti su skundo argumentu, kad šioje byloje tokių išimtinių aplinkybių nenustatyta. Kaip minėta aukščiau, N. T. yra kaltinamas įkūręs nusikalstamą susivienijimą, ginkluotą šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis bei dalyvavęs jo veikloje, įgijęs, kontrabandos būdu gabenęs ir platinęs labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtako. Taigi kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis, pavojingumas, mastas bei paties kaltinamojo pavojingumas ir jo vaidmuo darant minėtas nusikalstamas veikas sudaro pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju išimtinės aplinkybės, pateisinančios ilgą suėmimo trukmę, yra nustatytos. Nurodytos aplinkybės, susijusios su galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumu, mastu ir kaltinamojo asmenybe, taip pat neleidžia teigti, kad apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo suformuota teismų praktika. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose yra ne kartą nurodęs, kad besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę. Viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti pavojingus asmenis nuo visuomenės, kad ji būtų apsaugota nuo tolimesnių galimų nusikalstamų veikų, bet ir tikslas netrukdomai ištirti ir įvertinti teisme labai pavojingas nusikalstamo susivienijimo, ginkluoto šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, padarytas nusikalstamas veikas, susijusias su labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu, jų kontrabanda. Kaltinamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati nusikalstamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, pavojingumui, o kaltinamojo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

12. Konstatuojama, kad apygardos teismas taip pat laikėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotos praktikos dėl jam keliamo „deramo stropumo“ reikalavimo. Įvertinusi teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos nagrinėjimas Klaipėdos apygardos teisme užsitęsė dėl objektyvių priežasčių, t. y. liudytojų ir kaltinamųjų neatvykimo į teismo posėdžius (vienais atvejais dėl objektyvių, kitais atvejais dėl neobjektyvių priežasčių), teismo psichiatrinių ekspertizių kaltinamiesiems skyrimo. Be to, negalima sutikti su gynėjos skunde nurodoma aplinkybe, kad nei vienas iš bylos nagrinėjimo atidėjimo atvejų nebuvo susijęs su jos ginamuoju N. T.. 2015 m. spalio 16 d. teismo posėdis neįvyko, nes kaltinamasis N. T. atsisakė vykti į teisiamąjį posėdį dėl blogų sąlygų areštinėje. Be to, pažymėtina, kad byloje numatyta kita teisiamojo posėdžio data – 2017 m. gruodžio 7 d., kurio metu bus tęsiamos baigiamosios kalbos, kas leidžia daryti išvadą, jog byla greitu metu bus išnagrinėta.

13. Nors kaltinamasis yra suimtas nuo 2013 m. sausio 22 d., tačiau pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgdama į didžiausią galimą bausmę, numatytą už sunkiausią N. T. padarytą nusikalstamą veiką, t. y. BK 249 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju suėmimo taikymo terminas atitinka BPK 127 straipsnio 11 dalies reikalavimus. Todėl nėra pagrindo sutikti su gynėjos skundo argumentais, kad kardomosios priemonės – suėmimo taikymas jos ginamajam įgijo ne kardomąjį, o baudžiamąjį pobūdį.

14. Taip pat nesutinkama su gynėjos skunde nurodomais argumentais, kad skundžiama nutartis pagrįsta identiškais, ankstesnėse teismų priimtose nutartyse nurodytais argumentais. Pažymėtina, kad byloje sprendžiamas tas pats klausimas, kuris buvo sprendžiamas ankstesnėse teismų nutartyse. Be to, nei kaltinamasis, nei jo gynėja jokių naujų aplinkybių, susijusių su suėmimo termino pratęsimu nei žemesnės, nei aukštesnės instancijos teismams nepateikė.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi kaltinamojo N. T. galimai padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, asmenybę apibūdinančius duomenis, konstatuoja, kad šiuo metu BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones (įskaitant 30 000 Eur užstatą ir intensyvią priežiūrą), todėl nėra teisinių pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamą Klaipėdos apygardos teismo nutartį. Suėmimas kaltinamajam pritaikytas pagrįstai, siekiant užtikrinti jo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

Kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartimi kaltinamajam N. T. pratęstos kardomosios priemonės – suėmimo – terminą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.