- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- 2S-1938-553/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01996-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- J. B., T. B., M. B., S. B., V. B., M. S.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.1.9Teismo nuobaudos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) A. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-192-647/2015 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovams J. B., T. B., M. B., S. B., V. B., M. S. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014-11-26 protokoline nutartimi pripažino ieškovo A. L. dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. 2015-06-10 nutartimi ieškovui A. L. skyrė 250,00 EUR baudą už neatvykimą į teismo posėdžius (CPK 246 str. 3 d.). Ieškovas pateikė teismui prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015-06-26 nutartimi nutarė ieškovo A. L. prašymą dėl baudos panaikinimo atmesti.
Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga bei ieškovo A. L. motyvais, kad jo neatvykimas nebuvo priežastis atidėti teismo posėdžius, kadangi byloje nėra paaiškėję visi paveldėtojai, ieškovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, pažymėjo, kad teismui pripažinus ieškovo dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, ji net tris kartus iš eilės neatvyko į teismo posėdžius, konstatavo, kad pareiškime nurodytais motyvais, nėra pagrindo panaikinti ar sumažinti paskirtą baudą.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-06-26 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – apelianto A. L. prašymą dėl baudos panaikinimo tenkinti bei panaikinti ieškovui skirtą baudą.
Nurodo, kad negalima daryti išvados, kad ieškovas veikė prieš greitą bylos išnagrinėjimą ir piktnaudžiavo teise, kas sudarytų pagrindą taikyti CPK 246 straipsnio 2 dalyje numatytą sankciją. Esą visi teismo posėdžiai buvo atidedami ne dėl ieškovo nedalyvavimo teismo posėdžiuose, o dėl to, kad mirusios atsakovės M. S. paveldėtojai nepriėmė velionės turto, jo savo vardu neįregistravo ir Vilniaus rajono apylinkės teismas dėl šios priežasties negali pasirengti bylos nagrinėjimui bei išnagrinėti bylą iš esmės. Ieškovo A. L. nedalyvavimas parengiamuosiuose teismo posėdžiuose neturėjo jokios įtakos civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo principų įgyvendinimui, proceso eigai, greitam ir teisingam bylos išnagrinėjimui. Pažymi, kad ieškovo atstovas prieš parengiamuosius posėdžius Nekilnojamojo turto registro duomenų informacinėje sistemoje tikrino, ar mirusios atsakovės M. S. paveldėtojai nepriėmė velionės turto ir ar neįregistravo nuosavybės teisės į jį, iš ko buvo sprendžiama, jog posėdžiai šioje byloje neįvyks.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2015-06-26 nutartimi nutarė atmesti ieškovo prašymą dėl baudos panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2015-06-26 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
CPK 42 straipsnyje, be kitų teisių ir pareigų, numatyta, kad šalys privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas (CPK 51 str. 2 d., 246 str. 5 d.). CPK 246 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atidėdamas bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę neatvykusiai šaliai paskirti iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų baudą, jeigu įstatymai nustato šios šalies pareigą dalyvauti teismo posėdyje arba teismas pripažįsta šalies dalyvavimą teismo posėdyje būtinu ir negalima sprendimo priimti už akių. Pažymėtina, kad įstatymas įpareigoja proceso dalyvius ne tik sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis (CPK7 str. 2 d.), bet ir bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu (CPK8 str.), kad teismas kuo greičiau išspręstų ginčą ir priimtų teisingą sprendimą. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo nustatyta priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus.
Ieškovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, tačiau į 2015-01-22, 2015-03-10 bei 2015-06-10 paskirtus teismo posėdžius ieškovas neatvyko. Savo neatvykimą ieškovas teisina aplinkybėmis, jog posėdžiai buvo atidedami ne dėl jo neatvykimo, tačiau dėl vieno iš atsakovų paveldėtojų nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos priežastys nepateisina ieškovo neatvykimo į teismo posėdį. Civilinio proceso įstatymas ieškovui, kurio dalyvavimas teismo posėdyje yra pripažintas būtinu, nesuteikia teisės spręsti apie tokios pareigos vykdymą/nevykdymą, vertinant paskirtos bylos proceso galimybes dėl kitų aplinkybių. Be to, ieškovo atstovas ne kartą buvo minėjęs, jog yra galimybė sudaryti taikos sutartį ir teismas, atsižvelgęs į bylos specifiką (žemės sklypo ribų nustatymas), atidėjo teismo posėdžius, siekdamas suteikti šalims laiko suderinti taikos sutarties sąlygas. Ieškovas, pakartotinai nevykdamas į teismo posėdžius, apsunkino atsakovams galimybę derėtis dėl taikos sutarties sąlygų ir tokiu būdu trukdė operatyviam ginčo išsprendimui. Ieškovas, iniciavęs bylos iškėlimą, turi būti suinteresuotas greitu ir efektyviu savo pažeistų teisių gynimu.
Įvertinęs bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas netinkamai naudojosi procesinėmis teisėmis, net tris kartus neatvyko į paskirtą teismo posėdį, kai jo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, o jo nurodytos neatvykimo priežastys nepateisina tokios pareigos nevykdymo.
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.