- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- AS-728-556/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01020-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Kauno apskrities VMI
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. S. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2016 m. birželio 9 d. gautas (išsiųstas 2016 m. birželio 6 d.) pareiškėjos D. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas, kuriuo prašoma nutraukti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamą mokestinį patikrinimą, kuriuo tikrinamos pareiškėjos gautos pajamos bei patirtos išlaidos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., kadangi šiam laikotarpiui turi būti taikoma senatis numatyta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškino, kad mokesčių administratoriaus pareiga informuoti mokesčių mokėtoją apie pradėtą mokestinį patikrinimą nebuvo atlikta tinkamai, dėl šios priežasties negalima laikyti, jog mokesčių mokėtojos mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2015 m. Pareiškėja pažymėjo, kad jai nebuvo įteiktas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą, jai buvo išsiųstas tik pranešimas apie mokestinį patikrinimą, kuriame nėra nurodyta, jog jau yra išrašytas pavedimas tikrinti.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai grąžinti pareiškėjai sumokėtą 28 Eur žyminį mokestį.
Teismas konstatavo, kad, vadovaujantis ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą nurodęs, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, jog jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o, skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Iš skundo turinio ir prie jo pridedamų dokumentų galima suprasti, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2015 m. gruodžio 17 d. pradėjo mokesčių mokėtojos D. S. mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimą už 2010 – 2011 metus. Pavedimas tikrinti ir pranešimas apie numatomą mokestinį patikrinimą 2015 m. gruodžio 21 d. buvo patalpintas Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo elektroninių paslaugų srityje. Pranešimas apie mokestinį patikrinimą pareiškėjai taip pat buvo išsiųstas registruotu laišku. Nepavykus įteikti registruotu laišku, pavedimas buvo paskelbtas viešai. Pareiškėja nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimu pradėti mokestinį patikrinimą, prašo teismo šį patikrinimą nutraukti. Teismas konstatavo, kad MAĮ 144 straipsnio nuostatos, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą, negalima suprasti absoliučiai, ji turi būti aiškinama kartu su prieš tai išanalizuotomis ABTĮ nuostatomis. LVAT laikosi pozicijos, kad mokesčių mokėtojas turi teisę skųsti mokesčių administratoriaus veiksmus ir aktus, priimtus mokestinio patikrinimo eigoje, tačiau naudojimasis šia įstatymine teise negali tapti priemone išvengti mokestinio patikrinimo, mokestinis patikrinimas negali tapti negalimu vien dėl to, kad mokesčių mokėtojas jo eigoje kelia ginčus dėl mokesčio administratoriaus veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-365/2007). Mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Nors pradedant mokestinio patikrinimo procedūrą, privaloma surašyti pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą, tačiau pats pavedimas tikrinti niekaip nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra tik būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra tik informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tuo metu konkrečias teisines pasekmes mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo kontrolės srityje, atliekant mokestinį patikrinimą, mokesčių mokėtojui sukelia sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriaus pareigūnai nustato mokesčių įstatymų pažeidimus (MAĮ 132 str. 1 ir 2 d.). Taigi akivaizdu, jog pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) yra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos mokesčių administravimo procedūros, kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas. Todėl pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks pavedimas negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Nesutikdama su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėja šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydama galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą šioje mokesčių administravimo procedūroje. Būtent nagrinėdamos pastarąjį ginčą ikiteisminės institucijos ar (ir) teismas įvertins ir tokius tarpinius (procedūrinius) sprendimus (veiksmus), kaip pareiškėjos ginčijamas pavedimas atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti), bei šiais procedūriniais (tarpiniais) sprendimais (veiksmais) padarytų pažeidimų įtaką galutinio aptariamos mokesčių administravimo procedūros sprendimo teisėtumui. Remiantis išdėstytais argumentais, padaryta išvada, jog ginčijamas sprendimas (pavedimas) atlikti patikrinimą negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Minėta išvada iš esmės atitinka LVAT praktiką bylose dėl panašaus pobūdžio sprendimų (pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011, LVAT biuletenis Nr. 21, 2011 m., 254-263 p., LVAT 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-593/2011 ir kt.). Taigi pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo nutraukti mokestinį patikrinimą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismo administracinio proceso tvarka. Skundą atsisakius priimti, grąžintas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).
III.
Pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį; tenkinti pareiškėjos skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas apie pradėtą mokesčių mokėtojos mokestinį patikrinimą buvo gautas tik 2016 metais, Kauno AVMI buvo pateiktas pareiškimas, kuriame buvo išdėstytos visos aplinkybės, kodėl mokesčių mokėtoja atsisako pateikti reikalaujamus dokumentus, viena iš jų yra tai, jog šiuo atveju turi būti taikoma senatis numatyta MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje. Kauno AVMI atsakydama į pateiktą pareiškimą, 2016 m. gegužės 5 d. parengė raštą, kuriame nurodė, jog mokesčių mokėtojai pranešimas apie mokestinį patikrinimą buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 28 d., todėl atliekamam mokestiniam patikrinimui senatis neturi būti taikoma.
2. Nesutinkant su Kauno AVMI rašte nurodytais argumentais, teismui buvo išsiųstas skundas. Teismas priimdamas nutartį apsiribojo tik formaliu skunde nurodytos situacijos vertinimu bei klaidingai pritaikė materialinės teisės normas. Visu pirma, šiuo konkrečiu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad pateiktu skundu buvo skundžiamas ne Kauno AVMI pavedimas tikrinti Nr. (13.2) FR0773-3470 kaip savarankiškas dokumentas, tačiau buvo skundžiamas pradėtas mokestinis patikrinimas, kaip neteisėtai pradėtas procesas, ir visos su jo pradėjimu kylančios pasekmės mokesčių mokėtojui, bei netinkamas mokesčių mokėtojo informavimas apie jo pradėjimą.
3. Mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) sprendimą, neatsižvelgiant į tai, kaip jis yra įformintas (pažyma, nurodymas, raginimas, nutarimas ir pan.). MAĮ 144 straipsnis nustato, jog mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiuo atveju yra ginčijamas mokestinio patikrinimo teisėtumas ir nors pranešime apie pradėtą mokestinį patikrinimą nėra nurodyta konkrečių mokesčių administratoriaus patvarkymų ar įpareigojimų, tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad MAĮ 40 straipsnyje yra numatytos mokesčių mokėtojo pareigos. Šių pareigų nevykdymas sukelia teisines pasekmes. Mokesčių mokėtojas turi sudaryti mokesčių administratoriaus darbuotojui mokestiniam patikrinimui reikalingas sąlygas, pateikti visus reikalaujamus dokumentus, kompiuterinės apskaitos duomenis, reikiamus mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumui patikrinti. Kai mokesčių mokėtojas teisėtai bendradarbiauja su mokesčių administratoriumi, mokesčių administratorius MAĮ nustatyta tvarka skirdamas sankcijas už mokesčių mokėtojo padarytus įstatymo pažeidimus turi teisę atsižvelgti į tai, kad mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, jog mokesčių mokėtojas pripažino mokesčių įstatymo pažeidimą ar buvo kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis. Neįvykdžius mokesčių administratoriaus nurodymų, mokesčių mokėtojui gali būti skiriama administracinė atsakomybė. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad MAĮ yra įtvirtintas šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, jog abi mokestinio ginčo šalys turi būti lygios. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčių inspekcijoje dirba savo srities specialistai, todėl siekiant, jog mokestinis patikrinimas būtų atliktas tinkamai ir laikantis teisės aktuose numatytais reikalavimais, dėl šios priežasties MAĮ yra numatyta, kad mokesčių mokėtoją mokestinio patikrinimo metu gali atstovauti atstovas (pvz. advokatas), o tai automatiškai sąlygoja papildomas išlaidas, kurios vadovaujantis ABTĮ nebus grąžinamos mokesčių mokėtojui net ir paaiškėjus, jog mokestinis patikrinimas buvo atliekamas neteisėtai. Pažymėtina ir tai, kad mokestinis patikrinimas gali trukti ilgą laiko tarpą, taip sukeldamas mokesčių mokėtojui įvairius nepatogumus, kurie šiuo atveju kiltų iš galbūt neteisėtai pradėto mokestinio patikrinimo.
4. Mokesčių mokėtoja apie tai, kad pranešimas apie mokestinį patikrinimą buvo siųstas registruotu laišku, sužinojo tik gavusi skundžiamą raštą iš Kauno AVMI. Mokesčių mokėtoja iki šiol nėra gavusi minėtojo pranešimo. Nors šiuo atveju ir yra duomenys apie faktišką pranešimo įteikimą, tačiau šie duomenys yra klaidingi, o tokia klaida atsirado ne dėl mokesčio mokėtojos kaltės. Mokesčių administratoriaus pareiga informuoti mokesčių mokėtoją apie pradėtą mokestinį patikrinimą nebuvo atlikta tinkamai, dėl šios priežasties negalima laikyti, jog mokesčių mokėtojos mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2015 metais.
5. LVAT 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 yra pasisakęs, jog mokestiniu patikrinimu iš esmės yra siekiama patikrinti, ar konkretus mokesčių mokėtojas yra teisingai apskaičiavęs, deklaravęs ir sumokėjęs mokesčius už atitinkamą mokestinį laikotarpį. Sprendimas pavesti atlikti mokestinį patikrinimą yra būtina prielaida pradėti mokesčių administravimo procedūrą – mokestinį patikrinimą, o pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1957/2012). Taigi pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą (pavedimo tikrinti) surašymas yra būtina sąlyga mokestiniam patikrinimui pradėti bei jį vykdyti. Kaip jau buvo minėta, pavedimu tikrinti mokesčių mokėtojas iš esmės yra informuojamas apie jo atžvilgiu pradėtą specifinę mokesčių administravimo procedūrą. Tinkamas mokesčių mokėtojo informavimas apie mokestinį patikrinimą užtikrina galimybę jam laikytis MAĮ 36 straipsnyje įtvirtintų teisių. Šiuo konkrečiu atveju mokesčių mokėtojos mokestinis patikrinimas galėtų būti atliekamas tik už laikotarpį skaičiuojamą nuo 2011 m. sausio 1 d. Priešingu atveju, būtų pažeistos mokesčių mokėtojos teisės. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, privalo būti atliekamas mokestinis patikrinimas, nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių (2008 m. sausio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A555-158/2008; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-670/2009; 2009 m. birželio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-483/2009), vertinamas mokesčių mokėtojų sąžiningumas (2004 m. spalio 27 d. plenarinės sesijos nutartis administracinėje byloje Nr. A11-355/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 6, 2004, p. 128-143), vykdomos kitos mokesčių administravimo procedūros ar atliekami atskiri mokesčių administravimo veiksmai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).
Tikrinamoje byloje pareiškėja atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį, kuria pareiškėjos skundą atsisakyta priimti.
Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl įpareigojimo nutraukti mokestinį patikrinimą priimti atsisakė, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad ginčijamas sprendimas (pavedimas) atlikti patikrinimą negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.
ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Pažymėtina, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.
Iš pareiškėjos skundo ir atskirojo skundo matyti, jog pareiškėja nesutinka su pradėtu mokestiniu patikrinimu, kaip neteisėtai pradėtu procesu, ir visomis su jo pradėjimu kylančiomis pasekmėmis mokesčių mokėtojui, bei netinkamu mokesčių mokėtojo informavimu apie jo pradėjimą.
Kaip teigia pareiškėja atskirajame skunde, Kauno AVMI buvo pateiktas pareiškimas, kuriame buvo išdėstytos visos aplinkybės, kodėl mokesčių mokėtoja atsisako pateikti reikalaujamus dokumentus, viena iš jų yra tai, jog šiuo atveju turi būti taikoma senatis numatyta MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje. Teigia, kad Kauno AVMI atsakydama į pateiktą pareiškimą 2016 m. gegužės 5 d. parengė raštą, kuriame nurodė, jog mokesčių mokėtojai pranešimas apie mokestinį patikrinimą buvo įteiktas 2015 m. gruodžio 28 d., todėl atliekamam mokestiniam patikrinimui senatis neturi būti taikoma.
Šiuo aspektu pastebėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atliekamą mokestinį patikrinimą, kuriuo tikrinamos pareiškėjos gautos pajamos bei patirtos išlaidos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau neskundžia jokio administracinio akto, kuriame būtų išreikštas viešojo administravimo subjekto atsisakymas atlikti pareiškėjos prašomus veiksmus (nutraukti atliekamą mokestinį patikrinimą). Pažymėtina, jog pati pareiškėja nurodo, jog Kauno AVMI pavedimas tikrinti Nr. (13.2) FR0773-3470 kaip savarankiškas dokumentas nebuvo skundžiamas.
Kita vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-1238/2011 (šia administracine byla remiasi ir pareiškėja atskirajame skunde) pateiktais išaiškinimais, iš kurių galima daryti išvadą, kad MAĮ 144 straipsnyje numatyta mokesčių mokėtojo teisė nėra absoliuti, o ši teisės norma, kiek ji susijusi su apskundimu teismui, negali būti aiškinama priešingai teisminio proceso paskirčiai ir negali būti traktuojama kaip suteikianti teisę skųsti teismui ir tokius mokesčių administratoriaus veiksmus, kurie teisinių pasekmių nesukelia ir kurių nagrinėjimas teisme būtų beprasmis.
Iš LVAT praktikos matyti, jog savarankišku administracinės bylos (skundo, reikalavimo) dalyku administraciniame teisme negali būti: mokesčių administravimo (administracinės) procedūros metu priimami (atliekami) tarpiniai (procedūriniai) sprendimai (veiksmai), kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo priėmimu ir nesukelia savarankiškų materialių teisinių pasekmių. Ginti su mokesčių administravimo (administracinės) procedūros atlikimu susijusias bei tikrai ar tariamai pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus mokesčių mokėtojas gali kitais būdais, o ne skundžiant tarpinį (procedūrinį) sprendimą (veiksmą). Pavyzdžiui, nereikšdamas savarankiško reikalavimo dėl tarpinio (procedūrinio) sprendimo, mokesčių mokėtojas įstatymų nustatyta tvarka gali ginčyti galutinį mokesčių administratoriaus sprendimą, priimtą atlikus šią mokesčių administravimo (administracinę) procedūrą. Administraciniam teismui atskirai ir savarankiškai neskundžiamais tarpiniais (procedūriniais) sprendimais (veiksmais) LVAT praktikoje, be kita ko, laikomi: pavedimas atlikti mokesčių mokėtojo mokestinį patikrinimą (pavedimas tikrinti) (MAĮ 120 str.; pvz., 2011 m. kovo 17 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑1238/2011); centrinio mokesčių administratoriaus sutikimas (leidimas) atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą (MAĮ 118 str. 1 d. 4 p.; pvz., 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑408/2011); pranešimas apie pradedamą mokestinį patikrinimą (MAĮ 121 str. 1 d.; pvz., 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525‑438/2011); mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011), atvykti pas mokesčių administratorių (pvz., 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442‑2917/2011).
Priešingai, kaip matyti iš naujosios LVAT praktikos, ginčijant baigiamuosius mokestinio patikrinimo sprendimus, gali būti teikiami argumentai ir dėl šioje administracinėje procedūroje priimtų tarpinių (procedūrinių) sprendimų, o šiuos argumentus administraciniai teismai privalo įvertinti spręsdami dėl galutinio sprendimo (pvz., sprendimo dėl patikrinimo akto patvirtinimo (MAĮ 132 str. 1 d.)) teisėtumo bei pagrįstumo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja neskundžia jokio galutinio mokesčių administratoriaus sprendimo atitinkamu klausimu, kuris nulemtų pareiškėjos materialines teises bei pareigas. Pareiškėjos prie skundo pridėtas Kauno AVMI 2016 m. gegužės 5 d. raštas Nr. (13.2-04.3.3)-K-3972 dėl pareiškėjos mokestinio patikrinimo priimtas pareiškėjo mokestinio patikrinimo procedūros metu, kuriame nėra nurodyta jokių privalomų įpareigojimų pareiškėjai, taip pat nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjos skundo priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjos skundą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. S. atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.