- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-25
- Bylos Nr.
- I-6274-815/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00901-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Atsakovas
- Narkotikų
- Pareiškėjas
- UAB „Dostalita“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui šios institucijos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiajam specialistui Jurgiui Kazlauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Dostalita“ skundą atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui dėl nutarimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja UAB „Dostalita“ (toliau – ir pareiškėja, ir Įmonė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2016 m. sausio 21 d. nutarimo taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-16/16 (toliau – ir Nutarimas) dalį dėl 1 000 Eur baudos ir skirti mažesnę baudą, negu Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta minimali bauda, t. y. 200 Eur arba mažesnę baudą, galutinės baudos mokėjimą išdėstyti 12 mėnesių lygiomis dalimis (b. l. 1–3).
2. Pareiškėja skunde nurodo, kad nesutinka su Nutarimo dalimi dėl 1 000 Eur baudos už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, kad paskirta ekonominė sankcija yra akivaizdžiai per didelė, neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o dėl to neteisinga, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėja supranta, kad pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir nuoširdžiai gailisi bei sutinka, jog privalo prisiimti kilusias neigiamas teisines pasekmes, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo mastą, aplinkybes, kad pažeidimą padarė ne Įmonės vadovai, o pardavėjos, pareiškėja nekliudė tirti pažeidimą, nėra duomenų apie tai, kad pažeidimu būtų sukeltos neigiamos pasekmės visuomenei, patikrinimo metu buvo parduotas tik vienas putojančio vyno „Alita saldus“ alkoholinio gėrimo butelis, kainuojantis vos 8 Eur (itin silpnos alkoholio kiekio koncentracijos), kas patvirtina pažeidimo mažareikšmiškumą, paskirta bauda turėtų būti mažinama.
2.2. Paskyrus baudą, Įmonės baro prekybos apyvarta ženkliai sumažėjo, nes, nenorėdama pažeisti prekybos alkoholiu įstatymų, Įmonė griežtai laikėsi visų reikalavimų. Be to, Marijampolės savivaldybės taryba 2016 m. sausio 25 d. sprendime Nr. 1-12 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Dostalita“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir sprendimas Nr. 1-12) nuo 2016 m. kovo 15 d. apribojo Įmonės mažmeninės prekybos laiką ir uždraudė nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais. Dėl šio sprendimo nuo 2016 m. kovo 15 d. Įmonės veikla bus stabdoma ir baras nebedirbs, taigi, Įmonė nebeturės pajamų, nes šis baras buvo ir yra vienintelė Įmonės veikla, iš kurios ji turėjo pajamų; kitų veiklų Įmonė nevykdo ir neplanuoja vykdyti.
2.3. Pasak pareiškėjos, ji netrukdė tyrimui, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o aplinkybė, kad pažeidimas padarytas pakartotinai per 2 m., savaime nereiškia atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes ši sudėtis įtraukta į Įstatymo 34 straipsnio 3 dalį kaip kvalifikuotas pažeidimas, todėl nebuvo pagrindo skirti didesnę baudą, negu Įstatymo 34 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali 579 Eur nuobauda. Pareiškėja remiasi Įstatymo 41 straipsnio 3 dalimi, taip pat Konstitucijos 46 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodo, kad valstybės ar vietos savivaldos nurodo, kad šioje byloje būtina atsižvelgti į Įmonės ūkinės veiklos laisvę kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę: Nutarimas, kuriame jai paskirta 1 000 Eur bauda, yra susijęs ir su Įmonės ūkinės veiklos laisvės ribojimu (paskirta bauda Įmonei finansiškai yra labai didelė, nedelsdama ją sumokėjusi Įmonė turėtų didelių sunkumų, vykdydama kitus finansinius įsipareigojimus (darbo užmokesčio mokėjimą, atsiskaitymą su tiekėjais, kitų privalomų mokesčių mokėjimą), visiškai neturėtų apyvartinių lėšų), todėl toks ribojimas turi būti paremtas tik įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui. Tikslai, kurių atsakovas siekė, priimdamas Nutarimą, yra viešosios tvarkos saugumas ir teisės aktų laikymosi užtikrinimas, jie iš esmės pasiekti, apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką sprendime Nr. 1-12. Sprendimas Nr. 1-12 yra kaip Nutarimo pasekmė, todėl Įmonė nuo 2016 m. kovo 15 d. negalės vykdyti ūkinės veiklos, taigi, netikslinga taikyti ir 1 000 Eur baudą, tokio dydžio bauda yra neproporcinga, nes taikomos poveikio priemonės turi būti teisingos ir nežlugdančios ūkio subjektų veiklos. Be to, pagal konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija).
Nedelsiant sumokėjus paskirtą baudą Įmonei kiltų didelių sunkumų, vykdant kitus savo finansinius įsipareigojimus, Įmonė visiškai neturėtų apyvartinių lėšų, todėl baudos mokėjimo išdėstymas suteiktų Įmonei galimybę stabilizuoti savo finansinę būklę ir sumokėti baudą dalimis. Pažymėtina, kad Įmonė neturi įsiskolinimų valstybės institucijoms (Sodrai, Valstybinei mokesčių inspekcijai).
II
Atsakovas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, kad priimant Nutarimą nepažeistos nei materialinės, nei procesinės teisės normos, Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus, todėl jį keisti nėra teisinio pagrindo, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 21–24).
1. Pareiškėjos argumentai dėl baudos sumažinimo ir jos išdėstymo dalimis vertintini kritiškai. Įmonės už Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą, padarytą pakartotinai per 2 m. nuo baudos paskyrimo, baudžiamos nuo 579 Eur iki 1 448 Eur bauda. Departamento duomenimis, Įmonė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimą padarė pakartotinai per 2 m. nuo baudos paskyrimo (Departamento 2014 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. ATK.2-04/14, 2015 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. ATK2-129/15, 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. ATK2-164/15).
2. Remiantis Įstatymo 34 straipsnio 8 dalimi, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą; skirianti baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes. Departamentas, priimdamas Nutarimą, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, skirta bauda yra individualizuota, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį. Nustatyta, kad Įmonė Įstatymo pažeidimo tyrimui netrukdė, tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nutarimas dėl baudos skyrimo buvo priimtas, atsižvelgiant į jame nurodytas aplinkybes, pavojingą padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat į tai, kad Įmonė alkoholinį gėrimą pardavė neatidarytoje pakuotėje ir nurodė pirkėjui nusipirktą alkoholinį gėrimą slėpti po drabužiais. Sprendžiant dėl pareiškėjos atsakomybės taip pat buvo atsižvelgiama į pareiškėją neigiamai charakterizuojančią aplinkybę, kad ji sistemiškai pažeidinėja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, parduodama alkoholinius gėrimus gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse išsinešimui (Departamento 2014 m. sausio 9 d. nutarimas Nr. ATK.2-04/14, 2015 m. spalio 29 d. nutarimas Nr. ATK2-129/15, 2015 m. gruodžio 3 d. nutarimas Nr. ATK2-164/15). Atsižvelgdamas į tai , Departamentas savo kompetencijos ribose skyrė 1 000 Eur ekonominę sankciją už aptariamų reikalavimų pažeidimus.
3. Įmonei paskirta tinkama ekonominė sankcija ir baudos sumažinimas prieštarautų Įstatyme įtvirtintiems tikslams, be to, prašymas sumažinti paskirtą ekonominę sankciją yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, nenurodytos išimtinės aplinkybės, kurių pagrindu gali būti mažinama ekonominė sankcija. Šiuo atveju paskirta ekonominė sankcija nelaikytina akivaizdžiai neteisinga, atsižvelgiant į tai, kokias vertybes saugo Įstatymas ir ypač teisės normos, kurių pagrindu skirta ginčijama ekonominė sankcija. Teismas privalo atsižvelgti į įstatymų leidėjo nustatytos sankcijos dydį ir adekvatumo bei proporcingumo aspektais nenukrypti nuo tokios sankcijos taikymo tikslų ir prasmės. Turi egzistuoti bausmės neišvengiamumo principas, negalima nepaisyti įstatymų leidėjo valios ir neskirti ekonominės sankcijos arba ją sumažinti dėl subjektyvių aplinkybių, priešingu atveju būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, pagal kurį visi asmenys turėtų atsakyti vienodai už padarytus analogiškus teisės pažeidimus. Departamentas, skirdamas baudą, jau atsižvelgė į Įmonės atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Be to, ekonominė sankcija taikoma ne lik kaip bausmės neišvengiamumas, bet ir kaip prevencinė priemonė. Ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje, siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus: ribojimais nepaneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė, yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, tai patvirtina ir Konstitucinio Teismo praktika (2005 m. lapkričio 3 d. nutarimas). Be to, remiantis Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimu, mažesnės negu įstatyme nustatytos piniginės baudos skyrimas turi būti ne taisyklė, bet išimtis, ją teismas gali skirti, esant ypatingoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms; teismas, skirdamas mažesnes negu įstatyme nustatytas pinigines baudas, tai turi daryti itin atidžiai ir atsargiai, kad nebūtų pažeisti asmens, visuomenės, valstybės interesai.
Pažymėtina, kad negalima nepaisyti įstatymų leidėjo įtvirtintos valios vien todėl, kad paskirta ekonominė sankcija turės neigiamos finansinės įtakos Įmonės veiklai: natūralu, kad ekonominės sankcijos paskyrimas nė vienam ūkio subjektui neturės teigiamos finansinės įtakos. Be to, baudžiant ekonominėmis sankcijomis siekiama vykdyti prevenciją, tai patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (žr. administracinę bylą Nr. A858-1472/2010). Realiai apčiuopiamos baudos paskirtis yra ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, pažeidęs nustatytas sąlygas, yra baudžiamas, kad daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms. Paskyrus baudą, turinčią tikrai juntamas finansines pasekmes konkrečiam subjektui, atsakingam už atitinkamų taisyklių pažeidimą, ir kiti tos pačios rinkos dalyviai yra įspėjami, kad už identiškų taisyklių nepaisymą gali būti nubausti ne mažesne (o galbūt ir didesne) bauda. Bauda, sukelianti nepageidaujamas pasekmes, yra preventyvi priemonė, siekiant ir atskiro individo bei visuomenės sveikatos, o taip pat jų gerovės užtikrinimo. Nagrinėjamu atveju prašymo sumažinti paskirtą baudą tenkinimas neatliktų ekonominei sankcijai keliamų tikslų ir pažeistų visuomenės bei kitų ūkio subjektų interesus.
4. Atmestinas ir pareiškėjos prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis, nes toks prašymas prieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams ir LVAT praktikai. Bauda paskirta institucijos nutarime, o ne priteisiama teismo sprendime, todėl baudos mokėjimas negali būti išdėstomas kaip teismo sprendime priteistos sumos. Toks prašymas šioje byloje, kuris realiai neturi įstatymuose nustatytų pagrindų, prieštarauja bausmės skyrimo principams, baudos, kaip ekonominės sankcijos, tikslams ir tai nėra efektyvi pažeidimų prevencijos priemonė, kadangi dalimis sumokama simbolinė suma į valstybės biudžetą nepasiektų baudos skyrimui keliamų tikslų.
Remiantis Įstatyme įtvirtintu reglamentavimu (žr. 40 straipsnį), nei institucija, skinanti baudas, nei bylą dėl baudos teisėtumo nagrinėjantis teismas negali spręsti klausimo dėl baudų mokėjimo išdėstymo / atidėjimo, šis klausimas gali būti sprendžiamas, jeigu pareiškėja geruoju neįvykdo nutarimo: nutarimo vykdymas perduodamas vykdymui priverstinai antstoliui, kuris turi teisę spręsti klausimus dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar panašius klausimus, kurie įtvirtinti vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose; tokią poziciją patvirtina ir LVAT praktika (žr. administracinę bylą Nr. A822-1369/2011)
III
Teismo posėdyje atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovas šios institucijos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Jurgis Kazlauskas (2016 m. rugsėjo 5 d. įsakymas dėl įgaliojimo atstovauti teisme Nr. K4-24 (b. l. 58)) rėmėsi atsiliepime į pareiškėjos skundą pateiktais argumentais ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1.1. Marijampolės savivaldybės administracija 2013 m. liepos 5 d. išdavė UAB „Dostalita“ licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais Nr. LA-627 (18.2.) bare, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).
1.2. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) pareigūnai 2015 m. gruodžio 18 d. apie 23.00 val. UAB „Dostalita“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko kontrolinį pirkimą: barmenė D. S. už 8 Eur pardavė kontrolinį pirkimą vykdžiusiam pareigūnui vieną gamykliniu būdu uždarytą butelį putojančio vyno „Alita Saldus“, kurio neatidarė, jokios taros gerti gėrimą vietoje nepadavė, neįspėjo, jog įsigytą alkoholį reikia vartoti vietoje, paprašė pirkėjo alkoholio butelį įsidėti į striukę, pirkėjas tai padarė ir išėjo su buteliu striukėje iš baro; barmenė, po 5–10 min. į barą užėjus Marijampolės AVPK pareigūnams, neneigė pardavusi minėtą alkoholinį gėrimą, nurodė, kad butelio neatidarė ir nepasakė alkoholį vartoti vietoje (žr. Marijampolės AVPK pareigūno tarnybinį pranešimą dėl nustatyto pažeidimo (b. l. 31), D. S. 2015 m, gruodžio 18 d. paaiškinimą (b. l. 35), Departamento 2015 m. gruodžio 22 d. protokolą Nr. ATK2-232 (b. l. 28–29)).
1.3. D. S. 2015 m. gruodžio 18 d. paaiškinime, be kita ko, pripažino žinojusi, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, nes yra bausta už tokį patį pažeidimą, visiškai sutiko su pažeidimu ir nurodė, kad labai gailisi (b. l. 35).
1.4. Įmonė apie pažeidimą ir bylos nagrinėjimo laiką informuota Departamento 2015 m. gruodžio 23 d. pranešime Nr. S-(4.3-3)-3477 (b. l. 26–27).
1.5. Įmonės direktorė 2016 m. sausio 18 d. paaiškiname nurodė, kad prekybos alkoholiniais gėrimais pažeidimas padarytas dėl pardavėjos D. S. neatsakingumo, kad paskutiniu metu juntamas neskaidrus konkurentų veiksmingumas, kad Įmonės direktorė galutinai nusprendė, jog tokios prekybos paskirties baro veiklą baigs ir alkoholiniais gėrimais po 22 val. neprekiaus, taip pat prašė suprasti jos rūpestį ir skirti kuo mažesnę baudą (galbūt netaikyti ekonominių sankcijų), nes Įmonė finansiškai neišgalės sumokėti, nurodė, kad dėl susidariusios padėties gailisi (b. l. 46).
1.6. Departamentas, įvertinęs bylos medžiagą, 2016 m. sausio 21 d. nutarime taikyti ekonomines sankcijas už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus Nr. ATK2-16/16 konstatavo, kad byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad Įmonė pažeidė Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto reikalavimus, kai 2015 m. gruodžio 18 d. 23.00 val.–23.35 val. Įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Įmonės darbuotoja D. S., veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą butelį putojančio vyno „Alita Saldus“, ir atsižvelgęs į tai, kad Įmonė pažeidimą padarė pakartotinai per 2 m. (Departamento nutarimai Nr. ATK2-04/14, Nr. ATK2-129/15, Nr. ATK2-164/15), kad tyrimui netrukdė, į tai, kad Įmonė sistemiškai pažeidinėja Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, parduodama alkoholinius gėrimus gamykliniu būdu uždarytose pakuotėse išsinešimui, už padarytą pažeidimą skyrė Įmonei 1 000 Eur baudą (b. l. 6–9, 48–51).
1.7. Marijampolės savivaldybės taryba 2016 m. sausio 25 d. sprendime Nr. 1-12 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo UAB „Dostalita“ bare, esančiame (duomenys neskelbtini)“ nuo 2016 m. kovo 15 d. apribojo Įmonės mažmeninės prekybos laiką bare, esančiame (duomenys neskelbtini), ir uždraudė nuo 22.00 val. iki 8.00 val. prekiauti alkoholiniais gėrimais (b. l. 10).
1.8. Remiantis Įmonės 2016 m. vasario 24 d. pažyma apie pajamas Nr. 1, Įmonės pardavimai sudarė: 2015 m. rugpjūčio mėn. – 10 902 Eur, 2015 m. rugsėjo mėn. – 5 524 Eur, 2015 m. spalio mėn. – 4 751 Eur, 2015 m. lapkričio mėn. – 4 816 Eur, 2015 m. gruodžio mėn. – 6 561 Eur, 2016 m. sausio mėn. – 3 557 Eur, 2016 m. vasario mėn. – 2 388 Eur (b. l. 12).
2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja UAB „Dostalita“ pažeidė Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą, nes 2015 m. gruodžio 18 d. 23.00 val.–23.35 val. Įmonei priklausančiame bare, esančiame (duomenys neskelbtini), Įmonės darbuotoja D. S., veikdama Įmonės vardu, naudai ir interesais, pardavė vieną gamykliniu būdu uždarytą butelį putojančio vyno „Alita Saldus“, be to, pareiškėja tokį pažeidimą padarė pakartotinai per 2 metus. Taigi, dėl padaryto pažeidimo teisinio kvalifikavimo ginčo šioje administracinėje byloje nėra.
Tačiau pareiškėja teigia, esą, jai paskirta per didelė, t. y. 1 000 Eur, bauda. Nors pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 3 dalį pareiškėjai paskirta truputį mažesnė negu nuobaudos vidurkis bauda, tačiau, pareiškėjos manymu, ji didelės žalos nepadarė, bendradarbiavo su atsakovu, be to jos yra sunki finansinė padėtis, todėl bauda turi būti skirta mažesnė negu įstatyme numatytoji, t. y. 200 Eur arba mažesnė. Pabrėžtina, kad už minėtą pažeidimą gali būti skirta minimali 579 Eur bauda. Teismas nesutinka su pareiškėjos argumentais. Teismo vertinimu, pareiškėjos finansinė padėtis nėra itin bloga (b. l. 12), šiuo pažeidimu yra padaryta žala viešajai tvarkai, bet to, pažeidimas pakartotinis, gana įžūlus (pardavėja patarė pirkėjui nešti butelį striukėje), o bendradarbiavimą atsakovas įvertino paskirdamas mažesnę negu vidurkis baudą. Todėl teismas mano, kad atsakovas tinkamai vertino bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė administracinę diskreciją, paskirdamas mažesnę negu nuobaudos vidurkis baudą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą, sušvelninti paskirtą baudą arba ją išdėstyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Dostalita“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.